Administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-620-729/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00418-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. liepos 22 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka.

Teismas

n u s t a t ė :

2020 m. balandžio 28 d. administracinio nusižengimo protokolas D. Č. surašytas už tai, kad:

Nuo 2020 m. balandžio 18 d. 13:28 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 14:25 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius D. Č., organizuodamas atlikti aplinkos tvarkymo ir gerbūvio darbus adresu Klaipėdos rajono savivaldybė, Stančių kaimas, Tvenkinių g., susitarė dėl darbų atlikimo su A. K. ir G. D., kurie niekur nedirba. D. Č. minėtiems asmenims suteikė darbo priemones (įrankius), davė nurodymus, kokius konkrečius darbus reikia atlikti, t. y. buvo aptartos darbo funkcijos, darbo vieta, priemonės tiesioginiam darbui atlikti, buvo dirbama darbdavio naudai ir paklūstama darbo organizavimo tvarkai, tačiau su minėtais darbuotojais nebuvo sudarytos ir pasirašytos darbo sutartys apie šiuos faktiškai susiklosčiusius darbo teisinius santykius nebuvo laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Č. tokiu būdu savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Č. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą ir parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. balandžio 18 d. nebuvo paskyręs A. K. ir G. D. jokių darbo funkcijų. Turi pasirašęs sutartį su gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Stančių parkas“, pagal kurią turi įrengti pėsčiųjų takelius gatvių šonuose. Kelias savaites vykdė darbus su samdytais rangovais. Šeštadienį buvo baigiamieji darbai (šlavimas, asfalto padengimas pakraščiuose) ir jis išvažiavo jų užbaigti. Tą rytą jis susisiekė su A. K. ir G. D., šie jam pasakė, kad nieko neveikia ir pasisiūlė važiuoti kartu su juo ir jie kartu atvažiavo į šį objektą. Kadangi jam pritrūko keleto „bordiūrų“ (šaligatvio bortelių) jis objekte išsikrovė visus įrankius – betono pjaustyklę, šluotas, kastuvus – visa, ką matė atvykę inspektoriai, paliko toje vietoje draugus jų pasaugoti ir išvažiavo į „Depo“ apsipirkti (turi tai patvirtinančias sąskaitas). Jam jau grįžtant, paskambino A. K. ir pasakė, kad atvyko FNTT. Po to paskambino pats inspektorius. Atvažiavęs į darbų vietą, jis sužinojo, kad inspektoriai rado jo draugus šluojančius šaligatvį, nors jis išvažiuodamas nedavė jiems jokių darbinių užduočių ar nurodymų, jokio nei formalaus, nei neformalaus susitarimo dėl darbo su jais neturėjo, o įdarbino juos savo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. balandžio 21 d., nes taip rekomendavo pats inspektorius, nurodė, kad galbūt teisme į tai bus atsižvelgta kaip į lengvinančią aplinkybę. Kaip paaiškėjo iš A. K. ir G. D. paaiškinimų, juos surašė inspektoriai pagal kryptingai ir menamai užduotus šiems asmenims klausimus, tą patį padarė ir jo vardu surašytame paaiškinime, todėl jis jame pats savo ranka papildomai parašė prierašą, kaip buvo iš tikrųjų. Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-660-335/2018 buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, tada savo kaltę pripažino, nes buvo visai kitos aplinkybės, o paskirtos baudos dar nėra sumokėjęs, nes ji per didelė pagal jo finansines galimybes, išieškojimą vykdo antstolis. Jo įkurtoje įmonėje dirba tik vienas darbuotojas – jis pats, taip pat dirba pagal verslo liudijimą, papildomos darbo jėgos jam nereikia. Jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pradėta nesant pagrindo, todėl prašo ją nutraukti.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 18 d. pagal viršininko pavedimą vykdė patikrinimus asmenų, kurie karantino metu vykdo ūkinę komercinę veiklą. Ir adresu Klaipėdos rajono savivaldybė, Stančių kaimas, Tvenkinių g. pastebėjo du piliečius, kurie darbavosi, tvarkė gerbūvį, dėjo trinkeles. Sustojo ir paklausė kam dirba, jie atsakė, kad D. Č., nurodė jo telefono numerį. Paklausus ar yra sudarę darbo sutartis ar kokius nors kitus rašytinius dokumentus, nurodė, kad nieko neturi, D. Č. paprašė jų padirbti ir jie dirba. G. D. ir A. K. juos apklausiant nesakė, kad sugalvojo patys savarankiškai pradėti dirbti be D. Č. nurodymo. Jie sakė, kad dirba pirmą dieną ir dėl darbo užmokesčio nesitarė. Susiskambinus su D. Č. buvo jam pranešta, kad yra atvykę šiuo adresu ir kad dirbę asmenys nurodė, kad dirba jam. D. Č. pasakė, kad netrukus atvyks, todėl jie jo laukė. Kol D. Č. atvyko, iš G. D. ir A. K. buvo paimti paaiškinimai apie darbą minėtu adresu. Jie paaiškinimuose nurodė, kad dirba pirmą dieną, instrumentus suteikė D. Č., dėl darbo sąlygų tarėsi su D. Č.. Po kurio laiko atvykęs D. Č. paaiškino, kad objektas yra jo, jo įmonės vardu sudaryta sutartis su Stančių kaimo bendruomene dėl gerbūvio sutvarkymo. Iš D. Č. buvo paimtas paaiškinimas. Paaiškinime raštu D. Č. nenurodė, kad įdarbino G. D. ir A. K., tačiau tokias aplinkybes minėjo jam žodžiu. Asmenų paaiškinimus užrašo jie patys (pareigūnai), bet juose parašyta tai ką sakė asmenys, jie perskaito, susipažįsta su dokumentu, asmenims nedaromas spaudimas. Jis negali teigti, kad bendraujant su D. Č. jis gailėjosi, tyrimo metu nenustatė lengvinančių aplinkybių. Įvykio vietoje matė G. D. ir A. K. užšlavinėjant trinkelių tarpus. G. D. ir A. K. buvo atvežti į darbo vietą, suteiktos darbo priemonės, jiems buvo konkrečiai nurodyta ką padaryti. Tai patvirtino patys asmenys, nurodė, kad reikia užšluoti trinkeles, sutvarkyti tą vietą, kurioje buvo dėtos trinkelės. D. Č. norėjo papildyti savo paaiškinimą, todėl davė jam tai padaryti. Atsižvelgiant į visą surinktą medžiagą D. Č., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo surašytas administracinių nusižengimo protokolas dėl nelegalaus darbo. Tą dieną dirbo visas skyrius, buvo važiuojama į statybvietes ir nustatė ne vieną nelegalaus darbo atvejį.

Liudytojas E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną gavo iš viršininko pavedimą, kad visame Klaipėdos regione turi atlikti daug patikrinimų. Buvo išrašytas vienas pavedimas atlikti patikrinimą, su tikslu patikrinti ar asmenys laikosi karantino sąlygų ar laikosi įstatymų. Buvo paskirstyti ekipažai, kas kur važiuoja ir ką tikrina (turgeliai, statybvietės). Jis su M. K. tikrino įvairias statybvietes, nuvažiavo į keletą objektų. Važiavo link Kretingalės ir atvykus į patikrinimo vietą pamatė du asmenis (jaunuolius), kurie pasidėję šalia krūvą įrankių. Tiksliai neatsimena ką tie asmenys darė, bet regis trombavo bei pjovė plyteles. Paklausus asmenų ką jie čia dirba jie pasakė, kad dirba. Tada jo kolega supažindino juos su dokumentais, pavedimu atlikti patikrinimą. Jie jiems paaiškino, kad iš jų paims paaiškinimą ir kadangi buvo vėjuota diena, liepė jiems atsisėsti į automobilį. Uždavinėjo jiems klausimus: ką jie čia veikia, kas davė darbo priemones, ar buvo duotos apsaugos priemonės, ar susitarė ir sudarė darbo sutartį, ar yra socialinės garantijos. Jie nurodė, kad nieko jie nesusitarė, jokio atlyginimo negauna, dėl atlyginimo nesitarė, dirba nemokamai, nes padeda draugui. Jie nurodė, kad D. Č. gyvena jų laiptinėje, jie susitiko ir atvažiavo į jo darbo objektą dirbti. Paaiškinimuose buvo paminėta, kad atlieka darbus, darbo priemones, agregatus, suteikė tas asmuo, kuris turi įmonę. Paėmus iš tų asmenų paaiškinimus buvo paskambinta D. Č., pasakė jam, kad atlieka patikrinimą, pasakė jam, kad atvažiuotų. Jis atvažiavęs pradėjo aiškinti, kad jis nevykdo jokių darbų, čia jo draugai, su kuriais susitarė, kad jie jam padėtų. D. Č. įsėdo į tarnybinį automobilį ir iš jo buvo paimtas paaiškinimas. Patikrinimo metu statybvietėje rasti asmenys, jiems su kolega paklausus, kas juos atvežė, kas davė darbo priemones pasakė, kad tai D. Č.. Žodžiu D. Č. pasakė, kad yra ne pirmą kartą baudžiamas už nelegalų darbą, jam taip yra pigiau, tačiau tai nebuvo fiksuota jo paaiškinime, nes jis nebūtų jo pasirašęs. Garso įrašas atliekant tyrimą nebuvo daromas.

Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad D. Č. pažįsta, jis yra jo dėdės draugas. 2020 m. balandžio 18 d. jis ir jo dėdė A. K. neturėjo ką veikti, nes buvo karantinas, todėl susitiko su D. Č. ir visi kartu nuvažiavo į Kretingalę, kur D. Č. klojo šaligatvį. Ten D. Č. išsikrovė įrankius, jis su A. K. pasisiūlė juos pasaugoti, kol D. Č. nuvažiuos iki „Depo“ parduotuvės apsipirkti. Jie su A. K. toje vietoje nedirbo, saugojo įrankius, tačiau kadangi pasidarė šalta, iš neturėjimo ką veikti jis pasiėmė tarp įrankių buvusią šluotą ir šiek tiek pašlavė trinkeles. A. K. tuo metu stovėjo ir rūkė. Pas D. Č. jis anksčiau nėra dirbęs. Tada atvažiavo pareigūnai, liepė sėsti į automobilį, jį ir A. K. apklausė, pareigūnai užsirašė jų atsakymus į jų klausimus, jiems liepė pasirašyti pareigūno ranka surašytą paaiškinimą. Nors ir nėjo įskaityti, ką parašė pareigūnai, tačiau vis tiek pasirašė. Pasirašydamas paaiškinimą manė, kad pareigūnas užrašė viską taip, kaip jis sakė pareigūnui. Jo paaiškinimas yra užrašytas neteisingai, nes jie toje vietoje nedirbo, D. Č. jiems nenurodė ką daryti. Pareigūnai apklausiant patys teigė, kad jis ir A. K. toje vietoje kloja trinkeles, norėjo, kad sakytų, kad dirba nelegaliai, nors jie apskirtai toje vietoje nedirbo. Vėliau jis ieškojosi darbo, todėl D. Č. jį įdarbino, pas jį dirba iki šiol.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad D. Č. pažįsta, jis yra jo draugas. Pas D. Č. dirba maždaug nuo balandžio ar gegužės mėnesio. Su D. Č. buvo susitikęs 2020 m. balandžio 18 d. Tą dieną jis pats atvažiavo į Klaipėdą, susitiko su D. Č. ir jis tuo metu ruošėsi važiuoti dirbti. Kadangi neturėjo ką veikti, pasisiūlė važiuoti kartu. Ten nuvažiavus, D. Č. pasakė, kad jam reikia išsikrauti įrankius bei nuvažiuoti parsivežti bortelių ar pan. Todėl jie pasakė, kad palauks vietoje, parūkys, pasiūlė pasaugoti įrankius. D. Č. išvažiavo, o jie pasiliko saugoti įrankius. D. Č. nebuvo jiems nurodęs jokių darbų, kuriuos jie turėtų padaryti, jie dėl darbo su juo visiškai nesitarė. Pasidarė šalta, todėl paėmė šluotas ir šiek tiek pašlavė. Tuo metu prisistatė pareigūnai. Pareigūnai teigė ir įrodinėjo, kad jie toje vietoje dirba. Jie sakė, kad laukia, kol parvažiuos pažįstamas, nes yra palikęs prie kelio iškrautus įrankius ir juos gali kas nors paimti. Pareigūnams iškart aiškiai pasakė, kad toje vietoje nedirba. Jis pats nerašė, kad toje vietoje dirba, ir  trinkelių jie netrombavo, kaip paskui nurodė pareigūnai. Pareigūnai uždavinėjo klausimus ir patys užrašė paaiškinimą. Jis pasirašydamas paaiškinimą neperskaitė teksto, nes jį perskaityti buvo neįmanoma, patys pareigūnai vos jį įskaitė. 

Teismo posėdžio metu buvo ištirta administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2020 m. balandžio 18 d. pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 6), 2020 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. 04/12-1-10-4170-A9 (b. l. 7), D. Č. paaiškinimas (b. l. 8), G. D. paaiškinimas (b. l. 9), A. K. paaiškinimas (b. l. 10), 2020 m. balandžio 28 d. patikrinimo aktas Nr. 04/12-1-10-4170-A43 (b. l. 11), vyresniojo tyrėjo M. K. 2020 m. balandžio 28 d. tarnybinis pranešimas Nr. 04/12-1-22-4537 (b. l. 12), asmenų patikros išrašai (b. l. 15–18, 21–24, 28–29), SODRA išrašai (b. l. 25, 30).

Teismas

konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnio 1 dalis).

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019).

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Įrodymais administracinio nusižengimo byloje gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nė vienam byloje esančiam įrodymui negali būti suteikiama didesnė įrodomoji galia kitų byloje esančių įrodymų atžvilgiu. Byloje surinkti duomenys vertinami tiek atskirai, tiek kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad šioje byloje surinkti duomenys yra prieštaringi. Iš G. D. paaiškinimo matyti, kad jame nurodytos tokios aplinkybės: jis dirba pas D.. D. pasiūlė dirbti adresu Tvenkinių g., Klaipėdos rajonas. Jis juos atvežė darbuotis, nurodė nušluoti ir sutrombuoti plyteles. Apie atlyginimo dydį neminėjo, tiesiog paprašė padėti. Dirba čia šiandien tik pirmą dieną. Su D. darbo sutarties nesudarė. Verslo liudijimo neturi (b. l. 9). Iš A. K. paaiškinimo matyti, kad jame nurodytos tokios aplinkybės: pažįstamas D., pavardės neatsimena, jam pasiūlė pasidarbuoti objekte Tvenkinių g., Klaipėdos rajone. D. jį atvežė su mašina ir nurodė, kad reikia nušluoti plyteles ir sutrombuoti. Dėl apmokėjimo su D. nesitarė, jis neminėjo, kiek mokės. Dirba tik pirmą dieną. Verslo liudijimo statyboms neturi (b. l. 10). Kad tokius paaiškinimus davė G. D. ir A. K. teismo posėdyje parodė ir liudytojai - patikrinimą atlikę ir šiuos paaiškinimus užrašę pareigūnai M. K. ir E. L.. Jų sudarytoje rašytinėje bylos  medžiagoje, t. y. patikrinimo aktuose (b. l. 7, 11) ir tarnybiniame pranešime (b. l. 12–13) taip pat nurodomos panašios aplinkybės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši rašytinė medžiaga surašyta vieno to paties vyresniojo tyrėjo M. K.. Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad pareigūnai apklausdami darė spaudimą, kaltindami jį ir A. K. dirbant nelegaliai, jo paaiškinimą surašė pats pareigūnas, jis buvo surašytas neįskaitomai ir kad dėl to bei bijodamas prieštarauti pareigūnams G. D. paaiškinimą pasirašė jo neperskaitęs. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytojas A. K.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Č. duodamas parodymus taip pat nurodė, kad pareigūnai patys užrašė paaiškinimus, kad buvo daromas spaudimas duodant paaiškinimus bei kad dėl šios priežasties paaiškinime papildomai savo ranka parašė prierašą. Iš D. Č. paaiškinimo matyti, kad jis savo ranka papildomai parašė prierašą, kad į darbus važiavo vienas, bet susirašius su draugu A., jis ir jo draugas G. nusprendė prisijungti, o jis sutiko juos pasiimti kartu; jam pradėjus dirbti, A. ir G. patys nusprendė jam truputį padėti ( b. l. 8). Todėl darytina išvada, kad rašytiniai G. D. ir A. K. paaiškinimai (b. l. 9, 10) neatitinka įrodymams keliamų patikimumo reikalavimų, teismas turi pagrindo abejoti šiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių tikslumu.

D. Č. tiek pareigūnams atliekant patikrinimą, tiek nagrinėjant bylą teisme nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nepripažino įdarbinęs nelegaliam darbui G. D. ir A. K.; jo nurodytos aplinkybės sutampa su liudytojų G. D. ir A. K. teisme nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu apklausiant protokolą surašiusį pareigūną M. K. ir jo kolegą E. L. paaiškėjo, kad parodymus visi šie asmenys davė ne laisva forma, o klausinėjami, ir klausinėjama buvo kryptingai, dažnai net menamais klausimais – kas atvežė į darbo vietą, kas davė įrankius ir kt., neklausiant asmenų versijos, kaip jie šioje vietoje atsirado, ką joje daro, kokiu tikslu, kodėl naudoja D. Č. priklausančius įrankius ir t.t.  Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes išties galėjo būti ir taip, kaip pasakojo D. Č., G. D. ir A. K. teismo posėdžio metu - kad nors D. Č. atvažiavo su šiais pažįstamais jam asmenimis į savo darbo vietą, bet dirbti jiems neliepė, prašė tik pasaugoti įrankius, kol pats grįš, o jie jam išvažiavus nusprendė pasidarbuoti; ši administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta versija liko nepaneigta, juolab kad įvykio vieta, situacija ir joje rasti asmenys, jų veiksmai bei pirminiai parodymai liko neužfiksuoti nei vaizdo, nei garso įrašais ar kitais objektyviais būdais.

Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad darbą pripažįstant nelegaliu, nepakanka vien konstatuoti esant situaciją panašią į nelegalų darbą; būtina nustatyti ir įrodyti, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus būtent dėl darbo, o ne dėl įrankių pasaugojimo, kompanijos palaikymo ar trumpalaikės pagalbos, asmuo dirba atlygintinai ir paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Taigi, jei G. D. ir A. K., išvažiavusiam į parduotuvę D. Č. net nežinant, nusprendė pašluoti trinkeles, kad sušiltų ar prasiblaškytų, ar net jei jam dirbant savo darbą, būtų įsiprašę jam patalkinti, tai neįrodo nei šių asmenų susitarimo su D. Č. kaip darbdaviu dėl darbo santykių, kurie kaip tokie turi turėti nevienkartinį, o tęstinį pobūdį, kuriam būdinga ir tam tikra darbo tvarka, nei kad šie asmenys pagrįstai tikėjosi, o D. Č. jiems žadėjo mokėti už tai atlyginimą. Nesant šių nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviųjų požymių, nėra pagrindo konstatuoti ir pažeidimo padarymo fakto.

Pažymėtina, kad surinkti visus aktualius pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių įrodymui duomenis yra administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, byloje nesant pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. Č. būtų nelegaliai įdarbinęs G. D. ir A. K. nuo 2020 m. balandžio 18 d. 13:28 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 14:25 val. aplinkos tvarkymo ir gerbūvio darbų atlikimui, esant esminiams prieštaravimams tarp bylos duomenų, kurių pašalinti nėra galimybių, visos abejonės vertinamos D. Č. naudai. Todėl administracinio nusižengimo byla, nenustačius visų nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties požymių, D. Č. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

administracinio nusižengimo bylą D. Č. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja        Jurgita Grigonienė