Civilinės bylos Nr. e2-955-854/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3

                        3.4.4.5.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „STATUM EOOD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ skundas dėl 2024 m. liepos 30 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Finiens“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reniva“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti BUAB „Finiens“ 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, kuria buvo nutarta: „BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ įpareigotina pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas pateikti kiekvienam kreditoriui elektroniniu paštu praėjusio mėnesio visų BUAB „Finiens“ turimų atsiskaitomųjų, depozitinių, visų kitų sąskaitų kredito įstaigose detalius išrašus, detalias ūkinės komercinės veiklos pajamų ir išlaidų suvestines už praeitą mėnesį, visų pirktų darbų, paslaugų, prekių sutartis, sandorius, gautas sąskaitas, kitus dokumentus. Apmokėti paslaugų, darbų teikėjų, prekių pardavėjų sąskaitas BUAB „Finiens“ gali tik turėdama kreditorių susirinkimo pritarimą. Mokėjimų vykdymas be kreditorių susirinkimo pritarimo yra neteisėtas veiksmas ir šiurkštus pažeidimas. Mokėjimų vykdymas be kreditorių susirinkimo pritarimo yra pagrindas atstatydinti nemokumo administratorę. Atlikus bet kokį mokėjimą be kreditorių susirinkimo pritarimo, nemokumo administratorė per 3 darbo dienas privalo grąžinti BUAB „Finiens“ visas tuo konkrečiu mokėjimu išmokėtas pinigines lėšas“; 2) panaikinti BUAB „Finiens“ 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir klausimą perduoti iš naujo svarstyti BUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimui; 3) panaikinti BUAB „Finiens“ 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ir klausimą perduoti iš naujo svarstyti BUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimui; 4) panaikinti BUAB „Finiens“ 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą; 5) panaikinti BUAB „Finiens“ 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. 

2.       Nemokumo administratorė nurodė, kad 2-uoju darbotvarkės klausimu bendrovės kreditoriai pritarė bendrovės vykdomai ūkinei komercinei veiklai, tačiau nustatė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms prieštaraujančią ūkinės komercinės veiklos išlaidų tvirtinimo ir apmokėjimo tvarką per kreditorių susirinkimą. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorė, o JANĮ nenumato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti ir tvirtinti bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos išlaidas, nustatyti, kurios išlaidos gali būti dengiamas, o kurios ne, nuspręsti, su kokiais konkrečiais paslaugų tiekėjas nemokumo administratorė turi sudaryti paslaugų ar kitas sutartis. Todėl aptariama 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalis prieštarauja imperatyvioms JANĮ 56 straipsnio, 63 straipsnio ir 66 straipsnio nuostatoms ir turi būti panaikinta.  

3.       Kreditoriai 3-iuoju darbotvarkės klausimu patvirtindami 25 000 Eur (įskaičius mokesčius) nemokumo administratorės atlygio sumą už visą bendrovės nemokumo procesą (tiek už bankroto proceso vykdymą, tiek už ūkinės komercinės veiklos priežiūrą), nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais minimaliais dydžiais ir atlygį už visą bendrovės bankroto procesą, kuris šiuo metu trunka jau 69 mėnesius, nustatė subjektyviai. Nemokumo administratorei už bendrovės bankroto procesą ir bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos priežiūrą nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki dabar (už 69 mėnesius) buvo išmokėta 3 061,38 Eur (su PVM) per mėnesį, o tai, įvertinus bendrovės kriterijus ir bendrovės bankroto proceso specifiką, yra protinga ir teisinga atlygio administratorei suma. Kadangi kreditorių nutarimas, priimtas 3-iuoju darbotvarkės klausimu, prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio, tiek Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 415) nuostatoms, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, jis naikintinas, o klausimas dėl nemokumo administratorės atlygio visam bankroto procesui patvirtinimo perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

4.       Kreditoriai, patvirtindami bendrą 175 000 Eur (įskaitant mokesčius) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą už visą bendrovės nemokumo procesą, nesivadovavo Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais ir aptariamą sumą už visą bendrovės bankroto procesą nustatė subjektyviai. Nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu patvirtina bendra suma (175 000 Eur) apima ir bendrovės ūkinės komercinės veiklos išlaidas, kurios nėra išskirtos ir (ar) detalizuotos. Kreditorių nutarimas, priimtas 4-uoju darbotvarkės klausimu, prieštarauja tiek ĮBĮ 36 straipsnio, tiek Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatoms, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl naikintinas, o klausimas dėl bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų visam bankroto procesui patvirtinimo perduotinas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

5.       Kadangi nemokumo administratorė skundu ginčija kreditorių susirinkimo 3-iuoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus bei šiuo metu nėra patvirtinta neginčijama bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmata, kreditorių 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas yra objektyviai neįmanomas ir neįgyvendinamas, todėl turi būti panaikintas.  

6.       Pasisakydama dėl 6-ojo darbotvarkės klausimo, nemokumo administratorė nurodė, kad jeigu kreditoriai nori atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą (vertinimą), jie, vadovaudamiesi JANĮ 65 straipsnio 1 dalimi, turi kreiptis į teismą ir gauti leidimą, bet ne siekti imperatyviai įpareigoti bendrovę sudaryti sutartį su tam tikru subjektu, kurio išlaidas turės padengti pati bendrovė. Atkreipė dėmesį į tai, kad visa informacija ir dokumentai, kurių prašė kreditoriai, jiems buvo pateikti jau ne kartą, kreditoriai, manydami, kad tam yra pagrindas, gali patys kreiptis į specialistą, suformuodami jam konkrečias užduotis bei pateikdami turimus bendrovės dokumentus. Dėl nurodytų priežasčių kreditorių nutarimas, priimtas 6-uoju darbotvarkės klausimu, naikintinas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino 2024 m. liepos 30 d. BUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 2-uoju (šio nutarimo skundžiamą dalį), 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais; panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3-iuoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, ir šiuos klausimus BUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimui perdavė svarstyti iš naujo.

8.       Teismas sutiko su nemokumo administratorės teiginiais, kad kreditoriai negali, pažeisdami JANĮ nuostatas, nustatyti, kurios išlaidos gali būti dengiamas, o kurios ne, jog JANĮ 44 straipsnis nesuteikia teisės kreditoriams nuspręsti, su kokiais konkrečiais paslaugų tiekėjas nemokumo administratorė turi sudaryti paslaugų ar kitas sutartis, JANĮ nenumato ir nereglamentuoja, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti ir tvirtinti bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos išlaidas, nors tą, pažeisdami JANĮ nuostatas, būtent ir nutarė bendrovės kreditoriai 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu.

9.       Teismas, konstatavęs, kad bendrovės ūkinės komercinės veiklos priežiūra ir atsakomybė yra priskirta nemokumo administratorės kompetencijai, skundžiamą 2-ojo darbotvarkės klausimo nutarimo dalį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms JANĮ 56 straipsnio, 63 straipsnio ir 66 straipsnio nuostatoms, panaikino.

10.       Teismas šiuo aspektu taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje pateiktu skundu skundžiama nutarimo dalis buvo priimta ir 2024 m. birželio 20 d. įvykusiame bendrovės kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu, dėl kurio buvo pateiktas skundas ir kurį Vilniaus apygardos teismui 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Nr. eB2-2416-794/2024 patenkinus, ši nutarimo dalis buvo panaikinta. Teismas pastebėjo, kad nors tarp kreditorių yra kilęs nepasitikėjimas nemokumo administratorės vykdoma bankroto procedūra, tačiau nemokumo administratorei nėra pareikšti įtarimai, nė viena institucija nėra nustačiusi, jog ji padarė žalą bendrovei ar jos kreditoriams, todėl pagrindo nepasitikėti nemokumo administratore nėra.

11.       Teismas nustatė, kad 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas pavesti UAB „Findep“, juridinio asmens kodas 302776468, atlikti BUAB „Finiens“ bankroto administravimo paslaugų išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo pajamų ir (ar) patirtų išlaidų pagrįstumo, reikalingumo, realaus paslaugų suteikimo finansinį, teisinį įvertinimą ir (ar) auditą bei ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paslaugų sutarties sudarymo pateikti kreditorių susirinkimui išvadas su rekomendacijomis; įpareigoti nemokumo administratorę nedelsiant teikti visą UAB „Findep“ paslaugų suteikimui reikalingą dokumentaciją, sutartis, aktus, sąmatas, susirašinėjimą, banko sąskaitų išrašus, sąskaitas faktūras, visus kitus reikalingus dokumentus, duomenis bei informaciją; šios paslaugos apmokamos tik šias paslaugas bei jų išvadas, rekomendacijas patvirtinus kreditorių susirinkimui; paslaugos apmokamos iš BUAB „Finiens“ lėšų.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu, sutiko su nemokumo administratorės teiginiais, kad, jeigu kreditoriai nori atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą (vertinimą), jie, vadovaudamiesi JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, turi kreiptis į teismą ir gauti leidimą, bet ne siekti imperatyviai įpareigoti bendrovę sudaryti sutartį su tam tikru subjektu, kurio išlaidas turėtų padengti pati bendrovė. Todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas aptariamu darbotvarkės klausimu priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino.

13.       Teismas nustatė, kad 2024 m. liepos 30 d. vykusio kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas nustatyti bendrą nemokumo administratorės atlygį visam bankroto procesui 25 000 Eur (įskaičius mokėtinus mokesčius); nustatyti, kad 20 000 Eur (įskaičius mokėtinus mokesčius) nemokumo administratorės atlygio dalis išmokama nemokumo administratorei tik tada, kai teisme bus patvirtinta galutinė bankroto ataskaita. 

14.       Teismas nustatė, kad šiuo metu nemokumo administratorei už bendrovės bankroto proceso vykdymą ir bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos priežiūrą faktiškai yra sumokėta 211 235,27 Eur (su PVM) suma; ši suma sumokėta už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki dabar, t. y. už 69 mėnesių laikotarpį, o tai sudaro 3 061,38 Eur (su PVM) per mėnesį.

15.       Teismas pažymėjo, kad bendrovei bankroto byla iškelta pagal ĮBĮ nuostatas, todėl, remiantis JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nemokumo administratorės atlygio klausimas svarstytinas ir nagrinėtinas pagal ĮBĮ ir Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 nuostatas, kuriose numatyta, jog rekomenduotinas minimalus administratoriaus atlygio dydis, įvertinus bendrovės kriterijus ir vykdomą ūkinę komercinę veiklą, yra 149 MMA. Šiuo metu 1 MMA yra 924 Eur, todėl teismas sutiko su nemokumo administratorės teiginiu, kad rekomenduotinas minimalus administratorės atlygis gali būti 137 676 Eur (plius PVM) (149 MMA x 924 Eur).

16.       Teismas pabrėžė, kad ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis reglamentavo, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad kreditoriai, patvirtindami 25 000 Eur (įskaičius mokėtinus mokesčius) nemokumo administratorės atlygio sumą už visą bendrovės nemokumo procesą (tiek už bankroto proceso vykdymą, tiek už ūkinės komercinės veiklos priežiūrą), nesivadovavo Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais minimaliais dydžiais, o šią sumą už visą bendrovės bankroto procesą, kuris, šiuo metu jau trunka 69 mėnesius, nustatė subjektyviai.

17.       Teismas pabrėžė, kad tvirtinant atlygį nemokumo administratoriui pagal ĮBĮ ir Vyriausybės nustatytus rekomendacinius minimalius atlygio dydžius, turi būti atsižvelgta į bankrutuojančios bendrovės kriterijus ir bankroto proceso specifiką. Pažymėjo, kad bendrovė yra didelė ir bankroto procesas sudėtingas, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog tarp kreditorių nuolat vyksta ginčai dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo, jų dydžio. Be to, nemokumo administratorė, vykdydama ir prižiūrėdama bendrovės ūkinę komercinę veiklą, yra atsakinga už 96 bendrovei nuosavybės teisę priklausančių nekilnojamojo turto vienetų priežiūrą ir administravimą. Todėl kreditoriai, patvirtindami nemokumo administratorės  atlygio sumą už visą bendrovės nemokumo procesą, turėjo įvertinti visas šias aplinkybes.

18.       Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu yra nepagrįstas ir prieštarauja tiek ĮBĮ 36 straipsnio, tiek Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatoms, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl jį panaikino ir klausimą dėl nemokumo administratorės atlygio visam bankroto procesui patvirtinimo perdavė kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).

19.       Teismas nustatė, kad 2024 m. liepos 30 d. vykusio kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas nustatyti, jog nuo BUAB „Finiens“ bankroto pradžios iki bankroto pabaigos administravimo išlaidų dengimui, ūkinės komercinės veiklos vykdymui, kitoms paslaugoms skiriama bendra 175 000 Eur suma (su įskaičiuotais mokesčiais); nemokumo administratorė neturi teisės BUAB „Finiens“ vardu priimti paslaugų teikėjų, darbų atliktų darbų aktų, sąskaitų faktūrų be atskiro kreditorių susirinkimo pritarimo; be kreditorių susirinkimo pritarimo (leidimo) negali būti apmokamos jokios bankroto administravimo išlaidos, ūkinės komercinės veiklos vykdymo paslaugos, kitos paslaugos; tiek bankroto administravimo, tiek ūkinės komercinės veiklos vykdymo paslaugos, tiek visos kitos paslaugos nuo pat BUAB „Finiens“ bankroto pradžios iki bankroto pabaigos negali būti perkamos iš nemokumo administratorės, jos esamų, buvusių įgaliotų asmenų, vadovų, buhalterių, akcininkų, darbuotojų, naudos gavėjų, su šiais asmenimis giminystės, svainystės, kitais artimais ryšiais, pavedimo, įgaliojimo, sutartiniais, darbo santykiais susijusių asmenų, šių asmenų vadovaujamų ir (ar) tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai valdomų juridinių asmenų; kreditoriui raštu paprašius, nemokumo administratorė ne vėliau kaip per dvi dienas nuo kreditoriaus prašymo pateikimo dienos privalo pateikti kreditoriui visą kreditoriaus prašomą informaciją, BUAB „Finiens“ banko sąskaitų išrašus, sutartis, sąskaitas faktūras, visus kitus prašomus dokumentus.

20.       Teismas pakartojo motyvus, kad nemokumo administratorei už bendrovės bankroto proceso vykdymą ir bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos priežiūrą faktiškai yra sumokėta bendra 211 235,27 Eur (su PVM) suma; ši suma sumokėta už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki dabar, t. y. už 69 mėnesių laikotarpį, ir  sudaro 3 061,38 Eur (su PVM) per mėnesį. Nemokumo administratorei už bendrovės bankroto proceso vykdymą ir ūkinės komercinės veiklos priežiūrą išmokėta bendra 211 235,27 Eur (su  PVM) suma viršija 2024 m. liepos 30 d. vykusio bendrovės kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintas bendras (neskaitant administratorės atlygio) bendrovės bankroto proceso administravimo ir ūkinės komercinės veiklos išlaidas, kurių bendras kreditorių patvirtintas dydis sudaro 175 000 Eur (įskaičius mokėtinus mokesčius). 

21.       Teismas pažymėjo, kad, kaip ir nemokumo administratorės atlygio klausimas, bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidos vertintinos pagal ĮBĮ ir Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatas, kurios numato, jog rekomenduotinas bankroto administravimo išlaidų dydis, išreikštas minimaliosiomis mėnesinėmis algomis, įvertinus bendrovės kriterijus ir vykdomą ūkinę komercinę veiklą, yra 985 MMA. Kadangi šiuo metu 1 MMA yra 924 Eur, teismas sutiko su nemokumo administratorės teiginiais, kad rekomenduotinas administravimo išlaidų dydis būtų 910 140 Eur (plius PVM). Teismas nurodė, kad kreditoriai, patvirtindami bendrą 175 000 Eur (su įskaičiuotais mokesčiais) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą už visą bendrovės nemokumo procesą, nesivadovavo Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais.

22.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 3 dalis, bendrovės bankroto administravimo išlaidos ir ūkinės komercinės veiklos išlaidos turi būti atskirtos, t. y. ūkinės komercinės veiklos išlaidos, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį, nepatenka į bankroto administravimo išlaidas. Tačiau kreditoriai 4-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino bendrą 175 000 Eur (su įskaičiuotais mokesčiais) sumą, kuri apima ir bendrovės ūkinės komercinės veiklos išlaidas, kurios nėra išskirtos ir (ar) detalizuotos.

23.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad bendrovės 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 4-uoju darbotvarkės klausimu yra nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek ĮBĮ 36 straipsnio, tiek Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatoms, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl jį panaikino ir klausimą dėl bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų visam bankroto procesui patvirtinimo perdavė kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).

24.       Teismas nustatė, kad 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos sumokėti BUAB „Finiens“ naudai visas bendrovės išmokėtas sumas, kurios viršija nustatytą bendrą 200 000 Eur (su įskaičiuotais mokesčiais) leistiną visų išlaidų BUAB „Finiens“ bankroto procese sumą; įpareigoti nemokumo administratorę per 5 darbo dienas apie skolos padengimą informuoti visus BUAB „Finiens“ kreditorius.

25.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad panaikino 2024 m. liepos 30 d. vykusio bendrovės kreditorių susirinkimo 3-iuoju (dėl nemokumo administratorės atlygio dydžio – 25 000 Eur) ir 4-uoju (dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio – 175 000 Eur) darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, įvertinęs tai, jog šiuo metu nėra patvirtinta bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmata, nusprendė, kad 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas yra neįgyvendinamas, todėl panaikino kaip nepagrįstą.  

26.       Kadangi šalys nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų, pagrindžiančių tokių išlaidų patyrimą, teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27.       Suinteresuotas asmuo „STATUM EOOD“ (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės skundą dėl 2024 m. liepos 30 d. BUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorės skundą išnagrinėjo apie jį nepranešęs kreditoriams, nenustatęs jiems termino atsiliepimams į skundą pateikti. O tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.  

27.2.                      Teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi apribojo kreditorių teisę gauti informaciją apie bendrovės bankroto byloje gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas. Be to, kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalis dėl informacijos kreditoriams apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą, nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo tvarkos teismo panaikinta be jokių motyvų.

27.3.                      Kreditoriai, įgyvendindami bankrutuojančios BUAB „Finiens“ lėšų naudojimo kontrolę, teisėtai naudodamiesi kreditorių autonomija, bendrovės kreditorių susirinkime priėmė nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu.

27.4.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės nustatyti bankrutuojančios bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo, prekių ir paslaugų pirkimo taisyklių. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, todėl jis turi teisę nustatyti ir taisykles, numatančias nemokumo administratorei vykdyti prekių pardavėjų, paslaugų teikėjų atrankas tam, kad būtų atrinkti pigiausias prekes parduodantys ir paslaugas teikiantys paslaugų teikėjai. Tokios taisyklės atitinka pagrindinį bankroto tikslą – surinkti kuo daugiau iš bendrovės turto, veiklos pajamų, kad iš jų būtų maksimaliai padengti kreditorių finansiniai reikalavimai, taip pat ekonomiškumo, skaidrumo reikalavimus. JANĮ nenumato draudimo kreditorių susirinkimui tvirtinti bankrutuojančios bendrovės prekių ir paslaugų pirkimo taisykles.

27.5.                      Skundžiama nutartimi apribota kreditorių susirinkimo teisė prižiūrėti, kaip nemokumo administratorė naudoja bankrutuojančios bendrovės lėšas, ar ji neturi suinteresuotumo prekių ir paslaugų įsigijimu. Teismas iš esmės leido nemokumo administratorei už bendrovės lėšas pirkti prekes, paslaugas, nevykdant prekių pardavėjų, paslaugų teikėjų atrankų, už paslaugas permokėti ir dėl to nesukaupti bendrovės banko sąskaitose lėšų kreditorių reikalavimams padengti. 

27.6.                      Bankroto procesui vadovauja teismas, teismas turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) tikrinti nemokumo administratorės veiklą, aiškintis ar ji yra ekonomiška pagrįsta,  jam nėra būtina laukti kitų institucijų (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – AVNT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT), Nemokumo administratorių rūmų (toliau – NAR)) išvadų dėl to, ar nemokumo administratorė elgiasi teisėtai, pirkdama prekes ir paslaugas be konkursų, atrankų iš su nemokumo administratore tiesiogiai susijusių asmenų. 

27.7.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad JANĮ nenumato to, jog kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti ir tvirtinti bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos išlaidas. Neteisinga teismo išvada, kad JANĮ 44 straipsnis nesuteikia teisės kreditoriams nuspręsti, su kokiais konkrečiais paslaugų tiekėjas bendrovės nemokumo administratorė turi sudaryti paslaugų ar kitas sutartis. JANĮ draudžia nemokumo administratorei vogti bankrutuojančios bendrovės lėšas ir iš jų gausinti savo turtą, tenkinti asmeninius interesus.

27.8.                      Kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalis „atlikus bet kokį mokėjimą be kreditorių susirinkimo pritarimo, nemokumo administratorė per 3 darbo dienas privalo grąžinti BUAB „Finiens“ visas tuo konkrečiu mokėjimu išmokėtas pinigines lėšas“ neprieštarauja JANĮ 75 straipsnio 4–6 ir 8 dalių turiniui.

27.9.                      Be kreditorių žinios nemokumo administratorė nuo 2018 metų iki šiol jau išleido iš bendrovės banko sąskaitų daugiau nei 1 000 000 Eur nemokumo administratorei ir su ja susijusiems paslaugų teikėjams, o ne kreditorių reikalavimams dengti. Šie duomenys yra bendrovės bankroto byloje. Teismui yra žinoma, kad nė vienas kreditorių susirinkimas nebuvo leidęs vykdyti bendrovės ūkinės komercinės veiklos ir ją nemokumo administratorė vykdė neteisėtai. Todėl nesuprantamas teismo teiginys, kad kreditoriai neįrodė šių aplinkybių. Pats teismas nebuvo aktyvus ir nevertino nemokumo administratorės pateiktų dokumentų.

27.10.                      Teismas nepagrįstai apribojo kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, administratoriaus atlygį, ūkinės komercinės veiklos išlaidų sąmatą, nors ĮBĮ tokią teisę numato kreditorių susirinkimui. Be to, teismas nepagrįstai įpareigojo kreditorių susirinkimą vadovautis Vyriausybės nutarimu Nr. 415 nustatytais rekomendacinio pobūdžio dydžiais, kurie nėra privalomi, t. y. kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti ir mažesnius nei rekomenduojamus dydžius.

28.       Pareiškėja BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Dauguma atskirojo skundo argumentų nėra susiję su bendrovės bankroto byla. Apeliantas, manydamas, kad nemokumo administratorė padarė žalą bendrovei ir (ar) jos kreditoriams, turi teisę ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš nemokumo administratorės, įrodinėdamas visas civilinės atsakomybės sąlygas. 

28.2.                      JANĮ nenumato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti ir tvirtinti bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos išlaidas, nurodyti, kurios išlaidos gali būti dengiamas, o kurios ne. Jeigu kreditoriai mano, kad bendrovei nėra tikslinga vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kreditorių susirinkimas turi priimti sprendimą nebetęsti tokios veiklos, o ne siekti perimti jos vykdymą. JANĮ nesuteikia teisės kreditoriams nuspręsti, su kokiais konkrečiais paslaugų tiekėjas nemokumo administratorė turi sudaryti paslaugų ar kitas sutartis, kadangi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorė.

28.3.                      Kreditorių nustatytas įpareigojimas: „BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ įpareigotina pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pateikti kiekvienam kreditoriui elektroniniu paštu praėjusio mėnėsio visų BUAB „Finiens“ turimų atsiskaitomųjų, depozitinių, visų kitų sąskaitų kredito įstaigose detalius išrašus, detalias ūkinės komercinės veiklos pajamų ir išlaidų suvestines už praeitą mėnesį, visų pirktų darbų, paslaugų, prekių sutartis, sandorius, gautas sąskaitas, kitus dokumentus.“, yra objektyviai neįgyvendinamas, kadangi dažniausiai už praėjusį mėnesį kontrahentų sąskaitos bendrovę pasiekia iki einamojo mėnesio 15 dienos.

28.4.                      Klausimas dėl informacijos teikimo tvarkos (analogiška šiuo skundu skundžiama nutarimo dalis buvo priimta ir 2024 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu) šiuo metu yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2905-432/2024, kurioje nemokumo administratorė pateikė 2024 m. spalio 22 d. paaiškinimus, nurodydama, kodėl nėra pagrindo palikti galioti bendrovės 2024 m. birželio 20 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį dėl informacijos teikimo tvarkos nustatymo. Be to, pirmajame 2020 m. liepos 15 d. bendrovės kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu patys kreditoriai priėmė ir patvirtino informacijos teikimo tvarką apie bendrovės nemokumo procesą, taigi iš esmės jau yra patvirtinta ir galiojanti informacijos teikimo tvarka, tame tarpe ir informacijos teikimo tvarka apie bendrovės vykdomą ūkinę komercinę veiklą.

28.5.                      Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nusprendė, kad 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis tiek ĮBĮ 36 straipsnio, tiek Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatoms, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Kreditoriai subjektyviai nustatė bendrą 25 000 Eur (įskaičius mokesčius) dydžio nemokumo administratorės atlygį už visą bendrovės nemokumo procesą.

28.6.                      Nemokumo administratorei už bendrovės bankroto proceso vykdymą ir jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos priežiūrą faktiškai už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki dabar (iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. skundo pateikimo momento) (už 69 mėnesius), yra iš viso sumokėta 211 235,27 Eur (su PVM), o tai sudaro 3 061,38 Eur (su PVM) per mėnesį. Remiantis bendrovės kriterijais ir bankroto proceso specifika, ši suma yra adekvati, protinga ir teisinga nemokumo administratorės atlygio suma, nes: 1) bendrovė yra laikoma didele įmone; 2) bendrovės bankroto procesas yra sudėtingas (bendrovės nekilnojamojo turto realizavimo klausimas dėl turtui baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-1155/2024 pritaikytų suvaržymų yra apsunkintas); 3) nuolat vyksta ginčai dėl kreditorių finansinių reikalavimų, jų dydžio ir pagrįstumo; 4) bankroto proceso vedimas yra apsunkintas, nes nebuvo perduoti bendrovės dokumentai; 5) iki šiol tarp kreditorių vyksta ginčai dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo ir pradėjimo šį nekilnojamąjį turtą realizuoti; 6) nemokumo administratorė, vykdydama ir prižiūrėdama bendrovės ūkinę komercinę veiklą, yra atsakinga už 96 bendrovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto vienetų priežiūrą ir administravimą; 7) kreditoriai nuolat reiškia skundus ir kaltinimus nemokumo administratorei, nevertindami to, kad administratorės dėka buvo žymiai pagausinta bendrovės nekilnojamojo turto masė (bendrovės nuosavybėn sugrąžintas nekilnojamasis turtas).

28.7.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas 4-uoju darbotvarkės klausimu yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis tiek ĮBĮ 36 straipsnio, tiek Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatoms, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Kreditoriai subjektyviai nustatė bendrą 175 000 Eur (įskaičius mokesčius) dydžio bankroto administravimo išlaidų sumą už visą bendrovės nemokumo procesą. Be to, patvirtina bendra 175 000 Eur suma apima ir bendrovės ūkinės komercinės veiklos išlaidas (kurios negali būti priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų), kurios nėra išskirtos ir detalizuotos.

28.8.                      Kadangi nemokumo administratorė skundu ginčijo 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 3-iuoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas yra objektyviai neįmanomas ir neįgyvendinamas, todėl teismas pagrįstai jį panaikino.

28.9.                      Teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kadangi nemokumo administratorei nustatyti imperatyvaus pobūdžio kreditorių susirinkimo įpareigojimai, įtvirtinti aptariame darbotvarkės klausime, yra niekiniai ir neteisėti. Kreditoriams nesuteikta teisė nuspręsti su kokiais konkrečiais paslaugų tiekėjais nemokumo administratorė turi sudaryti paslaugų ar kitas sutartis. Jeigu kreditoriai nori atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą, jie, vadovaudamiesi JANĮ 65 straipsnio 1 dalimi, turi kreiptis į teismą ir gauti leidimą, bet ne siekti imperatyviai įpareigoti bendrovę sudaryti sutartį su atitinkamu subjektu, kurio išlaidas turėtų padengti pati bendrovė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl esminių faktinių aplinkybių, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir atskirojo skundo ribų

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

30.       Byloje nustatyta, kad 2024 m. liepos 30 d. įvyko BUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimas.

31.       Susirinkimo metu 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Finiens“ ūkinės komercinės veiklos tęsimo ir vykdymo. Kreditoriai nutarė vykdyti BUAB „Finiens“ ūkinę komercinę veiklą nuo šio nutarimo priėmimo dienos iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo. Ši kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu dalis nėra skundžiama. Balsavę 2-uoju darbotvarkės punktu kreditoriai taip pat nutarė: „BUAB „Finiens“ nemokumo administratorius UAB „Reniva“ įpareigotinas pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas pateikti kiekvienam kreditoriui elektroniniu paštu praėjusio mėnesio visų BUAB „Finiens“ turimų atsiskaitomųjų, depozitinių, visų kitų sąskaitų kredito įstaigose detalius išrašus, detalias ūkinės – komercinės veiklos pajamų ir išlaidų suvestines už praeitą mėnesį, visų pirktų darbų, paslaugų, prekių sutartis, sandorius, gautas sąskaitas, kitus dokumentus. Apmokėti paslaugų, darbų teikėjų, prekių pardavėjų sąskaitas BUAB „Finiens“ gali tik turint kreditorių susirinkimo pritarimą. Mokėjimų vykdymas be kreditorių susirinkimo pritarimo yra neteisėtas veiksmais ir šiurkštus pažeidimas. Mokėjimų vykdymas be kreditorių susirinkimo pritarimo yra pagrindas atstatydinti nemokumo administratorių. Atlikus bet kokį mokėjimą be kreditorių susirinkimo pritarimo, nemokumo administratorius per 3 darbo dienas privalo grąžinti BUAB „Finiens“ visas tuo konkrečiu mokėjimu išmokėtas pinigines lėšas“.

32.       Susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl nemokumo administratorės atlygio visam bankroto procesui patvirtinimo. Aptariamu klausimu kreditoriai nutarė: „Nustatyti bendrą nemokumo administratoriaus atlygį visam bankroto procesui 25 000,00 Eur (visi mokėtini mokesčiai įeina į šią sumą). Nustatyti, kad 20 000,00 Eur (visi mokėtini mokesčiai įeina į šią sumą) nemokumo administratoriaus atlygio dalis išmokama nemokumo administratoriui tik tada, kai bus patvirtinta teisme galutinė bankroto ataskaita.“

33.       Susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto administravimo išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo išlaidų, kitų paslaugų bendros sumos nuo BUAB „Finiens“ bankroto proceso pradžios iki pabaigos nustatymo, paslaugų teikėjų parinkimo taisyklių bei paslaugų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo. Kreditoriai nutarė: „Nustatyti, jog nuo BUAB „Finiens“ bankroto pradžios iki bankroto pabaigos administravimo išlaidų dengimui, ūkinės komercinės veiklos vykdymui, kitoms paslaugoms skiriama bendra 175 000,00 Eur suma, joje esant įskaičiuotiems visiems mokėtiniems mokesčiams. Nemokumo administratorius neturi teisės BUAB „Finiens“ vardu priimti paslaugų teikėjų, darbų atlikėjų darbų aktų, sąskaitų faktūrų be atskiro kreditorių susirinkimo pritarimo darbų aktus, sąskaitas faktūras priimti. Be kreditorių susirinkimo pritarimo / leidimo negali būti apmokamos jokios bankroto administravimo išlaidos, ūkinės komercinės veiklos vykdymo paslaugos, kitos paslaugos. Tiek bankroto administravimo, tiek ūkinės komercinės veiklos vykdymo paslaugos, tiek visos kitos paslaugos nuo pat BUAB „Finiens“ bankroto pradžios iki bankroto pabaigos negali būti perkamos iš nemokumo administratoriaus, jo esamų, buvusių įgaliotų asmenų, vadovų, buhalterių, akcininkų, darbuotojų, naudos gavėjų, su šiais asmenimis giminystės, svainystės, kitais artimais ryšiais, pavedimo, įgaliojimo, sutartiniais, darbo santykiais susijusių asmenų, šių asmenų vadovaujamų ir (ar) tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai valdomų juridinių asmenų. Kreditoriui raštu paprašius, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per dvi dienas nuo kreditoriaus prašymo pateikimo dienos privalo pateikti kreditoriui visą kreditoriaus prašomą informaciją, BUAB „Finiens“ banko sąskaitų išrašus, sutartis, sąskaitas faktūras, visus kitus prašomus dokumentus.“

34.       Susirinkimo metu 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo nemokumo administratorė UAB „Reniva“ grąžinti viršytas išlaidas už bankroto administravimą, ūkinę komercinę veiklą, bankroto administratoriaus atlyginimą, visas kitas pirktas prekes, paslaugas, kt. Kreditoriai nutarė: „Įpareigoti UAB „Reniva“ ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos sumokėti BUAB „Finiens“ naudai visas bendrovės išmokėtas sumas, kurios viršija nustatytą bendrą 200 000,00 Eur (visi mokėtini mokesčiai įskaičiuoti į šią sumą) leistiną visų išlaidų BUAB „Finiens“ bankroto procese sumą. Įpareigoti nemokumo administratorių per 5 darbo dienas apie skolos padengimą informuoti visus BUAB „Finiens“ kreditorius.“

35.       Susirinkimo metu 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl pavedimo UAB „Findep” atlikti BUAB „Finiens“ bankroto administravimo paslaugų išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo pajamų ir patirtų išlaidų pagrįstumo, reikalingumo, realaus paslaugų suteikimo finansinį, teisinį įvertinimą ir (ar) auditą. Kreditoriai nutarė: „Pavesti UAB „Findep“, įmonės kodas 302776468, atlikti BUAB „Finiens“, bankroto administravimo paslaugų išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo pajamų/patirtų išlaidų pagrįstumo, reikalingumo, realaus paslaugų suteikimo finansinį, teisinį įvertinimą ir/ar auditą bei ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paslaugų sutarties sudarymo pateikti kreditorių susirinkimui išvadas su rekomendacijomis. Įpareigoti nemokumo administratorių nedelsiant teikti visą UAB „Findep“ paslaugų suteikimui reikalingą dokumentaciją, sutartis, aktus, sąmatas, susirašinėjimą, banko sąskaitų išrašus, sąskaitas faktūras, visus kitus reikalingus dokumentus, duomenis bei informaciją. Šios paslaugos apmokamos tik šias paslaugas bei jų išvadas, rekomendacijas patvirtinus kreditorių susirinkimui. Paslaugos apmokamos iš BUAB „Finiens“ lėšų.“

36.       Kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 2-uoju (jo dalį), 3-iuoju, 4-uoju, 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais nemokumo administratorė apskundė. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nemokumo administratorės skundą patenkino visa apimtimi ir kreditorių susirinkimo nutarimus panaikino; klausimus, priimtus 3-iuoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, teismas kreditorių susirinkimui perdavė nagrinėti iš naujo.

37.       Remiantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį (šiuo aspektu patikrinama, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos), arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022, 6 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-577/2023). 

38.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė procedūrinių pažeidimų, kad, priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, būtų buvusi pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nenurodo argumentų, kurie būti siejami su kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, nepadaryta, o skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus vertina materialiniu (turinio) aspektu.

39.       Apeliantas skundžia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį visa apimtimi. Kadangi apeliantas atskirajame skunde, be kita ko, teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, atsižvelgiant į tai, taip pat į CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria remiantis, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, visų pirma, pasisakytina šiuo aspektu.

40.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorės skundą išnagrinėjo apie jį nepranešęs kreditoriams, nenustatęs jiems termino atsiliepimams į skundą pateikti ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo.

41.       CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra pripažįstama, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

42.       Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį, bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Juridinių asmenų nemokumo procesą (nemokumo bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, juridinio asmens likvidavimą dėl bankroto, juridinio asmens bankroto pripažinimą tyčiniu, skundų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nagrinėjimą, taip pat kitas su nemokumo procesu susijusias procedūras) reglamentuoja JANĮ.

43.       JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant ginčus nemokumo proceso metu, teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Remiantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

44.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla pagal nemokumo administratorės skundą dėl 2024 m. liepos 30 d. BUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugsėjo 27 d., 8 val.; apie priimtą nemokumo administratorės skundą ir byloje paskirtą teismo posėdį paskelbta specialiame internetiniame tinklapyje, pranešime nurodant, kad iki paskirto teismo posėdžio suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti atsiliepimą į skundą. Pažymėtina tai, kad šia nutartimi teismas, be kita ko, įpareigojo nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos informuoti visus kreditorius apie gautą nemokumo administratorės skundą ir vyksiantį teismo posėdį. Bylos duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorė pateikė teismui 2024 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą kartu su elektroninio laiško, adresuoto kreditoriams, kopija, iš kurių matyti, jog ji aptariamą teismo įpareigojimą įvykdė – kreditoriams, tarp jų ir suinteresuotą asmenį „STATUM EOOD“ šioje byloje atstovaujančiai atstovei – advokatei Renatai Janušytei, elektroniniu paštu išsiuntė teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

45.       Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kreditoriui „STATUM EOOD“ (jo atstovei) buvo išsiųsta pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartis, kurioje nurodyta apie teismo priimtą nemokumo administratorės skundą, paskirtą šio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką, taip pat apie galimybę pateikti atsiliepimą į skundą iki paskirto teismo posėdžio, be kita ko, šiai informacijai esant paskelbtai viešai (CPK 133 straipsnio 3 dalis), apelianto teiginiai, jog jis nebuvo informuotas apie nemokumo administratorės skundą ir negalėjo pateikti atsiliepimo į jį atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys susiklosčiusiai faktinei situacijai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti esant absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

46.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu papildomai pažymi, kad remtis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu negaliojimo pagrindu gali tik pats apeliantas (kreditorius), teikiantis atskirąjį skundą, grindžiamą aplinkybe dėl jo neinformavimo apie bylą. Kitaip tariant, apeliantas neturi teisės šiuo pagrindu ginti kitų suinteresuotų asmenų (kreditorių), kurie patys nėra apskundę pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties, argumentuodami jų teisės būti tinkamai informuotiems apie teismo procesą pažeidimu, teisių ir (ar) teisėtų interesų ir jų vardu apeliuoti į CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymą.

47.       Apeliantas atskirajame skunde taip pat kelia absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, buvimą. Pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, nurodo, kad šiuo klausimu priimto nutarimo dalis dėl informacijos kreditoriams apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą, nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo tvarkos teismo buvo panaikinta be jokių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu sutinka.

48.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiais pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, nurodė, motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas; 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 64 punktas).

49.       Iš 2024 m. liepos 30 d. BUAB „Finiens“ kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, kad 2-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai susirinkime faktiškai išsprendė tris iš esmės savarankiškus klausimus, nutardami: 1) vykdyti BUAB „Finiens“ ūkinę komercinę veiklą nuo šio nutarimo priėmimo dienos iki atskiro kreditorių susirinkimo nutarimo; 2) BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ įpareigotina pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas pateikti kiekvienam kreditoriui elektroniniu paštu praėjusio mėnesio visų BUAB „Finiens“ turimų atsiskaitomųjų, depozitinių, visų kitų sąskaitų kredito įstaigose detalius išrašus, detalias ūkinės komercinės veiklos pajamų ir išlaidų suvestines už praėjusį mėnesį, visų pirktų darbų, paslaugų, prekių sutartis, sandorius, gautas sąskaitas, kitus dokumentus; 3) apmokėti paslaugų, darbų teikėjų, prekių pardavėjų sąskaitas BUAB „Finiens“ gali tik turint kreditorių susirinkimo pritarimą. Mokėjimų vykdymas be kreditorių susirinkimo pritarimo yra neteisėtas veiksmais ir šiurkštus pažeidimas. Mokėjimų vykdymas be kreditorių susirinkimo pritarimo yra pagrindas atstatydinti nemokumo administratorių. Atlikus bet kokį mokėjimą be kreditorių susirinkimo pritarimo, nemokumo administratorius per 3 darbo dienas privalo grąžinti BUAB „Finiens“ visas tuo konkrečiu mokėjimu išmokėtas pinigines lėšas.

50.       Pirmoji šio nutarimo dalis apskųsta nebuvo, nemokumo administratorė skundė kreditorių susirinkimo nutarimą dėl antrosios ir trečiosios šio klausimo dalių. Apeliacinės instancijos, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sutinka su apelianto argumentais, kad dėl 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto kreditorių susirinkimo nutarimo antrosios dalies, susijusios su nemokumo administratorei nustatytais įpareigojimais teikti kreditoriams informaciją ir dokumentus konkrečia sprendime nustatyta tvarka ir terminais, pirmosios instancijos teismas nepasisakė visiškai. Patenkindamas nemokumo administratorės skundą visa apimtimi, motyvų, dėl kurių buvo pagrindas naikinti būtent aptariamą kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu dalį (2 dalį), pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė, nenurodė argumentų, susijusių su kreditorių susirinkimo teise nustatyti konkrečią nemokumo administratorės jiems teiktinos informacijos tvarką, terminus, teiktinų dokumentų sąrašus, tokio kreditorių susirinkimo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

51.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 4-uoju darbotvarkės klausimu taip pat buvo sprendžiami iš esmės keli savarankiški klausimai, o būtent: 1) dėl bankroto proceso administravimo išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo išlaidų, kitų paslaugų dydžio nuo BUAB „Finiens“ bankroto proceso pradžios iki pabaigos nustatymo, 2) prekių, paslaugų teikėjų parinkimo taisyklių bei paslaugų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo bei 3) informacijos kreditoriams teikimo tvarkos nustatymo (šios nutarties 33 punktas). Pirmosios instancijos teismas kreditorių nutarimą, priimtą 4-uoju darbotvarkės klausimu, panaikino visa apimtimi, tačiau skundžiamoje nutartyje motyvus pateikė tik dėl pirmosios ir antrosios nutarimų dalių (dėl pastarosios dalies motyvai iš esmės pateikti (sudubliuoti), pasisakant dėl nutarimo, priimto 2-uoju klausimu). Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kodėl naikinama ir šio nutarimo trečia dalis, numatanti informacijos kreditoriams teikimo tvarką, nepateikė jokių tokio procesinio sprendimo motyvų.

52.       Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti esant absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties dalių, kuriomis: 1) panaikinta kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu dalis, nustatanti: „BUAB „Finiens“ nemokumo administratorius UAB „Reniva“ įpareigotinas pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas pateikti kiekvienam kreditoriui elektroniniu paštu praėjusio mėnesio visų BUAB „Finiens“ turimų atsiskaitomųjų, depozitinių, visų kitų sąskaitų kredito įstaigose detalius išrašus, detalias ūkinės komercinės veiklos pajamų ir išlaidų suvestines už praeitą mėnesį, visų pirktų darbų, paslaugų, prekių sutartis, sandorius, gautas sąskaitas, kitus dokumentus“; 2) panaikinta kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu dalis, nustatanti: „Kreditoriui raštu paprašius, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per dvi dienas nuo kreditoriaus prašymo pateikimo dienos privalo pateikti kreditoriui visą kreditoriaus prašomą informaciją, BUAB „Finiens“ banko sąskaitų išrašus, sutartis, sąskaitas faktūras, visus kitus prašomus dokumentus“, negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl to šios skundžiamos nutarties dalys naikintinos ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratorės skundas dėl BUAB „Finiens“ 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 2-uoju (dėl likusių aspektų), 3-iuoju, 4-uoju (dėl likusių aspektų), 5-uoju ir 6-uoju darbotvarkės klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 2-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais, dalių, susijusių su BUAB „Finiens“ prekių ir (ar) paslaugų pirkimu, gautų sąskaitų apmokėjimu

54.       Kreditorių susirinkimo 2-ojo darbotvarkės klausimo dalimi BUAB „Finiens“ kreditoriai nusprendė: „Apmokėti paslaugų, darbų teikėjų, prekių pardavėjų sąskaitas BUAB „Finiens“ gali tik turint kreditorių susirinkimo pritarimą. Mokėjimų vykdymas be kreditorių susirinkimo pritarimo yra neteisėtas veiksmais ir šiurkštus pažeidimas. Mokėjimų vykdymas be kreditorių susirinkimo pritarimo yra pagrindas atstatydinti nemokumo administratorių. Atlikus bet kokį mokėjimą be kreditorių susirinkimo pritarimo, nemokumo administratorius per 3 darbo dienas privalo grąžinti BUAB „Finiens“ visas tuo konkrečiu mokėjimu išmokėtas pinigines lėšas.“.

55.       Kreditoriai susirinkimo 4-ojo darbotvarkės klausimo dalimi BUAB „Finiens“ kreditoriai nusprendė: „Nemokumo administratorius neturi teisės BUAB „Finiens“ vardu priimti paslaugų teikėjų, darbų atlikėjų darbų aktų, sąskaitų faktūrų be atskiro kreditorių susirinkimo pritarimo darbų aktus, sąskaitas faktūras priimti. Be kreditorių susirinkimo pritarimo / leidimo negali būti apmokamos jokios bankroto administravimo išlaidos, ūkinės komercinės veiklos vykdymo paslaugos, kitos paslaugos. Tiek bankroto administravimo, tiek ūkinės komercinės veiklos vykdymo paslaugos, tiek visos kitos paslaugos nuo pat BUAB „Finiens“ bankroto pradžios iki bankroto pabaigos negali būti perkamos iš nemokumo administratoriaus, jo esamų, buvusių įgaliotų asmenų, vadovų, buhalterių, akcininkų, darbuotojų, naudos gavėjų, su šiais asmenimis giminystės, svainystės, kitais artimais ryšiais, pavedimo, įgaliojimo, sutartiniais, darbo santykiais susijusių asmenų, šių asmenų vadovaujamų ir (ar) tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai valdomų juridinių asmenų.”.

56.       Nemokumo administratorės vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais buvo nustatyta BUAB „Finiens“ vykdomos ūkinės komercinės veiklos vykdymo, išlaidų tvirtinimo ir apmokėjimo tvarka per kreditorių susirinkimą, prieštarauja JANĮ nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas sutiko su nemokumo administratorės skundo argumentais bei panaikino nurodytas 2-ojo ir 4-ojo darbotvarkės klausimų dalis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padarytoms išvadoms dėl toliau nurodomų motyvų.

57.       Nemokumo administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus (JANĮ 2 straipsnio 17 punktas). Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis). JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu atliekamos funkcijos. Nemokumo administratorius, be kita ko, vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jeigu ji vykdoma (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

58.       Šiuo atveju kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai nusprendė vykdyti BUAB „Finiens“ ūkinę komercinę veiklą, ši kreditorių susirinkimo nutarimo dalis nėra apskųsta ir yra privaloma. Toks kreditorių susirinkimo sprendimas lėmė su bankrutavusios bendrovės vykdoma ūkine komercine veikla susijusių JANĮ įtvirtintų nemokumo administratorės pareigų atsiradimą.

59.       Vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo privalo mokėti visus einamuosius mokėjimus (JANĮ 63 straipsnio 3 dalis). Jau minėta, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis), jis atsakingas už bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadinasi būtent nemokumo administratorius yra atsakingas už tinkamą bankrutuojančio (bankrutavusio) juridinio asmens pareigos mokėti visus einamuosius mokėjimus vykdymą. Ši nemokumo administratorės pareiga yra imperatyvi ir kreditorių susirinkimas negali jos perimti ar riboti, spręsdamas, kurie mokėjimai ir kuriems subjektams vykdytini, o kurie ne. Šiuo atveju kreditoriai nustatydami vykdomos ūkinės komercinės veiklos išlaidų tvirtinimo ir apmokėjimo tvarką per kreditorių susirinkimą, iš esmės nutarė patys įgyvendinti įstatymo imperatyviai nemokumo administratorei priskirtas funkcijas, dėl to toks kreditorių susirinkimo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

60.       Pažymėtina, kad nors kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, kuri įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 43, 44, 51 straipsniai), tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, jog kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas (kreditoriai, kreditorių susirinkimas, administratorius, teismas) turi veikti jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose ir neturi teisės spręsti kito subjekto kompetencijai priskirtų klausimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-881/2024, 13 punktas).

61.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad JANĮ 44 straipsnis nesuteikia teisės kreditoriams nuspręsti, su kokiais konkrečiais paslaugų tiekėjais bendrovės nemokumo administratorius gali sudaryti paslaugų ar kitas sutartis. Pritariama ir pastebėjimui, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog būtent bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme nustatytų bankroto proceso tikslų. Aplinkybė, kad administratoriaus ir konkretaus kreditoriaus (kreditorių grupės) nuomonės dėl konkrečių sutarčių sudarymo su konkrečiais subjektais nesutampa, nereiškia, jog administratorius netinkamai atstovauja bankrutuojančią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-1120/2022).

62.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bendrovės ūkinės komercinės veiklos priežiūra ir atsakomybė už jos vykdymą tiesiogiai priskiriama būtent nemokumo administratorės kompetencijai, todėl 2-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų dalys, kuriomis nustatyta bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos vykdymo, išlaidų tvirtinimo ir apmokėjimo tvarka per kreditorių susirinkimą, pripažintinos prieštaraujančiomis imperatyvioms JANĮ 56 straipsnio, 63 straipsnio ir 66 straipsnių nuostatoms. Nustatęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas aptariamas nutarimų dalis, šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 3-uoju ir 4-uoju (dėl likusios dalies) darbotvarkės klausimais

63.       Kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta nustatyti bendrą 25 000 Eur (su įskaičiuotais mokesčiais) nemokumo administratorės atlygį visam bankroto procesui; nustatyti, kad 20 000 Eur (su įskaičiuotais mokesčiais) nemokumo administratorės atlygio dalis išmokama tik tada, kai teisme bus patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.

64.       Kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimo pirmąja dalimi buvo nuspręsta, kad nuo BUAB „Finiens“ bankroto pradžios iki bankroto pabaigos administravimo išlaidų dengimui, ūkinės komercinės veiklos vykdymui, kitoms paslaugoms yra skiriama iš viso 175 000 Eur (su įskaičiuotais mokesčiais).

65.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kreditoriai, spręsdami dėl nemokumo administratorės atlygio ir bankroto administravimo išlaidų, šias sumas nustatė subjektyviai, nors turėjo atsižvelgti į bankrutuojančios įmonės kriterijus ir bankroto proceso specifiką, Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (be kita ko, įvertindami šiuo metu esamą nustatytą MMA dydį). Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad kreditorių susirinkime priimti nutarimai 3-iuoju (dėl nemokumo administratorės atlygio) ir 4-uoju (dėl bankroto administravimo išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo, kitų išlaidų) darbotvarkės klausimais yra nepagrįsti, prieštarauja tiek ĮBĮ 36 straipsnio, tiek Vyriausybės nutarimu Nr. 415 nuostatoms, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl juos panaikino ir nurodytus klausimus perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka.

66.       BUAB „Finiens“ bendrovės bankroto procesas buvo pradėtas 2018 metais (iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d.), byloje nėra ginčo, kad klausimai, susiję su bankroto administravimo išlaidomis, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiami pagal ĮBĮ taisykles (JANĮ 155 straipsnis). Tokią poziciją iš esmės patvirtina ir teismų praktika, pagal kurią bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 37 punktas; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, 28 punktas).

67.       ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.

68.       Remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalimi, bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.

69.       ĮBĮ

70.       Kasacinis teismas ginčui aktualiais aspektais yra nurodęs, kad teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis (tiesiogiai) suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 20 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018; 27 punktas).

71.       Taigi nors kasacinio teismo praktikoje ir pripažįstama pirmosios instancijos teismo teisė, išnagrinėjus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, grąžinti šį klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, tačiau atsižvelgiant į JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus bei įstatymo leidėjo ketinimus, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas būtų išsprendžiamas kuo operatyviau, šia teise pirmosios instancijos teismas gali naudotis tik išimtiniais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje susiklosčiusių aplinkybių administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimo išspręsti iš esmės teisme nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022, 17 punktas).

72.       Pažymėtina, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą grąžinant iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, nesant tam pakankamo pagrindo, nėra užkertamas kelias nemokumo administratorės ir kreditorių ginčams, kliudantiems veiksmingai atlikti bankroto procedūras, – kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti iš naujo išnagrinėjus šį klausimą, vėl galėtų būti skundžiami teismui. Ši aplinkybė lemia veiksmingos teisminės kontrolės, ar teismas teise grąžinti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui naudojasi pagrįstai, nepažeisdamas nemokumo proceso efektyvumo principo, poreikį (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022 20 punktą).

73.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomos pozicijos vienareikšmiškai patvirtina, kad tarp kreditorių ir nemokumo administratorės yra kilęs ginčas dėl 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo metu kreditorių nustatytos 200 000 Eur (įskaičius mokesčius) dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatos, t. y. dėl kreditorių sprendimo nustatyti nemokumo administratorei už visą bendrovės bankroto proceso administravimo procesą 25 000 Eur (įskaičius mokesčius) atlygio sumą bei 175 000 Eur (įskaičius mokesčius) kitas bankroto administravimo išlaidas, taip pat ir ūkinės komercinės veiklos vykdymo išlaidas.

74.       Akivaizdu, kad šiuo atveju kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas jiems įstatymo suteiktą autonomijos teisę priimti sprendimus jų kompetencijai priklausančiais klausimais, savo valią aptariamu klausimu jau pareiškė, ginčijamais nutarimais nuspręsdami, jog jų nustatyta bendra bankroto administravimo išlaidų suma (200 000 Eur) visam bendrovės bankroto procesui yra pagrįsta. Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3-iuoju ir 4-uoju (dalis dėl išlaidų dydžio) darbotvarkės klausimais, ir perduoti šiuos klausimus kreditoriui susirinkimui svarstyti iš naujo, iš esmės tikintis, kad kreditoriai, atsižvelgę į teismo nurodytas aplinkybes, priims abi puses – kreditorius ir nemokumo administratorę – tenkinantį sprendimą, juolab kai tarp šalių vyksta nuolatiniai ginčai, kreditoriai yra aiškiai pareiškę nepasitikėjimą nemokumo administratore, tuo, kaip ji naudoja bendrovės lėšas, šioje konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje nelaikytinas pagrįstu ir suderinamu su anksčiau aptartais bankroto proceso principais, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis, 3 dalis; CPK 2 straipsnis).

75.       Minėta, kad, remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, siekiant bankroto procedūrų veiksmingumo, įtvirtinta teismo pareiga, kilus nemokumo administratoriaus ir kreditorių ginčams, įvertinus išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, galutinai priimti sprendimą dėl sąmatos, t. y. išspręsti šį klausimą iš esmės, negrąžinant jo iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui. Tokia teismo kompetencija yra susijusi su teisėjo vadovavimo procesui principu (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas). Būtent teismas, nustatydamas konkretų administravimo išlaidų sąmatos dydį, nepriklausomai nuo to, ar šis dydis teismo būtų nustatytas savarankiškai, ar patvirtinant (pripažįstant teisėtu ir pagrįstu) kreditorių susirinkimo šiuo klausimu priimtą nutarimą, objektyviai ir visapusiškai įvertina visas bylos faktines aplinkybes, kurios yra svarbios ir reikšmingos administravimo sąmatos dydžiui.

76.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių jau yra kilęs ginčas dėl kreditorių susirinkimo nustatytos bankroto administravimo išlaidų (nemokumo administratorės atlygio, kitų bankroto administravimo išlaidų) sąmatos, turėjo pagrindą pats, neperduodamas šio klausimo kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nustatyti ir įvertinti visus kriterijus, kurie yra reikšmingi nusprendžiant dėl šios sąmatos dydžio, tame tarpe įvertinti ir Vyriausybės nutarimo Nr. 415 nuostatas (Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles), t. y. šio ginčo dalį išspręsti iš esmės. To nepadarius, dėl anksčiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o tai sudaro pagrindą jį panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).    

77.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta dar ir dėl to, jog teismas, nuspręsdamas klausimą dėl bankroto administravimo išlaidų grąžinti kreditoriui susirinkimui svarstyti iš naujo, visų pirma pats šioje byloje nenustatė ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, taigi neatskleidė ir bylos esmės.

78.       Pažymėtina tai, kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą (ginčui aktualias ĮBĮ nuostatas), bankroto proceso pradžioje būdavo nustatoma tik lėšų suma, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti (tai nebuvo atlyginimas administratoriui, o tik lėšos administravimo išlaidoms dengti), kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas), o konkretų atlyginimo nemokumo administratoriui dydį nustatydavo tik kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis) (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024).

79.       Tačiau teismas šioje byloje nenustatė ir visiškai nevertino to, kokiame bendrovės kreditorių susirinkime ir būtent kokios buvo patvirtintos bankroto administravimo išlaidos (nemokumo administratorės atlygis, kitos bankroto administravimo išlaidos), ar šiais klausimais nutarimai apskritai buvo priimti, ar jie vėliau kreditorių susirinkimo ir (ar) teismo nebuvo keičiami. Be to, teismas nesprendė ir dėl to, ar buvo priimtas kreditorių sprendimas dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo išlaidų, kurios apskritai nėra priskiriamos prie bankroto administravimo išlaidų (išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį) (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). O šios aplinkybės ginčo atveju buvo esminės teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos (jos tvirtinimo, keitimo), įvertinant šiuo aspektu dėstomus šalių argumentus ir jų pagrįstumą.

80.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iš esmės yra maksimali lėšų suma, kurią bankroto administratorius gali išleisti bankroto procese. Kitaip tariant, tai preliminari suma, skirta numatomiems būtiniems veiksmams įmonės bankroto procese atlikti. Tuo tarpu konkrečių išlaidų tvirtinimas reiškia jau faktiškai patirtų išlaidų patvirtinimą, o ne sąmatos peržiūrėjimą. Taigi iš esmės administravimo išlaidų sąmata ir faktiškai patirtos išlaidos yra skirtingos teisinės sąvokos. Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas savaime nepagrindžia faktiškai patirtų išlaidų. Tik patvirtinus faktiškai patirtas administravimo išlaidas atsiranda pagrindas paskirstyti kreditoriams tenkančių apmokėti šių išlaidų proporcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020, 43 punktas).

81.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nemokumo administratorei už bendrovės bankroto proceso vykdymą ir bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos priežiūrą faktiškai jau yra sumokėta 211 235,27 Eur (įskaičius mokesčius) ir ši suma viršija bendrą kreditorių patvirtintą išlaidų dydį (175 000 Eur). Tačiau teismas, iš esmės tik pakartodamas nemokumo administratorės skunde nurodytus argumentus, pats neatlikęs savarankiško šių aplinkybių tyrimo ir vertinimo, neatskleidė, kaip ši aplinkybė (kad faktiškai šiuo metu jau panaudota bankroto administravimo išlaidų suma yra didesnė nei kreditoriai siekia nustatyti) turi įtakos nagrinėjamam ginčo klausimui dėl sąmatos nustatymo (keitimo), įvertinus ir paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, pagal kurį bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas (keitimas) ir jau faktiškai patirtų išlaidų patvirtinimas (kuomet, be kita ko, turi būti pateikiami faktines išlaidas patvirtinantys duomenys) nėra tapatūs klausimai.  

82.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nemokumo administratoriaus bazinis atlyginimas skaičiuojamas pagal teisės aktų reikalavimus nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), buvusią bankroto bylos iškėlimo dieną, o ne siejamas su nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo data ir (ar) bankroto veiksmų numatoma atlikimo data; MMA padidėjimas po bankroto bylos iškėlimo, niekaip nepagrindžia poreikio didinti bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-450/2023). MMA padidėjimas nereiškia, kad turi būti apskaičiuota papildoma administratoriaus atlyginimo suma, nes administratoriaus atlyginimas apskaičiuojamas pagal teisės aktuose nustatytą MMA, buvusią bankroto bylos iškėlimo dieną (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-464-450/2021, 23 punktas). Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 MMA nebuvo susietas su konkrečiu įvykiu ar data, nuo kurios MMA turėtų būti taikomas, tačiau šie išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamai pakeitimais) reikšmingi ir taikant bei aiškinant teisės normas, įtvirtintas ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023).

83.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, remdamasis Vyriausybės nutarime Nr. 415 nurodytais minimaliosiomis mėnesinėmis algomis išreikštais minimaliais administratoriaus atlyginimo (149 MMA) ir bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais (985 MMA), kartu pažymėdamas, kad šiuo metu 1 MMA yra 924 Eur, sutiko su administratore, kad rekomenduotini aptariamų išlaidų dydžiai apskaičiuojami remiantis šiais duomenimis. Visgi teismas tik pritardamas nemokumo administratorei, tokios savo išvados iš esmės nepagrindė, nemotyvavo, kodėl šioms išlaidoms paskaičiuoti turėtų būti remiamasi būtent 149 MMA ir 985 MMA, ir juolab šiuo metu Vyriausybės 2024 metams patvirtintos 1 MMA dydžiu – 924 Eur, neįvertino šiuo aspektu aktualios teismų praktikos išaiškinimų. Todėl šiuo aspektu teismo padarytos išvados taip pat negali būti laikomos pagrįstomis.

84.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, neatliko jų savarankiško tyrimo ir vertinimo, todėl byloje liko neatskleista aptariamo klausimo esmė. O tai, be jau anksčiau nurodytų motyvų (nutarties 67–76 punktai), sudaro pagrindą skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas patenkino nemokumo administratorės skundą ir panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3-iuoju ir 4-uoju (dėl išlaidų dydžio) darbotvarkės klausimais, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5-uoju darbotvarkės klausimu

85.       Kreditorių susirinkimo 5-uoju darbotvarkės buvo nuspręsta: „Įpareigoti UAB „Reniva“ ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos sumokėti BUAB „Finiens“ naudai visas bendrovės išmokėtas sumas, kurios viršija nustatytą bendrą 200 000,00 Eur (visi mokėtini mokesčiai įskaičiuoti į šią sumą) leistiną visų išlaidų BUAB „Finiens“ bankroto procese sumą. Įpareigoti nemokumo administratorių per 5 darbo dienas apie skolos padengimą informuoti visus BUAB „Finiens“ kreditorius.“

86.       Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pakartodamas nemokumo administratorės skunde nurodomus argumentus, kad esant teismo panaikintiems kreditorių susirinkimo 3-iuoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais priimtiems nutarimams, nesant šiuo metu patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos, 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas yra neįgyvendinamas, ši nutarimą panaikino kaip nepagrįstą. Nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka su tuo, kad šioje byloje buvo pagrindas panaikinti aptariamą kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau tokią išvadą daro dėl kitų nei pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų.

87.       Iš byloje esančių įrodymų bei kreditorių procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad aptariamas klausimas į darbotvarkę buvo įtrauktas, kreditoriams teigiant, kad nemokumo administratorė veikia neteisėtai, nesąžiningai ir švaisto bendrovės lėšas. Kreditorių susirinkimo nutarimo formuluotėje skola įvardinta suma savo esme yra kreditorių apskaičiuota galimai bendrovei padaryta žala.

88.       Pagal JANĮ 44 straipsnio 9 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti tik kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą. Pažymėtina, kad JANĮ nenumato teisės kreditorių susirinkimui pačiam įpareigoti nemokumo administratorių kompensuoti panaudotas lėšas. Teisė spręsti, yra ar nėra sąlygos nemokumo administratoriaus civilinei atsakomybei taikyti, priklauso išimtinai teismui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 5-uoju darbotvarkės klausimu, prieštarauja ne tik imperatyvioms JANĮ nuostatoms, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, numatančiam, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nors ir kitų motyvų pagrindu, šioje dalyje iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu

89.       Kreditorių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta: „Pavesti UAB „Findep“, įmonės kodas 302776468, atlikti BUAB „Finiens“, bankroto administravimo paslaugų išlaidų, ūkinės komercinės veiklos vykdymo pajamų / patirtų išlaidų pagrįstumo, reikalingumo, realaus paslaugų suteikimo finansinį, teisinį įvertinimą ir / ar auditą bei ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paslaugų sutarties sudarymo pateikti kreditorių susirinkimui išvadas su rekomendacijomis. Įpareigoti nemokumo administratorių nedelsiant teikti visą UAB „Findep“ paslaugų suteikimui reikalingą dokumentaciją, sutartis, aktus, sąmatas, susirašinėjimą, banko sąskaitų išrašus, sąskaitas faktūras, visus kitus reikalingus dokumentus, duomenis bei informaciją. Šios paslaugos apmokamos tik šias paslaugas bei jų išvadas, rekomendacijas patvirtinus kreditorių susirinkimui. Paslaugos apmokamos iš BUAB „Finiens“ lėšų.“

90.       Iš aptariamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinio matyti, kad juo siekiama atlikti bendrovės nemokumo administratorės vykdomos veiklos patikrinimą ir teisinį bei finansinį įvertinimą bankrutuojančios bendrovės lėšomis. Vadinasi, priimtu sprendimu siekiama ne įgyvendinti savo, kaip kreditorių susirinkimo teises, numatytas JANĮ 44 straipsnyje ir (ar) šio bei kitų įstatymų kitose normose, tačiau, peržengiant kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas, perleisti privatiems subjektams kreditoriams nepriklausančių, nemokumo administratorių veiklos priežiūrą vykdančių institucijų (JANĮ IV, V skyrius) funkcijų atlikimą. Pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad šios institucijos būtų priėmusios sprendimus, kuriais būtų konstatuoti ginčui reikšmingi aspektai dėl nemokumo administratorės veiksmų neteisėtumo, o, priešingai nei bando įteigti apeliantas, bendrosios kompetencijos teismas (nei savo iniciatyva, nei šalių prašymu), nagrinėjantis bankroto bylą, negali spręsti klausimų, kurie pagal JANĮ nuostatas yra priskirti konkrečių institucijų kompetencijai.

91.       Dėl nurodytų motyvų yra pagrindas spręsti, kad aptariamas susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas, kadangi priimtas peržengiant kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas. Be to, jis neatitinka bankrutuojančios įmonės bei visų jos kreditorių interesų dar ir dėl to, kad šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu iš esmės nutarta įpareigoti nemokumo administratorę sutartis dėl tokių paslaugų įsigijimo sudaryti, už paslaugas apmokant bankrutavusios bendrovės lėšomis, taip mažinant jos turto masę.

92.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorių susirinkimo nutarimas 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikintas pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 

93.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies teisingai nustatė ir įvertino 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų teisėtumą. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis patenkintas BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės UAB „Reniva“ skundas ir panaikintos kreditorių susirinkimo nutarimo dalys: i) 2-ojo darbotvarkės klausimo dalis, kuria nuspręsta: „BUAB „Finiens“ nemokumo administratorius UAB „Reniva“ įpareigotinas pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas pateikti kiekvienam kreditoriui elektroniniu paštu praėjusio mėnesio visų BUAB „Finiens“ turimų atsiskaitomųjų, depozitinių, visų kitų sąskaitų kredito įstaigose detalius išrašus, detalias ūkinės komercinės veiklos pajamų ir išlaidų suvestines už praeitą mėnesį, visų pirktų darbų, paslaugų, prekių sutartis, sandorius, gautas sąskaitas, kitus dokumentus“, ir ii) 4-ojo darbotvarkės klausimo dalis, kuria nuspręsta: „Kreditoriui raštu paprašius, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per dvi dienas nuo kreditoriaus prašymo pateikimo dienos privalo pateikti kreditoriui visą kreditoriaus prašomą informaciją, BUAB „Finiens“ banko sąskaitų išrašus, sutartis, sąskaitas faktūras, visus kitus prašomus dokumentus“, yra nemotyvuotos, todėl naikintinos ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis patenkintas nemokumo administratorės skundas ir panaikinti: i) kreditorių susirinkimo nutarimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta: „Nustatyti bendrą nemokumo administratoriaus atlygį visam bankroto procesui 25 000,00 Eur (visi mokėtini mokesčiai įeina į šią sumą). Nustatyti, kad 20 000,00 Eur (visi mokėtini mokesčiai įeina į šią sumą) nemokumo administratoriaus atlygio dalis išmokama nemokumo administratoriui tik tada, kai bus patvirtinta teisme galutinė bankroto ataskaita.“ ir ii) kreditorių susirinkimo nutarimo 4-ojo darbotvarkės klausimo dalis, kuria nuspręsta: „Nustatyti, jog nuo BUAB „Finiens“ bankroto pradžios iki bankroto pabaigos administravimo išlaidų dengimui, ūkinės komercinės veiklos vykdymui, kitoms paslaugoms skiriama bendra 175 000,00 Eur suma, joje esant įskaičiuotiems visiems mokėtiniems mokesčiams”, priimtos teismui iš esmės neišnagrinėjus aptariamų reikalavimų ir neatskleidus ginčo, kilusio šiais klausimais esmės, naikintinos ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Kita Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

94.       Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje neturi pagrindo pasisakyti dėl atskirąjį skundą padavusios kreditorės argumentų, susijusių su galimais netinkamais ar (ir) neteisėtais BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės, ją atstovaujančių ar su jais susijusių asmenų veiksmais, kadangi tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant kreditorių susirinkimo nutarimų, taip pat apeliacine tvarka peržiūrimos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Manydami, kad nemokumo procese nemokumo administratorė yra šališka ar veikia pažeisdama kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, kreditoriai turi teisę juos ginti įstatymų leidžiamomis priemonėmis kituose procesuose.

95.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Todėl, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinus ir dalį bylos perdavus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus perduotą bylos dalį ir priimant šioje byloje galutinį teismo procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

n u t a r i a :

          Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis, kuriomis patenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ skundas ir panaikintos šios 2024 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalys: i) 2-ojo darbotvarkės klausimo dalis, kuria nuspręsta: „BUAB „Finiens“ nemokumo administratorius UAB „Reniva“ įpareigotinas pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas pateikti kiekvienam kreditoriui elektroniniu paštu praėjusio mėnesio visų BUAB „Finiens“ turimų atsiskaitomųjų, depozitinių, visų kitų sąskaitų kredito įstaigose detalius išrašus, detalias ūkinės komercinės veiklos pajamų ir išlaidų suvestines už praeitą mėnesį, visų pirktų darbų, paslaugų, prekių sutartis, sandorius, gautas sąskaitas, kitus dokumentus“; ii) 3-iasis darbotvarkės klausimas, kuriuo nuspręsta: „Nustatyti bendrą nemokumo administratoriaus atlygį visam bankroto procesui 25 000,00 Eur (visi mokėtini mokesčiai įeina į šią sumą). Nustatyti, kad 20 000,00 Eur (visi mokėtini mokesčiai įeina į šią sumą) nemokumo administratoriaus atlygio dalis išmokama nemokumo administratoriui tik tada, kai bus patvirtinta teisme galutinė bankroto ataskaita.“; iii) 4-ojo darbotvarkės klausimo dalys, kuriomis nuspręsta: „Nustatyti, jog nuo BUAB „Finiens“ bankroto pradžios iki bankroto pabaigos administravimo išlaidų dengimui, ūkinės komercinės veiklos vykdymui, kitoms paslaugoms skiriama bendra 175 000,00 Eur suma, joje esant įskaičiuotiems visiems mokėtiniems mokesčiams” ir „Kreditoriui raštu paprašius, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per dvi dienas nuo kreditoriaus prašymo pateikimo dienos privalo pateikti kreditoriui visą kreditoriaus prašomą informaciją, BUAB „Finiens“ banko sąskaitų išrašus, sutartis, sąskaitas faktūras, visus kitus prašomus dokumentus“, ir šią civilinės bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

        Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Giedrė Čėsnienė