Civilinė byla Nr. e2-779-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00104-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys atsakovei E. K. laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       G. K. (toliau – ieškovas) 2020 m. vasario 4 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė atidalinti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir perduoti ieškovo nuosavybėn atsakovei E. K. (toliau – atsakovė) priklausančio turto: 328/655 dalies 0,0655 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat prašė teismo nustatyti, kad jis įsipareigoja prieš atsakovę vienasmeniškai įvykdyti jų bendrą solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui, kylančią iš 2003 m. spalio 15 d. kredito sutarties, Nr. 0350318072143-27 (toliau – kredito sutartis) bei 2006 m. lapkričio 11 d. ir 2007 m. balandžio 19 d. kredito sutarties pakeitimų.

2.       2020 m. kovo 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nustatė ieškovui 7 dienų terminą trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti, kokią idealinę dalį atsakovei priklausančio turto ieškovas prašo atidalinti; pateikti duomenis (banko pažymą), kas pagal kredito sutartį vykdė įsipareigojimus, pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašus apie šalių turimą bendrą turtą; pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo atsakovė paveldėjo ginčo turtą ir skolinį įsipareigojimą; nurodyti turto atidalijimo būdą (natūra ar pinigais), pateikti atidalijimo projektą, pagrįsti turto vertę; nurodyti nuomonę dėl galimybės ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu; patikslinti, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama antruoju reikalavimu; tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį.

3.       2020 m. kovo 18 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį. Nurodė, kad prašo atidalinimo natūra perduodant ieškovui ½ dalį atsakovei priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto, pateikė paveldėjimo teisės liudijimą, Nekilnojamojo turto registro išrašus, prašė įskaityti faktiškai negrąžintą žyminį mokestį kaip įmoką už naują procesinį dokumentą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 6 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu. Nurodė, kad ieškovas neištaisė dalies 2020 m. kovo 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų: nepateikė kreditoriaus AB SEB banko pažymos apie įvykdytų ir neįvykdytų skolinių įsipareigojimų dalį pagal kredito sutartį, nurodant, kas pagal kredito sutartį vykdė mokėjimus; nekonkretizavo atidalijimo būdo – nepateikė atidalijimo projekto, nenurodė bendraturtei išmokėtinos pinigų sumos.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Teismas ieškinio priėmimo klausimą sprendė formaliai, nurodyti ieškinio trūkumai yra neesminiai, o ieškovo pareikštas reikalavimas yra konkretus, aiškiai išdėstytas ir pagrįstas rašytiniais duomenimis. Iš ieškovo ieškinio galima nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir asmenį, kuriam reiškiamas reikalavimas.

6.       Ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, sprendžia kokiu pagrindu ginti savo pažeistą teisę. Šiuo atveju ieškovas pasirinko gynybos būdą – atsakovės nuosavybės dalies, atitinkančios jau įvykdytų ir dar turimų įvykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį sumą, atidalijimą natūra, priteisiant ieškovui atitinkamą atsakovės turto dalį.

7.       Ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturi spręsti ieškinio pagrįstumo ir pasirinkto gynybos būdo tinkamumo klausimo. Teismo reikalaujami duomenys dėl skolos likučio pagal kredito sutartį ir mokėtojo pagal šią sutartį yra pateikti kartu su ieškiniu – ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašą iš kurio matyti, kad nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki ieškinio pateikimo dienos šias įmokas mokėjo ieškovas, o dėl ankstesnių įmokų nuo atsakovės pareigos atsiradimo dienos (2012 m. spalio 2 d.) iki 2018 m. balandžio 14 d. pateikta šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kurioje pripažinta atsakovės skolos dalis nurodytu laikotarpiu pagal kredito sutartį. Todėl reikalavimas pateikti banko pažymą yra formalus. Be to, jis galės būti vykdomas bylos nagrinėjimo metu, savo poziciją taip pat galės išsakyti ir kreditorius AB SEB bankas, kuris yra įtrauktas byloje trečiuoju asmeniu.

Teismas

 k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylos esmės

10.       Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017).

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad buvo neištaisyti šie ieškinio trūkumai: nepateikta kreditoriaus AB SEB banko pažyma, kuri leistų nustatyti tikslų ieškovo ir atsakovės solidariosios prievolės dydį, terminą, įvykdytą prievolės dalį ir prievolės likutį. Be to, liko nekonkretizuotas atidalijimo būdas – nėra pateiktas atidalijimo projektas ir (ar) bendraturtei išmokėtinos piniginės kompensacijos dydis.

12.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinyje, be bendrųjų CPK 111 straipsnyje procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

13.       Tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atidalinti turtą ieškovui priteisiant ½ dalį atsakovės turto dalies, t. y. ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė yra solidarūs skolininkai pagal kredito sutartį bei jos pakeitimus. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. spalio 2 d. iki ieškinio pateikimo dienos solidarią šalių prievolę vykdė tik ieškovas. Ieškovo teigimu, įvykdęs solidarią prievolę jis įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Ši ieškovo įvykdyta prievolės dalis priteistina atidalijant jį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisiant ieškovui ½ atsakovės turto dalies. Ieškovo teigimu, iki 2018 m. balandžio 30 d. jis pagal kredito sutartį buvo sumokėjęs 30 982,78 Eur kredito įmokų, pusė jų (15 491,39 Eur) tenka atsakovei, kuri su tokiu prievolės pasidalijimu sutiko 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartimi. Nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas buvo sumokėjęs dar 9 550,95 Eur įmokų, iš kurių pusė (4 775,48 Eur) tenka atsakovei. Likusi neapmokėta kredito dalis sudaro 42 855,74 Eur, atitinkamai atsakovės dalis – 23 924,17 Eur. Likusią prievolės dalį ieškovas prieš atsakovę įsipareigoja įvykdyti vienasmeniškai. Atitinkamai, prašo atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, atsižvelgiant į jau įvykdytos ir ateityje dar vykdytinos prievolės dalį (bendra suma – 44 191,04 Eur). Ieškovo teigimu 44 191,04 Eur suma atitinka ½ atsakovės bendrąją daline nuosavybe turimo turto vertės, todėl šis turtas priteistinas jam ir atidalintinas. Reikalavimui pagrįsti ieškovas teikia šiuos įrodymus: 2003 m. spalio 15 d. kredito sutartį ir jos pakeitimus, 2013 m. sausio 28 d. paveldimo turto apyrašą, kuris, pasak ieškovo, įrodo solidariosios prievolės perėjimo atsakovei faktą, banko sąskaitų išrašus, kurie, ieškovo teigimu, įrodo, kad jis vienasmeniškai mokėjo kredito įmokas ginčo laikotarpiu, 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis ir nustatyta atsakovės prievolės dalis už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas teikia papildomus įrodymus: 2016 m. rugsėjo 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuris įrodo prievolės pagal kredito sutartį paveldėjimo faktą, Nekilnojamojo turto registro išrašus, kurie įrodo bendrosios dalinės nuosavybės teisės egzistavimą bei preliminariai pagrindžia turto vertę. Kita vertus, patikslintu ieškiniu ieškovas neįvykdė šių teismo reikalavimų: nepateikė kreditoriaus AB SEB banko pažymos iš kurios būtų aiški bendraturčių prievolė, ją vykdęs subjektas, prievolės laikotarpis, prievolės likutis bei atidalijimo projekto.  

14.       Kaip teisingai pastebi ieškovas, pirmosios instancijos teismo reikalavimas dėl banko pažymos pateikimo yra formalus. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 2 d. (atsakovės prievolės atsiradimo momento) iki 2018 m. balandžio 30 d. atsakovės prievolės dalis sudarė 15 491,39 Eur. Tokia prievolės dalis patvirtinta ir 2018 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi. Byloje taip pat pateiktas SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki ieškinio pateikimo dienos, iš kurio matyti, kad prievolė, ieškovo nurodyta 9 550,95 Eur apimtimi, buvo vykdoma iš trečiojo asmens A. B. M. K. sąskaitos, o ieškovas šią sąskaitą pildydavo kredito įmokų suma. Byloje pateiktas mokėjimų pagal kredito sutartį grafikas patvirtina prievolės likutį ieškinio padavimo dienai – 42 490,18 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys leidžia nustatyti šalių bendrą solidarią prievolę, subjektą, kuris vykdė prievolę pagal nurodytus laikotarpius, apimtį, kuria buvo vykdoma nurodyta prievolė, ir prievolės likutį. Sutiktina su ieškovu, kad papildomi duomenys, esant poreikiui, gali būti teikiami ir tikslinami pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Kartu pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo ir pagrįstumo klausimą teismas turi spręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

15.       Kita vertus, patikslintame ieškinyje ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką - nurodė, kad siekia atidalijimo natūra, tačiau nepridėjo atidalijimo projekto. Taigi, reiškiamu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti skolą iš atsakovės skolos suma padidinant ieškovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pažymėtina, kad būtent ieškovas pasirenka savo pažeistos teisės gynybos būdą, o teismas negali pasisakyti dėl tokių reikalavimų, kurie byloje nėra pareikšti.

16.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Be kita ko, pažymėtina, kad statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – statybos įstatymas) nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). 

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismui teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. pirmiausia atitikti statybos įstatymo reikalavimus, kad būtų galima suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Be to, siūlomas atidalijimo variantas turi nedaryti neproporcingos žalos daiktui, atspindėti bendraturčių dalis buvusias bendrojoje nuosavybėje ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Šioms aplinkybėms įrodyti, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, vienas iš esminių įrodymų byloje yra būtent atidalijimo projektas, kuriame atsakoma į išvardintus klausimus. Be kita ko, nesant atidalijimo projekto, apsunkinamos atsakovės galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, t. y. atsakovei nėra žinoma, kokius atskirus nekilnojamojo turto objektus nori suformuoti ieškovas, atitinkamai atsakovė negali spręsti, ar su siūlomu atidalijimo variantu sutinka, ar ne. Vadinasi, sprendžiant dėl bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (naujų asmeninės nuosavybės teise valdomų objektų suformavimo), priešingai nei sprendžiant tik dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo klausimą, vienas iš privalomai teismui teikiamų įrodymų yra atidalijimo projektas. Nagrinėjamoje byloje tokio projekto nėra pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė šį ieškinio trūkumą, o jo neištaisius – atsisakė priimti ieškinį (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

18.       Be kita ko, antruoju ieškinio reikalavimu ieškovas prašo teismo nustatyti, kad jis įsipareigoja prieš atsakovę vienasmeniškai įvykdyti jų bendrą solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui, kylančią iš kredito sutarties. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, nurodė ieškovui patikslinti šį reikalavimą, nes nėra aišku, kokių materialiųjų teisinių padarinių juo siekiama.

19.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad antrasis ieškinio reikalavimas yra neaiškus. Atsakovė kreditoriui pareikalavus privalės įvykdyti prievolę pilna apimtimi, nepriklausomai nuo ieškovo siūlomo įsipareigojimo, o įvykdžiusi prievolę įgys regreso teisę į ieškovą (vėlgi – nepriklausomai nuo ieškovo įsipareigojimo buvimo) (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovo įsipareigojimas, kad jis vykdys prievolę vienašališkai gali būti įgyvendintas vienašalio sandorio forma ir iš esmės nesukeltų jokių teisinių padarinių tretiesiems asmenims – tiek ieškovas, tiek atsakovė išliktų solidariaisiais skolininkais pagal kredito sutartį ir privalėtų šią prievolę vykdyti pilna apimtimi.

20.       Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                            Agnė Tikniūtė