Civilinė byla Nr. 2A-649/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01639-2010-8

                                   Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1; 44.2;

(S)

44.5.2.1; 44.5.2.3; 44.8;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo ir to paties apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. papildomo sprendimo ir atsakovės K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-544-254/2012 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovams K. M., J. M., M. M., K. B. dėl žalos atlyginimo ir dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys UAB „Liubersta“ ir M. J.,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovas kildina iš neteisėtų atsakovės, kaip buvusios banko filialo direktorės, veiksmų suteikiant, išduodant kreditą bei kontroliuojant kredito administravimą ir atsakovės 2009 m. spalio 22 d. sudarytų turto dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Ieškovas UAB Medicinos bankas (toliau – ieškovas arba bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovams K. M., J. M., M. M., K. B., prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės K. M. 1 579 865,19 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) nuo sandorių sudarymo momento pripažinti negaliojančiomis atsakovų K. M., J. M., M. M. ir K. B. sudarytas 2009 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartis, pagal kurias: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista M. M.; žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista M. M. ir K. B.; žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista M. M.; žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista M. M.; žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista M. M.; administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista M. M. ir K. B.; žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista K. B.; žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista K. B.; žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista K. B.; žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo perleista K. B.; 3) taikyti restituciją natūra, išskyrus žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ir į ginčijamais sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą nukreipti atsakovės K. M. skolos pagal neįvykdytas prievoles UAB Medicinos bankui išieškojimą, o nuo sudarymo momento pripažinus 2009 m. spalio 22 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį negaliojančia – taikyti restituciją, sumokant šio žemės sklypo vertę pinigais - priteisiant ieškovui solidariai iš atsakovių K. B. bei K. M. 20 000 Lt sumą; 4) patenkinus reikalavimą dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, nustatyti priverstinę hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) bei administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant hipoteka užtikrinamą reikalavimo sumą – 1 579 865,19 Lt; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad UAB Medicinos banko Kauno filialas (toliau – banko filialas) su UAB „Liubersta“ 2007 m. sausio 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN _40857 (toliau – kredito sutartis) dėl 1 689 100 Lt kredito suteikimo investicijai į kaimo turizmą ir jo veiklai vykdyti. Kreditas negalėjo būti išduotas, kredito sutartis tiek pagal banko vidaus taisykles, tiek pagal rūpestingo, atidaus ir sąžiningo vadovo vertinimo kriterijus negalėjo būti sudaryta. Ieškovo teigimu, tuometinė banko filialo direktorė K. M., būdama asmeniškai atsakinga už filialo veiklos organizavimą, iššvaistė didelės vertės banko turtą, kadangi veiklos nevykdančią įmonę laikė pelninga, kreditavo su realybe prasilenkiantį verslo planą, juolab, kad UAB „Liubersta“ kaimo turizmo net nevykdė, be to, atsakovė neteisėtai leido išmokėti kredito lėšas bei pratęsė kredito grąžinimo terminą. Netinkamai vykdė kredito panaudojimo kontrolę, dėl ko padarytas pažeidimo išaiškinimas buvo užvilkintas. Šių neteisėtų veiksmų pasekmė, jog atsakovė išmokėjo beveik 1 700 000 Lt banko lėšų jokios veiklos nevykdančiai, dokumentus klastojančiai bendrovei, kai išduotas kreditas buvo užtikrintas dviejų žemės sklypų hipoteka, kurių vertė neatitiko turto rinkos vertės kredito sutarties sudarymo metu, be to, UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitos neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų 23 straipsnio nuostatų. Minėti žemės sklypai kredito išdavimo dienai buvo verti tik 320 000 Lt. Nurodė, kad įvykdžius išieškojimą buvo atgauta tik nepilna 115 000 Lt suma. Todėl ieškovas patyrė 1 579 865,19 Lt nuostolių.

Be to, pažymėjo, kad atsakovė, siekdama išvengti žalos atlyginimo, 2009 m. spalio 22 d. sudarė turto dovanojimo sandorius. Nurodė, kad egzistuoja actio Pauliana institutui taikyti visų sąlygų visuma, siekiant pripažinti ginčytinus turto dovanojimo sandorius negaliojančiais.

Atsakovė K. M. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas aplinkybėmis, kad UAB „Liubersta“ kaimo turizmo verslu neužsiėmė, išduota ieškovo paskola panaudota ne pagal kredito išdavimo paskirtį, UAB „Liubersta“ nevykdė jokios veiklos, todėl negalėjo būti kredituojama, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Atsakovė pažymėjo, kad ji buvo samdoma darbuotoja, todėl netampa vienasmeniu banko filialo valdymo organu ir atitinkamai sprendžiant jos materialinės atsakomybės klausimą, netaikomos nei CPK, nei ABĮ nuostatos. Savo tiesiogines pareigas vykdė pagal banke galiojusią tvarką, buvo apdairi, pasitikėjo banko partneriais, kurie vertino įkeičiamą turtą. Kreditas buvo suteikiamas ne jos vienasmeniu sprendimu, todėl ji negali atsakyti už kitų banko darbuotojų veiksmus, pats bankas labai vėlai kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Liubersta“, todėl pats padidino nuostolius.

Nurodė, kad neegzistuoja sąlygų visetas, siekiant pripažinti ginčijamo turto dovanojimo sandorius actio Pauliana pagrindu negaliojančiais (CK 6.66 str.). Atsakovė sudarydama ginčijamo turto dovanojimo sandorius nesiekė sumažinti savo mokumo ir pažeisti kreditoriaus teises, taip elgėsi atsižvelgdama į atsiradusias sveikatos problemas. Ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo, kadangi apie sudarytą kredito sutartį žinojo nuo jo sudarymo momento. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorius, buvo nesąžininga, t.y. žinojo apie jai inkriminuojamus neteisėtus veiksmus bei atsiradusią žalą.

Atsakovai J. M., M. M. ir K. B. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo UAB Medicinos banko ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Liubersta“ atsiliepime nurodė, kad palaiko visus ieškovo argumentus ieškiniui pagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovo UAB Medicinos banko ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės K. M. ieškovui 394 966 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 950 Lt žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovo atsakovei K. M. 1 606 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei K. B. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovo, 87 Lt, o iš atsakovės K. M. 29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovių K. B. ir M. M. turtui.

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo UAB Medicinos banko atsakovei M. M. 3 000 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. 

Teismas nustatė, kad atsakovei K. M., kaip vienasmeniam banko filialo valdymo organui (buvusiai UAB Medicinos banko Kauno filialo direktorei) taikytina civilinė atsakomybė, kurios esminis bruožas – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). 

Teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, nustatė, kad ieškovas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos dėl 2007 m. sausio 30 d. kredito sutarties sudarymo patyrė 1 579 865,19 Lt žalą. Tokia žala paaiškėjo antstolei įvykdžius priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeistų skolininkei UAB „Liubersta“ priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – I žemės sklypas) ir V. P. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – II žemės sklypas). Į bylą pateikta vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad I žemės sklypas buvo parduotas už 18 480 Lt ir išieškotojui (ieškovui) pervesta 11 634 Lt, o II žemės sklypą perėmė pats išieškotojas už pradinę pirmosiose varžytynėse nustatytą pardavimo kainą – 97 600 Lt. Todėl ieškovo patirtos žalos dydį sudaro skirtumas tarp suteiktos 1 689 100 Lt paskolos bei 109 234 Lt išieškotos sumos.

Teismas sprendė, kad suteikiant kreditą banko filialo vadovė neįvykdė fiduciarinės pareigos veikti sąžiningai ir protingai, nes nesurinko pakankamai išsamių duomenų apie UAB “Liubersta”, reikalingų kredito suteikimo sprendimui priimti, kuomet atsakovės K. M. atsakomybė ir kyla būtent dėl šios pareigos pažeidimo. Teismas nustatė, kad paskolų komitetas posėdžio protokolu Nr. 017-2 patvirtino, kad UAB „Liubersta“ nurodyti duomenys apie jos ūkinę - finansinę būklę atitiko pastarosios 2006 m. gruodžio 31 d. balansą, nors jame kredituojamosios bendrovės vadovės L. Ž. parašų nebuvo, kai tuo tarpu, to pačio laikotarpio balanso, kuris buvo pasirašytas bendrovės vadovės ir pateiktas Juridinių asmenų registrui duomenys buvo kiti. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad atsakovė privalėjo patikrinti, ar pateikti duomenys atitinka oficialioms institucijoms perduotus duomenis apie UAB “Liubersta” ūkinę - finansinę būklę, duomenis iš VSDFV apie darbuotojų skaičių, VMI apie įsiregistravimo PVM mokėtoja laiką, tuomet būtų paaiškėja kiti duomenys, lėmę sprendimą dėl UAB “Liubertsa” kredito nesuteikimo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė į bylą nuosekliai įvykius atspindžinčios UAB “Liubersta” kredito bylos. Ši aplinkybė apsunkino bylos nagrinėjimą ir iš esmės atėmė galimybę visiškai atmesti atsakovės atsikirtimus, kad ginčo kredito byloje buvo balansas, kurio duomenimis remtasi suteikiant kreditą, t.y. su UAB “Liubersta” direktorės parašais, juolab, kad ir kredito auditą atlikusieji asmenys nepastebėjo tokios klaidos.

Teismas nustatė, kad UAB „Liubersta“ pateiktas verslo planas turėjo akivaizdžių trūkumų, kuriuos galėjo ir turėjo pastebėti atsakovė. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų dėl kitų paskolų komiteto narių neatidumo, pažymėjo, kad ginčo atveju nagrinėjama banko filialo direktorės pareiga ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, o ne kredito komiteto narių, kurių atsakomybė yra ne ta pati kaip banko filialo direktorės, veikimas ar neveikimas.

Teismas sprendė, kad atsakovė vertindama ir priimdama UAB „Liturta“ turto rinkos vertės banko įkeitimui nustatymo pažymas nepadarė pažeidimo, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatos imperatyviai nereglamentuoja, kad ataskaitos turi būti pasirašytos dviejų asmenų, o kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2 461 000 Lt vertės hipoteka įkeistu turtu, todėl kredito ir įkeisto turto santykis buvo banko naudai.

Teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas išduodant kreditą ir nevizuodama prašymo leido išmokėti dokumentais nepagrįstą paskolos dalį, todėl laiku nepastebėjo aplinkybių, kurios galėjo užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžiui.    

Teismas, pasisakydamas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo taip pat konstatavo, kad atsakovė K. M. pažeidė fiduciarinę pareigą veikti sąžiningai ir protingai, nes pasirašydama kredito sutarties pakeitimą nesurinko duomenų apie skolininką, kurių pagrindu galima buvo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Atsakovės veiksmai sudarė sąlygas UAB “Liubersta” toliau naudotis banko lėšomis nevykdant prievolių pagal kredito sutartį, veikė ne ieškovo interesais.          

Teismas sprendė, kad neteisėti veiksmai sąlygojo kredito sutarties dėl 1 689 100 Lt kredito suteikimo UAB „Liubersta” sudarymą, o netinkama kredito sutarties vykdymo kontrolė sąlygojo žalos atsiradimą.

Teismas nustatė, kad kredito grąžinimo užtikrinimas reikiamo santykio hipoteka įkeistu turtu, niekaip neatleidžia banko filialo direktorės nuo pareigos vykdyti kitas kredito sutarties sudarymo, jos pakeitimo, kredito išdavimo, jo administravimo nuostatas, kurios būtų sumažinę kredito sutarties riziką. Teismas nurodė, kad netinkama centrinio banko kontrolės, lokalinių aktų nekokybiškumas, kredito priverstinio išieškojimo procedūrų savalaikiškumas ir apimtis gali turėti įtakos žalos dydžio nustatymui, bet ne pašalinti atsakovės kaltę.

Teismas sprendė, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir negali būti pagrindu ieškinį atmesti (CK 1. 131 str. 1 d.).  Nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo kredito sutarties nutraukimo (2008 m. spalio 6 d.), kuomet ieškovas žalos dydį grindžia aplinkybėmis dėl atsakovės K. M. neteisėtų veiksmų sudarant, pakeičiant sutartį ir ją administruojant.

Teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ¼ dalį arba 394 966 Lt žalos atlyginimo, atsižvelgiant į aplinkybes dėl kurių ji nėra atsakinga - dėl hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertės pokyčių bei jos dalinės, o ne solidariosios su kitais kredito komiteto nariais atsakomybės (CK 6.6 str. 1 d.) dėl sprendimo suteikti UAB „Liubersta“ 2007 m. sausio 30 d. sudarytos kredito sutarties pagrindu 1 689 100 Lt kreditą (CPK 178, 185 str., CK 2.87 str. 7 d., 6.263 str.). 

Teismas sprendė, kad neegzistuoja actio Pauliana institutui taikyti visų sąlygų visetas (kreditoriaus interesų pažeidimo ir šalių nesąžiningumo), todėl ieškovo reikalavimus dėl turto dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei priverstinės hipotekos nustatymo, atmetė kaip nepagrįstus (CK 6.66 str., 6.145 str., 4.175 str. 2 d.3 p.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė K. M. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės K. M. priteista 394 966 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantės negalima laikyti nepakankamai rūpestinga ar apdairia, kiek pasirašant ar pratęsiant kredito sutartį buvo būtina (CK 6.248 str.). Apeliantė galėjo būti visiškai įsitikinusi, jog bet kuriuo atveju kreditas bus grąžintas ir ieškovas žalos nepatirs, nes tiek kredito sutarties sudarymo, tiek jos pakeitimo metu kredito grąžinimas buvo tinkamai užtikrintas didelės vertės turto įkeitimu. Apeliantė negali būti kalta dėl per didelės rizikos ar per daug optimistiško vertinimo suteikiant kreditą bendrovei.
2. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė K. M. pasirašydama kredito sutarties pakeitimą nesurinko duomenų apie skolininką, kurių pagrindu galima buvo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Pareiga įvertinti kredito sutarties pakeitimo poreikį ieškovo vidaus aktais buvo nustatyta kredito administratoriui, todėl apeliantė negali būti atsakinga už veiksmus, už kurių tinkamą atlikimą yra tiesiogiai atsakingi ieškovo vidaus aktuose nurodyti asmenys (Kreditavimo taisyklių 9.44 p.).
3. Teismo argumentas, kad UAB „Liubersta“ pateiktas verslo planas turėjo akivaizdžių trūkumų yra visiškai nesvarbus nagrinėjamo ginčo atveju. Pagal ieškovo vidinius aktus, verslo planas yra visiškai nesvarbus dokumentas, jeigu kredito grąžinimas yra tinkamai užtikrintas įkeitimu.
4. Byloje būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad apeliantė priėmė sprendimą nevienasmeniškai, o paskolų komitete, todėl kredito administratoriaus pateiktų išvadų ir surinktų duomenų visiškai pakako ir kitiems paskolų komiteto nariams, kad būtų teisingai nuspręsta dėl kredito sutarties sudarymo ir jos pratęsimo.
5. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantės neteisėti veiksmai, sąlygojo kredito sutarties sudarymą ir netinkamą jos administravimą bei žalos ieškovui atsiradimą. Žala ieškovui atsirado ne dėl neteisėtų apeliantės veiksmų, o dėl įkeistų objektų vertės sumažėjimo. Jeigu kredito sutarties sudarymo ir jos pakeitimo metu nebūtų pateiktas tinkamo dydžio kredito įvykdymo užtikrinimas, sandoriai nebūtų sudaryti.
6. Teismas sprendime visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad visą žalą ieškovas patyrė dėl sumažėjusios įkeisto turto objekto vertės, nes objektyviai nebuvo įmanoma numatyti šalyje kilusios ekonominės krizės ir jos padarinių.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB Medicinos bankas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB Medicinos bankas prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai buvo atmesti panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti visus teismo atmestus ieškinio reikalavimus, patikslintus 2011 m. rugsėjo 8 d. pareiškime dėl reikalavimo padidinimo ir 2011 m. gegužės 26 d. pareiškime dėl restitucijos būdo taikymo, panaikinti to paties apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą, išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, prijungti įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sumažino žalos dydį. Atsakovė K. M. nebuvo pareiškusi reikalavimo sumažinti priteistos žalos dydį, nebuvo pateikusi jokių tokį sumažinimą patvirtinančių įrodymų. Dėl nurodyto teismas neturėjo teisės savo iniciatyva spręsti dėl jo nustatytos ir pripažintos 1 579 865,19 Lt žalos dydžio sumažinimo.
2. Žalą sąlygojo būtent atsakovės neteisėti veiksmai, todėl visas atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas – po įkeistų žemės sklypų pardavimo nepadengta kredito suma yra tik atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė, o ne nekilnojamojo turto rinkos pokyčių rezultatas. Neišdavus kredito nebūtų patirta jokia žala, todėl tarp nekilnojamojo turto pokyčių ir žalos fakto bei žalos atsiradimo priežasčių nėra priežastinio ryšio ir teisinio pagrindo mažinti nustatytą žalą.
3. UAB „Liubersta“ užsakymu 2006 m. lapkričio 13 d. UAB „Liturta“ atliktos turto vertės nustatymo įkeitimui UAB Medicinos bankui ataskaitos neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatų, todėl yra negaliojančios, nes nepasirašytos dviejų asmenų, t.y. ją sudariusio turto vertintojo ir turtą vertinančios įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens.
4. Teismo išvada, kad kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2 461 000 Lt vertės hipoteka įkeistu turtu yra nepagrįsta. Įkeistų žemės sklypų bendra reali vertė kredito išdavimo dienai užtikrinant beveik 1 700 000 Lt kreditą neatitiko tikrosios vertinamo turto rinkos kainos, įkeisto turto vertė buvo akivaizdžiai per maža kredito gavėjo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui. Be to, nebuvo atlikta UAB “Liturta” turto vertinimo ataskaitų patikrinimo procedūra.
5. Teismas nepagrįstai pritaikė CK 6.6 straipsnio 1 dalį, nuspręsdamas, kad atsakovės atsakomybė yra dalinė. Teigiant, kad žalą padarė keli asmenys, jų prievolė kreditoriui yra solidari pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį. Be to, kitų paskolų komiteto narių atsakomybės klausimas ginčo atveju negali būti keliamas, todėl teismas neturėjo pasisakyti dėl tariamos kitų asmenų atsakomybės ir šiuo pagrindu mažinti priteistos žalos dydžio. Atsakovės visišką atsakomybę lemia jos kaip filialo direktorės teisinis statusas. Taip pat pažymėjo, kad teisines pasekmes sukelia būtent kredito sutartis, o ne paskolų komiteto sprendimas, kuris atlieka patariamąją funkciją.
6. Skirtingai nei nurodyta sprendime, ieškovas tinkamai ir laiku vykdė Kauno filialo veiklos kontrolę, o atsakovės veiksmai, tarp jų ir suteikiant UAB „Liubersta“ kreditui A reitingą, nesuvedant į vidinę banko sistemą jokių pastabų dėl šio kredito, tik pagrindžia kad jie buvo neteisėti.
7. Teismas nustatęs, kad neegzistuoja actio Pauliana institutui taikyti visų sąlygų visuma (kreditoriaus interesų pažeidimo ir šalių nesąžiningumo), pažeidė CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 6.66, 6.145 straipsnių, nuostatas. Be to, teismas nepagrįstai neišsprendė ieškinio reikalavimo priverstinės hipotekos atsakovės nekilnojamajam turtui nustatymo užtikrinant žalos dydį. 

Atsiliepime į ieškovo UAB Medicinos banko apeliacinį skundą atsakovė K. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovai J. M., M. M., K. B. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą dėl 394 966 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės K. M. atmesti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto UAB Medicinos banko prašymas dėl su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų priėmimo į bylą tenkintinas ir prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai priimtini į bylą (CPK 314 str.).

Apelianto UAB Medicinos banko prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas, kadangi visos bylos išnagrinėjimui svarbios aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 320 str. 1 d., 321 str. 1 d., CPK 322 str.).

Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar bankui padaryta žala atlygintina iš banko filialo direktorės dėl jos veiksmų, galėjusių nulemti netinkamą kredito suteikimą, išdavimą, kredito kontrolės administravimą bei jos 2009 m. spalio 22 d. sudarytų turto dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Banko filialo vadovo civilinė atsakomybė taikoma tik savarankiškai nustačius šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 – 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK178 str.). Nustačius banko filialo vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad banko filialo vadovas kaltas.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nevisiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas įrodė ir surinktais bylos įrodymais patvirtinta, jog suteikiant kreditą banko filialo vadovė K. M. neįvykdė fiduciarinės pareigos veikti sąžiningai ir protingai, nes nesurinko pakankamai išsamių duomenų apie UAB „Liubersta“, reikalingų sprendimui dėl kreditavimo priimti bei kreditavimo sutarčiai sudaryti.

Bylos medžiaga tvirtina, kad 2007 m. sausio 25 d. protokolu Nr. 017-2, priimtu UAB Medicinos banko Kauno filialo paskolų komiteto, 2007 m. sausio 30 d. ieškovas ir UAB „Liubersta“ sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_40857, kuria UAB „Liubersta“ suteiktas 1 689 100 Lt kreditas investicijai į kaimo turizmą ir jo veiklai vykdyti. UAB „Liubersta“ prievolės pagal šį sandorį įvykdymo užtikrinimui 2007 m. sausio 30 d. hipotekos lakštu UAB Medicinos bankui įkeistas UAB „Liubersta“ nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkeičiamo daikto įkainojimas – 493 000 Lt), ir V. P. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įkeičiamo daikto įkainojimas – 1 968 000 Lt). Hipotekos lakšte nurodyta, kad bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas yra 2 461 000 Lt. Pateiktose į bylą UAB „Liturta“ 2006 m. lapkričio 13 d. turto vertės nustatymo ataskaitose nurodyta, kad vertinimo tikslas yra turto rinkos vertės nustatymas įkeitimui UAB Medicinos bankui, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai 2006 m. lapkričio 8 d. yra 1 968 000 Lt, o likvidacinė vertė yra 1 500 000 Lt, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai 2006 m. lapkričio 8 d. yra 493 000 Lt, o likvidacinė vertė yra 360 000 Lt. Šios turto vertės nustatymo ataskaitos atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatas, nes pasirašytos UAB „Liturta“ įgalioto atstovo ir turto vertintojo V. L., o minėto įstatymo nuostatos imperatyviai nereglamentuoja, kad turto vertinimo ataskaitos turi būti pasirašytos dviejų, būtinai skirtingų asmenų, t.y. tas pats asmuo negali būti vienu metu ir turto vertintoju, ir kitu įgaliotu asmeniu. Nepagrįstas apelianto UAB Medicinos banko argumentas, kad turto vertinimo ataskaitos neatitinka nurodyto įstatymo 23 straipsnio reikalavimų ir yra negaliojančios pagal šio įstatymo 24 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turto vertinimo ataskaitą priimdama ir ją vertindama nepadarė pažeidimo, yra pagrįsta ir teisinga. Todėl yra pagrindo teigti, kad UAB „Liubersta“ kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas pagal tuo metu galiojusius ieškovo nustatytus reikalavimus, pateiktos tinkamos turto vertinimo ataskaitos. Tai, kad šios ataskaitos objektyviai neatspindėjo įkeičiamo turto vertės, yra ne atsakovės kaltė. Pažymėtina, kad ieškovo audito tarnyba Kauno filialo veiklą auditavo 2008 m. rugpjūčio mėn. Audituojant filialo kreditavimo veiklą turto vertinimo trūkumų nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kredito administratoriaus pateiktų išvadų ir surinktų duomenų pakako ir kitiems paskolų komiteto nariams, kad būtų vienbalsiai nuspręsta dėl kredito sutarties sudarymo.

Ta aplinkybė, kad kredito sutartis buvo pasirašyta įvertinus UAB „Liubersta“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo be bendrovės vadovės parašų ir atsakovė pati savarankiškai nepatikrino, ar pateikti duomenys atitiko oficialioms institucijoms perduotus duomenis apie UAB „Liubersta“ ūkinę – komercinę būklę, duomenis iš VSDFV apie darbuotojų skaičių, VMI apie įsiregistravimo PVM mokėtojo laiką, pripažintina kaip atsakovės pažeidimas. Tačiau įvertinant tai, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas didesnės nei paskola vertės įkeistu turtu, minėtas pažeidimas vertinamas kaip mažiau reikšmingas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti, jog ieškovo kreditų suteikimo, administravimo ir išieškojimą tvarką nustato ieškovo Kreditavimo taisyklės, kurių 1.7 punkte numatyta, kad kredito administratorius yra klientų aptarnavimo centro, filialo ar skyriaus darbuotojas, kuriam paskirta konkretaus kredito gavėjo priežiūra ir kitos pareigos. Administratorius, vedantis derybas su klientu ir priėmęs dokumentus privalo patikrinti pateiktų dokumentų užpildymo teisingumą, duomenų pilnumą, jų galiojimą pateikimo metu ir prašomo suteikti kredito laikotarpiu. Be to, naudodamasis informacinių bazių duomenimis, kredito administratorius taip pat turi tikrinti turtinę padėtį ir finansinę kredito gavėjo padėtį, esamus skolinius įsipareigojimus (4.1 – 4.2 p.). Nors šių taisyklių 9.3 -9.4 punktuose numatyta, kad kredito administravimas yra viso banko kolektyvo kreditavimo politikos ir principų, rizikos vertinimo ir vidaus kontrolės sistemos vieningas supratimas ir jos taikymas praktinėje veikloje, tačiau svarbiausia šio proceso figūra – kredito administratorius, kuriam patikėta kredito sutarties, sudaromos su kredito gavėju, paruošimas, jos sąlygų pristatymas ir išaiškinimas, kredito gavėjo veiklos analizė ir pastovi visų sudarytos kredito sutarties sąlygų vykdymo kontrolė. Už kredito bylos dokumentų pilnumą, jų patikimumą ir saugojimą atsako kredito administratorius (8.5 p.). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog pareiga spręsti dėl paskolų suteikimo ir jų sąlygų keitimo, įvertinti paskolos riziką tenka filialų paskolų komitetui, kurį pagal Paskolų komiteto nuostatų 3.3 punktą sudaro trys nariai, kurių kiekvienas turi vieną balsą ir privalo savarankiškai įvertinti svarstymui pateiktus dokumentus ir pareikšti savo nuomonę kiekvienu pateiktu klausimu bei objektyviai priimti sprendimą pasirašant komiteto posėdžio protokolą. Be to, kreditavimo taisyklėse nenustatyta, kad paskolų komiteto pirmininkui suteikta sprendžiamojo balso teisė.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ši teisės norma yra bendrųjų civilinių teisinių santykių principų – sąžiningumo, teisingumo, protingumo išraiška, ji įpareigoja elgtis taip, kaip analogiškoje situacijoje elgtųsi bonus pater familias; šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

Be to, UAB Medicinos banko Kauno filialo nuostatų 4.3.4, 4.3.8 punktuose nustatyta, kad filialo direktorius banke nustatyta tvarka sudaro su klientais sandorius ir kontroliuoja bei užtikrina filiale sudarytų sandorių vykdymą, užtikrina rizikų valdymą, vidaus kontrolę ir pinigų plovimo prevenciją.

Atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, leido išmokėti dokumentais nepagrįstą kredito dalį, t.y. 1 000 000 Lt, skirtą poilsinės paskirties namelių pirkimui. Piniginės lėšos išmokėtos tarpininkui UAB „Šaltinija“ pagal „tarpininkavimo“ sutartis, o ne pardavėjams pagal pirkimo – pardavimo sutartis, juolab, kad „tarpininkavimo“ sutartyje net neidentifikuotas pirkimo objektas, be to, neįvertinus ketinamų finansuoti namelių realios kainos ir santykio su išmokama pinigų suma. Dėl to pažeidė pareigą veikti sąžiningai ir protingai, įsitikinti, kad pinigai bus panaudoti pagal kredito suteikimo paskirtį, kontroliuoti bei užtikrinti banko filiale sudarytų sandorių vykdymą. Nepagrįstas neveikimas dėl kurio pasireiškė jos kaltė – kredito dalies išmokėjimas, o netinkama kredito sutarties vykdymo kontrolė dalinai sąlygojo žalos atsiradimą.

Ieškinyje kaltė grindžiama taip pat ir nepagrįstu verslo planu ir neteisėtu kredito sutarties sąlygų pakeitimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad pateiktas UAB „Liubersta“ verslo planas buvo akivaizdžiai nuostolingas. Be to, pažymėtina, kad bankas tik finansavo verslo sprendimo įgyvendinimą, neprisiėmė su tuo susijusios rizikos, juolab, kad UAB „Liubersta“ kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas pagal tuo metu galiojusius ieškovo nustatytus reikalavimus.

Pagal Kreditavimo taisyklių 9.28 ir 11.3 punktus, sprendžiant dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo, būtina atlikti visų rodiklių įvertinimą, kredito gavėjas turi pagrįsti sutarties sąlygų keitimo būtinumą. Šių taisyklių 11.4 punkte nustatyta, kad kredito administratorius išanalizuoja kredito gavėjo pateiktus dokumentus, nustato sutarties sąlygų pagrįstumą įvertina kredito panaudojimo efektyvumą, savalaikio negrąžinimo priežastis, galimybę atsiskaityti su banku ateityje, ir savo išvadas pateikia klientų aptarnavimo skyriaus (filialo) direktoriui, o šis ne vėliau kaip kitą darbo dieną – paskolų komitetui. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Liubersta“ pateikė bankui prašymą atidėti mokėjimus iki 2008 m. liepos 1 d. ir nurodė, kad plečia verslą, bet prie prašymo nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių kredito sąlygų pakeitimo būtinybės. Tačiau 2007 m. rugpjūčio 16 d. protokolu Nr. 146-2, priimtu UAB Medicinos banko Kauno filialo paskolų komiteto: pirmininkas D. Z.; nariai: A. M. ir H. D., 2007 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas ir UAB „Liubersta“ pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2007 m. sausio 30 d. kredito sutarties Nr. LOAN_40857 ir pakeitė jos 2.6.1 punktą. Ta aplinkybė, kad minėtu paskolų komiteto posėdžio protokolu nutarta vienbalsiai pakeisti kredito grąžinimo dalimis grafiką, tačiau kredito sutarties pakeitimas filialo vadovės pasirašytas, neįvertinus kredito gavėjo mokumo būklės ir neįsitikinus jos ekonominėmis finansinėmis galimybėmis vykdyti kreditavimo sutartyse numatytus įsipareigojimus, pripažintina kaip atsakovės pažeidimas (UAB Medicinos banko Kauno filialo nuostatų 4.3.4, 4.3.8 p.). Tačiau įvertinant tai, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas didesnės nei paskola vertės įkeistu turtu, minėtas pažeidimas vertinamas kaip mažiau reikšmingas.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės deliktinei atsakomybei taikyti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamoje byloje, kolegijos nuomone, žalos atsiradimą dalinai sąlygojo paties ieškovo nustatyta ydinga paskolų suteikimo ir administravimo sistema.

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika. Bankų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nurodo, jog bankas, versdamasis indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Rizikos ir atsakomybės prisiėmimas reiškia, jog bankui tenka galimų žalos (nuostolių), kylančių iš jo veiklos dėl nepakankamo šios veiklos patikimumo, efektyvumo ir saugumo našta. Nesėkmingo verslo rizika tenka ieškovui, kaip verslo subjektui. Atsakovė atsako tik už jos kaltais veiksmais padarytą žalą.

Bankas, atsižvelgdamas į jo veiklos paskirtį, ypatumus ir riziką, privalo veikti ypač atidžiai ir rūpestingai. Tai užtikrina banko veiklos efektyvumą, saugumą, patikimumą. Banko, kaip specializuotos finansinės institucijos, pareiga profesinėje veikloje elgtis apdairiai ir rūpestingai apima bendrąją banko pareigą garantuoti šios veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą. Banko civilinė atsakomybė gali kilti ne tik dėl to, jog bankas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidė įstatymą ar sutartį, bet ir dėl to, jog pažeidė bendrąją banko pareigą užtikrinti pakankamą savo vykdomos veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tam, kad žala (nuostoliai) neatsirastų (Banko įstatymo 1-2 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo audito tarnyba Kauno filialo veiklą auditavo 2008 m. rugpjūčio mėn. Audituojant filialo kreditavimo veiklą buvo rasta nemažai neatitikimų suteikiant/išduodant/kontroliuojant paskolas ir audito atlikti rezultatai pateikti Kauno filialo vadovybei, kreditų departamentui, banko paskolų komitetui bei valdybai. Tačiau bankas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, pažeidė rūpestingo bankininko standartą. Jo metu nebuvo nustatyti jokie UAB „Liubersta“ kreditavimo pažeidimai. Atidžiai audituodamas Kauno filialo veiklą ieškovas būtų nustatęs atsakovės padarytus pažeidimus administruojant paskolą ir būtų didesnės galimybės sumažinti nuostolius ar jų išvengti.

2009 m. kovo 4 d. UAB Medicinos banko tarybos nutarimu atliktas Kauno filialo administruojamų kreditų neplaninis auditas. Audito išvados patvirtina paties ieškovo kaltę dėl negrąžintų paskolų. Buvo nustatyta, kad banko kreditavimo veiklą reglamentuojančiuose vidaus teisės aktuose nepakankamai apibrėžta atsakomybė siekiant apsaugoti banko interesus, ieškovo kredito departamento turto vertintojai neatliko tinkamos nepriklausomų turto vertinimo įmonių kontrolės ir kt. Be to, kredito administratoriaus, paskolų komiteto narių ir kitų banko darbuotojų kompetencija aiškiai ir detaliai banko vidaus taisyklėse nereglamentuota. Nors kredito administratoriai, paskolų komiteto nariai, kiti banko ir jo filialo darbuotojai, atlikdami savo tiesiogines funkcijas ir pareigas savo veikloje turi vadovautis banko vidaus taisyklėmis (banko filialo nuostatais, kreditavimo taisyklėmis, paskolų komiteto nuostatais, skolininko vertinimo taisyklėmis ir kt.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pats bankas netinkamai patvirtinęs paskolų suteikimo, išdavimo bei kontrolės tvarką, yra atsakingas ir už sprendimus, kuriais suteiktos ir išmokėtos paskolos, o tai turi reikšmės sprendžiant dėl iš atsakovės priteistino ieškovui žalos dydžio.

Be to, pažymėtina, kad bankas pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje nustatytą pareigą nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. Nors bankas turėjo pareikalauti papildomo kredito grąžinimo užtikrinimo, pablogėjus kredito gavėjo finansinei būklei/sumažėjus bankui įkeisto turto vertei tiek, kad, banko nuomone, kreditas taptų nepakankamai užtikrintas (Kredito sutarties 7.4 p.). Taigi, bankas, būdamas finansuotojas, galėjo ir turėjo priimti sprendimus dėl kreditavimo sutartimis prisiimtos rizikos valdymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, sumažėjus įkeisto turto vertei dėl pasauliniu ir nacionaliniu mastu įvykusios krizės, bankas būtų įpareigojęs savo padalinius patikrinti ir esant reikalui imtis papildomų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių. Bankas neprašė UAB „Liubersta“ įkeisti papildomą turtą, laiduoti už prievolių įvykdymą ir pan. Dėl to konstatuotina, kad nurodytas ieškovo elgesys turėjo įtakos bankui padarytos žalos atsiradimui bei jos dydžiui.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovės K. M. ieškovui priteistinas žalos dydis sumažintinas iki 200 000 Lt (CK 1.5 str.; 6.249, 6.251, 6.253 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai sprendė klausimą dėl turto dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nors iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė aplaidžiai vykdydama savo fiduciarines pareigas, perleido jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tokiu būdu sumažindama galimybę atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, taip pažeisdama ieškovo (savo kreditoriaus) teises (CK 6.66, 6.67 str., CK 6.145 str. 1 d.). Šiuo atveju trečiųjų asmenų (ne)sąžiningumas neturi reikšmės, kadangi ginčijami neatlygintiniai sandoriai (CK 6.66 str. 2 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovai K. M. ir J. M. ginčijamais turto dovanojimo sandoriais perleido jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleido dukrai M. M.; žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)– dukterims M. M. ir K. B.; žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)- M. M.; žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)- M. M.; žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)- M. M.; administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- M. M. ir K. B.; žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)- K. B.; žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)- K. B.; žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)- K. B.; žemės sklypą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)- K. B.. Pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. VĮ Registrų centro duomenis, atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiam turtui Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. ir 2011 m. birželio 1 d. nutartimis apribota disponavimo teisė, siekiant užtikrinti ieškovo reikalavimų įvykdymą. Turto dalies, priklausančios atsakovei, vidutinė rinkos vertė yra apie 140 000 Lt. Tačiau iš nurodyto matyti, kad šio turto neužtektų iš atsakovės priteistino ieškovui žalos dydžio (išieškomai sumai) ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, pažymėtina, kad vykdydamas išieškojimo veiksmus, antstolis vadovaujasi CPK 664 straipsnyje nustatytais reikalavimais dėl išieškojimo eilės tvarkos: trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą CPK 664 straipsnio 4 ir 5 dalyse, o paskutiniąja (penktąja) - iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (CPK 664 str. 5 d.). Dėl pasakyto ir nustatytų faktinių aplinkybių viseto pagrindu pripažintina negaliojančiomis ginčo dovanojimo sutartys, pagal kurias: žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė buvo perleista M. M. (2009 m. spalio 19 d. vidutinė rinkos vertė – 49 000 Lt) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė buvo perleista K. B. (2009 m. spalio 19 d. vidutinė rinkos vertė – 50 300 Lt), panaikintina žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) teisinė registracija atsakovės M. M., o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovės K. B. vardu bei taikytina restitucija natūra, ginčo sutartimis neatlygintinai perleistus žemės sklypus grąžinant nuosavybės teise atsakovams K. M., J. M. (CK 4.255 str. 2 p., 6.66 str. 1 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str., CPK 178 str., 185 str.).

Pagal vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų - kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Pripažinus negaliojančiomis minėtas ginčo dovanojimo sutartis pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį (actio Pauliana), ieškovo reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Patenkinus ieškinį iš dalies, priteisus iš atsakovės 200 000 Lt žalos atlyginimo, iš nurodytos atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Kiti ieškovo ir atsakovės apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Keistina tik sprendimo dalis dėl atlygintinos žalos dydžio, nurodant, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 200 000 Lt žalos atlyginimo ir pripažintinos negaliojančiomis minėtų žemės sklypų dovanojimo sutartys, panaikintina minėtų žemės sklypų teisinė registracija atsakovių M. M. ir K. B. vardu bei taikytina restitucija natūra (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeistinas ir paskirstymas bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinio (ieškinio suma – 1 579 865,19 Lt) dalį, priteisdamas ieškovui 394 966 Lt, ir tai sudaro 25 procentus ieškovo reikalavimų, o pakeitus apygardos teismo sprendimą, ieškovo patenkintų reikalavimų dalis (200 000 Lt) sudaro 13 procentų. Ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį sudaro 19 799 Lt, todėl proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina 5 000 Lt žyminio mokesčio (CPK 80, 88, 93 str.). Be to, valstybei iš ieškovo priteistina 101 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 88, 93 str.). Atsakovės K. M. atstovavimo (advokato) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 2 000 Lt, su vykdomosios bylos kopijos padarymu susijusios išlaidos sudaro 141,27 Lt, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo priteistinos 1 863 Lt bylinėjimosi išlaidos. Atsakovų K. B., M. M. ir J. M. atstovavimo (advokato) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 3000 Lt, kurias už visus atsakovus apmokėjo M. M., atsakovė K. B. papildomai patyrė – 1000 Lt atstovavimo išlaidų, todėl atsakovų atžvilgiu ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei M. M. priteistina iš ieškovo 2 610 Lt, atsakovei K. B. – 870 Lt atstovavimo išlaidų. Taip pat valstybei lygiomis dalimis priteistina iš atsakovų 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 9 p., 93 str. 2 d.).

Ieškovo atstovavimo (advokato) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 11 819,90 Lt, tačiau šios išlaidos negali būti priteisiamos, kadangi prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o tik su apeliaciniu skundu (CPK 98 str. 2 d.).

Ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus tenkinus iš dalies aukščiau nurodytu būdu, kiekvienos iš šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, paliekamos kiekvienai iš šalių, todėl kiekviena šalis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas (CPK 3 str., 93 str. 4 d.).

Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iš ieškovo UAB Medicinos banko valstybei priteistinas byloje mokėtinas 4 899 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą ir to paties apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. papildomą sprendimą ir sprendimų rezoliucines dalis išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB Medicinos bankui, j.a.k. 112027077, 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti negaliojančiomis atsakovų K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytas 2009 m. spalio 22 d. ginčo dovanojimo sutartis, pagal kurias: žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė buvo perleista M. M., o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė buvo perleista K. B..

Panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją atsakovės M. M., o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovės K. B. vardu bei taikyti restitucija natūra, ginčo sutartimis neatlygintinai perleistus žemės sklypus grąžinant nuosavybės teise atsakovams K. M., J. M..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB Medicinos bankui, j.a.k. 112027077, po 1 250 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo UAB Medicinos banko, j.a.k. 112027077 valstybei 101 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo UAB Medicinos banko, j.a.k. 112027077, atsakovei K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 863 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB Medicinos banko, j.a.k. 112027077, atsakovei M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 610 Lt (du tūkstančius šešis šimtus dešimt litų), atsakovei K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) – 870 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytą areštą atsakovėms M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir K. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypams, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.-. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti.

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytą areštą atsakovėms M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir K. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypams, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ir  unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) palikti galioti“.

Priteisti iš ieškovo UAB Medicinos banko, j.a.k. 112027077, valstybei 4 899 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                                Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                         Kazys Kailiūnas

                                                                                             Vigintas Višinskis