Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-206-317/2019

       Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00208-2019-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutarties A. G. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 8 d. nutarimu A. G. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 8 d. 08.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilės girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti – taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šios specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 12 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir A. G. skundo netenkino.

3.       A. G. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos nutarimo dalį, kuria A. G. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, arba Institucijos nutarimą pakeisti, sutrumpinant šios specialiosios teisės atėmimo terminą.

3.1.                      Skunde teigiama, jog ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta, kad norėdamas taikyti šią teisės normą teismas turi nustatyti kokias nors išskirtines ar išimtines aplinkybes. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės suponuoja plečiamąjį teisės aiškinimą, kuris administracinio nusižengimo bylų teisenoje nėra galimas. Panaši praktika suformuota ir atitinkamos kategorijos administracinio nusižengimo bylose, kuriose išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Kad tokį kompleksą faktinių duomenų turi sudaryti būtent išskirtinės aplinkybės teismų praktikoje nenurodoma. Tai patvirtina aktuali teismų praktika bylose Nr. II-147-963/2017, II-406-1058/2017, II-376-405/2017, II-16-347/2017, II-69-239/2017, II-22-633/2017, AN2-600-327/2017, AN2-515-593/2017, AN2-36-337-2017, AN2-266-361/2017, AN2-253-255/2017, kuriose ANK 34 straipsnio 5 dalis pritaikyta nustačius iš esmės panašias faktines aplinkybes, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Anot apelianto, teismų praktikoje faktiniais duomenimis, bylojančiais asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, laikomas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis byloje Nr. N-261-3042-11), tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (LVAT nutartis byloje Nr. N-62-509-08), ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (LVAT nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010), neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-127-651/2017), asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-116-1020/2017), administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys byloje Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015), finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (LVAT nutartis byloje Nr. N-444-370-09). Būtent šias aplinkybes ir turėjo vertinti pirmosios instancijos teismas, o ne užsiimti išskirtinių, beveik nežemiškų aplinkybių nustatinėjimu.

3.2.                      Anot A. G., nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išvardijo aplinkybes, kurios jo atžvilgiu sudaro specialiosios teisės poreikį, tačiau iš esmės jos įvertintos nebuvo. Teismas viso labo suabsoliutino neigiamas byloje nustatytas aplinkybes – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvu, kad jis turėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes dėl padaryto nusižengimo, apeliantas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje išaiškinta, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-435-397/2018). Šiuo atveju pasekmės, patiriamos neturint teisės vairuoti transporto priemonių, vertintos nebuvo, jos tiesiog apibūdintos kaip natūrali administracinio nusižengimo padarymo pasekmė.

3.3.                      Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taip pat pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies ir ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi neišnagrinėjo dalies bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismas nevertino, ar aplinkybės, kad apeliantas anksčiau nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sumokėjo paskirtą baudą, yra teigiamai charakterizuojamas, gailisi dėl pažeidimo, sudaro pagrindą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Skundžiama nutartimi iš esmės liko neįvertina ir administracinio nusižengimo objektyvioji pusė – neblaivumo laipsnis, alkoholio vartojimo laikas, apelianto būsena, aplinkybė, kad jis buvo sustabdytas patikrinimo metu, o ne matant, kad jis įtartinai vairuoja ir pan., nors teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-435-397/2018). Be to, teismas nevertino ir to, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apelianto skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7.       Apeliaciniu skundu A. G. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalies (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) sankcijoje, t. y. jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. To paties apeliantas prašė ir skunde apylinkės teismui, kuris A. G. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, jog, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, o tokios išskirtinės aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

8.       ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog konkrečiu atveju, norint taikyti šio straipsnio nuostatas, byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau taip pat akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

9.       Aplinkybėmis, bylojančiomis asmens, kurio atžvilgiu administracinio poveikio priemonės, naudai, teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog A. G. charakterizuojamas išimtinai teigiamai – jis administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirba, yra vedęs, turi vaikų, kuriuos išlaiko ir jais rūpinasi, apibūdinamas kaip geranoriškas, paslaugus, mandagus, paprastas ir nuoširdus žmogus, aktyviai dalyvaujantis socialiniuose projektuose. Ši aplinkybė neabejotinai turi būti vertinama A. G. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau, kaip jau minėta, aptariama teisės norma gali būti taikoma tik nustačius kompleksą faktinių duomenų, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o daugiau aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju galėtų būti vertinamos apelianto naudai, nenustatyta, jų skunduose dėl Institucijos ir apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų nepateikė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

10.       Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Vien tai, jog apeliantui nustatytas 0,58 promilių girtumo laipsnis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių), ar tai, kad A. G. padaryta veika nesukėlė jokių pasekmių, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Nors byloje nenustatyta, kad A. G., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. A. G. jam inkriminuotus veiksmus atliko pakankamai judrioje miesto gatvėje, tamsiu paros metu, žiemą, kai eismo sąlygos reikalauja itin didelio vairuotojų atsargumo, taigi akivaizdu, jog tik atsitiktinumo dėka (A. G. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie vykdė policinę priemonę, ir nušalintas nuo tolimesnio vairavimo) buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad apeliantas bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro ir nesuprato, kad vairavimo metu yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės būdamas tokios būklės negali, be to, nesukėlė jokių pasekmių, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta, todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę (A. G. nustatytas minimalus ANK 420 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas) ne tik būtų nepagrįsta, tačiau tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

11.       Apygardos teismui, įvertinus administracinio nusižengimo byloje pateiktų pažymų turinį, nekyla abejonių, jog, atėmus apeliantui teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, jo vaikams, kurie į mokyklą bei būrelius iki šiol buvo vežiojami nuosavu automobiliu, bus sunkiau ir nepatogiau nuvykti į mokymosi bei papildomo lavinimo įstaigas, galimybė pasiekti įvairias vietoves, tarp jų ir gydymo įstaigas, mamos gyvenamąją vietą, vykdyti gyvulininkystės veiklą bus apsunkinta ir pačiam A. G., tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti priskiriama prie aplinkybių, vertinamų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Asmeniniai A. G. bei jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Be to, nenustatyta, jog minėtais poreikiais negalėtų pasirūpinti apelianto sutuoktinė. Šiame kontekste taip pat pritartina žemesnės instancijos teismui, jog visos darbinės ir šeimyninės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakino ir pavojingo elgesio nesulaikė. Kadangi apie neigiamas pasekmes A. G., kuris turi ilgą vairavimo stažą, buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios A. G. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

12.       Apeliaciniame skunde minimi teismų priimti sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir tik esant iš esmės analogiškai situacijai gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, o nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose. Be to, apeliaciniame skunde minimi ne tik apygardos teismų, bet ir apylinkės teismų administracinio nusižengimo bylose priimti sprendimai, kuriais aukštesnės instancijos teismas vadovautis, net ir nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, apskritai, neprivalo, kadangi teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja ne pirmosios, o aukštesnės instancijos teismai – apygardos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

13.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs A. G. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar šios administracinio poveikio priemonės neskyręs, įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

A. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas           Algirdas Jaliniauskas