Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2-1310-516-2019].docx
Bylos nr.: e2-1310-516/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius 188704927 trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybė 188764867 trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės Panemunės seniūnija 188764867 trečiasis asmuo
Baltasis gandras 193159243 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
CIVILINIS PROCESAS
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. e2-1310-516/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00254-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.2.

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. A., N. M., B. V. K., J. U., I. S., R. M., V. Č., E. K., S. K., D. B., M. G., A. T., T. G., A. G., J. B., J. L., D. B., D. Š., R. A., R. P., M. B., N. G., N. E., G. P., Z. B., K. M., L. M., V. D., T. J., K. R., I. J., A. B., F. Z., V. A., A. K., A. G., D. V., R. C., L. A., K. M., R. S., N. L., A. Š., A. Š., P. J., V. B., V. D., S. R., Z. F., A. R., C. G., T. M., V. L., V. L., P. L., R. V., K. K., N. D., R. K., J. G., K. K., V. S., S. J., R. S., A. J., V. Č., L. Ž., A. P., V. B., D. Š., A. K., B. K., R. D., A. B., S. M., A. V., I. Š., D. B., O. P., N. M., R. S., M. S., R. K., S. B., V. B., L. T., A. T., Z. P., G. P., V. S., R. D., L. B., M. O., A. J., D. M., Ž. J., M. J. S. K., V. Z., V. K., A. G., T. Z., R. M., Z. B., L. P., V. N., D. N., L. B. M., J. M., M. A., A. K., R. D., O. G., J. S., D. R., V. A., E. Z., E. M., A. R., A. L., V. B., A. S., V. R., A. R., V. O., O. L., S. U., A. V., E. U., L. Š., A. V., O. O., D. M., A. M., J. R., K. K., V. Z., L. G., P. P., J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų K. A., N. M., B. V. K., J. U., I. S., R. M., V. Č., E. K., S. K., D. B., M. G., A. T., T. G., A. G., J. B., J. L., D. B., D. Š., R. A., R. P., M. B., N. G., N. E., G. P., Z. B., K. M., L. M., V. D., T. J., K. R., I. J., A. B., F. Z., V. A., A. K., A. G., D. V., R. C., L. A., K. M., R. S., N. L., A. Š., A. Š., P. J., V. B., V. D., S. R., Z. F., A. R., C. G., T. M., V. L., V. L., P. L., R. V., K. K., N. D., R. K., J. G., K. K., V. S., S. J., R. S., A. J., V. Č., L. Ž., A. P., V. B., D. Š., A. K., B. K., R. D., A. B., S. M., A. V., I. Š., D. B., O. P., N. M., R. S., M. S., R. K., S. B., V. B., L. T., A. T., Z. P., G. P., V. S., R. D., L. B., M. O., A. J., D. M., Ž. J., M. J. S. K., V. Z., V. K., A. G., T. Z., R. M., Z. B., L. P., V. N., D. N., L. B. M., J. M., M. A., A. K., R. D., O. G., J. S., D. R., V. A., E. Z., E. M., A. R., A. L., V. B., A. S., V. R., A. R., V. O., O. L., S. U., A. V., E. U., L. Š., A. V., O. O., D. M., A. M., J. R., K. K., V. Z., L. G., P. P., J. L. grupės ieškinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui, Kauno miesto savivaldybės Panemunės seniūnijai, SB „Baltas gandras“ dėl teisės įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono būdu,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovų grupė pateikė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Panemunės seniūnijai, sodų bendrijai „Baltasis gandras“ dėl teisės įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono būdu. Ieškovai prašė pripažinti jiems teisę įgyti nuosavybės teise Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus, esančius Sodų bendrijos „Baltasis gandras“, teritorijoje (duomenys neskelbtini), ne aukciono tvarka.

2.       Ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti                                  Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. A-1650, kuriuo patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, pagal kurį teritorijoje Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), suformuoti nauji valstybinės žemės sklypai vykdymą ir žemės nuosavybės teisių atkūrimo, perdavimo ir tolesnio disponavimo procedūras dėl žemės sklypo išdėstymo plane nurodytų šių žemės sklypų.

3.       Prašyme nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2017 m. balandžio 27 d. s įsakymu Nr. A-1650, kuriuo buvo patvirtinta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį teritorijoje Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, skirti nuosavybės teisėms atkurti (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos byla Nr. ZSFP-22529), šiuo metu sparčiai vykdo sklypų formavimą ir atkūrimą fiziniams asmenims. Šiai dienai jau yra suformuoti žemės sklypai toje teritorijoje, kurioje žemės sklypus siekia išpirkti ieškovai. 

4.       Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos gali nelikti ginčo objekto, t. y. valstybei priklausančių žemės sklypų arba jie visi ar dauguma jų gali tapti privačios nuosavybės objektais. 2017 m. rugsėjo mėn. Sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ žemės sklypų savininkai gavo Panemunės seniūnijos įspėjimo lapelius su reikalavimu nusikelti neteisėtai pastatytus statinius. Šiai dienai ieškovai privalo imtis veiksmų minėtiems statiniams nukelti ir pašalinti.

5.       Antstolis M. P. 2009 m. sausio 6 d. sudarė faktinių aplinkybių protokolą, kuriame užfiksavo, kokios būklės yra ieškovų valdomi žemės sklypai ir koks turtas yra šiuose žemės sklypuose. Protokolas patvirtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti didelio kiekio ir vertės turtą bei grupės asmenų interesus.

6.       Procesas tęsis dar ilgą laiką, per kurį atsakovė ir toliau formuos bei atkurs žemės sklypus. Todėl jeigu teismo sprendimas bus palankus ieškovams, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, nukentės ir asmenys, kuriems šiuo metu atkuriamos nuosavybės teisės į minėtus žemės sklypus, o valstybės lėšos bus švaistomos ir taip pažeidžiamas ekonomiškumo principas.

7.       Ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu. Ieškovai nurodė faktines aplinkybes ir pateikė įrodymus, kad žemės sklypus valdo, rūpinasi ir naudoja kaip savo jau ilgus metus, t. y. nuo 1979 m. Pateikiami neginčijami įrodymai, kad ieškovai ne savavališkai ėmė valdyti ginčo žemės sklypus, o pagal tuometinės valdžios paskyrimus.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

8.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei ieškovai, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys nėra pateikę jokių įrodymų, kad sodų bendrijai „Baltasis gandras“ įstatymo nustatyta tvarka būtų suteiktas žemės sklypas ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodomoje vietovėje – prie (duomenys neskelbtini). Ieškovai taip pat nepateikė byloje jokių rašytinių įrodymų, kad sodų bendrija „Baltasis gandras“ savo nariams (ieškovams) yra suteikusi teisę naudotis žemės sklypais Sodų bendrijai „Baltasis gandras“ paskirtame žemės sklype (duomenys neskelbtini).

10.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas                          2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 konstatavo, jog iki                    1993 m. rugsėjo 20 d. sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo, tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme ir šie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo. Dėl to 1993 m. rugsėjo 20 d. Rusijos federacijos perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo buvo perduoti Lietuvos Respublikai fortai bei karinio dalinio teritorijai paskirti žemės sklypai, tarp jų ir šioje teritorijoje veikusi bendrija ,,Baltasis gandras“, kasatoriui jokių teisių į žemės sklypą nesukūrė ir šis aktas taip pat nėra pagrindas pripažinti sodininkų bendriją teisėtai egzistavus. Kasacinis teismas nutartyje taip pat nurodė, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bendrija ,,Baltasis gandras“ kaip sodininkų bendrija teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įsteigta ir įregistruota, žemės sklypas mėgėjiškai sodininkystei jai nebuvo suteiktas. Dėl to kasatorius įstatymu pagrįstų teisių į naudojamo žemės sklypo nuomą neįgijo. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo nei prieš, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, todėl kasatoriui negalėjo atsirasti pagrįsto lūkesčio naudotis žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei. Kauno miesto savivaldybei atsisakius skirti žemės sklypą mėgėjiškai sodininkystei Kauno miesto teritorijoje, su kasatoriumi kaip visuomenine organizacija buvo sudarytos terminuotos žemės nuomos sutartys, nurodant, kad žemė nuomojama daržininkystei iki jos prireiks visuomenės poreikiams. Be to, kasatoriaus faktiškai naudotas žemės sklypas Kauno miesto savivaldybei patikėjimo teise nebuvo perduotas, todėl Kauno miesto savivaldybė neturėjo teisės sudaryti su kasatoriumi 1996 m. žemės nuomos sutarties žemės ūkio veiklai, taip pat vėlesnių žemės nuomos sutarčių. Įvertinusi tai, kas pažymėta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad, kasatoriui neįgijus teisės pagal galiojusius teisės aktus, nebuvo pagrindo susiformuoti teisėtam lūkesčiui dėl žemės nuomos mėgėjiškai sodininkystei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, jog atsakovams atsisakius sudaryti naują žemės nuomos sutartį, nebuvo pažeisti kasatoriaus (žemės naudotojų) teisėti lūkesčiai.

11.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuoti teritorijoje esantys sklypai ir jų savininkai, žemės sklypo situacijos planas (priedas prie bylos atskirame voke), žemės naudotojų mokėjimai už narystę sodų bendrijoje, statinių planai, sodininkų bendrijos pažymos, statinių nuotraukos nelaikytini tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovams teisėtą suteikimą naudotis valstybinės žemės sklypais. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

12.       Ieškovų grupė atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Grupės ieškinys yra pateiktas todėl, kad sodininkų bendrijai „Baltasis gandras“ nebuvo įstatymų nustatyta tvarka suteiktas žemės sklypas ir tai buvo konstatuota dar                         2009 m. nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009. Sunku paaiškinti, kaip teismas gali reikalauti įrodymo, jei toks įrodymas apskritai negali egzistuoti. Dėl šios priežasties teismas privalėjo vertinti ieškovų, kaip žemės sklypų naudotojų, pateiktus įrodymus, kad ieškovai žemės sklypus naudojo pagal paskyrimus jau nuo 1979 metų. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė faktines aplinkybes ir pateikė įrodymus, kad žemės sklypus ieškovai valdo, rūpinasi ir naudoja kaip savo jau ilgus metus. Analogiškas aplinkybes kiekvienas iš ieškovų patvirtino 2019 m. liepos 7 d. vykusio teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus.

12.2.                      Sodų bendrija ,,Baltasis gandras“ kaip juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įsteigta ir įregistruota, žemės sklypas mėgėjiškai sodininkystei jai nebuvo suteiktas. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje nustatinėjami faktai, kokiu pagrindu ieškovai, t. y. daugiau nei šimtas žmonių pradėjo valdyti, naudoti ginčo žemės sklypus ir, ar jiems gali būti suteikta galimybė įsigyti valdomus žemės sklypus ne aukciono būdu.

12.3.                      Teismas nutartyje nenagrinėjo realios grėsmės patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymui. Ieškovai bylą nagrinėjančiam teismui pateikė įrodymus, kad ginčo teritorijoje sparčiai formuojami žemės sklypai ir perduodami tretiesiems asmenims. Teismui net ir patenkinus ieškinį, ieškinio įvykdymas arba taps neįmanomas, arba itin apsunkintas, nes ieškovams gali tekti reikšti naujus ieškinius dėl pirkimo–pardavimo sutarčių, administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir pan.

12.4.                      Laikinųjų apsaugos priemonių faktiniam vykdytojui – Kauno miesto savivaldybės administracijai – aiškiai žinant, kokia ginčo teritorija patenka į formuojamos teritorijos ribas, ieškovai yra įsitikinę, kad laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui.

13.       Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 konstatavo, kad nei bendrija, nei jos nariai nuosavybės teisių į ginčo žemę neturėjo, be to, žemės sklypo niekada nesinuomojo mėgėjiškai sodininkystei. Taigi skundo teiginiai apie teritoriją, jos ribas ir buvimo vietą nepagrindžia ir neįrodo jos naudojimo ilgus metus teisėtumo.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

17.       Pagal prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovų ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, kurioje trečiųjų asmenų teisėmis dalyvavo ir ieškovai, konstatuota, kad: iki 1993 m. rugsėjo 20 d. sodininkų bendrija įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo, tretieji asmenys [ieškovai šioje byloje] naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme ir šie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo. [...] Kauno m. savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija, būdamos atsakingos už teritorijų planavimą ir argumentuodamos laisvos valstybinės žemės stygiumi Kauno mieste, atsisakė skirti ginčo žemės sklypą mėgėjiškai sodininkystei. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų sprendimai neskirti Kauno miesto teritorijoje esančio žemės sklypo mėgėjiškai sodininkystei ir panaudoti jį kito viešojo intereso tenkinimui, priimti kompetentingai, nepažeidžia žemės naudojimą reglamentuojančių normų.

20.       Ieškovai atskirajame skunde iš esmės nemotyvuotai siekia atskirti šią bylą nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos. Antai, ieškovai atskirajame skunde teigia, kad tiek patikslintame ieškinyje tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikti įrodymai, tokie kaip SB „Baltasis gandras“ pirmininko išduoti nario bilietai, pažymos, kurie įrodo, jog ieškovams buvo suteikta teisė naudotis ginčo žemės sklypais. Kasaciniam teismui nustačius, kad įkurta sodininkų bendrija negalėjo būti pripažinta teisėta ir nesukūrė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu, ieškovų nurodyti įrodymai negali būti laikomi patvirtinančiais teisėtą naudojimąsi žemės sklypais.

21.       Dėl ieškovų nurodytų kitų įrodymų – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo – Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs jau anksčiau. Lietuvos apeliacinio teismo                     šioje byloje priimtoje 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje konstatuota, kad antstolio padarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuoti teritorijoje esantys sklypai ir jų savininkai, nelaikytinas tinkamu įrodymų, pagrindžiančiu nuosavybės teisę į ginčo sklypus. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantai faktiškai naudojasi valstybinės žemės dalimi, kuri iki 1993 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirta ir naudojama SSSR gynybos ministerijos. Antstolio konstatuotos faktinės aplinkybės, kad ši teritorija iki šiol nėra atlaisvinta ir faktiškai naudojama sodininkų reikmėms, nepatvirtina teisėto šios žemės naudojimosi pagrindo, kadangi byloje nėra dokumentų, patvirtinančių teisę į ginčo daiktą.

22.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 pateiktus išaiškinimus ir teisėtai bei pagrįstai konstatavo, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra ir savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-998-464/2019; kt.).

24.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Ši aplinkybė, remiantis pirmiau išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, reiškia, kad šiuo metu bet kurio atveju nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio tikėtino pagrįstumo, o tai savo ruožtu reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

25.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-48/2009
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 2-398-943/2016
  • e2-267-370/2017
  • e2-1062-178/2018
  • e2-515-302/2019
  • 2-998-464/2019
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese