Administracinė byla Nr. A-1281-552/2019

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN), neturtinės žalos atlyginimą – 7 000 Eur.

1.1.       Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. tam tikrais periodais kalėjo Marijampolės PN kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Kamerose nebuvo įrengta mechaninė ventiliacija, o natūraliu būdu išvėdinti kamerų dėl ant langų buvusių grotų bei už lango esančios sienos nebuvo galima. Tvirtino, kad kameros buvo avarinės būklės, dėl perpildymo jose trūko oro, todėl sklido nemalonus kvapas. Nurodė, kad tokiomis sąlygomis kamerose buvo laikomas beveik visą parą, išskyrus vieną valandą, kurią buvo leidžiama pasivaikščioti kiemelyje. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelę dvasinę skriaudą ir kančių, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus, sunkiai tvardantis emocijas, sutriko miegas, atsirado energijos ir jėgų stoka, sumažėjo svoris, sulėtėjo mąstymas, sunku susikoncentruoti, susikaupti, pablogėjo atmintis ir pan. Kalinimo sąlygos, pareiškėjo nuomone, buvo kankinančios, žiaurios ir žeminančios.

2.       Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. 

2.1.       Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2011 m. gegužės 5 d. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais kalėjo kamerų tipo patalpose, kuriose reglamentuota gyvenamojo ploto norma, tenkanti vienam nuteistajam, nebuvo pažeista. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad kameros buvo avarinės būklės, nedetalizavo, nepaaiškino, kokia buvo ta avarinė būklė, kokios buvo sąlygos, kurios galimai jam kenkė. Atsakovas tvirtino, jog kameros vėdinamos per langus, langų bei ant jų esančių grotų įrengimas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Kameros periodiškai tikrinamos kompetentingų valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose į tokias institucijas nėra kreipęsis. Paaiškino, jog Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjo patirtus išgyvenimus bausmės atlikimo metu dėl skunde nurodytų kalinimo sąlygų. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas dėl to į Marijampolės PN Psichologinę tarnybą nesikreipė, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą bei prašomas žalos dydis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

II.

3.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. jį kalinant avarinės būklės, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.

5.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimus susijusius su laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., pasisakė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo pirmojo apgyvendinimo kamerų tipo patalpose pradžios. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į Marijampolės PN administraciją. Byloje nenustatęs, jokių duomenų kurie patvirtintų aplinkybę, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Marijampolės PN administracijos ir nustatęs, kad į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 30 d., sprendė, kad atsakovo prašymas taikyti trijų metų ieškinio senaties terminą, tenkintinas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. pareikšti.

6.       Teismas pasisakė, jog pritaikius trejų metų senaties terminą, sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d..

7.       Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis susijusius su kamerų plotu, nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimalus plotas kameroje buvo užtikrintas.

8.       Dėl higienos normų užtikrinimo, teismas įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus remonto darbų aktus, patvirtinančius, jog ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo atliekami kamerų tipo patalpų remonto darbai, sprendė, jog Marijampolės PN buvo laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – HN 134:2015) 62 punkto reikalavimų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nedetalizavo bei nepagrindė savo teiginio dėl avarinės kamerų tipo patalpų būklės, nenurodė, kokioje konkrečioje kameroje, kokiu laikotarpiu ir kuo ši būklė pasireiškė. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kalėdamas ginčo kamerose, pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl kamerų būklės. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjui nagrinėjamoje byloje nedetalizavus ir nekonkretizavus aplinkybių dėl avarinės kamerų būklės, iš kurių yra kildinama neturtinė žala, esant pateiktiems duomenims apie Marijampolės PN ginčo laikotarpiu atliktus kamerų tipo patalpų remonto darbus, teismo nuomone, atsakovo atstovo atsakomybė yra negalima.

9.       Dėl kamerų vėdinimo, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.9. papunktį, kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Taigi, teisės aktai reikalauja, kad kamerų tipo patalpose ant langų būtų įrengiamos grotos, tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Byloje esant duomenims, kurie patvirtina, kad Marijampolės PN baudos izoliatoriaus patalpose ir kamerų tipo patalpose yra sudaryta galimybė išvėdinti patalpas ir jos yra vėdinamos per langus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai susiję su kamerų vėdinimu, atmetami.

10.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl nenustačius Marijampolės PN neteisėtų veiksmų ( neveikimo), valstybei, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą ir nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

11.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą nagrinėti iš naujo, priteisti jam 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 

11.1.       Pareiškėjo vertinimu, atsakovas į bylą pateikė melagingus duomenis susijusius su kamerų plotu, nes iš jo neatėmė ploto skirto baldams bei sanitariniam mazgui.

11.2.       Pareiškėjas teigia, kad jis gavo šaukimą į žodinį posėdį, tačiau jam nebuvo sudarytos sąlygos jame dalyvauti, todėl posėdyje dalyvavo tik liudytojas Darius Godelis. Pareiškėjas paaiškina, kad jis į atsakovo atsiliepimą nepateikė atsikirtimo, nes jame nebuvo nurodyta, kad jis tokia teisę turi. Pareiškėjo netenkina ta aplinkybė, kad jis neturėjo sąlygų dalyvauti posėdyje. Mano, kad tokiu būdu teisėja priėmė sprendimą vadovaujamasi tik atsakovo pozicija ir pateiktais duomenimis, dėl ko byla turėtų būti išnagrinėta iš naujo.

12.       Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13.       Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjo skundas buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

14.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią kildina iš to, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų.

15.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs aplinkybių, jog atsakovas būtų pažeidęs pareiškėjo teisę į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas.  

16.       Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia, kad teismas bylą nagrinėtų iš naujo. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia argumentais, kad teismas jo nekvietė į posėdį, dėl ko priėmė sprendimą vadovaudamasis vien atsakovo pateikta pozicija.

17.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo( toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog proceso įstatyme nustatytas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje.

18.       Nors ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią proceso normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz., teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.). Be to, ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų. 

19.       Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008). Remiantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis teisėmis.

20.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., Kress prieš Prancūziją [DK], Nr. 39594/98, 72 par., ECHR 2001-VI). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., 2008 m. lapkričio 25 d sprendimo Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 punktą).

21.       Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr. sprendimo 29 punktą, taip pat 1997 m. vasario 18 d. sprendimo Nideröst-Huber prieš Šveicariją, Reports of judgments and decisions 1997-I, 29 par.). Be to, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, Reports of judgments and decisions 1997-I, 30 par.).

22.       Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje, t.y. jo galimybė dalyvauti teismo posėdyje yra apribota, bei į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog bylą ves savarankiškai, pageidavo į bylą kviesti liudytojus ir jokia forma neišreiškė pageidavimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, sprendžia, kad šiuo atveju buvo padarytas proceso teisės pažeidimas, suvaržant pareiškėjo teises, kurios yra nurodytos ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje. Toks pareiškėjo teisės į teisminę gynybą suvaržymas negali būti pateisinamas proceso operatyvumu, teismas išsiuntė pareiškėjui šaukimą į teismo posėdį, todėl jis turėjo pagrįstą lūkestį, kad bus atlikti ir kiti procesiniai veiksmai, kurie užtikrins jo dalyvavimą teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu ar konvojuojant į teismo posėdį. Tačiau teismas, organizuodamas vaizdo konferenciją liudytojo apklausai, to nepadarė pareiškėjo atžvilgiu. Tokiu būdu buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuomet pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka, šiuo konkrečiu atveju, nors ir buvo pranešta apie posėdį šaukimu, tačiau reali teisė dalyvauti posėdyje nebuvo sudaryta, kas galėjo lemti, kad byla galėjo būti neteisingai išspręsta (ABTĮ 146 str. 1 d.).

23.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pažeidė teisės būti išklausytam principą. Taip pat, nesuteikiant pareiškėjui teisės teismo posėdžio metu pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, buvo pažeistos jo teisės į teisingą procesą. Taigi, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad visas teismo procesas pirmosios instancijos teisme yra negaliojantis, byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo ir plačiau nepasisakytina dėl  kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

24.       Dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti ir priimti galutinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais, ir tai atliekama nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius aspektus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti.

25.       Taigi, pabrėžtina, jog vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie, laikantis tinkamos proceso tvarkos, nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Atitinkamai, pareiškėjo reikalavimas bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkintinas, kadangi tokiu būdu būtų pažeista kitos bylos šalies teisė į apeliaciją.

26.       Todėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Ramūnas Gadliauskas

        Virginija Volskienė