Civilinė byla Nr. e2-79-418/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07880-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.2; 3.2.6.5.

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 23 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

sekretoriaujant Vaidai Šukienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei I. V., atsakovui E. V., jo atstovui J. V.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui E. V. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo M. S..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovas) teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. V. (toliau – atsakovas) 7 241,99 Eur nuostolių atlyginimo, 394,72 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 13 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos buto patalpų 5-2 ir 5-3 lubos ir sienos, patalpos 5-6 lubos. Įvykio metu sulietas butas buvo apdraustas būsto draudimu. Įykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad sulieto buto remonto kaina sudaro 767,00 Eur ir išmokėjo buto draudėjai 738,04 Eur draudimo išmoką (767,00 Eur nuostolių suma – 28,96 Eur besąlyginė išskaita). Ieškiniu prašoma priteisti žala dėl šio įvykio, atsižvelgiant į 1,92 Eur nusidėvėjimą, sudaro 736,12 Eur. Minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sulietas vandeniu dar kartą 2017 m. vasario 14 d. Ieškovo atstovas nustatė, kad buvo sulieta patalpų 5-1, 5-4, 5-5, 5-6 lubos ir sienos, patalpos 5-6 grindys, elektros instaliacija ir namų turtas. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 5 remonto kaina sudaro 5 971,69 Eur, namų turtui padaryta žala sudaro 558,40 Eur ir išmokėjo draudėjai (nukentėjusiajai) 6 530,09 Eur draudimo išmoką. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 24,22 Eur nusidėvėjimą, sudaro 6 505,87 Eur.

Ieškovas siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino, todėl už abu to paties buto suliejimo vandeniu atvejus prašo priteisti iš atsakovo 7 241,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (736,12 Eur +6 505,87 Eur).

Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti.

Nurodė, kad jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užliejimo metu (2016 metų gruodžio mėn.) nebuvo jokio vandens panaudojimo šaltinio, todėl aplieti žemiau esantį butą nebuvo galimybės. Ieškovės atstovas, atvykęs apžiūrėti buto, nenustatė fakto, kad iš buto būtų bėgęs vanduo, kad bute būtų vandens padavimo šaltinis ar būtų aplietos buto grindys, tik konstatavo, jog vanduo galėjo bėgti per kanalizacijos vamzdžio alsuoklį, kuris išvestas virš namo stogo. Ieškovės atstovui pakartotinai atliekant buto Nr. 5 apžiūrą 2017 m. sausio 19 d., taip pat nenustatyta, jog atsakovas yra kaltas dėl žemiau esančio buto apliejimo. Atsakovas (duomenys neskelbtini)  buto nuomos sutartimi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo išnuomojęs trečiajam asmeniui M. S., kuris 2017 m. vasario 14 d. informavo atsakovą, kad naktį iš vasario 13 d. į 14 d. buvo sugadintas radiatorius, dėl ko ant grindų pradėjo veržtis vanduo ir dėl to užlietas žemiau esantis butas. Kadangi butą nuomos sutarties pagrindu valdė M. S., kuris buvo prisiėmęs visą atsakomybę už savo ar su juo susijusių asmenų veiksmais padarytą žalą butui ar tretiesiems asmenims, todėl būtent jis yra atsakingas už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalą.

Trečiasis asmuo M. S. atsiliepimu į ieškinį pripažino savo kaltę ir sutiko, kad būtų pripažintas atsakovu, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl jo kaltės. Nurodė, kad jis, būdamas neblaivus, susimušė su sugėrovu ir dėl to nutraukus radiatoriaus vamzdį išbėgo pora kibirų vandens, tačiau jis nesutiko su ieškovės pareikšto ieškinio dydžiu.

Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo E. V. 6 505,87 Eur žalos atlyginimą, 360,94 kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 866,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. spalio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas vienasmeniškai apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, lemia pripažinimą, jog nagrinėjamoje byloje yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokatė I. V. teismo posėdyje iš esmės palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, iš dalies pripažino ieškovo reikalaujamus priteisti nuostolius.

Trečiasis asmuo M. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu.

Teismas

k o n s t at u o j a:

bylos duomenimis nustatyta, jog O. M. (draudėjai) priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirmajame namo aukšte, o atsakovui E. V. butas, esantis (duomenys neskelbtini), antrajame namo aukšte virš O. M. buto.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) su draudėja O. M. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. teikė draudėjos butui draudimo apsaugą. Draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu apdraustas butas buvo užlietas du kartus: pirmą kartą 2016 m. gruodžio 13 d., antrą kartą – 2017 m. vasario 14 d.

Pagal VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog pastatas (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų gyvenamasis namas (sienos plytinės, stogo danga – keramika), namas pastatytas 1840 metais, rekonstruotas 1961 metais, jame atliktas kapitalinis remontas 2017 metais. Ieškovė 2016 m. gruodžio 13 d. buto užliejimo atveju išmokėjo draudėjai 738,04 Eur sumą, o antrojo 2017 m. vasario 14 d. buto užliejimo atveju – 6 530,09 Eur draudimo išmoką. Išmokėjusi draudėjai draudimo išmokas, ieškovas regreso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė dėl 2016 m. gruodžio 13 d. įvykio priteisti iš atsakovo 736,12 Eur žalos atlyginimo, o dėl 2017 m. vasario 14 d. įvykio – 6 505,87 Eur žalos atlyginimo.

Dėl tinkamo atsakovo byloje

Byloje nėra ginčo dėl to, jog draudėjos butas buvo užpiltas vandeniu iš atsakovui priklausančio buto patalpų. Ginčas kilo dėl tinkamo atsakovo.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad atsakovas E. V. yra netinkama šalis, nes trečias asmuo M. S. buvo teisėtas atsakovo buto valdytojas, todėl atsakovu šioje byloje turėjo būti įtrauktas trečias asmuo. 

CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovo butu (duomenys neskelbtini) Buto nuomos sutarties (toliau – Sutartis) (t.1., p.b.l. 182) pagrindu naudojosi trečiasis asmuo M. S., kuris bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl užliejimo, sutinka, kad buto apliejimas įvyko dėl jo veiksmų, nes, būdamas neblaivus, susimušė su sugėrovu, kilusio konflikto metu nutrūko radiatoriaus vamzdis ir vanduo iš šildymo sistemos išbėgo į nuomojamo buto patalpas, o vėliau pateko į buto, esančio apačioje patalpas. 

Iš Sutarties turinio matyti, kad nuomininkas M. S. įsipareigojo butą naudoti pagal paskirtį, jį tinkamai prižiūrėti (t. y. užtikrinti bei rūpintis buto saugumu), palaikyti ir užtikrinti buto gerą būklę (2.2.4. punktas); naudotis butu taip, kad nebūtų pažeistos Nuomotojo ir kitų pastate esančių patalpų butų naudotojų teisės ir interesai; Sutarties galiojimo metu Nuomininkas yra atsakingas už visus bute įvykusius padarinius bei įsipareigoja savo sąskaita kompensuoti bet kokią žalą, įskaitant padarytą Tretiesiems asmenims, jų turtui ar aplinkai, atsiradusią dėl Nuomininko valdomo turto, kitų kartu su Nuomininku gyvenančiu asmenų, Nuomininko lankytojų ar kitaip su Nuomininku susijusių asmenų veikimo (2.2.5 punktas); įsipareigoja savo sąskaita likviduoti bute, pastate ar jų inžinerinėse sistemose įvykusias avarijas ar gedimus, inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimus, taip pat tokių avarijų, gedimų ar sutrikimų pasekmes bei atstatyti buto, pastato ir (ar) jų inžinerinių sistemų ar kitos jose įdiegtos įrangos ar įrengimų būklės pablogėjimą, jeigu tai įvyko dėl nuomininko ar su juo kartu gyvenančių bute asmenų, lankytojų, svečių ar kitaip su nuomininku susijusių asmenų veikimo ar neveikimo (2.2.7 punktas); visą sutarties galiojimo laikotarpį savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti butą bei jame esančią įrangą, organizuoti jų tvarkymą (2.2.9. punktas); užtikrinti buto saugumą (2.3.10. punktas); prisiima pilną materialinę atsakomybę už save ir savo svečių butui ir jame esančiam turtui visai inžinierinei sistemai, vamzdynams, santechninei daliai ir kt. bei tretiesiems asmenims padarytai žalai atlyginti (2.3.3. punktas).

Tokiu būdu minima Sutartimi yra konkrečiai apibrėžtos nuomininko pareigos, tačiau nėra numatyta, kad trečiajam asmeniui perduodama Sutartyje numatyto objekto valdymo teisė, todėl nuomos sutarties pagrindu nuomininkas negali įgyti savarankiškos daiktinės teisės į nuomojamą butą, kad galėtų jį valdyti kaip savą. Byloje nėra duomenų, kad valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti.

Iš Sutarties matyti, kad nuomininkui draudžiama rūkyti bute, vestis pašalinius asmenis po 18 val., naudotis elektriniais ventiliatoriais ir šilto oro prietaisus prieš tai nesuderinus su nuomotoju (3.5-3.7 punktai), kad nuomininkas privalo nedelsiant žodžiu informuoti nuomotoją apie bute, pastate įvykusias avarijas ir gedimus (3.9. punktas). Šiuose Sutarties punktuose šalių sutartos sąlygos leidžia daryti išvadą, kad nuomininkas negali savarankiškai nustatyti buto naudojimosi tvarkos ir savo nuožiūra visiškai naudotis butu, nes galutinius sprendimus dėl buto naudojimosi sąlygų ir tvarkos priima nuomotojas, t.y. atsakovas, ir patvirtina, kad minėta Sutartimi nuomininkui nebuvo perduota Sutartyje numatyto objekto valdymo teisė.

Nors Sutartyje yra aptariama trečiojo asmens, kaip nuomininko atsakomybė tretiesiems asmenims, tačiau ši Sutarties sąlyga galioja tik tuo atveju, jeigu Sutartis įstatymų nustatyta tvarka būtų įregistruota viešame registre (CK 6. 478 straipsnio 2 dalis) - nuomotojui įregistravus nuomos ar panaudos sutartį, atsakomybė už komunalinių mokesčių mokėjimą, padarytą žalą įstatyme ar sutartyje nustatytomis sąlygomis oficialiai tektų nuomininkui, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ši Sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre.

Be to, nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento ir daikto valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad trečias asmuo, net ir padarius prielaidą, kad jis yra teisėtas buto valdytojas, neturi galimybės buto valdymą įregistruoti viešame registre.

Nurodomų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad buto savininkas E. V. yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, kadangi jis yra atsakingas draudikui už kilusią žalą, o ją atlyginęs, turi teisę regreso tvarka ginti savo pažeistas turtines teises buto nuomos sutarties pagrindu.

Dėl 2016 m. gruodžio 13 d. buto apliejimo

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. Nr. 3K-3-299/2008, Nr. 3K-3-204/2014, Nr. 3K-3-341/2014, Nr. e3K-3-534-611/2016).

Ieškovas viršuje esančių patalpų savininko (atsakovo) draudėjos buto užliejimą, atlygintinos žalos faktą ir dydį grindžia 2016-12-16 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir jo priedais (toliau - Aktas Nr. 1) (t. 2., p.b.l. 52-55), dviem lokalinėmis sąmatomis (t. 2., p.b.l. 56-59), draudimo išmokos apskaičiavimu žalos byloje Nr. 1795254 (t.2., p.b.l. 61), mokėjimų nurodymais (t. 2., p.b.l. 64-65), foto nuotraukomis (be paaiškinimų) (t.2., p.b.l. 66-133), tačiau ieškovo su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad 2016 m. gruodžio 13 d. draudėjo buto užliejimo židinys buvo būtent viršuje esantis atsakovo butas.

Akto Nr. 1 grafoje „numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo“ aktą surašęs ieškovo darbuotojas tokio asmens nenurodė, kadangi šioje grafoje įrašyta „tikslinti“. Grafoje įvykio aprašymas nurodyta „... buvo bendraujama su viršutinio buto Nr. 9 kaimynu, bet savo bute jis avarijos neranda. Nurodo tikėtiną priežastį nuotekų vamzdžio alsuoklį ar panašiai ... „. Atlikus papildomą buto apžiūrą praėjus daugiau nei vienam mėnesiui 2017-01-19 ieškovo darbuotojas nurodė, kad apžiūros metu fiksuota pažeista apdaila dėl vandens poveikio patalpose 5-3, 5-2 lubos ir sienos, patalpoje 5-6 lubos, taip pat nurodoma, kad „... 2017-01-19 d. žala neišnyko, o padidėjo, t. y. matomas vandens poveikis ...“. Taigi Akte Nr. 1 nėra konstatuota, kad būtent iš atsakovo buto vanduo pateko į apdraustą butą, kaip ir nėra nurodyta, kokius būtent neteisėtus veiksmus (neveikimą) atliko atsakovas, nes už įvykį atsakingas asmuo neįvardintas.

Kitų įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad apliejimo židinys yra būtent atsakovo butas ieškovas nepateikia.

Atsakovas savo iniciatyva kreipėsi į atestuotą ekspertą statinio projekto ir statinio ekspertizės srityje V. Ž., turintį 31 metų darbo stažą, pateikti išvadą. Specialistas 2019 m. birželio 21 d. savo išvadoje konstatavo, kad pastato fasado ir atitvarinių sienų pažaidos dėl jų įmirkimo lietaus vandeniu per netinkamai įrengtą stogą, stogo latakus ir tinkamų fasado apsaugos nuo įmirkimo priemonių (skardinimo) nebuvimas pablogino pastato sienų būklę; dėl stogo, sienų viršaus skardinimo ir lietaus nuvedimo nuo stogo sistemos defektų šio pastato 9 buto sienos įmirkę, sienų kampai padengti pelėsiu, o drėgmė skverbiasi į žemiau esančio buto konstrukcijas; kad pastato stogas neatitinka STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ šlaitinių stogų įrengimo reikalavimų: e.b.l. 15;), kas rodo, kad draudėjos ir atsakovo butai yra name, kuriame dėl netinkamai įrengto stogo, vandens nuvedimo nuo stogo sistemos, neužsandarinto kanalizacijos alsuoklio - vanduo bėga į pastogę ir dėl to įmirko pastato perdangų ir sienų mūro konstrukcijos.

Įvertinus tai, kad ieškovo atstovas praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po 2017 m. sausio 19 d. įvykio draudėjo patalpose rado nepakitusį, bet dar ir padidėjusį vandens poveikį buto sienoms ir luboms (t.2., p.b.l. 54), tikėtina, kad vandens poveikio šaltinis yra tęstinio ir nežymaus pobūdžio ir kad tokio vandens poveikio šaltiniu galėtų būti tame tarpe ir netinkamai įrengti gyvenamojo namo stogas, vandens nuvedimo nuo stogo sistemos, neužsandarintas kanalizacijos alsuoklis.

Kaip jau buvo minėta, tokio būdžio bylose ieškovas privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Teismas sprendžia, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2016 m. gruodžio 13 d. draudėjo buto užliejimo šaltinis yra atsakovo bute, ieškovas nepateikė. Nenustačius, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovo bute, ieškinys šioje dalyje dėl 736,12 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas, nes atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos nėra ( CK 6.246-6.248 str.).

Dėl 2017 m. vasario 14 d. buto apliejimo

Ieškovas viršuje esančių patalpų savininko (atsakovo) draudėjos buto užliejimą, atlygintinos žalos faktą ir dydį grindžia 2017-02-20 Turto sunaikinimo sugadinimo aktu (toliau - Aktas Nr. 2) (t.1., p.b.l. 11), kuriame užfiksuoti 2017 m. vasario 14 d. draudėjos buto užliejimo padariniai ir aprašyti reikalingi darbai pašalinti - buto lubose matomas ištižęs glaistas, dėmės, gali būti patižęs GKP (gipso kartono plokštė), todėl reikalinga atlikti lubų dažymą patalpose pažymėtose indeksais 5-6, 19,53 kv.m.; 5-5, 17,50 kv.m.; 5-4, 6,94 kv.m.; 5-1, 4,28 kv.m., pažeista vinilo tapetų sienų apdaila patalpoje 5-6 viso 33,91 kv.m., matomi (vandens) pabėgimai, dėmės; buto patalpų 5-5; 5-4; 5-1; viso 42,69 kv. m. sienose užfiksuotos dėmės, nubėgimai, glaisto patižimai, reikalingas emulsinis sienų dažymas, pažeistas dėl deformacijos užliejus vandeniu trisluoksnis grindų parketas kambaryje 5-6, kurio plotas 19,53 kv. m., dėl drėgmės buvo pažeista elektros instaliacija, sugadintas ir neveikia apšvietimas patalpoje 5-5, neužsidega liuminescencinės (lempos) 2 vnt. ir halogenai 2 vnt., durų staktos faneruotė sutrūkinėjusi. Akto dalyje dėl namų turto nuostolio nurodyta, kad neveikia televizorius Sony, latekso dvigulis čiužinys ir langų romanetes (1 vnt., lango matmenys 0,8x3 m.) reikalinga valyti (t.1., p.b.l. 165-166).

Iš ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos, pasiūlymo (t. 1, p. b. l. 15-18) matyti, kad šalinant užliejimo vandeniu pasekmes, bute reikalinga išardyti pakabinamų lubų plokštes ir mineralinės vatos izoliaciją, įrengtos perdangos garso izoliaciją, lubų karkasus aptaisyti gipso kartono plokštėmis, sumontuoti aliuminio konstrukcijas, glaistyti lubų paviršių, paruošti lubas dažymui, reikalingas senų tapetų nuplėšimas, paviršiaus tarpinis gruntavimas, išlyginimas glaistu, paruoštų sienų dažymas, patalpų valymas po remonto, būtina grindų dangą padengti apsauga, išnešti ir įnešti baldus, perkabinti lentynas, užuolaidas ir kitus daiktus remontuojant sienas, permontuoti spintą remonto metu, reikalinga išardyti parketlentes, betono pagrindą šlifuoti du kartus, surenkant dulkes, betoninį paviršių gruntuoti, klijuoti trijų sluoksnių parketlentes, pakeisti medines grindjuostes, reikalinga atlikti vienos lempos šviestuvų montavimą, permontuoti apsauginius daviklius, jungiklius, rozetes, termostatus, reikalinga tiesti elektros instaliacijai atstatyti naujus laidus.

Ieškovas lokalinėmis sąmatomis (t.1., p.b.l. 13-18), draudimo išmokos paskaičiavimais nustatė, kad užlieto buto remonto kaina sudaro 5 971,69 Eur (t.1., p.b.l. 21), namų turtui padaryta žala 558,40 Eur (t.1., p.b.l. 22). Mokėjimo nurodymai (t.1., p.b.l. 23-24) patvirtina, kad ieškovas buto savininkei 2017 m. kovo 16 d. sumokėjo 6 530,09 Eur (5971,69 + 558,40) draudimo išmoką. Pritaikius buto nusidėvėjimą (24,22 Eur) bendra ieškovo patirta žala dėl draudiminio įvykio sudaro 6 505,87 Eur (6 530,09-24, 22).

Atsakovas teigia, kad 2016 m. gruodžio 13 d. įvykusio buto apliejimo ir 2017 m. vasario 14 d. - antrojo buto apliejimo metu fiksuoti statinio sugadinimai kartojasi su pirmojo apliejimo metu fiksuotais sugadinimais. Teismas sutinka su šiuo atsakovo motyvu.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 16 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuoti buto adresu (duomenys neskelbtini) sugadinimai: patalpose 5-3, 5-2 vanduo skverbiasi per lubas ir sieną, patalpoje 5-6 sudrėko lubos, ties patalpa 5-5 pažeisti angokraiščiai ir apliejimas. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad buvo numatytas lubų patalpose 5-3, 5-2, 5-6, 5-5 ir 5-4, sienų patalpose 5-3, 5-2 dažymas, senų dažų pašalinimas. Už šią žalą aplieto buto savininkei ieškovas sumokėjo 738,04 Eur. (t. 2, p.b.l. 54-61).

Minimi patalpų sugadinimai fiksuoti ir 2017 m. vasario 20 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, ką patvirtina foto nuotraukos, pateiktos DOK-24099, DOK-24092, DOK-24097, DOK24093: virtuvės patalpų 5-4 lubų, svetainės patalpų 5-5 lubų apliejimų ties raudonai tapetuota siena foto nuotraukos rodo tuos pačius lubų sugadinimus ir išilginės gipskartonio plokščių siūlės defektus, kurie buvo užfiksuoti ir 2017 m. sausio 19 d. darytose nuotraukose.

Byloje nėra įrodymų ir duomenų, kad aplieto buto savininkė po 2016 m. gruodžio 13 d. draudiminio įvykio už gautus iš draudiko pinigus atliko buto remontą iki įvykstant sekančiam 2017 m. vasario 14 d. įvykiui - ieškovas, kurio pareiga įrodyti patirtos žalos dydį, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Priešingai, ieškovo pateiktas teismui 2019 m. kovo 21 d. pranešimas Alytaus apylinkės teismo rūmams patvirtina, kad dėl apdrausto turto remonto jis tokių įrodymų pateikti negali (DOK-11046).

Taip pat nėra ir įrodymų, kurie patvirtintų, kokia buvo buto būklė apdraudžiant butą ir jame esantį turtą bei sudarant draudimo sutartį. Fiksuojant pirmą 2016 m. gruodžio 13 d. draudiminį įvykį draudėja ieškovui buvo nurodžiusi, jog jos butas remontuotas 2015 metais, tuo tarpu įvykus antrajam 2017 m. vasario 14 d. draudiminiam įvykiui draudėja nurodojo jau kitą remonto atlikimo datą - 2013 m., todėl šios draudėjos prieštaringai nurodomos aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, kad butas buvo remontuotas.

Šios teismo nutatytos aplinkybės nesant įrodymų, kad po pirmo įvykio draudėja suremontavo butą, leidžia daryti išvadą, kad sudarant lokalinę sąmatą dėl 2017 m. vasario 14 d. įvykio, į ją buvo pakartotinai įtraukti ir turto sugadinimai, užfiksuoti 2016 m. gruodžio 13 d. įvykyje, todėl ieškovo reikalaujama suma mažintina draudėjai išmokėta 738,04 Eur draudimo suma už 2016 m. gruodžio 13 d.

Atsakovas pateiktais dokumentais taip pat įrodinėja, kad paskaičiuotas patirtos žalos dydis yra per didelis, kadangi darbai ir statybinių medžiagų kainos lokalinėse sąmatose turėjo būti paskaičiuotos mažesnės, o kai kurie darbai pertekliniai ir neatitinka realios situacijos. Teismas nesutinka su šias atsakovo motyvais.

Iš ieškovo pateiktų nuotraukų (t.1., p.b.l. 52-27, 59-64) matyti, kad dėl drėgmės sienose matomi pabėgimai ir dėmės. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad reikalingas senų tapetų nuplėšimas, paviršiaus tarpinis gruntavimas, išlyginimas glaistu, paruoštų sienų dažymas, patalpų valymas po remonto, grindų dangą padengti apsauga, baldų išnešimas, įnešimas, lentynų, užuolaidų ir kitų daiktų perkabinimas remontuojant sienas, spintos permontavimas remonto metu. . Iš ieškovo pateiktų nuotraukų (t.1., p.b.l. 51, 72-73) matyti, kad dėl drėgmės buto grindų parketlentės išbrinko atsirado deformacija. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad reikalinga išardyti parketlentes, betono pagrindą šlifuoti du kartus, surenkant dulkes, betoninį paviršių gruntuoti, klijuoti trijų sluoksnių parketlentes, pakeisti medines grindjuostes. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų (t.1., p.b.l. 37-44, 84-99) matyti, kad dėl drėgmės buvo pažeista elektros instaliacija, neveikė apšvietimo lempos. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad reikalinga atlikti vienos lempos šviestuvų montavimą, permontuoti apsauginius daviklius, jungiklius, rozetes, termostatus, reikalingas laidų komplektavimas ir tiesimas lubų apšvietimui.

Atsižvelgiant į tai, kad visi minimi sugadinimai atsirado dėl drėgmės, visi sąmatoje nurodyti darbai ir išlaidų paskaičiavimas teismo vertinimu yra pagrįsti (t.1., p.b.l. 15-17).

Pateiktomis lokalinėmis sąmatomis (t.3., p.b.l. 16-22, 48-53) atsakovas įrodinėja, kad buto remonto darbų ir medžiagų kaina buvo paskaičiuota per didelė, tačiau iš pateiktų sąmatų matyti, kad jos sudarytos praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio t. y. 2019 metais, jose nurodyta skirtingi darbų paskaičiavimo kainų laikotarpiai: sąmatoje (t.3., p.b.l. 16-17) nurodyta, kad kaina paskaičiuota pagal 2019 m. kovo mėn. buvusias kainas, sąmatoje (t.3., p.b.l. 20-21) - pagal 2018 m. spalio mėn. buvusias kainas, sąmatoje (t.3., p.b.l. 48-49) - pagal 2016 m. spalio mėn. buvusias kainas, sąmatose (t.3., p.b.l. 50-53) - pagal 2016 m. kovo mėn. buvusias kainas, kai žala turtui atsirado 2017 m. vasario mėnesį,todėl šiais pateiktais įrodymais teismas nesivadovauja.

Be to, visiškas žalos atlyginimo principas reiškia, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, todėl ir buto sugadinimas turi būti atkurtas ne pačiomis pigiausiomis medžiagomis, bet tokios pačios kokybės, kokios buvo iki sugadinimo.

Atsakovas nurodė, kad jo prašomos sąmatos buvo sudarytos pagal jo pateiktus bylos duomenis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kokius konkrečius ir kokios apimties duomenis pateikė atsakovas, todėl teismas negali neginčijamai nustatyti, kad specialistų paskaičiavimai yra atlikti remiantis visais bylos duomenimis, susijusiais su 2017 m. vasario 14 d. buto apliejimu. Darytina išvada, kad šios atsakovo pateiktos lokalinės sąmatos taip pat negali įrodyti ir pagrįsti aplinkybės, kad ieškovas paskaičiavo didesnę, negu buvo reikalinga darbų ir medžiagų kainą apliejus butą 2017 m. vasario 14 d.

Atsakovo į bylą pateikti dokumentai, elektroniniai susirašinėjimai su įvairiais asmenimis negali būti laikomi pakankamais ir pagrįstais įrodymai, nuginčijančiais ieškovės apskaičiuotą žalą (DOK-40750/2020-11-18; DOK-47813/2019-12-05; DOK-38085/2019-10-03; DOK-40712/2020-11-17; DOK-40710/2020-11-17; DOK-39201/2020-11-06).

Šiais susirašinėjimais bei UAB „Energo projektas“ atsakymu bando įrodyti, kad ieškovas neteisingai sudarė lokalines sąmatas, į jas įtraukė perteklinius darbus ir statybines medžiagas, o kai kurie iš jų net nebuvo įtraukti į 2017 m. vasario 20 d. Turto sunaikinimo sugadinimo aktą.

Teismui nustačius aukščiau nurodomas aplinkybes, dėl ko jis nesivadovauja atsakovo pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, nėra ir pagrindo vadovautis ir UAB „Energo projektas“ atsakymu dėl atsakovo pateiktų lokalinių sąmatų.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui lokalines sąmatas sudarė už jas atsakingas darbuotojas, kuris kaip ir ieškovas savo veikloje neturi jokio intereso paskaičiuoti už padarytą žalą didesnius nuostolius, negu jie buvo padaryti, todėl netikėti ieškovo lokalinėse sąmatose nurodytomis darbų ir statybinių medžiagų apimtimis bei kainomis teismas neturi pagrindo.

Ta atsakovo nurodoma aplinkybė, kad po draudimo išmokos gavimo draudėja dauguma darbų, nurodytų ieškovo lokalinėse sąmatose, neatliko, kad draudėja pasinaudojo proga pasiimti išmoką iš ieškovo ir tokiu būdu pasipelnyti, neturi jokios įtakos nustatant ieškovo lokalinių sąmatų pagrįstumą - ieškovas kaip draudikas įvykdė savo pareigą draudėjai, sumokant paskaičiuotą draudimo išmoką, o draudėja turi pati teisę spręsti, kaip juos panaudoti.

Darytina išvada, kad atsakovas pateiktais teismui duomenimis neįrodė bei nepagrindė aplinkybės, kad ieškovas paskaičiavo didesnę, negu buvo reikalinga darbų ir medžiagų, kainą apliejus butą 2017 m. vasario 14 d.

Kita vertus, pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, atsakovas visiškai neigė kaltę ir nepripažino ieškovo reikalaujamų nuostolių atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad po priimto 2021 m. birželio 21 d. sprendimo atsakovas ieškovui sumokėjo 3 000 Eur nuostolių atlyginimo, o likusią sumą ketino mokėti per 4 mėnesius (t.5., b.l. 79), kas rodo, kad atsakovas po priimto teismo sprendimo iš esmės pripažino ieškovo ieškinį. Vėliau atsakovas pareikalavo, kad ieškovas šią sumą grąžintų, o nagrinėjant bylą pakartotinai pirmos instancijos teisme, atsakovas dalį nuostolių atlyginimo vėl pripažino.

Toks atsakovo elgesys liudija atsakovo pozicijos nestabilumą dėl ieškovo pareikštų jam reikalavimų ir jo abejones dėl savo paties užtikrintumu nesutinkant su ieškinio motyvais.

Dėl kompensacinių palūkanų

Atsakovas teigia, kad iš jo neopagrįstai reikalaujama kompensacinių palūkanų, nes jokio pranešimo jis apie darytą žalą negavo, apie ją sužinojo tik ieškovui pateikus ieškinį.

Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Byloje nustatyta, kad atsakovui kilo civilinė deliktinė atsakomybė. 2017 m. kovo 22 d. ieškovas išsiuntė (t.1., p.b.l. 26), nors atsakovas tegia, kad jos negavo.

Pažymėtina, kad pagal Sutarties 3.9 punktą nuomininkas privalėjo nedelsiant žodžiu informuoti nuomotoją apie bute, pastate įvykusias avarijas ir gedimus. Byloje nėra duomenų, kad nuomininkas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl laikytina, kad atsakovui buvo žinoma apie padarytą žalą. Atsakovas, žinodamas apie jo nuomininko draudėjai padarytą žalą, kurią jis privalo atlyginti, elgėsi pasyviai, į ieškovą nesikreipė, su juo nebendradarbiavo. Atsakovui atsisakius geranoriškai atlyginti žalą, ieškovas teisėtai ir pagrįstai tikisi minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą iki bylos iškėlimo teisme, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovas patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės –negauto žalos atlyginimo, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina (5 769,75 Eur x 0,05 palūkanos: 365 d. x 405 praleista dienų) 320,10 Eur kompensacinių palūkanų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 312,16 Eur (172,16 Eur žyminis mokestis ir 140,16 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti), atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 491,73 Eur (206,00 žyminis mokestis ir 1 285,73 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kitas 206,00 Eur žyminis mokestis teikiant kasacinį skundą 2022 m. spalio 27 d. kasacinio teismo nutartimo grąžintas atsakovui).

Ieškovo reikalavimai tenkinti 74,74 proc. (6 089,85x100:7 636,71), todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 233,31 Eur (312,16 Eur x 74,74 proc.) bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo atsakovui – 376,81 Eur (1 491,73 Eur x 25,26 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priteistų sumų įskaitymą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 143,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Byloje patirta 170,80 Eur (66,46 Eur + 84,84 Eur pirmos instancijos teisme+19,50 Eur apeliacinės instancijos teisme) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 43,14 Eur (170,80 x 25,26 proc.) šių išlaidų, ir iš atsakovo – 127,66 Eur (170,80 x 74,74 proc.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 769,75 Eur žalos atlyginimo, 320,10 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 089,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 143,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, valstybei 43,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 127,66 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą 5662.

Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų raštinę arba pateikti per EPP sistemą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja                                             Leonora Jakubauskienė