Civilinė byla Nr. e3K-3-212-969/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16246-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.3.8; 3.3.3.10.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P. ir N. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vandens parkas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, G. B. , A. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo ribų (ne)peržengimo taisykles, kuriomis užtikrinama teisė į teisingą teismą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai I. P. ir N. P. kreipėsi į teismą prašydami priteisti ieškovei I. P. iš atsakovės UAB „Vandens parkas“ 252,48 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti ieškovui N. P. iš atsakovės UAB „Vandens parkas“ 14 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.295 straipsnio norma, kuria remiantis žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žalos padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys.

3.       Nurodė, kad ieškovas N. P. , kuris yra ieškovės I. P. sūnus, 2015 m. gegužės 29 d. dalyvavo trečiojo asmens G. B. sūnaus N. O. gimtadienyje, vykusiame atsakovės valdomame VICHY vandens parke, ir tą dieną maždaug apie 17.30 val. susižalojo atrakcione „Maorių klyksmas“. Ieškovas dėl ieškovei nežinomų priežasčių, leisdamasis šiuo atrakcionu, sustojo nusileidimo vamzdyje ir bandė savarankiškai pasišalinti iš atrakciono tokiu būdu, koks pasirodė geriausias nepilnamečiam vaikui; negaudamas jokios atsakovės personalo pagalbos ar nurodymų dėl slidaus bei šlapio paviršiaus, jis paslydo, pargriuvo ir stipriai susitrenkė veidą; apie šį įvykį iš karto buvo informuoti VICHY vandens parko darbuotojai. Ieškovas patyrė sužalojimus, kurie pasireiškė dviejų dantų įmušimu į alveolę ir nuskėlimu bei gretimų dantų sumušimu. Iš karto po įvykio ieškovui buvo atlikta operacija, jos metu dantys buvo atstatyti ir įtverti į vietą. 2015 m. rugpjūčio 18 d. medicinos išraše nurodyta, jog dėl patirtos traumos yra didelė traumuotų dantų komplikacijų tikimybė ir dėl šių priežasčių ieškovo dantų būklė yra nuolat stebima medikų, be to, 2016 m. vasario 25 d. buvo diagnozuoti vieno iš traumuotų dantų sutrikimai, t. y. ankilozė ir šaknies rezorbcija, bei galimi analogiški kito danties sutrikimai, ir šiuo metu egzistuoja tikimybė, kad dėl šių sutrikimų ateityje gali tekti šalinti pažeistus dantis, įtverti laikinus jų pakaitalus ir tik sulaukus vaiko pilnametystės bus galima protezuoti dantis. Ieškovei dėl jos sūnaus N. P. patirtos žalos trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ išmokėjo 289,62 Eur draudimo išmoką. Ieškovė mano, jog, leisdama vaiką pramogauti į vandens parką, pagrįstai tikėjosi, kad atrakcionai nepilnamečiui bus saugūs, kadangi atsakovei buvo kilusi pareiga užtikrinti, jog naudojantis VICHY vandens parko įrenginiais neatsirastų žala, o atsakovė nesilaikė jai, kaip profesionaliai paslaugos teikėjai, keliamų reikalavimų, nes paliko vaiką spręsti situaciją savarankiškai ir be suaugusiųjų pagalbos, o to nepilnametis negalėjo padaryti dėl streso. Be to, tiek akte dėl įvykio, tiek ieškovo gydymo dokumentuose yra nurodyta, jog ieškovo patirti sužalojimai yra įvykio vandens parke pasekmė ir todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamos paslaugos suteikimo ir ieškovo patirtos žalos. Neteismine tvarka atsakovė visiškai arba iš dalies padengti ieškovo gydymo išlaidų, viršijančių gautą draudimo išmoką, nesutiko, nurodžiusi, kad nėra atsakovės kaltės požymių, suponuojančių jos atsakomybę, VICHY vandens parko atrakcionai yra saugūs ir atitinkantys kokybės bei saugumo parametrus, prie atrakcionų yra pateikiamos instrukcijos bei taisyklės, užtikrinančios saugų jų naudojimą. Dėl 2015 m. gegužės 29 d. įvykio ieškovai taip pat patyrė neturtinę žalą, kuri ieškovei pasireiškė dvasiniu sukrėtimu ir nepatogumais bei stresu dėl sūnaus gydymo ir matomų sužalojimų pasekmių, o ieškovui – patirtu fiziniu skausmu, nepatogumais dėl ilgalaikio gydymo bei būsimais nepatogumais dėl būsimų traumos gydymo operacijų, taip pat paauglystėje dėl traumos pasekmių būsimu bendravimo galimybių sumažėjimu bei dvasiniais išgyvenimais.

4.       Atsakovė UAB „Vandens parkas“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog jos teikiamos paslaugos ir pramogų įrenginiai, įskaitant ir atrakcioną „Maorių klyksmas“, 2015 m. gegužės 29 d. visiškai atitiko kokybės ir saugumo reikalavimus, atsakovės personalas įvykio dieną veikė tinkamai ir prižiūrėjo VICHY vandens parke pramogaujančius asmenis, tikrindamas ketinančių pasinaudoti atrakcionu klientų atitiktį nustatytiems ūgio reikalavimams, ir tokius kriterijus atitinkančius supažindino su saugaus naudojimosi atrakcionu taisyklėmis, be to, atsakovės darbuotojai stebėjo atrakciono nusileidimo zoną bei padėjo pasišalinti iš jos užstrigusiems lankytojams, o žala kilo tik dėl didelio ieškovo neatsargumo, pasireiškusio tuo, jog ieškovas, nusileidęs valtele atrakcione „Maorių klyksmas“, iš valtelės išlipo tam neskirtoje zonoje ir, paslydęs ant vandens atrakciono slidaus ir šlapio paviršiaus, nukrito bei susižeidė. Vandens parko veiklą atsakovė vykdo nuo 2007 m. birželio 1 d. (imtinai) ir visą parko veiklos laikotarpį užtikrina jo įrenginių saugą, o įvykio dieną visi vandens parko atrakcionai, įskaitant ir atrakcioną „Maorių klyksmas“ bei jo sudedamąsias dalis, buvo prižiūrėti, tvarkingi bei atitiko reikalavimus, buvo sertifikuoti ir be jokių defektų; šis atrakcionas įvykio dieną buvo patikrintas ir jokių defektų nebuvo nustatyta, tai patvirtina kalnelių tikrinimo žurnalo duomenys. Atrakciono „Maorių klyksmas“ defektų nebuvo nustatyta ir 2015 m. kovo 3 d. defektų patikrinimo metu, todėl yra laikytina, jog ieškovai neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės kilimo pagrindų sąlygų. Atsakovė nesutiko ir su ieškovės patirtos 252,48 Eur turtinės žalos skaičiavimu, kadangi iš prie ieškinio pateiktų dokumentų nėra aiškus išlaidų priežastinis ryšys su įvykio metu patirtais sužalojimais, be to, nėra nurodytos konkrečios suteiktos paslaugos bei jų gavėjas, ieškovui medicinos paslaugos gydant įvykio metu patirtus sužalojimus VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje turėjo būti teikiamos nemokamai. Su ieškovų nurodyta patirtos neturtinės žalos suma atsakovė taip pat nesutinka, kadangi ieškovai neturtinės žalos kilimo fakto ir jos dydžio neįrodė, o net ir pripažinus atsakovės civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos, prašomas priteisti jos atlyginimo dydis yra nepagrįstai didelis ir gerokai viršija teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo dydį, be to, prašoma atlyginti ir dar nepatirtą turtinę žalą, kuri grindžiama numanomais ateityje kilsiančiais nepatogumais, todėl ir šis ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas; atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra itin sunki ir ateityje tik sunkės. Atsakovė taip pat nurodė, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi reikalavimai atsakovei kildinami iš įvykio, įvykusio 2015 m. gegužės 29 d., o patikslintą ieškinį ieškovai teismui pateikė tik 2018 m. spalio 19 d., t. y. praleidę ieškinio senaties terminą. Triplike atsakovė papildomai nurodė, jog ieškovė dublike bando grįsti savo poziciją, keldama naujus klausimus, ir iš esmės atkartoja ieškinyje jau pateiktus argumentus. Atsakovės teigimu, atrakcionas „Maorių klyksmas“ yra sukonstruotas taip, kad visi atrakcionu besinaudojantys asmenys saugiai nusileistų iki atrakciono gale esančio baseino, skirto išlipti, ir kliūčių tinkamai pasinaudoti atrakcionu gali kilti tik tais atvejais, kai atrakcionu besinaudojantis asmuo savo neatsargiais veiksmais trukdo tinkamam nusileidimui. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį, o pripažinus, kad egzistuoja aplinkybės atnaujinti ieškinio senaties terminą, prašė teismo atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir išieškoti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes visiškai palaikė ir prašė teismo taikyti ieškinio senatį, o pripažinus, kad egzistuoja aplinkybės atnaujinti ieškinio senaties terminą, prašė teismo atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir išieškoti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad yra apdraudęs atsakovės VICHY vandens parko lankytojus nuo nelaimingų atsitikimų. 2015 m. gegužės 29 d. įvykio metu trečiojo asmens G. B. sūnaus gimtadienį, be kitų vaikų, šventė ir ieškovas N. P., kuris tuo metu buvo devynerių metų amžiaus, o visus vaikus prižiūrėjo trečiasis asmuo. Vaikai čiuožinėjo nuo atrakciono „Maorių klyksmas“, kuris yra skirtas vaikams tik nuo vienuolikos metų amžiaus, ir maždaug apie 17.30 val. ieškovas N. P. kartu su bendraamžiu draugu sustojo take nepasiekę jo pabaigos, išlipo iš padangos ir bandė išeiti iš tako, ir ieškovas N. P. , paslydęs take ir griuvęs priekiniais dantimis į jo kraštą, išsimušė du priekinius dantis ir prasiskėlė apatinę lūpą; dėl šio įvykio į draudikę besikreipusiam trečiajam asmeniui A. P. draudikė išmokėjo 289,62 Eur draudimo išmoką, dėl kurios ginčo šioje byloje nėra. Be to, pradiniame ieškinyje kaip ieškovė klaidingai yra nurodyta tik I. P. , kadangi ieškinio dalykas yra N. P. patirta neturtinė žala. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kad atsakovės paslauga buvo suteikta netinkamai arba atsakovės įrenginių kokybė buvo netinkama. Be to, pagal VICHY vandens parko taisyklių nuostatas, nepilnamečiai iki keturiolikos metų amžiaus vandens parko paslaugomis gali naudotis tik su juos lydinčiu pilnamečiu asmeniu, kuris yra atsakingas už šių taisyklių laikymąsi ir užtikrina jų laikymąsi, ir pilnamečiai asmenys privalo įpareigoti kartu su jais esančius nepilnamečius asmenis šių taisyklių laikytis, be to, nusileidimo takeliais yra draudžiama leistis lankytojams, kurie neatitinka tų takelių taisyklėse nurodytų reikalavimų, ir iš šių punktų yra akivaizdu, jog ieškovą N. P. lydintis asmuo buvo atsakingas už vaikų priežiūrą, tinkamą supažindinimą su taisyklėmis bei užtikrinimą, jog VICHY vandens parke bus pramogaujama laikantis taisyklių nuostatų, todėl ieškovui N. P. nebuvo galima leistis atrakcionu „Maorių klyksmas“ dėl amžiaus (t. y. ūgio, svorio) apribojimų ir dėl leidimo naudotis šiuo takeliu šiuo atveju atsakomybė kyla ne atsakovei. Trečiasis asmuo prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes visiškai palaikė ir prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2015 m. sausio 22 d. ieškovo N. P. svoris buvo 32 kg, ūgis – 140 cm ir 2016 m. gegužės 27 d. svoris – 37 kg, ūgis – 146 cm. Ieškovo motina – ieškovė I. P. – 2015 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į atsakovę dėl ieškovo N. P. gydymo išlaidų kompensavimo ir 2015 m. gruodžio 15 d. atsakovė nurodė, jog žala yra kilusi ne dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė šiuo atveju jokių ieškovų išlaidų neatlygins. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ ieškovui N. P. išmokėjo 289,62 Eur draudimo išmoką dėl 2015 m. gegužės 29 d. įvykusio įvykio. Įvykio dieną, t. y. 2015 m. gegužės 29 d., atsakovės darbuotojų atlikto patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių VICHY vandens parko atrakcionų defektų. VICHY vandens parke ieškovo N. P. 2015 m. gegužės 29 d. naudoti nusileidimo įrenginiai, t. y. pripučiami ratai-valtelės, atitiko visus saugumo reikalavimus, be to, 2015 m. gegužės 30 d. atlikto nusileidimo takelių profilaktinio bei techninio patikrinimo metu nustatyta, kad jokių įskilimų ar įtrūkimų nerasta, varžtų trūkumo taip pat nerasta. Iš atsakovės VICHY vandens parko Vidaus tvarkos taisyklių (galiojusių 2015 m. gegužės 29 d.) 1.7 punkto nuostatų nustatyta, jog kiekvienas lankytojas, įsigijęs bilietą ir patekęs į vandens pramogų parką, automatiškai patvirtina, kad yra susipažinęs su Vandens pramogų parko vidaus taisyklėmis ir įsipareigoja jų besąlygiškai laikytis, be to, 2.2.1 punkto nuostatose nurodyta, kad, būdamas vandens pramogų parke ir naudodamasis jame teikiamomis paslaugomis, lankytojas įsipareigoja griežtai laikytis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų; 2.2.3 punkto nuostatose taip pat nurodyta, jog lankytojas įsipareigoja vykdyti operatoriaus atstovų nurodymus dėl saugos reikalavimų ir šių taisyklių laikymosi vandens pramogų parke. Iš atsakovės VICHY vandens parko Vidaus tvarkos taisyklių (galiojusių 2015 m. gegužės 29 d.) 6.8 punkto nuostatų nustatyta, jog baseinų zonose yra draudžiama pažeisti instrukcijas bei taisykles, nustatančias takelių bei kitų atrakcionų naudojimosi būdą ir tvarką, o iškilus neaiškumų yra rekomenduojama kreiptis į gelbėtojus; 6.12 punkto nuostatose taip pat nurodyta, kad nusileidimo takelių zonose yra draudžiama sudaryti situacijas, kurios galėtų pakenkti kitiems Vandens pramogų parko lankytojams; 6.13 punkto nuostatose nurodyta, kad nusileidimo takelių zonose yra draudžiama įsibėgėjus šokti į nusileidimo takelio angą, siekiant padidinti slydimo greitį, ar atlikti atrakcionų viduje kitus neleistinus veiksmus (verstis, iššokti iš pripučiamų ratų ir kt.); 6.15 punkto nuostatose nurodyta, jog nusileidimo takelių zonose yra draudžiama leistis kitokiomis pozicijomis, negu yra nurodytos informacijoje ir taisyklėse prie nusileidimo takelių; 6.24 punkto nuostatose nurodyta, jog lankytojas įsipareigoja naudotis visais atrakcionais taip, kaip to reikalauja atitinkamo atrakciono taisyklės; 8.2 punkto nuostatose nurodyta, kad nepilnamečių tėvai, globėjai ar kiti juos lydintys pilnamečiai asmenys yra atsakingi už kartu atvykusių nepilnamečių, negalią turinčių asmenų supažindinimą su vandens pramogų parko taisyklėmis ir šių taisyklių laikymąsi; 8.7 punkto nuostatose nurodyta, jog operatorius nenagrinėja lankytojo pretenzijų bei neatsako už lankytojo Vandens pramogų parke patirtą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, jeigu lankytojas nesilaikė šiose taisyklėse įtvirtintų reikalavimų ir (ar) rekomendacijų. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, t. y. prie atrakciono „Maorių klyksmas“ pateikiamų instruktavimo funkciją atliekančių simbolių vizualizacijos, nustatyta, kad besinaudojantys atrakcionu „Maorių klyksmas“ asmenys yra informuojami apie tai, kas yra draudžiama daryti naudojantis šiuo atrakcionu (vienas iš nurodytų draudimų – asmens amžius nuo 0 iki 10 m.).

8.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė visų sąlygų, būtinų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, kitaip tariant, ieškovas neįrodė tų aplinkybių, jog žala ieškovams kilo būtent dėl atsakovės kaltės (neteisėtų veiksmų), t. y. dėl netinkamai atsakovės suteiktų paslaugų. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių įrodymų viseto matyti, jog padanga-valtelė buvo sertifikuota bei kokybiška ir jos defektų nenustatyta, o atrakciono pabaigoje ji su vaikais apsivertė tik dėl to, kad joje buvo neproporcingas vaikų svorio pasiskirstymas, t. y. ieškovas N. P. buvo perlengvas ir permažas šiam atrakcionui, tai lėmė taip pat paties ieškovo N. P. veiksmai (jis pamelavo apie savo amžių, kad patektų į šį atrakcioną), be to, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovės darbuotojas – gelbėtojas tokiu atveju tiesiog neturėjo realios galimybės patikrinti ieškovo amžiaus, kadangi baseine ir vandens pramogų parke nėra galimybės turėti asmens dokumentų, nors abejonių atsakovės darbuotojui – gelbėtojui ieškovo N. P. amžius ir sukėlė, tačiau ieškovas N. P., pameluodamas apie savo amžių, šiuo atveju pats savo rizika prisiėmė ir atsakomybę bei pasekmes. Taigi šiuo atveju jokių atsakovės neteisėtų veiksmų nėra nustatyta, todėl ieškovų argumentai ir dėl šios dalies yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad trečiojo asmens G. B. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra nuoseklūs ir atitinkantys byloje esančias aplinkybes bei įrodymus, trečiasis asmuo G. B. pati asmeniškai matė visą ginčo įvykį, kai ieškovas N. P. paslydo bei pargriuvo, baigiamųjų kalbų metu trečiasis asmuo G. B. patvirtino tą aplinkybę, jog ji pati asmeniškai girdėjo, kad kai buvo surašomas aktas, ieškovas N. P. tada visiems pasakė bei prisipažino, jog, paklausus atsakovės darbuotojui – gelbėtojui apie jo amžių, jis pamelavo, padidindamas savo amžių, ir teismas vadovaujasi šio trečiojo asmens G. B. nuosekliais paaiškinimais, todėl ieškovų argumentai dėl šios dalies taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

10.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas ieškovams ieškiniui, tiek ir patikslintam ieškiniui reikšti, todėl atsakovės bei trečiojo asmens prašymai taikyti ieškinio senatį yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

11.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei I. P. 252,48 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisė iš atsakovės ieškovui N. P. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisė iš atsakovės ieškovei I. P. 456,35 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.

12.       Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos civilinei atsakomybei taikytinos CK 6.270 straipsnio nuostatos. Tokią išvadą vienareikšmiškai patvirtina teismų praktika, pagal kurią vandens nusileidimo kalnelių eksploatacija pripažįstama didesnio pavojaus šaltinio eksploatacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

13.       Kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybei atsirasti neturi reikšmės, ar buvo pažeistos teisinės pareigos (šiuo atveju – susijusios su atsakovės valdomų vandens pramoginių įrenginių atitikties teisės aktų reikalavimams užtikrinimu, taip pat tinkamu, saugiu jų eksploatavimu), tas faktas, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovės valdomų vandens parko pramoginių įrenginių netinkamo, nesaugaus eksploatavimo ar kitokių jų trūkumų, nepaneigia išvados dėl CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamos deliktinės civilinės atsakomybės šiai atsakovei atsiradimo. Byloje taip pat nenustatyta CK 6.270 straipsnyje nurodytų aplinkybių, atleidžiančių atsakovę nuo civilinės atsakomybės, t. y. ieškovo N. P. tyčios ar didelio neatsargumo, todėl kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nenustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, kad, byloje nesant įrodymų ar tyrimų dėl tikslios įvykio priežasties, šie netikslumai neturi įtakos ieškinio reikalavimo pagrįstumui, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog įvykis išties įvyko N. P. naudojantis atrakcionu „Maorių klyksmas“, šio atrakciono erdvėje.

14.       Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ neatliko tikslios techninės įvykio priežasties tyrimo, o rėmėsi tik trečiojo asmens G. B. paaiškinimais, pagal kuriuos, ieškovas N. P., su kitu vaiku besileisdamas atrakcionu „Maorių klyksmas“, išvirto iš nusileidimo priemonės nepasiekęs saugios išsilaipinimo zonos, atsistojęs bandė išeiti iš atrakciono nusileidimo zonoje esančio baseino, paslydo ant slidaus baseino paviršiaus ir susitrenkė veidą į kažkurį iš baseino paviršiaus elementų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas ir su juo leidęsis vaikas išvirto iš nusileidimo priemonės dėl to, kad galimai ieškovas N. P. buvo „pernelyg lengvas“. Šios aplinkybės, t. y. ieškovo N. P. kūno masės įtakos įvykiui, nepatvirtina jokie įrodymai. Tai paneigia ieškovų pateiktas medicininis išrašas, pagal kurį ieškovas N. P. 2015 m. sausio 22 d., t. y. daugiau kaip 4 mėnesiai iki įvykio, buvo 140 cm ūgio ir 32 kg svorio. Pagal ieškovo pateiktus ir nepaneigtus viešai prieinamus interneto svetainėje „Mano sveikata“ pateikiamus duomenis, 11 metų vaikui (N. P. tuo metu buvo nepilni 10 metų) toks ūgis ir svoris būtų laikytinas vidutiniu (vidutinis ūgis pagal lentelę – nuo 138,5 iki 148,3 cm, vidutinis svoris – nuo 31 iki 39,9 kg). Taigi N. P. kūno parametrai (ūgis ir svoris) visiškai atitiko vidutinio 11 metų vaiko (kuris turėtų teisę naudotis atrakcionu) ūgį ir svorį. Taigi G. B. ir teismo skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad N. P. buvo mažesnis, smulkesnio kūno sudėjimo už savo bendraamžius, neįrodytas. Pagal pateiktus ieškovų įrodymus labiau tikėtina, jog ieškovo N. P. ūgis ir svoris buvo didesni nei vidutiniai ir atitiko vidutinius 11 metų vaiko ūgį ir svorį.

15.       Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, remdamasi ieškovo N. P. amžiaus neatitiktimi atrakcionui „Maorių klyksmas“ nustatytiems reikalavimams, turėjo pareigą įrodyti, kad mažesnis ieškovo amžius turėjo realią įtaką įvykiui kilti. Tokių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, išsamaus įvykio mechanizmo, iš kurio būtų galima spręsti apie mažesnio, nei reikalaujama, ieškovo N. P. amžiaus įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui nenustatė ir neįrodinėjo. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad pats vaiko amžius savaime buvo ir galėjo būti nelaimingo įvykio priežastis. Teisėjų kolegija sprendė, kad tiesioginis žalos susidarymo mechanizmas – kritimas paslydus ant slidaus paviršiaus ir susižalojimas veidu atsitrenkus į baseino paviršiaus elementus – neduoda pagrindo daryti išvados, kad vyresnio amžiaus vaikas būtų neabejotinai galėjęs tokioje situacijoje žalos išvengti. Paslysti ant slidaus ir šlapio paviršiaus ir nukristi asmuo gali nepriklausomai nuo savo amžiaus. Todėl pripažino pagrįstu ieškovų argumentą, jog gyvenimiška patirtis, galimai leidžianti imtis priemonių kritimo tikimybei sumažinti ar jo pasekmėms palengvinti, 9 ar 11 metų amžiaus vaikų taip pat nėra iš esmės skirtinga.

16.       Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog pateikti įrodymai – atsakovės interneto puslapyje vaikų gimtadienių organizavimo paslaugos aprašymas, kur nurodoma, kad nuo gimtadienį švęsti vaikus atvedusių tėvų pečių bus nuimti visi gimtadienio organizavimo rūpesčiai, o patys tėvai galės „atsipalaiduoti pirčių zonose ar kitose suaugusiems skirtose erdvėse“, nė viename iš keturių gimtadienio programos scenarijų („Pašėlę laukiniai Vakarai“, „Polinezijos puota“, „Piratų laivas“ ar „Gelbėtojų paplūdimys“) nenurodoma, kad vaikai kuriuo nors gimtadienio šventimo etapu bus palikti be atsakovės darbuotojų priežiūros ir jų priežiūra turės užsiimti tėvai.

17.       Teisėjų kolegija sutiko su ieškovų pozicija, jog įvykus nelaimingam atsitikimui atsakovė neužtikrino, kad jos teikiama paslauga atitiktų jos aprašyme (reklamoje) nurodytas savybes ir todėl gimtadienio švęsti susirinkę vaikai, priešingai nei nurodyta paslaugos reklamoje, buvo palikti be atsakovės darbuotojų priežiūros; nesiėmė jai prieinamų priemonių, kad užtikrintų saugumą ir aiškiai identifikuotų vaikus, kurių amžius neleidžia jiems naudotis dalimi atrakcionų (nenaudojo spalvotų apyrankių tokio amžiaus vaikams išskirti, nors tokias pat spalvotas apyrankes naudojo nepilnamečiams, kuriems teisės aktai draudžia parduoti alkoholį, išskirti); neužtikrino savo darbuotojų – gelbėtojų darbo (budėjimo prie atrakcionų) tokiu būdu, kad pastarieji galėtų nedelsdami sureaguoti į nenumatytas situacijas (šiuo atveju – į vaikų išvirtimą iš nusileidimo priemonės nepasiekus atrakciono išsilaipinimo zonos). Dėl šių paslaugos trūkumų ieškovas N. P. , nusileidimo atrakcionu „Maorių klyksmas“ metu išvirtęs iš nusileidimo priemonės, buvo paliktas be profesionalų pagalbos pavojingoje (slidžioje) atrakciono zonoje, dėl to paslydo, parkrito ir susižalojo. Taigi konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės paslaugos trūkumų ir ieškovų patirtos žalos.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sumažino ieškovei priteistinos turtinės žalos atlyginimą išmokėtos draudimo išmokos dydžiu ir priteisė jai iš atsakovės 252,48 Eur šios žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl vaiko sužalojimo tėvų patiriamo dvasinio sukrėtimo ir dvasinių išgyvenimų faktas laikytinas visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe. Todėl visiškai tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš atsakovės ieškovei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19.       Ieškovų pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovės sūnus N. P. dėl 2015 m. gegužės 29 d. įvykio patyrė skausmą, dėl ilgalaikio gydymo ir medicininio stebėjimo patyrė ir toliau patiria nepatogumų, ir ateityje gali jų patirti dėl dantų šalinimo, dantų pakaitalų naudojimo ir dantų protezavimo. Atsižvelgdama į gydymo duomenis ir prognozes, teisėjų kolegija laikė, kad ieškovės sūnus dėl priekinių dantų pašalinimo ir dantų pakaitalų naudojimo paauglystėje patirs bendravimo galimybių sumažėjimą ir dvasinių išgyvenimų. Įvertinęs, kad prašomos priteisti neturtinės žalos pinginė išraiška yra pernelyg didelė ir nėra pakankamai pagrįsta, apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistinos neturtinės žalos atlyginimą ir priteisė iš atsakovės ieškovui 5000 Eur šios žalos atlyginimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 ir 42 straipsnius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsniu garantuojamą teisę į teisingą teismą, nes, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl CPK 320 straipsnio taikymo, nepranešė šalims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir sprendimą priėmė remdamasis teisės normomis, dėl jų taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių nė vienai iš šalių nesuteikdamas galimybės pasisakyti. Toks siurprizinis sprendimas dėl teismo padarytų procesinių teisės pažeidimų yra akivaizdžiai neteisėtas, nes byloje ne tik nebuvo nustatytos privalomos griežtosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, bet ir nebuvo analizuotos atsakomybę šalinančios ar mažinančios aplinkybės.

20.2.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė specialų deliktinės atsakomybės atvejį įtvirtinančią teisės normą (CK 6.270 straipsnis) ir, priėmęs neteisingą sprendimą, sukūrė itin ydingą precedentą, kuriuo remiantis subjektams, valdantiems potencialiai didesnio pavojaus šaltinius (patenkančius į pavyzdinius teisės aktuose ar teismų praktikoje nurodytus sąrašus), visais atvejais būtų taikoma griežtoji atsakomybė be kaltės, net neatsižvelgiant į tai, ar patirta žala yra susijusi su kokiu nors didesnio pavojaus šaltiniu. Vien potencialiai pavojingo objekto valdymo faktas (priešingai nei nusprendė teismas) nėra ir negali būti pakankamas pagrindas taikyti griežtąją atsakomybę be kaltės. Taigi būtent ieškovas kiekvienu atveju turi įrodyti, kad konkretus žalą tariamai sukėlęs šaltinis yra didesnio pavojaus. Šiuo atveju teismas nusprendė taikyti CK 6.270 straipsnį remdamasis tuo, kad: i) žalą sukėlęs įvykis įvyko vandens parke, ii) remiantis teismų praktika, vandens kalneliai patenka į pavyzdinį didesnio pavojaus šaltinių sąrašą, iii) atsakovė yra vandens parko valdytoja. Ieškovas neįrodinėjo (o teismas nesiaiškino), ar įvykis yra susijęs su kokiu nors konkrečiu didesnio pavojaus šaltiniu.

20.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant ir taikant CK 6.270 straipsnį ir sukūrė precedentą, leidžiantį taikyti šiame straipsnyje įtvirtintą griežtąją atsakomybę nevertinant ir nenustatant priežastinio ryšio tarp didesnio pavojaus šaltinio, konkrečiai, jo pavojingų savybių, poveikio ir kilusios žalos. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė taikyti griežtąją atsakomybę be kaltės ne tik nenustatęs priežastinio ryšio (kurio ieškovai neįrodinėjo), bet ir konstatavęs, kad atsakomybė taikoma net ir nežinant tikslios įvykio vietos ir priežasties.

20.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir paneigė CPK 42 straipsnyje įtvirtintą teisę būti išklausytam, nes nesuteikė galimybės atsakovei ne tik įrodyti, bet ir pasisakyti dėl aplinkybių, šalinančių jos atsakomybę pagal CK 6.270 straipsnį, kuris nustato, kad asmuo neatsako, kai žala atsirado dėl nukentėjusio asmens tyčios arba didelio nerūpestingumo, ar mažinančių jos atsakomybę pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Akivaizdu, kad asmenys, besilankantys vandens parkuose (kaip ir kituose aktyvių pramogų parkuose, atrakcionuose, čiuožyklose ir pan.), supranta, kad bet kokia aktyvi fizinė veikla yra susijusi su didesne fizinių traumų tikimybe, ir tokią riziką prisiima. Teismo sprendime šios aplinkybės vertintos nebuvo, todėl buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

21.       Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra apeliacinio skundo tenkinimas remiantis teisiškai reikšmingais faktiniais pagrindais, kuriais nebuvo remiamasi apeliaciniame skunde. Kitoks nei apeliaciniame skunde nurodomas apeliacinio skundo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių teisinis kvalifikavimas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas savo priimtą sprendimą grindė būtent apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir nenurodė jokių naujų, apeliaciniame skunde neaptartų faktinių aplinkybių. Atsakovės valdomo objekto (vandens parko atrakciono) pripažinimas didesnio pavojaus šaltiniu, lemiantis atitinkamų teisės normų taikymą tuo atveju, kai eksploatuojant minėtą objektą padaroma žala kitiems asmenims, – ne faktinė aplinkybė, o teisinis atsakovės valdomo objekto įvertinimas.

21.2.                      Atsakovė, tvirtindama, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar įvykis yra susijęs su kokiu nors konkrečiu didesnio pavojaus šaltiniu, tiesiog klaidina kasacinį teismą ir iškraipo priimto procesinio sprendimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas labai aiškiai susiejo žalą sukėlusį įvykį su atrakciono „Maorių klyksmas“ eksploatavimu, tiek konstatuodamas, kad įvykis išties įvyko N. P. naudojantis atrakcionu „Maorių klyksmas“, šio atrakciono erdvėje, tiek pasisakydamas dėl paties įvykio mechanizmo (apeliacinės instancijos teismo motyvų 33 punktas). Taigi žalą sukėlęs įvykis įvyko ieškovui N. P. naudojantis didesnio pavojaus šaltiniu teismo pripažintu objektu, šio objekto erdvėje (nepasiekus saugaus išsilaipinimo iš atrakciono zonos), o ne erdvėse, nesusijusiose su didesnio pavojaus šaltinio objektu ir vykdant veiklą, nesusijusią su didesnio pavojaus objekto eksploatavimu.

21.3.                      Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje, visiškai pagrįstai sekdamas suformuota kasacinio teismo praktika, atrakcioną „Maorių klyksmas“ pripažino didesnio pavojaus šaltiniu. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, leidžiančių manyti, kad šio atrakciono pavojingumas yra mažesnis nei kitų vandens parkuose eksploatuojamų vandens nusileidimo kalnelių. Atvirkščiai, pati atsakovė vandens parko interneto svetainėje šį atrakcioną apibūdina kaip „ekstremaliausią išbandymą“, priversiantį „pamiršti savo vardą“, leidžiantį „patirti nesvarumo būseną“ ir pan.

21.4.                      Atsikirsdami į atsakovės argumentą, kad teismas nusprendė taikyti griežtąją atsakomybę be kaltės nenustatęs priežastinio ryšio, nežinodamas tikslios įvykio vietos ir priežasties, ieškovai nurodė, kad priežastinis ryšis ir tokios žalos padarymo aplinkybės kaip vieta yra apeliacinės instancijos teismo konstatuoti faktai, kurie saisto kasacinį teismą ir bylą nagrinėjant šiame teisme nebegali būti kvestionuojami. Pabrėžė, kad nagrinėjant bylą pati atsakovė kryptingai vengė detalaus įvykio aplinkybių aiškinimosi ir trukdė (kitaip tokio atsakovės „nežinojimo“, kokie darbuotojai pas ją dirbo įvykio dieną, pavadinti negalima) rinkti su įvykio aplinkybėmis susijusius įrodymus. Todėl šiame bylos etape atsakovė negali remtis savo pačios veiksmais ir neveikimu sukurta situacija, kai įvykio aplinkybės nebuvo detaliai išsiaiškintos. Kita vertus, kasacinio teismo suformuota plati ir išsami praktika priežastinio ryšio nustatymo klausimu visiškai nereikalauja, kad būtų nustatyta „tiksli vieta“ ar detaliai atskleistas žalos atsiradimo mechanizmas ar absoliučiai visos įvykio aplinkybės. Bylai išspręsti pakanka teisiškai reikšmingų aplinkybių atskleidimo ir nustatymo. Vadinamasis faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą, šiuo atveju yra akivaizdus – jei atsakovė būtų užtikrinusi, kad jos teikiama paslauga atitiktų jos reklamoje (aprašyme) nurodytas savybes, ir vaikus visą laiką, iki pat gimtadienio renginio pabaigos, būtų prižiūrėję atsakovės darbuotojai, ieškovas N. P. nebūtų net patekęs į atrakcioną, kuriame įvyko įvykis, ir žala nebūtų kilusi; jei atsakovė būtų užtikrinusi nuolatinį gelbėtojo buvimą nusileidimo zonoje, atrakcionu nusileidęs mažametis, išvirtęs iš nusileidimo priemonės, būtų gavęs reikalingą pagalbą ir nurodymus, būtų saugiai pasišalinęs iš pavojingos zonos ir žala nebūtų atsiradusi. Teisinis priežastinis ryšys, kurį nustatant pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vertinamas žalos numatomumas protingam asmeniui, pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtis ir vertė, pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginis tikslas, atsakomybės prigimtis bei įprasta gyvenimiška rizika ir sprendžiama, ar pasekmės nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo, šiuo atveju taip pat buvo pagrįstai konstatuotas apeliacinės instancijos teismo sprendimu.

21.5.                      Atsakovė neįrodė ieškovo kaltės kaip atsakovę nuo atsakomybės atleidžiančios ar šią atsakomybę mažinančios sąlygos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimu atsakovė ir nebuvo atleista nuo atsakomybės. Tačiau, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, šią galimybę atsakovė turėjo ir ja aktyviai naudojosi procese, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti rungimosi principo pažeidimą.

21.6.                      Argumentas, kad ieškovas savo valia prisiėmė žalos padarymo riziką, pateikiamas tik kasaciniame skunde ir juo atsakovė nesirėmė bylą nagrinėjant iki tol. Todėl jau vien dėl to šis argumentas negali būti svarstomas. Tačiau pabrėžia, kad net jei naudojimasis vandens parko paslaugomis ir būtų laikomas nebyliu, numanomu sutikimu prisiimti didesnę traumos riziką, akivaizdu, kad sutikimas, gautas klaidinant, pateikiant ne visą, neišsamią informaciją apie prisiimamos rizikos ir atsakomybės apimtį, turėtų akivaizdžių valios defektų ir nesudarytų pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės.

21.7.                      Apeliacinės instancijos teismas nustatė atsakovės paslaugos trūkumus bei priežastinį ryšį tarp šių trūkumų ir ieškovo N. P. patirtos žalos. Šių aplinkybių pagal CK 6.295 straipsnį pakanka tam, kad atsakovė būtų patraukta atsakomybėn už netinkamos kokybės paslauga padarytą žalą. Taigi, net jei būtų laikoma, kad atsakovė šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje neveikė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, tai neeliminuotų jos atsakomybės už netinkamos kokybės paslauga padarytą žalą.

22.        Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ prašo tenkinti atsakovės kasacinį skundą. Prisidėjimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Ar tam tikra veikla yra didesnio pavojaus šaltinis, yra fakto klausimas. Jį sprendžiant reikia analizuoti pačią žalą sukėlusią veiklą, jos pobūdį ir turėti omenyje du kriterijus, kurie apibūdina didesnio pavojaus šaltinį: pirma, tam tikro objekto, veiklos kenksmingas savybes; antra, žmogaus negalėjimą visiškai kontroliuoti objekto, veiklos, kenksmingų savybių poveikio.

22.2. Įstatymo leidėjas teisės aktuose nustatė potencialiai pavojingų įrenginių apibrėžimą. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad potencialiai pavojingi įrenginiai – darbo priemonės (darbui naudojamos mašinos, įrengimai, įrenginiai, aparatai, prietaisai ar įrankiai) ir kiti įrenginiai, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui dėl juose sukauptos energijos bei vykstančių procesų ir kuriems reikalinga šio įstatymo nustatyta priežiūra. Įrenginiams priskiriami jų valdymo, signaliniai, blokavimo ir saugos įtaisai, kontroliniai matavimo prietaisai. Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo 6 punkte „Pramoginiai įrenginiai ir jų įranga (10 grupė)“ išvardyti pasivažinėjimo atrakcionai, apžvalgos ratai ir kiti mechaniniai įrenginiai, tačiau tarp jų nėra nusileidimo kalnelių. Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A1-45) 3.6 punkte yra nurodytas pramoginio įrenginio apibrėžimas – mechaninis įrenginys, skirtas viešai naudoti pramogaujantiems asmenims linksminti, keičiant jų padėtį erdvėje. Kadangi nusileidimo kalnelis nėra mechaninis įrenginys, mašina, pats savaime nejuda ir neturi jokių mechanizmų, jis nėra laikytinas potencialiai pavojingu įrenginiu ir nekelia didesnio, nei įprasta, pavojaus.

22.3. Nusileidimo kalnelis „Maorių klyksmas“ praktiškai neturi kenksmingų savybių. Galima būtų samprotauti, kad šiuo vandens kalneliu teka vanduo, kuris kelia žmogui pavojų, nes žmogus gali juo paspringti, nuskęsti. Tačiau šiame nusileidimo kalnelyje vanduo yra seklus, nebėga neįprastai stipria srove, niekuo nesiskiria nuo gamtoje esančių seklių vandens telkinių, tad yra visuotinai įprastas ir nepavojingas. Galima būtų teigti, jog kenksminga nusileidimo kalnelio savybė yra slidumas, tačiau pagal tokią logiką prie didesnių pavojaus šaltinių reikėtų priskirti ir čiuožyklą vaikų žaidimų aikštelėje (vaikas kieme čiuoždamas susilaužo ranką ir pareikalauja iš savivaldybės (valdytojo) žalos atlyginimo), žiemą ant ledo įrengtą čiuožyklą (asmuo čiuoždamas susitrenkia galvą ir pareikalauja iš savivaldybės (valdytojo) žalos atlyginimo), slidinėjimo (rogučių) nusileidimo trasą (asmuo, leisdamasis nuo kalno, susilaužo koją ir pareikalauja iš savivaldybės (valdytojo) žalos atlyginimo) ir pan. Trečiojo asmens nuomone, paprastas, įprastas įrenginys, skirtas nepavojingu būdu slysti, čiuožti ar šliuožti, negali būti priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Priešingu atveju pagal analogiją prie didesnio pavojaus šaltinių reikėtų priskirti ir sūpynes, karstynes, pakabintą virvę medyje bei daugiabučio namo laiptus, o tai nebūtų suderinama su sveiku protu.

22.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-446/2011 ir Nr. 3K-3-13/2012 yra vienintelės, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl vandens kalnelių priskirtinumo didesnio pavojaus šaltiniui. Trečiajam asmeniui nepavyko rasti daugiau kasacinio teismo nutarčių, kur nurodytas išaiškinimas būtų plėtojamas ar bent pakartotas. Trečiojo asmens nuomone, šios nutartys priimtos esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Jos netaikytinos nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo ribų (ne)peržengimo taisykles, kuriomis užtikrinama teisė į teisingą teismą, aiškinimo ir taikymo

23. Vienas iš kasacinio skundo argumentų yra tai, kad bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė Konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismą, būtent nepranešė šalims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, sprendimą pagrindė materialiosios teisės normomis, kuriomis, visų pirma, procesiniuose dokumentuose šalys nesirėmė, antra, dėl jų taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių nė vienai iš šalių nesuteikdamas galimybės pasisakyti.

24. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.). Taigi, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan and Angelova, peticijos Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.). Vis dėlto, Konvencijos prasme analizuojant teisės į teisingą teismo procesą užtikrinimą, vertinama proceso, įskaitant ir apeliacinius procesus, visuma, o vėlesnis peržiūros procesas gali iš esmės ištaisyti proceso trūkumus (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2011 m. birželio 18 d. sprendimą dėl peticijos priimtinumo byloje Amirov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 25512/06).

25. CPK 320 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nėra absoliutus, yra šio principo išimčių. Vienas iš atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas, – siekis apginti viešąjį interesą. Kai teismas ex officio peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016 20, 22–29 punktus; 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017 65 punktą).

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo reikalavimus grindė išimtinai CK šeštosios knygos XXII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų (CK 6.292–6.300 straipsniai), ir būtent dėl šio teisinio pagrindo taikymo pasisakė tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek šalys savo procesiniuose dokumentuose. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde ieškovai savo reikalavimus grindė tuo pačiu teisiniu pagrindu, kaip ir ieškinį. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė taip pat teikė argumentus, pagrindžiančius jos atsakomybės pagal CK 6.295 straipsnį nebuvimą. Išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovės civilinei atsakomybei taikytinos CK 6.270 straipsnio, nustatančio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, nuostatos, pagal kurias atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte, ir neturi reikšmės tai, ar buvo pažeisti saugumo reikalavimai.

28. Apeliacinės instancijos teismas byloje dalyvaujantiems asmenims nepranešė apie savo ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas – apeliaciniame skunde nurodytą jo teisinį pagrindą. Dėl to susiklostė situacija, kad apeliacinės instancijos teismas nesuteikė galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims pasisakyti ne tik dėl galimybės ginčą spręsti pagal apeliaciniame skunde nenurodytą teisės normą – CK 6.270 straipsnį, bet ir dėl šios normos taikymui reikšmingų ginčo aplinkybių – ar žala yra susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu, ar neegzistuoja aplinkybės, šalinančios didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, ar yra kitų aplinkybių, į kurias pagal CK 6.282 straipsnį teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl atlygintinos žalos ir kt. Taigi, šalių neinformavimas dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo nagrinėjamoje byloje nulėmė, be kita ko, situaciją, kai šalys neturėjo galimybės pateikti savo poziciją dėl faktinių aplinkybių, kurių teisinis kvalifikavimas aktualus taikant griežtąją deliktinę atsakomybę. Pavyzdžiui, taikant atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, atsakomybę šalinančios aplinkybės ir jų reikšmė atsakomybės dydžio diferencijavimui yra reglamentuotos CK 6.297–6.298 straipsniuose, o taikant atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą – CK 6.270 ir 6.282 straipsniuose. Šių normų formuluotės nėra identiškos, todėl įrodinėtinos aplinkybės, priklausomai nuo to, pagal kurią iš jų bus kvalifikuojami ginčo santykiai, taip pat skiriasi.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas (o tai pagal šių teismo procesinių veiksmų esmę apima pareigą ne tik pranešti apie patį ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, bet ir nurodyti teisinį pagrindą bei nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, apimtį) ir nesuteikęs byloje dalyvaujantiems asmenims teisės dėl to visa apimtimi pasisakyti raštu arba žodžiu, netinkamai taikė CPK 320 straipsnio 2 dalį ir šie pažeidimai nagrinėjamu atveju buvo tokio pobūdžio ir masto, jog yra pagrindas pripažinti ieškovų teisės į teisingą teismą neužtikrinimą.

30. Įvertinusi šios nutarties 24 punkte nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl proceso trūkumų galimo ištaisymo vėlesniame peržiūros procese, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo peržiūros kasaciniame teisme procesas negali iš esmės ištaisyti proceso trūkumų. Pripažinus kasacinio teismo pareigą taisyti tokio pobūdžio proceso trūkumus, susidarytų kasacijos esmės neatitinkanti situacija, kai iš esmės visi apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, priimti nagrinėjamoje byloje nustatytu būdu netinkamai taikant CPK 320 straipsnio normas, esant kasaciniam skundui, turėtų būti peržiūrimi kasaciniame teisme vien dėl poreikio išsiaiškinti proceso trūkumų ištaisymo galimybę. Tai neatitiktų nei kasacinio teismo paskirties (spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą), nei iš jos išplaukiančių CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų kasacinės bylos nagrinėjimo ribų, pagal kurias kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, taigi pats bylos faktų naujai nenustato.

31. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008 ir 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019 suformuota CPK 320 straipsnio taikymo praktika, nurodo, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tik tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).

34. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008 kasacinis teismas, pritardamas kasatoriaus argumentui dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo – apeliacijos ribų peržengimo, konstatavo, kad ieškovas apeliaciniame skunde nesirėmė subrangos neteisėtumo gaminant baldus faktinėmis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti sutarties pažeidimo faktiniais pagrindais, kuriais nebuvo grindžiamas apeliacinis skundas. Taigi, minėtoje byloje kasatorius nekėlė klausimo dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi apeliaciniame skunde nenurodytu teisiniu reglamentavimu.

35. Išnagrinėtoje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019 kasatorės proceso teisės normų pažeidimą įrodinėjo tokiomis bylos aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta vienos iš bendraatsakovių dalinė atsakomybė ir kitų atsakovių atsakomybė apeliaciniais skundais neskųsta; minėta bendraatsakovė prašė ieškinį jai atmesti, argumentuodama, kad civilinė atsakomybė jai taikyta nepagrįstai; ieškovė apeliacinio skundo neteikė; taigi, sprendimas apskųstas tik vienos iš bylos šalių. Pritardamas kasatorių argumentui, kasacinis teismas minėtoje byloje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas jų atžvilgiu priėmė blogesnį procesinį sprendimą nei pirmosios instancijos teismas, nes padidino pirmosios instancijos teismo sprendimu iš šių kasatorių ieškovei solidariai priteistą žalos atlyginimo dydį. Taigi, minėtoje byloje kasacinis teismas iš esmės nustatė ne CPK 320 straipsnio, o CPK 313 straipsnyje įtvirtintos normos, draudžiančios priimti blogesnį sprendimą, pažeidimą.

36. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 33–34 punktuose paminėta teismų praktika dėl precedento taikymo, sprendžia, kad šios nutarties 34 punkte nurodytos kasacinės bylos faktinės aplinkybės nei tapačios nagrinėjamoje byloje esančioms aplinkybėms, nei labai panašios į jas, o 35 punkte nurodytos kasacinės bylos tiek aplinkybės, tiek ir taikyta teisės norma nėra analogiškos esančioms nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nutarties 34–35 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika nepakeičia ir nepanaikina bendrųjų CPK 320 straipsnio aiškinimo taisyklių, įtvirtintų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016 ir 2017 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nutarties 29 punkte nustatyti pažeidimai laikytini esminiais proceso teisės normų pažeidimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl yra pagrindas panaikinti visą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pripažinusi byloje padarytą proceso teisės normų pažeidimą esminiu, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės priimamam procesiniam sprendimui nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama kasacinį skundą, atsakovė sumokėjo 129 Eur žyminio mokesčio (2 t., el. b. l. 103), ieškovė I. P. patyrė 1452 Eur išlaidų advokatui rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (2 t., el. b. l. 135). Kasacinis teismas patyrė 13,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., el. b. l. 140)). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Gediminas Sagatys

        Vincas Verseckas