Civilinė byla Nr. e2VP-5246-1031/2017

                    Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02991-2017-3

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.18                                    

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. birželio 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje antstolis Arturas Bložė, T. Č., D. Č.,

n u s t a t ė:

          pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo nustatyti, kad T. Č. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis šiame turte: žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad antstolis Arturas Bložė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0041/16/01896 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 491-102 iš skolininko T. Č. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolis areštavo skolininko turtą, kuris skolininkui priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine. Pareiškėjas pateikė teismui antstolio Arturo Bložės pasiūlymą Nr. S-17-41-8380 dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo (3 b. l.).

          Suinteresuotas asmuo T. Č. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad antstolis privalėjo laikytis išieškojimo eiliškumo ir nukreipti išieškojimą į skolininko pajamas bei kitą turtą, iš kurio išieškoma antrąja eile. Kadangi skolininkas dalimis atliko mokėjimo pavedimus į antstolio sąskaitą, antstoliui yra žinoma, jog skolininkas turi galimybę mokėti po gana nemažą sumą kas mėnesį (500 - 700 Eur) skolos, antstoliui turėjo būti žinoma, jog skolininkas gyvena ir dirba Norvegijoje, ten gauna pajamas, antstolis net galėjo pareikalauti skolininko pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas (turtą), tačiau to nedarė. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad būtina įvertinti, ar antstolis atliko CPK 662 straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, t. y. ar siekė nustatyti bei ar nustatė tikrąją skolininko turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas iš darbo veiklos, kokie duomenys antstoliui leido padaryti išvadą, kad antstoliui nėra žinomo pirmesnės eilės turto ar, kad jo gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Skolininko vertinimu, antstolis be pagrindo pasiūlė pareiškėjui kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo, o pareiškėjas be pagrindo kreipėsi į teismą, nes priemonės, kuriomis pareiškėjas siekia įvykdyti vykdomąjį dokumentą, nepateisina tikslo - ekonomiškai ir operatyviai įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Suinteresuotas asmuo antstolis Arturas Bložė pateiktame atsiliepime nurodė, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, todėl aplinkybė, kad skolininkas skolą moka dalimis, negali būti pripažinta pagrindu nenustatyti skolininkui priklausančios turto dalies. Skolininko turto dalies nustatymas dar nereiškia, kad skolininkui priklausantis turtas iš karto bus realizuojamas priverstine tvarka. Be to, CPK 663 str. numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Akivaizdu, kad kas mėnesį mokėdamas po 700 - 900 Eur, skolos skolininkas per 6 mėnesius nepadengtų. Taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad skolininkas dėl skolos mokėjimo dalimis pirmą kartą rašė 2016-07-20, tačiau nuo to laiko reguliarių įmokų nebūdavo. Antstolis papildomai nurodė, kad antstolio Arturo Bložės depozitinėje sąskaitoje 2016-09-12 gauta 500,00 Eur, 2016-11-14 gauta 753,44 Eur, 2017-03-23 gauta 867,35 Eur, 2017-04-18 gauta 873,98 Eur, 2017-05-11 gauta 700,00 Eur. Skolininkas Lietuvoje nedirba, informacijos apie savo darbo užmokesčio dydį nėra pateikęs, todėl nėra jokių garantijų, kad teismui nenustačius skolininkui priklausančios turto dalies skolininkas ir toliau mokės savo skolą.

Suinteresuotas asmuo D. Č. atsiliepimo į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė. Apie paskirtą teismo posėdį suinteresuoti asmenys informuoti teismo pranešimu ir viešu paskelbimu.

Bylos nagrinėjimui gauta vykdomoji byla Nr. 0041/16/01896.

Prašymas tenkintinas.

           Iš vykdomosios bylos Nr. 0041/16/01896 duomenų nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo išieškojimą pagal 2016-04-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. (23.31-08) 491-102 dėl 17 721,89 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. Č., trečios eilės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

          Antstolis Arturas Bložė nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su D. Č.. Skolininkas T. Č. nedirba ir nuolatinių pajamų bei santaupų neturi (10 v. b. l.), jam ir jo sutuoktinei D. Č. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir  žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (13-14, 35-37 v. b. l.), kuriam antstolis taiko turto areštą (17-19, 40-42 v. b. l.). Antstolis pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (50 v. b. l.).

Antstolį saisto CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė, t.y. neišieškotos skolos likutis išieškomas iš piniginių lėšų, turtinių teisių, gaunamų pajamų ir tik po to iš nekilnojamojo turto. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0041/16/01896 duomenų iš skolininko sąskaitų piniginių lėšų nebuvo nurašyta, iš darbo užmokesčio išskaitos atliktos nebuvo. Kaip nurodo pats skolininkas ir antstolis, iš skolininko T. Č. į antstolio Arturo Bložės depozitinę sąskaitą 2016-09-12 pervesta 500,00 Eur, 2016-11-10 į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 769,60 Eur, 2017-03-22 pervesta 867,35 Eur, 2017-04-12 pervesta 873,98 Eur, 2017-05-11 gauta 700,00 Eur (65-66 v. b. l.). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 str. 4 d.). CPK 663 str. 1 d. nustato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškomą pagal vykdomąjį dokumentą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. Dėl to pagrįstai antstolis pasiūlė vykdymo proceso dalyviui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.)

Nagrinėtinu atveju nustatyta, jog antstolis Arturas Bložė areštavo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir  žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pagrindu pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su skolininko sutuoktine nuosavybe, CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog nustatytas skolininko T. Č. bendras su D. Č. turtas yra žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kai minėta, turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių T. Č. ir D. Č. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), nes įgytas po santuokos sudarymo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Teismas pažymi, kad nors suinteresuotas asmuo T. Č. nurodo, kad gauna darbo užmokestį, iš kurio galėtų padengti skolą, tačiau, kaip matyti skolininkas T. Č. nedirba ir nuolatinių pajamų Lietuvoje negauna (10 v. b. l.). Skolininkas taip pat nurodo, kad gauna darbo užmokestį Norvegijoje, tačiau tokių duomenų nei nagrinėjamojoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra pateikta, o vien ta aplinkybė, kad skolininkas mokėjimus yra atlikęs Norvegijos kronomis (NOK) savaime nereiškia, kad skolininkas turi nuolatines pastovias iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas Norvegijoje. Kaip yra nurodyta antstolio pasiūlyme, T. Č. ir D. Č. yra sudarę santuoką. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas nėra nustatytas pagal LR CK 3.101 str. – 3.108 str. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

Pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašo nustatyti, kad skolininkui T. Č. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. Č. valdomo nekilnojamojo turto. Įvertinęs tai, jog skolininkas neturi asmenine nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, byloje nėra duomenų apie tai, kad santuoka nutraukta ar, kad yra kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, o skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 str. numatytus reikalavimus.

Pagal CPK 667 str. 1 d. išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 str. 2 d. ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2006-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (LAT 2003-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nesant naudojimosi bendru žemės sklypu ir jame esančiais pastatais tvarkos projekto teismas negali nustatyti skolininkui tenkančios nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2007). 

Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog skolininkas skolą moka dalimis, negali būti pripažinta pagrindu nenustatyti skolininkui priklausančios turto dalies. Skolininko atlikti mokėjimai, teismo vertinimu, negali būti laikomi nei reguliariais, nei pastoviais – skolininkas nuo 2016-09-12 į antstolio depozitinę sąskaitą (viso per devynis mėnesius) atliko penkis mokėjimus. Nors skolininkas savo atsiliepime nurodė, kad dirba Norvegijoje, tačiau duomenų nei apie patį darbo faktą, nei apie skolininko gaunamą darbo užmokestį Norvegijoje duomenų nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad antstolis tinkamai vertindamas vykdomosios bylos medžiagą padarė pagrįstą išvadą, kad visa išieškojimo suma skolininko negali būti sumokėta per šešis mėnesius, todėl vadovaujantis CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatomis išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turtą. Teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis minėta norma būtent skolininkas ir turi pateikti įrodymus antstoliui, kad išieškant iš jo darbo užmokesčio, pensijos ar stipendijos išieškojimas bus įvykdytas per šešis mėnesius. Tokių duomenų nesant ir vykdomojoje byloje nesant duomenų apie skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą antstolis išieškotojui pagrįstai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.  

Teismas iš esmės sutinka su antstolio pozicija, kad skolininko turto dalies nustatymas savaime nereiškia, kad skolininkui priklausantis turtas iš karto bus realizuojamas priverstine tvarka. Turto realizavimas gali ir nebūti vykdomas, jeigu skolininkas tinkamai įvykdytų savo pareigą, numatytą CPK 663 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, spręsdamas tenkinti pareiškėjo prašymą, atmeta skolininko argumentus, kad išieškojimas iš minėtų žemės sklypų yra neekonomiškas dėl sklypų vertės. Teismas pažymi, kad norminis reguliavimas nenumato, kad galima išieškoti tik iš tokio turto, kurį realizavus bus visiškai padengta skolos suma, todėl išieškoma ir iš tokio turto, kurį realizavus bus padengta ir tik dalis skolos. Be to, tuo, jei atveju turtas būtų parduodamas varžytynėse, turto kaina galėtų būti ir aukštesnė nei nurodė skolininkas.   

Pažymėtina, kad antstolis pagal CPK 662 straipsnio 3 dalį laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPP 662 str. 4 d.). CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Taigi, antstolis, laikydamasis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, atlieka išieškojimą iš skolininko turto ar skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK nustatyta tvarka, šiuo atveju teismui nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra teisinio pagrindo nustatyti, kokiu būdu būtų vykdomas išieškojimas.

Teismas, vertindamas pirmiau aptartas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, pareiškimą laiko teisėtu ir pagrįstu ir sprendžia jį tenkinti. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti skolininko T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkui T. Č. priklauso ½ (viena antroji) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ (viena antroji) dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                                                      Ernestas Šukys