Baudžiamosios bylos Nr. 1A-556-245/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46975-2019-6

 (S)

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,

nuteistajam D. Ž. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Palijanskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir jam paskirta:

- pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 50 MGL baudos pridedant dalį – 4 (keturis) mėnesius skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir D. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1.       D. Ž. (toliau – D. Ž.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį už tai, kad jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, žinodamas, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje bei jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2022 m. sausio 30 d., 2020 m. kovo 1 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), 5,870 kilometre, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatyta 2,02 promilės neblaivumas, nuvažiavo nuo kelio į dešinėje pusėje esantį lauką su pasėliais.

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nustatant trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą.

2.1.                      Nuteistasis skunde nurodo, kad byla nebuvo išnagrinėta tinkamai, jis nesutinka su jam paskirta bausme, nes yra nuteistas nepagrįstai griežtai.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašydamas ją sušvelninti, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl bausmės nuteistajam skyrimo.

5.       Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

6.       Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7.       Išanalizavus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. Ž., tinkamai atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias/sunkinančias aplinkybes.

8.       Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnis). Skiriant bausmę D. Ž. buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 243 straipsnis) ir nesunkiems nusikaltimams (BK 2811 straipsnio 1 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Įvertinus D. Ž. asmenybę buvo nustatyta, kad jis anksčiau teistas penkis kartus, o naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, bausmės neatlikęs, todėl toks asmuo laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Nauja D. Ž. padaryta nusikalstama veika yra tokia pati – vairavo neblaivus, už kurią asmuo jau buvo teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei parodo jo nenorą taisytis ir savo elgesį kreipti teigiama linkme. D. Ž. baustas administracine tvarka, įrašytas į psichiatrinę gydymo įskaitą – diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, registruotas priklausomybės ligų centre, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu. 

9.       BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos baudos ir arešto bausmės. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje – baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatavo, kad D. Ž. savo nusikalstamo elgesio nekeičia ir teigiamų išvadų nedaro, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau ir jį paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat siekiant įgyvendinti teisingumo principą ir byloje nenustačius kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, nuteistajam pagrįstai nutarė skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis prisipažino esąs kaltas, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo D. Ž. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu jis padarė tuo metu, kai Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendis dar nebuvo priimtas, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. Ž., bausmės skyrimo principų nepažeidė. Būtent neigiamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo daromų nusikalstamų veikų pobūdis parodo, kad anksčiau neskyrus jam laisvės atėmimo bausmės, savo elgesio asmuo teigiama linkme nekreipė, tačiau ir toliau darė nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jau buvo baustas. Teismo manymu, tai patvirtina aplinkybę, kad bausmės tikslai, ankstesniais teismo procesiniais sprendimais neskyrus D. Ž. bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, pasiekti nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta pagrįstai.

10.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas prašė panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo nutarta konfiskuoti automobilio „Ford Transit FT 80“ vertę atitinkančią pinigų sumą 620 eurus, tačiau apygardos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde ši aplinkybė nurodyta nebuvo, todėl apie ją plačiau nepasisakytina.

11.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. paskirta teisinga bausmė, kurią mažinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                               Kęstutis Dargužis

Danguolė Šiugždinytė

Jurga