Civilinė byla Nr. 2-31-231/2012 m.

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01551-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 116.1.

(S)

TRAKŲ  RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2012 m. sausio 10 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,

sekretoriaujant Ramunei Karsokienei,

dalyvaujant ieškovo M. Z. atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei-Gylienei,

atsakovei L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei L. V. dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo ir

n u s t a t ė:

ieškovas prašo nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpe tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą (planą), pagal kurį ieškovas naudotųsi 31,28 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-11, o atsakovė naudotųsi 27,86 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-12, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, kas patvirtinama byloje esančia pažyma, neatvykimo priežastys teismui nežinomos.

Ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir paaiškino, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Gyvenamasis namas). Ieškovui priklauso 52/100 dalys Gyvenamojo namo, atsakovei – 48/100 dalys Gyvenamojo namo. Yra nustatyta naudojimosi Gyvenamojo namo rūsio, gyvenamųjų patalpų tvarka, tačiau nėra nustatyta naudojimosi palėpe tvarka. Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo šalių susitarimu, tačiau atsakovė nereagavo į ieškovo siūlymus. Ieškovo prašymu architektė V. Plitnikaitė parengė naudojimosi Gyvenamojo namo palėpe tvarkos projektą (planą). Pagal paruoštą naudojimosi tvarkos projektą (planą) tiek ieškovui, tiek atsakovei tektų proporcingos palėpės dalys. Tokiu būdu nebūtų pažeistos nei vieno bendraturčio teisės. Nustačius naudojimosi palėpe tvarką, ieškovas kreipsis į atitinkamas institucijas dėl leidimo įsirengti atskirą įėjimą į palėpę. 

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog pagal 2003-11-17 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, ji iš V. J. (buvusi pavardė – Z.) įsigijo 48/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 48/100 dalis Gyvenamojo namo. Atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos yra antrajame Gyvenamojo namo aukšte. Virš atsakovei priklausančių gyvenamųjų patalpų yra palėpė, kurioje atsakovė įsirengė patalpą (mansardą). Atsakovė taip pat paaiškino, jog, sprendžiant šalių ginčą, teisinę reikšmę turi du faktai: pirma, kokiu būdu buvę sutuoktiniai pasidalijo Gyvenamąjį namą, antra, koks yra ginčo patalpos teisinis statusas daiktinės teisės požiūriu. Palėpė, kurioje atsakovė įsirengė patalpą (mansardą), yra virš jai nuosavybės teise priklausančios Gyvenamojo namo dalies ir yra tiesiogiai fiziškai su ja susijusi bei niekaip nėra susijusi su patalpomis, nuosavybės teise priklausančiomis ieškovui, jis negali patekti į ginčo patalpas. Pagal 1999-01-05 turto pasidalijimo sutartį Nr. 2-6635, patvirtintą notaro, kuria ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė interlia pasidalijo Gyvenamąjį namą, ieškovui atiteko patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais: R-6 (36,15 kv. m. ploto); R-5 (6,44 kv. m. ploto); ½ dalis R-2 (2,50 kv. m. ploto); 1-5 (32,89 kv. m. ploto); 1-2 (10,46 kv. m. ploto); 1-3 (2,21 kv. m. ploto); 1-4 (14,55 kv. m. ploto) (patalpų bendras plotas - 105,20 kv. m.). Ieškovo sutuoktinei pagal aukščiau nurodytą sutartį atiteko patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais: R-1 (2,04 kv. m. ploto); ½ dalis R-2 (2,50 kv. m. ploto); R-3 (6,23 kv. m. ploto); R-4 (8,17 kv. m. ploto); R-7 (8,89 kv. m. ploto); R-8 (4,56 kv. m. ploto); 1-1 (3,55 kv. m. ploto); 1-6 (4,26 kv. m. ploto); 1-7 (6,22 kv. m. ploto); 1-8 (6,60 kv. m. ploto); 1-9 (14,50 kv. m. ploto); 1-10 (18,03 kv. m. ploto); 1-11 (12,62 kv. m. ploto) (patalpų bendras plotas – 98,17 kv. m.). Nurodytos patalpos, priklausiusios buvusiai ieškovo sutuoktinei, pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjo atsakovės nuosavybėn. Ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės turto pasidalijimo sutartyje nenurodyta išlyga, jog ginčo patalpa neperduodama kartu su pagrindinėmis patalpomis, todėl laikytina, kad ginčo patalpa perėjo iš pradžių ieškovo sutuoktinės, o vėliau – atsakovės nuosavybėn. Ta aplinkybė, jog ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė nepasidalijo palėpės, yra teisiškai reikšminga šioje byloje ir reiškia, kad, pasidalijus Gyvenamąjį namą, palėpė, kuri pagal namo konstrukciją yra fiziškai susijusi su atidalytomis patalpomis ir šių patalpų atžvilgiu yra antraeilis daiktas, atiteko tam bendraturčiui, su kurio patalpomis palėpė yra fiziškai susijusi. Vadinasi, palėpė atsakovei priklausančių patalpų atžvilgiu yra antraeilis daiktas, kurį, kaip žinia, ištinka pagrindinio daikto likimas. Toks ginčo santykių aiškinimas atitinka atsakovės teisėtus lūkesčius, nes, pirkdama Gyvenamojo namo dalį, ji buvo įsitikinusi, kad ginčo patalpa – palėpė – yra atsakovės patalpų priklausinys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas neturi teisės pretenduoti į atsakovės įrengtą patalpą (mansardą) ir prarado teisę naudotis palėpe. Atsakovė taip pat paaiškino, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl naudojimosi palėpe, kol atsakovė nepradėjo remontuoti palėpės. Atsakovė prašo palikti naudotis jai ta patalpų dalimi, kurioje ji įrengė patalpą (mansardą), sutinka, kad likusia palėpės dalimi naudotųsi ieškovas. Nustačius naudojimosi palėpe tvarką pagal ieškovo pasiūlymą, nei ieškovas, nei atsakovė negalės naudotis ta palėpės dalimi, kurioje atsakovė įrengė patalpą (mansardą). 

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas prašo nustatyti naudojimosi Gyvenamojo namo palėpe tvarką. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, paaiškino, jog palėpė atsakovei priklausančių patalpų atžvilgiu yra antraeilis daiktas, kurį, kaip žinia, ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl palėpė nuosavybės teise priklauso atsakovei.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė V. J. (buvusi pavardė – Z.) 1999-11-05 turto pasidalijimo sutartimi Nr. 2-6635, patvirtinta notaro, inter alia pasidalijo Gyvenamąjį namą: ieškovui atiteko 52/100 dalys Gyvenamojo namo, V. J. – 48/100 dalys Gyvenamojo namo. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė pagal 2003-11-17 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, iš V. J. įsigijo inter alia 48/100 dalis Gyvenamojo namo. Taigi, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Gyvenamasis namas: ieškovui priklauso 52/100 dalys Gyvenamojo namo, atsakovei – 48/100 dalys Gyvenamojo namo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovui priklauso Gyvenamojo namo patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais R-6 (36,15 kv. m. ploto), R-5 (6,44 kv. m. ploto), ½ dalis R-2 (2,50 kv. m. ploto), 1-5 (32,89 kv. m. ploto), 1-2 (10,46 kv. m. ploto), 1-3 (2,21 kv. m. ploto), 1-4 (14,55 kv. m. ploto) (patalpų bendras plotas - 105,20 kv. m.), atsakovei priklauso Gyvenamojo namo patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais R-1 (2,04 kv. m. ploto), ½ dalis R-2 (2,50 kv. m. ploto), R-3 (6,23 kv. m. ploto), R-4 (8,17 kv. m. ploto), R-7 (8,89 kv. m. ploto), R-8 (4,56 kv. m. ploto), 1-1 (3,55 kv. m. ploto), 1-6 (4,26 kv. m. ploto), 1-7 (6,22 kv. m. ploto), 1-8 (6,60 kv. m. ploto), 1-9 (14,50 kv. m. ploto), 1-10 (18,03 kv. m. ploto), 1-11 (12,62 kv. m. ploto) (patalpų bendras plotas – 98,17 kv. m.).

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Kaip žinia, civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra: bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo patalpa – palėpė – yra perleista ir nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovės paaiškinimai apie tai, kad ieškovo ir jos buvusios sutuoktinės turto pasidalijimo sutartyje nenurodyta išlyga, jog ginčo patalpa neperduodama kartu su pagrindinėmis patalpomis, todėl laikytina, kad ginčo patalpa perėjo iš pradžių ieškovo sutuoktinės, o vėliau – atsakovės nuosavybėn; ta aplinkybė, jog ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė nepasidalijo palėpės, yra teisiškai reikšminga šioje byloje ir reiškia, kad, pasidalijus Gyvenamąjį namą, palėpė, kuri pagal namo konstrukciją yra fiziškai susijusi su atidalytomis patalpomis ir šių patalpų atžvilgiu yra antraeilis daiktas, atiteko tam bendraturčiui, su kurio patalpomis palėpė yra fiziškai susijusi, vadinasi, palėpė atsakovei priklausančių patalpų atžvilgiu yra antraeilis daiktas, kurį, kaip žinia, ištinka pagrindinio daikto likimas, vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad palėpė – bendro naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti šalims (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovui priklauso 52/100 dalys Gyvenamojo namo, atsakovei – 48/100 dalys Gyvenamojo namo, todėl konstatuotina, jog ieškovui priklauso 52/100 dalys palėpės, o atsakovei – 48/100 dalys palėpės (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). 

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl naudojimosi ginčo patalpa – palėpe – tvarkos. Ieškovas pateikė teismui naudojimosi palėpe tvarkos projektą (planą) (toliau tekste – Planas) (b. l. 4). Atsakovė nepateikė teismui naudojimosi palėpe tvarkos projekto (plano).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama teismo pareiga, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, siekti abiem šalims priimtiniausio sprendimo, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad naudojimosi daiktu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

Esminis kriterijus, kuris taikytinas nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, yra adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, pagal kurį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Nurodyta formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, jog savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka būtent tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga Nr. AC-32-1). Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi.

Vertinant Planą, matyti, jog pagal ieškovo siūlomą naudojimosi palėpe tvarką ieškovas naudotųsi patalpa, Plane pažymėta indeksu 1-11, kurios plotas – 31,28 kv. m., o atsakovė naudotųsi patalpa, Plane pažymėta indeksu 1-12, kurios plotas – 27,86 kv. m. Iš Plano matyti, jog palėpės naudingasis plotas be kamino užimto ploto (0,75 kv. m.) ir be sienos, kurį skirtų patalpas, kuriomis naudotųsi ieškovas ir atsakovė, ploto (1,56 kv. m.) yra 59,14 kv. m. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog, nustačius naudojimosi palėpe tvarką pagal Planą, ieškovui skirtina naudotis patalpa (realiosios palėpės dalys) sudarytų 53/100 dalis bendrosios dalinės nuosavybės objekto – palėpės (31,28 kv. m. / 59,14 kv. m.), o atsakovei – 47/100 dalis palėpės (27,86 kv. m. / 59,14 kv. m.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovui priklauso 52/100 dalys palėpės (idealiosios dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje), o atsakovei – 48/100 dalys palėpės. Sisteminis aukščiau nurodytų, teismo nustatytų aplinkybių viseto aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog, nustačius naudojimosi palėpe tvarką pagal Planą, bus įgyvendinta dalių bendrosios nuosavybės teisėje adekvatumo taisyklė, tai yra tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir šalių dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuos adekvatumas - šalims, kaip palėpės bendraturčiams, skirtinos naudotis realiosios palėpės dalys iš esmės atitiks jų idealiąsias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Be to, pažymėtina, jog, nustačius naudojimosi palėpe tvarką pagal Planą, tiek ieškovui, tiek atsakovei pagal savo naudingąsias savybes teks vienodo vertingumo palėpės dalys: bylos duomenys (b. l. 8, 12) patvirtina, jog Gyvenamojo namo stogas nėra tolygus, jis yra nuožulnus, todėl vienoje pusėje palėpės aukštis yra didesnis, kitoje pusėje – mažesnis; nustačius naudojimosi palėpe tvarką pagal Planą, tiek ieškovui, tiek atsakovei skirtinų naudotis patalpų aukštis bus labai panašus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra konstatavęs, jog, kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

Planas patvirtina, jog, nustačius naudojimosi palėpe tvarką pagal Planą, turi būti atliekamas bendrosios dalinės nuosavybės objekto – palėpės – pakeitimas, tai yra sienos, skiriančios ieškovo ir atsakovės patalpas, įrengimas. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau tekste – STR „Statinio statybos rūšys“) 6.2 punkte numatyta, kad laikančiosios sienos – išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, 6.4 punkte numatyta, kad nelaikančios sienos – išorinės ar vidinės sienos (pertvaros) laikančios tik nuosavą svorį. Įvertinus Planą ir jame punktyrine linija pažymėtą sieną, skiriančią ieškovui ir atsakovei skirtinas naudotis patalpas, vadovaujantis aukščiau nurodytomis laikančiosios ir nelaikančios sienų sąvokomis, konstatuotina, jog siena, įrengtina nustačius naudojimosi palėpe tvarką pagal Planą, yra nelaikanti siena, kadangi ji nelaiko apkrovų nuo kitų statinio konstrukcijų ir neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo; nurodyta siena laiko tik nuosavą svorį. STR „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka inter alia statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog nelaikančios sienos, skiriančios ieškovo ir atsakovės patalpas, įrengimas – tai statinio paprastasis remontas. Sisteminis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau tekste – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 2, 3, 6 ir 94 punktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog Gyvenamasis namas – neypatingas statinys. Įvertinus Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatas, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nereikės parengti paprastojo remonto projekto ar paprastojo remonto aprašo. Be kita ko, nelaikančios sienos, skiriančios ieškovo ir atsakovės patalpas, įrengimui nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 23 straipsnis). Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog numatomas bendrosios dalinės nuosavybės objekto – palėpės – pakeitimas, tai yra sienos, skiriančios ieškovo ir atsakovės patalpas, įrengimas, pagal Planą atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei nesukels šalims neigiamų pasekmių, susijusių su projekto ar aprašo parengimu ir statybą leidžiančio dokumento gavimu.  

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo siūlomas nustatyti naudojimosi palėpe tvarkos variantas yra teisėtas, adekvatus, racionalus bei optimalus naudojimosi bendrąja nuosavybe variantas, proporcingai užtikrinantis abiejų bendraturčių, tai yra ieškovo ir atsakovės, teises ir teisėtus interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

              CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovą pagal pavedimą atstovauja advokatė Viktorija Čivilytė-Gylienė (b. l. 23), ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokatės pagalbą (2010-09-02 kvito šaknelė (serija LAT) Nr. 253471). CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos). Rekomendacijų bendrųjų nuostatų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, iš šalies priteisiamos tik tuo atveju, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau tekste – MMA): už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA yra 800,00 Lt) (Rekomendacijų 8.2 punktas), už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA (Rekomendacijų 8.18 punktas).

              Ieškovo atstovė 2011-12-23 pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad advokatės pagalba – tai ieškinio paruošimas bei atstovavimas parengiamuosiuose bei teismo posėdžiuose. 

              Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo atstovė pagal pavedimą advokatė Viktorija Čivilytė-Gylienė surašė ieškinį, atstovavo ieškovą 2010-09-03 ir 2011-11-25 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – viena valanda  (b. l. 44, 79), 2011-12-23 teismo posėdyje, kurio trukmė – viena valanda penkiolika minučių, bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus, Rekomendacijų 2 punkte išdėstytus kriterijus, inter alia į šios civilinės bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą bei į Rekomendacijų 3, 7, 8 punktus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išlaidos už advokatės pagalbą, kurias ieškovas prašo priteisti, yra per didelės. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisinga, protinga ir sąžininga ieškovui iš atsakovės priteisti 2000,00 Lt išlaidų už advokatės pagalbą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 2132,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai yra 132,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3) ir 2000,00 Lt išlaidų už advokatės pagalbą. Be to, iš atsakovės priteistina 27,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3, 5, 12, 13, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpe tvarką:

M. Z. naudojasi 31,28 kv. m. ploto patalpa, naudojimosi palėpe tvarkos projekte (plane), parengtame architektės V. Plitnikaitės, pažymėta indeksu 1-11;

L. V. naudojasi 27,86 kv. m. ploto patalpa, naudojimosi palėpe tvarkos projekte (plane), parengtame architektės V. Plitnikaitės, pažymėta indeksu 1-12. 

Priteisti iš L. V. 2132 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų M. Z.

Priteisti iš L. V. 27 Lt 66 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja               Česlava Malinovska