Civilinė byla Nr. 2S-1390-343/2020
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00654-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;
3.3.2.4; 3.2.6.6.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismas, be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykus ieškovui D. D. (toliau – ir ieškovas), o atsakovės atstovui teismo posėdžio metu prašius priimti sprendimą už akių, 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, kredito sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo vykdyti sutartį bei netesybų mažinimo; atmetė.
2. Teisme 2020 m. birželio 4 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašoma panaikinti 2020 m. gegužės 14 d. priimtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
3. Atsakovė „Swedbank”, AB (toliau – ir atsakovė) atsiliepime į pareiškimą prašė ieškovo pareiškimo netenkinti.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Konstatavo, kad ieškovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, įvertino visus byloje proceso dalyvių pateiktus įrodymus.
6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyto argumento, kad teisėjas S. M. neturėjo teisės nagrinėti šios bylos, nurodė, jog teisėjas 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, o Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino šią nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, t. y. teisėjas sprendimo šioje byloje nepriėmė, o tik nutartyje pasisakė dėl ko teismas ieškovo ieškinį palieka nenagrinėtu. Byla pagal bylų skirstymo taisykles buvo paskirta teisėjui S. M., ją teisėjas išnagrinėjo iš esmės. Pažymėjo, kad nušalinimo teisėjui ieškovas nei kiti proceso dalyviai nereiškė.
7. Pasisakydamas dėl ieškovo argumento, kad Marijampolės apylinkės teismas, gavęs bylą iš Kauno apygardos teismo po 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties panaikinimo, nepaskyrė parengiamojo teismo posėdžio, o bylą nagrinėjo iš esmės, nurodė, kad 2020 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Teismas nurodė, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2019 m. liepos 16d., 2019 m. spalio 8 d. buvo paskirtas pirmasis parengiamasis teismo posėdis, 2019 m. lapkričio 7 d. buvo paskirtas antrasis parengiamasis teismo posėdis, o šalims neatvykus į šį parengiamąjį posėdį bei nepateikus papildomų įrodymų, teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskyrė bylos nagrinėjimą 2019 m. lapkričio 26 d.
8. Teismas, vertindamas ieškovo pareiškime nurodytą argumentą, jog bylą teismas išnagrinėjo karantino metu, nurodė, kad ieškovas pagal amžių nepatenka į padidintos rizikos asmenų grupę, taip pat teisme saugiam bylos nagrinėjimui buvo suteiktos visos sąlygos. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentu, kad šios bylos nagrinėti nebuvo jokios skubos. Teismas, atsakydamas į šį teiginį, nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo operatyvumu yra suinteresuotas K. S., kuris nusipirko ieškovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau laisvai disponuoti šiuo turtu negali.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo pareiškimą – panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teisėjas S. M. ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teisme nagrinėja antrą kartą. Pirmą kartą teisėjas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi nusprendė ieškovo ieškinį atsakovei ir tretiesiems asmenims palikti nenagrinėtu. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, tačiau, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, byla nagrinėti buvo paskirta tam pačiam teisėjui. Apelianto nuomone, šis teisėjas negali nagrinėti ieškovo ieškinio, nes gali būti pieš jį nusistatęs priešiškai. Pasak apelianto, bylą nagrinėjus tam pačiam teisėjui antrą kartą, byla išnagrinėta ir sprendimas už akių priimtas neteisėtos sudėties teismo.
1.2. Byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, todėl teismas bylą privalėjo nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne priimti sprendimą už akių.
1.3. Teismas teismo posėdį paskyrė karantino metu. Ieškovas saugojo savo sveikatą, todėl į teismo posėdį nevyko. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad posėdis vyko karantino metu ir jį privalėjo atidėti. Be to, ieškovas iš teismo negavo jokių instrukcijų kaip turi atvykti į teismą, kaip jame turės elgtis.
1.4. Byla nėra tokia, kuri turi būti nagrinėjama skubos tvarka.
1.5. Teismas paskyrė ne parengiamąjį, o paprastą posėdį. Jeigu teismas būtų paskyręs parengiamąjį teismo posėdį, tai šiuo atveju sprendimas už akių taip pat būtų negalimas.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad teisėjas jo ieškinį nagrinėjo antrą kartą. Teigia, jog teisėjas ieškinio šioje byloje nenagrinėjo iš esmės. Šioje byloje teisėjas 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, nes ieškovas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį. Tai reiškia, kad teisėjas sprendimo šioje civilinėje byloje nepriėmė, o tik nutartyje pasisakė dėl ko teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.
2.2. Teismas galėjo priimti sprendimą už akių, kadangi į teismo posėdį ieškovas neatvyko, nors jam apie posėdį buvo pranešta tinkamai.
2.3. Ieškovas pagal amžių nepatenka į padidintos rizikos asmenų grupę, todėl galėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teisme buvo visos saugiam bylos nagrinėjimui reikalingos sąlygos.
2.4. Ieškovas ieškinį šioje civilinėje byloje pareiškė praėjus daugiau kaip dviem metams nuo kredito sutarties nutraukimo, kas patvirtina jo nesąžiningumą ir siekį procesinėmis priemonėmis vilkinti skolos išieškojimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendimą už akių priėmė tuo pagrindu, jog ieškovas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį, nors apie posėdį jam buvo pranešta asmeniškai teismo šaukimu; ieškovas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo; atsakovės atstovas prašė bylą nagrinėti iš esmės, priimant sprendimą už akių. Ieškovas 2020 m. birželio 2 d. (teisme užregistruotas 2020 m. birželio 4 d.) pateikė teismui pareiškimą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinimo. Pareiškime nurodė, jog teisėjas S. M. ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teisme nagrinėja antrą kartą, dėl ko byla yra išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, todėl teismas privalėjo bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne priimti sprendimą už akių; teismas posėdį paskyrė karantino metu, o byla nėra tokia, kuri turi būti nagrinėjama skubos tvarka; jeigu teismas būtų paskyręs parengiamąjį teismo posėdį, teismo sprendimas už akių būtų negalimas.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Konstatavo, jog ieškovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, jog, priimdamas sprendimą už akių, teismas įvertino visus byloje proceso dalyvių pateiktus įrodymus. Tuo tarpu vertindamas ieškovo argumentus dėl neteisėtos sudėties teismo, bylos nagrinėjimo karantino metu bei bylos nagrinėjimo skubos tvarka, nurodė, jog: 1) teismas 2019 m. gruodžio 11 d. priėmęs nutartį, kuria ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, sprendimo šioje byloje nepriėmė, o pasisakė tik dėl tų aplinkybių, dėl ko ieškinys paliktas nenagrinėtu; 2) Kauno apygardos teismui bylą po 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties panaikinimo grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės, nei ieškovas, nei kiti proceso dalyviai teisėjui nušalinimo nereiškė; 3) byloje jau buvo paskirti du parengiamieji posėdžiai (2019 m. spalio 8 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d.), o be to, Kauno apygardos teismas, panaikinęs 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį, nurodė, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš esmės; 4) ieškovas pagal amžių nepatenka į padidintos rizikos asmenų grupę, taip pat teisme saugiam bylos nagrinėjimui buvo suteiktos visos sąlygos; 5) bylos nagrinėjimo operatyvumu yra suinteresuotas K. S., kuris nusipirko ieškovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau laisvai disponuoti šiuo turtu negali. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Atskirajame skunde dėsto iš esmės analogiškus argumentus, kuriais buvo grindžiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl žemiau nurodytų priežasčių.
16. Vienas iš apelianto atskirojo skundo argumentų yra tai, kad teisėjas S. M. jo ieškinį pirmosios instancijos teisme nagrinėja antrą kartą, t. y. pirmą kartą teisėjas 2019 m. gruodžio 11d. nutartimi nusprendė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, tačiau, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, byla nagrinėti buvo paskirta tam pačiam teisėjui. Pasak apelianto, bylą nagrinėjus antrą kartą tam pačiam teisėjui, byla išnagrinėta ir sprendimas už akių priimtas neteisėtos sudėties teismo. Apeliacinės instancijos teismas šiam apelianto argumentui nepritaria.
17. CPK 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Taip pat pažymėtina, jog neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymo yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teisėjas jo ieškinį pirmosios instancijos teisme nagrinėja antrą kartą. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, teisėjas S. M. 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu. Šia nutartimi teisėjas nenagrinėjo bylos iš esmės, t. y. nevertino byloje pateiktų įrodymų, susijusių su ginčo esme, o pasisakė tik dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu aplinkybių. Tuo tarpu Kauno apygardos teismui 2020 m. kovo 3 d. panaikinus nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, bei bylą paskyrus nagrinėti tam pačia teisėjui S. M., nei CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nei CPK 71 straipsnio 1 dalies normos nebuvo pažeistos. Be to, pabrėžtina, kad, bylai grįžus iš Kauno apygardos teismo ir nustačius, kad byla paskirta nagrinėti tam pačiam teisėjui, ieškovas turėjo teisę reikšti jam nušalinimą, tačiau to nepadarė, o teisėjo šališkumu ar teismo sudėties neteisėtumu iš esmės suabejojo tik priėmus jam nepalankų teismo sprendimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, taip pat nėra pagrindo sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 71 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
19. Apeliantas atskirajame skunde taipogi teigia, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdį paskyrė karantino metu. Ieškovas saugojo savo sveikatą, todėl į teismo posėdį nevyko. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad posėdis vyko karantino metu ir jį privalėjo atidėti. Be to, ieškovas iš teismo negavo jokių instrukcijų kaip turi atvykti į teismą, kaip jame turės elgtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad sprendimas už akių buvo priimtas karantino metu, tačiau šis konstatuotas faktas savaime nesudaro pagrindo sprendimą už akių panaikinti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas nepatenka į padidintos rizikos asmenų grupę, kas priešingu atveju galėtų būti vertinama pateisinama priežastimi nedalyvauti teismo posėdyje. Kita vertus, jeigu ieškovas iš tiesų, kaip teigia atskirajame skunde, saugojo savo sveikatą ir dėl to nevyko į teismo posėdį, jis, būdamas apdairus ir rūpestingas, iki teismo posėdžio pradžios galėjo pateikti teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo kitai datai ar prašymą, nurodant bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nenustatyta, kad tokie ieškovo prašymai teisme būtų gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys yra neatsakingas, ko pasėkoje ieškovas turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas bylos šalims turėjo pateikti instrukcijas apie tai, kaip atvykti į teismą, kaip teisme elgtis, kokias apsaugos priemones dėvėti ir kt. Pažymėtina, kad teismas neturi pareigos asmeniškai informuoti kiekvieną byloje dalyvaujantį asmenį apie tai, kokias apsaugos priemones jiems dėvėti teismo posėdžio metu, t. y. asmuo pasirenka pats kokias apsaugos priemones jis naudos – veido kaukę ar veido skydelį, vienkartines pirštines ir kt. Tuo tarpu tai, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų bus užtikrintas atitinkamas atstumas yra savaime suprantama, nes teismas turi imtis visų įmanomų priemonių, siekiant apsaugoti proceso dalyvių saugumą.
21. Apeliantas be jau aptartų argumentų atskirajame skunde taip pat laikosi pozicijos, jog ši byla nebuvo tokia, kurią reiktų nagrinėti skubos tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad teismo posėdis buvo paskirtas karantino laikotarpiu, nereiškia, kad byla nagrinėjama skubos tvarka. Kita vertus, vadovaujantis CPK 7 straipsnio nuostatomis, teismas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje bylos operatyvumu yra suinteresuotas trečiasis asmuo K. S., kuris nusipirko ieškovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau juo laisvai disponuoti negali.
22. Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog teismas paskyrė ne parengiamąjį, o paprastą posėdį. Pasak apelianto, jeigu teismas būtų paskyręs parengiamąjį teismo posėdį, tai šiuo atveju sprendimas už akių būtų negalimas. Šis argumentas taip pat atmestinas. Byloje nustatyta, kad parengiamieji teismo posėdžiai buvo du (2019 m. spalio 8 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d.), o šalims į antrąjį parengiamąjį teismo posėdį neatvykus ir nepateikus papildomų įrodymų, teismas nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskyrė bylos nagrinėjimą 2019 m. lapkričio 26 d. Be to, Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2S-383-657/2020), kuria panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad byla grąžinama nagrinėti iš esmės, o ne nuo pradžių. Šiuo atveju teismas neturėjo teisės bylą nagrinėti nuo pradžių, kai ieškinio priėmimo klausimas jau buvo išspręstas, taip pat buvo pateiktas patikslintas ieškinys, gauti atsiliepimai į ieškinį, buvo paskirti net du parengiamieji teismo posėdžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, bylai grįžus iš Kauno apygardos teismo ir ją paskyręs nagrinėti teismo posėdyje, pasielgė pagrįstai, o vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priėmė sprendimą už akių.
23. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, turinčių reikšmės priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, o pareiškime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sprendimo už akių peržiūrėjimui. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės apeliantas atskirajame skunde nenurodė, kuo ši skundžiama nutartis yra neteisėta, o kaip minėta anksčiau, nurodė analogiškus argumentus, kuriais buvo grindžiamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
25. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Palubinskaitė