Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-945-462/2013

Teisėjas Valdas Alška                                                             (Proceso Nr. 1-69-1-00161-2013-1)

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                               1.2.14.3.1.; 2.4.6.

                                                                                    (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S  V A R D U

2013 m. spalio 4 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,

gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-17 nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d., bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu ir galutinė bausmė R. R. paskirta terminuotas laisvės atėmimas 4 metams) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:             

             R. R. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė plėšimą, o būtent:

             jis 2013-05-10  apie 16.40 val., būdamas A. Š. bute, esančiame Briedžių g. „(duomenys neskelbtini)“, Kretingoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia ranka užsuko A. Š. dešinę ranką jai už nugaros ir iš jos megztinio kišenės pagrobė 130 Lt grynųjų pinigų, iš rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG“, kurio vertė 70 Lt. Tokiu būdu R. R., panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė nukentėjusiajai A. Š. priklausantį turtą, tuo padarydamas jai 200 litų turtinę žalą.

             Nuteistasis R. R. apeliaciniu skundu prašo baudžiamąją bylą išnagrinėti iš naujo. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde konkretus reikalavimas nesuformuluotas, tačiau iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis neigia savo kaltę.

             Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad apylinkės teismas atsižvelgė tik į tai, kad jis praeityje yra ne vieną kartą teistas, todėl nusprendė, jog būtent jis galėjo padaryti šį nusikaltimą. Kretingos rajono apylinkės teismas neišanalizavo visų aplinkybių iki galo ir priėmė skubotą sprendimą neleisdamas jam apsiginti. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, kad jis išlipo per langą, bet įvykio vietos apžiūros metu jo pirštų antspaudai nebuvo surasti, jis prieš A. Š. nenaudojo jokio smurto.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R. R. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 180 str. 1 d.).

Byloje surinktais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, jog R. R. panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė nukentėjusiajai A. Š. priklausantį turtą, tuo padarydamas jai 200 litų turtinę žalą.

Nuteistojo R. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., visiškai įrodo nukentėjusiosios A. Š., liudytojų parodymai (b. l. 126-128), Protokolas-pareiškimas (b. l. 1), 2013-05-10 Apžiūros protokolas (b. l. 4-6), 2013-05-15 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 19), policijos pranešimų registro išrašas (b. l. 28), Asmens blaivumo testai (b. l. 31), Akistatos protokolas (b. l. 46) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog liudytoja M. S., išgirdusi pagalbos šauksmus, iškvietė policijos pareigūnus, tai patvirtina nukentėjusios parodymus, kad prieš ją buvo naudojamas smurtas, prieš atimant pinigus. Pati nukentėjusioji skambino į policiją ir pranešė, kad iš jos yra pagroti pinigai, kas yra užfiksuota pranešimų registre. Tai paneigia kaltinamojo versiją, jog jie abu su nukentėjusiąją ėjo pirkti degtinės ir nukentėjusioji pati davė jam pinigus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų įrodymų visumą, visiškai pritaria šios apylinkės teismo padarytoms išvadoms. Jos yra pagrįstos ir teisingos, abejoti jomis nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiosios A. Š. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo logiški, nuoseklūs ir neprieštaringi. 2013-05-10 pateikdama pareiškimą policijai nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis netikėtai užlaužė jai ranką ir iš megztuko kišenės ištraukė 130 Lt ir per langą pasišalino. Akistatos metu 2013-05-28 nukentėjusioji taip pat nurodė, jog 2013-05-10 apie 17 val. R. R. būdamas jos namuose užsuko jos ranką jai už nugaros ir iš megztinio kišenės pagrobė 130 Lt. Iš esmės visiškai analogiškai nukentėjusioji nurodė ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

Susipažinus su byloje esančiu išrašu iš policijos pranešimų registro matyti, kad 2013-05-10 16.44 val. pranešėja girdi kaip šiuo metu jos kaimynė klykia bute, kas nutiko neaišku, pažiūrėti nėjo, dar girdisi ir vyriški balsai (b. l. 28). Teismo posėdyje liudytoja apklausta M. S. parodė, kad šių metų gegužės 10 d. buvo namuose, žiūrėjo televizorių ir išgirdo cipimą, riksmus „gelbėkit“, „kvieskit policiją“. Ji iš karto kai išgirdo cypimą paskambino į policiją, o tik po to buvo šaukiama. Garsai sklido iš apatinio buto, kuriame gyvena A. Š. Viskas labai gerai girdėjosi, nes jos buto ir A. Š. buto langai buvo atviri (b. l. 127). Taigi šie liudytojos parodymai kartu su aplinkybėmis užfiksuotomis policijos pranešimų registre papildo nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad R. R. būdamas jos namuose užsuko jos ranką jai už nugaros ir iš megztinio kišenės pagrobė 130 Lt.

Teisėjų kolegija faktą, kad nuteistasis užsuko nukentėjusiosios A. Š. ranką jai už nugaros ir iš megztinio kišenės pagrobė 130 Lt, laiko visiškai įrodytu. Todėl apelianto teiginiai, kad jis prieš A. Š. nenaudojo jokio smurto, yra nepagrįsti.

Nuteistasis pažymi, jog nuosprendyje nurodoma, kad jis išlipo per langą, bet įvykio vietos apžiūros metu jo pirštų antspaudai nebuvo surasti. Tačiau tokia nuteistojo pozicija yra visiškai nepagrįsta. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios nurodytu metu iš jos buto buvo girdimas klyksmas ir cypimas. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo pasišalino pro gyvenamojo kambario langą (b. l. 6). Ta aplinkybė, jog įvykio vietos apžiūros metu jo pirštų antspaudai nebuvo surasti, nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusioji nurodė neteisingą (klaidingą) įvykių seką.

Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo subjektui, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nusprendus, jog tam tikrą veiksmą atlikti būtina; atliekant ikiteisminį tyrimą, neprivalo būti atliekami absoliučiai visi BPK nurodyti tyrimo veiksmai (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia pats ikiteisminio tyrimo subjektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-344/2011). Taigi tyrimą atliekantis pareigūnas pats priima sprendimą, kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, kokių tyrimui reikšmingų duomenų ieškoti, ar tam tikrų pėdsakų indentifikavimas gali suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, ar ne ir pan.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji iš karto policijos pareigūnams galėjo nurodyti nusikalstamą veiką padariusio asmens tapatybę, todėl darytina išvada, jog pirštų antspaudų ar kitų pėdsakų ieškojimas buvo netikslingas.

Konstatuotina, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų tam, jog R. R. pagrįstai būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Skirdamas bausmę nuteistajam R. R. apylinkės teismas atsižvelgė į R. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. kad padaryta tyčinė nusikalstama veika, apysunkis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.). Apeliantas iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 9 kartus (b. l. 52-60), nusikalto paskirstos ir neatliktos bausmės metu, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesni teistumai bei už juos paskirtos bausmės, apelianto elgesiui jokios įtakos nepadarė. Todėl teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę apeliantui tinkamai įvertino jo asmenybę.

R. R. padarė apysunkį nusikaltimą – plėšimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į kito žmogaus sveikatą, jo veiksmų laisvę. Teismas pagrįstai nenustatė nei R. R. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė bausmę, kuri yra nežymiai didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, nėra per griežta.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-17 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                          Remigijus Preikšaitis

Teisėjai                                                        Violeta Miliuvienė

                                                                      Aurelija Sadauskaitė