Civilinė byla Nr. 3K-3-9/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

4.3; 11.9.10.7; 15.5 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. sausio 20 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LIUKS“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką priteisimo.  

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, į darbą negrąžinti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Atleidimą iš darbo pagal atsakovo generalinio direktoriaus 2009 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 35 dėl pakartotinių darbo drausmės pažeidimų ieškovė ginčijo teigdama, kad drausminės nuobaudos jai paskirtos nepagrįstai. Ieškovė nurodė, kad dirbo UAB „LIUKS“ konferencijų vadybininke. 2008 m. lapkričio 27 d. jai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba – už aplaidų pareigų atlikimą, nurodant, kad ji nesirūpino konferencijos dalyvių poreikiais, t. y. jiems prašant neįjungė ventiliacijos konferencijų salėje. 2009 m. gegužės 13 d. ieškovė buvo atleista iš darbo už tai, kad pažeidė atsakovo direktoriaus 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 164 reikalavimus, t. y. iš kliento UAB „Mokesčių srautas“ nepaėmė išankstinės įmokos už rengiamą konferenciją. Ieškovės nuomone, 2008 m. lapkričio 27 d. ir 2009 m. gegužės 13 d. įsakymais nuobaudos jai skirtos neteisėtai ir nepagrįstai.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismo teigimu, nagrinėjant ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, būtina patikrinti 2008 m. lapkričio 27 d. ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – teisėtumą. Teismas sprendė, kad ši drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta neišsiaiškinus įvykio aplinkybių, nenustačius ieškovės kaltės, tačiau ieškovė jai paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos - neskundė, apskundimo terminas jau yra praleistas, todėl nėra pagrindo 2008 m. lapkričio 27 d. ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą pripažinti neteisėta. Vertindamas atsakovo direktoriaus 2009 m. gegužės 13 d. įsakymo, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas po to, kai jam per paskutiniuosius dvylika mėnesių jau buvo paskirta drausminė nuobauda), teisėtumą, teismas nustatė, kad ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji nepareikalavo, jog užsakanti bendrovė pateiktų garantinį raštą bei sumokėtų avansą, be to, davė klientui naudotis bendrovės nešiojamuoju kompiuteriu, neįforminusi atitinkamų jo nuomos dokumentų. Teismas sprendė, kad garantinio rašto nepareikalavimas nebuvo pakankama priežastis skirti ieškovei pirmiau nurodytą nuobaudą. Teismas taip pat sprendė, kad leidimas klientui naudotis kompiuteriu be nuomos sutarties nagrinėjamu atveju turi būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, už kurį darbuotojo atleidimas iš darbo būtų per griežta ir neproporcinga priemonė. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad 2008 m. gegužės 4 d. ieškovė įspėjo klientą, jog nuomos mokestį už kompiuterį įtrauks į būsimas sąskaitas, o šis su tuo sutiko, t. y. nors kompiuteriu leista naudotis be nuomos sutarties, tačiau vėliau kaina įtraukta į sąskaitą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 17 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė reikalavimą dėl atsakovo 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – panaikinimo pareiškė praleidusi tokiems reikalavimams reikšti nustatytą terminą (DK 296 straipsnis), todėl šis reikalavimas turi būti atmestas taikant CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tikrinti ir vertinti šios drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ar pagrįstumo; kad ieškovė, nereikalaudama iš užsakovo garantinio rašto ar avanso, nepažeidė atsakovo 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymo nuostatų ir nepadarė darbo drausmės pažeidimo. Tačiau kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės leidimą užsakovui naudotis atsakovo kompiuteriu be nuomos sutarties laikė mažareikšmiu. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad teismas tinkamai neįvertino, kokiomis aplinkybėmis ieškovė leido užsakovui naudotis atsakovo kompiuteriu, kada ieškovė kreipėsi į užsakovą dėl apmokėjimo už kompiuterio naudojimą ir pan. Kolegija nustatė, kad užsakovui buvo leista naudotis atsakovo kompiuteriu dvi dienas, t. y. ne tik 2009 m. balandžio 27 d., kai netikėtai sugedo užsakovo kompiuteris, bet ir 2009 m. balandžio 29 d., kai buvo praėjusios dvi dienos po įvykio, ir tai paneigia ieškovės teiginius, kad ji neturėjo galimybės įforminti kompiuterio naudojimo sutarties. Byloje nėra duomenų, kad, suteikusi užsakovui teisę naudotis kompiuteriu, ieškovė kaip nors būtų aptarusi finansines tokio naudojimosi sąlygas. Be to, atsakovo sudaryta komisija 2009 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte nustatė, kad ieškovė neteisėtai leido naudotis bendrovės kompiuteriu, ir pareikalavo pasiaiškinti dėl nustatytų pažeidimų, o ieškovė tik po to, 2009 m. gegužės 4 d., elektroniniu laišku informavo užsakovą apie 100 Lt nuomos mokestį už kompiuterio nuomą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog jeigu atsakovo sudaryta komisija patikrinimo metu nebūtų nustačiusi fakto, kad ieškovė buvo atsakovo kompiuterį suteikusi naudotis užsakovui, ieškovė nebūtų pareikalavusi iš užsakovo atlygio. Tokie ieškovės veiksmai mažina darbdavio gaunamą pelną, darbdavys turi pagrindą nepasitikėti tokius veiksmus atliekančiu darbuotoju, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytais veiksmais ieškovė padarė drausminį nusižengimą, kurio sunkumas, esant visų kitų būtinų juridinių faktų visumai, yra pakankamas darbo sutarties su ieškove nutraukimo pagrindas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 296 straipsnį, nepagrįstai nesiaiškino, ar yra visos atleidimo iš pareigų sąlygos pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą (t. y. ar pirmoji drausminė nuobauda yra teisėta bei pagrįsta), todėl priėmė neteisėtą sprendimą. DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas darbuotojui kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl jo teisių pažeidimo nepanaikina darbuotojo teisės į jo pažeistų darbo teisių gynimą teisme, šio termino pabaiga negali būti vertinama kaip sukelianti subjektinės teisės išnykimą, todėl šis terminas vertintinas kaip procedūrinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 4 d. konsultacija Nr. A3-100). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju nevertinama, ar praleisti ieškinio senaties ir procedūriniai terminai pirmajai drausminei nuobaudai skųsti (nes atskiro ieškinio reikalavimo dėl to nėra), tačiau analizuojama, ar yra pagrindas panaikinti pirmąją nuobaudą, ar ji teisėta bei pagrįsta.

2.      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 35 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei draudimo piktnaudžiauti teise principus, nes atėmė iš darbuotojo, silpnesniosios darbo sutarties santykių šalies, galimybę ginti savo pažeistas teises. Pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimą darbuotojas, neginčijęs pirmosios drausminės nuobaudos, netenka teisės į teisingą jo teisių apgynimą esant atleidimui iš pareigų už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, nes tokiu atveju teismas nesiaiškina pirmosios drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo ir negali teisingai įvertinti, ar paskirta drausminė nuobauda tikrai yra proporcinga pažeidimams.

3.      Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išanalizavo byloje esančius įrodymus bei pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino įrodymus dėl tariamo antrojo drausmės pažeidimo padarymo. Pagal susiklosčiusią praktiką atsakovo darbuotojai niekada nesudarydavo atskirų kompiuterinės įrangos nuomos sutarčių, poreikis dėl kompiuterinės įrangos buvo nurodomas kliento užsakyme prie sutarties. Klientas UAB „Mokesčių srautas“ užsakyme nenurodė kompiuterinės įrangos poreikio, nes planavo naudoti savo įrangą, tačiau renginio dieną sugedo kliento kompiuteris, paprašius jam buvo suteiktas naudotis atsakovo kompiuteris, o susitarti dėl finansinių sąlygų nebuvo galimybės, nes lektorius nėra įgaliotas atstovauti klientui ir derinti finansines sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas netyrė visų įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių: pirmosios drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, susiklosčiusios praktikos dėl atskirų sutarčių kompiuterinei įrangai nuomoti nesudarymo, konkrečios situacijos dėl kliento UAB „Mokesčių srautas“ kompiuterio gedimo.   

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo tokius argumentus:

1.      Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka teisėtumo, turi tikrinti ankstesnės šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau toks tikrinimas yra lemiamas ieškinio senaties instituto taikymo. Jeigu darbuotojas dėl ankstesnės drausminės nuobaudos nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos, o DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra pasibaigęs, tai teismas, tikrindamas tokios drausminės nuobaudos teisėtumą, DK 296 straipsnyje nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles.

2.      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorė savo veiksmais darė žalą atsakovui ir pastarasis turėjo pakankamą pagrindą ja nepasitikėti. Net ir komisijai konstatavus ieškovės darbo drausmės pažeidimus, t. y. po 2009 m. balandžio 30 d., kasatorė į naujai išrašomas sąskaitas neįtraukė mokesčio už naudotą kompiuterį, kaip nurodė savo 2009 m. gegužės 4 d. paaiškinime. Kasatorė išrašė 20 Lt sąskaitą tik 2009 m. gegužės 9 d. Kasaciniame skunde nurodomi motyvai yra priešingi ieškovės dėstytai pozicijai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai).       

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė DK 296 straipsnį, todėl nepagrįstai nesiaiškino, ar yra visos atleidimo iš pareigų sąlygos pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, atėmė iš darbuotojo galimybę ginti savo pažeistas teises bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Taigi byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių senaties termino, skundžiant drausminę nuobaudą, skaičiavimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

 

Dėl DK 296 straipsnio taikymo, sprendžiant dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą) teisėtumo

 

Narinėjamu atveju kasatorė, prašydama pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nurodė, kad atsakovas nepagrįstai skyrė jai dvi drausmines nuobaudas, todėl neteisėtai atleido iš darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatorės reikalavimus, sprendė, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju tikrinti pirmosios kasatorei paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, nes reikalavimą dėl atsakovo 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – panaikinimo kasatorė pareiškė praleidusi tokiems reikalavimams reikšti nustatytą terminą ir toks reikalavimas turi būti atmestas taikant CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes. Kasatorė, nesutikdama su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad teismas privalėjo aiškintis, ar yra visos atleidimo iš pareigų sąlygos pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą (t. y. taip pat ir tai, ar pirmoji drausminė nuobauda paskirta teisėtai bei pagrįstai). Kasatorės nuomone, DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas darbuotojui kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl jo teisių pažeidimo nėra siejamas su teismine pažeistų darbo teisių gynyba pareiškiant ieškinį, o šio termino pabaiga negali būti vertinama kaip sukelianti subjektinės teisės išnykimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė neteisingai aiškina DK 296 straipsnio taikymo klausimus, neatsižvelgia į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, todėl pirmiau nurodyti jos teiginiai atmestini. Kasatorė teisingai nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. Č. (M.), M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai“, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005; 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. B. B. v. Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės institutas, bylos Nr. 3K-3-462/2005). Ši teismo pareiga egzistuoja, jeigu ieškovas net nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo. Vis dėlto kasatorė, remdamasi pirmiau nurodytais išaiškinimais, neatsižvelgė į tai, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka teisėtumo, turi tikrinti ankstesnės (ankstesnių) šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau toks tikrinimas yra nulemtas ieškinio senaties instituto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005). Kitaip tariant, jei darbuotojas nesilaikė DK nustatytos privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tai nutrūkus darbo santykiams vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad ta tvarka jam (darbuotojui) nebuvo privaloma. Jeigu darbuotojas dėl ankstesnės (ankstesnių) drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) nebuvo kreipęsis į darbo ginčų komisiją ir iki jo atleidimo iš darbo dienos DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas yra pasibaigęs, tai teismas, tikrindamas tokios drausminės nuobaudos (tokių drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, DK 296 straipsnyje nustatytą terminą taiko pagal ieškinio senaties taisykles, nustatytas CK 1.126, 1.128–1.131 straipsniuose (DK 10, 27 straipsniai, CK 1.1 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje D. C. v. VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Z. G. v. UAB ,,Skydnešys“, bylos Nr. 3K-3-610/2004). Jei ankstesnė drausminė nuobauda yra vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o darbuotojas nėra ieškinio forma pareiškęs dėl jos atskiro reikalavimo, tai pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, o reikalavimo dėl ankstesnės drausminės nuobaudos panaikinimo pareiškimo teisme diena laikoma ta diena, kurią teisme pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. VšĮ Utenos verslo informacijos centras, bylos Nr. 3K-3-372/2006).

Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad paskirta pirmoji drausminė nuobauda buvo vienas iš darbo sutarties nutraukimo, dėl kurio teisėtumo kilęs ginčas, pagrindo sudėties elementų, o kasatorė atskiru ieškiniu nereiškė atskiro reikalavimo dėl pirmosios nuobaudos, pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl pirmosios drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo; teismas, tikrindamas pirmosios kasatorei paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo atsižvelgti į CK 1.126, 1.128-1.131 straipsniuose nustatytas ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, o reikalavimo dėl pirmosios drausminės nuobaudos panaikinimo pareiškimo teisme diena laikoma ta diena, kurią teisme pareikštas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė ieškinį pareiškė 2009 m. birželio 15 d., t. y. ieškinys dėl pastabos kasatorei skyrimo teisme pareikštas praleidus jam pareikšti taikytino trijų mėnesių terminą (DK 296 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimas dėl 2008 m. lapkričio 27 d. atsakovo įsakymu kasatorei paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – panaikinimo buvo pareikštas praleidus terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl pirmosios kasatorei paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo (T. 1, b. l. 15) (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o kasatorė nepaneigė apeliacinės instancijos teismo išvados, jog nėra įrodymų, leidžiančių pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis (CK 1.131 straipsnis), buvo pagrindas reikalavimą dėl pirmosios drausminės nuobaudos panaikinimo atmesti taikant CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes: ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai ir teisėtai atmetė reikalavimą dėl atsakovo 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos – panaikinimo taikydamas CK 1.131 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei draudimo piktnaudžiauti teise principus ar atėmė iš darbuotojo galimybę ginti savo pažeistas teises. Nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas taikyti senaties termino pabaigos teisines pasekmes, tokių taikymas negali būti laikomas asmens teisių pažeidimu.

Dėl įrodymų vertinimo

 

Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išanalizavo byloje esančius įrodymus bei pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino įrodymus dėl antrojo drausmės pažeidimo padarymo. Grįsdama šiuos teiginius, kasatorė nurodo, kad klientas UAB „Mokesčių srautas“ užsakyme nenurodė kompiuterinės įrangos poreikio, nes planavo naudoti savo įrangą, tačiau renginio dieną sugedo kliento kompiuteris, paprašius jam buvo suteiktas naudoti atsakovo kompiuteris, o susitarti dėl finansinių sąlygų nebuvo galimybės, nes lektorius nėra įgaliotas atstovauti klientui ir derinti finansines sąlygas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles bei kasatorės nurodomus proceso teisės normų reikalavimus. Iš apskųsto procesinio sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įvertino kiekvieną įrodymą atskirai bei įrodymų visetą ir iš jo padarė išvadas apie nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus, įrodinėjimo pareiga paskirstyta tinkamai, konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei nustatė teismas, buvimą teisinio pagrindo nebuvo. 

Pažymėtina, kad vertinant įrodymus būtina atsižvelgti į bylos specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, reikšmingų sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje J. C. v. L. Š. IĮ „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje D. C. v. VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Vertinant darbdavio paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad darbdavys tiesiog gali netekti pasitikėjimo šiurkščiai darbo pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas; darbdaviui dėl darbuotojo padaryto pareigų pažeidimo net ir nepatiriant realios turtinės žalos, galima padaryti neturtinio pobūdžio žalą profesijos, tarnybos ar institucijos prestižui ir geram vardui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. C. v. L. Š. IĮ „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007).

Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į bylos specifiką ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių. Teisėjų kolegija, spręsdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės leidimą užsakovui naudotis atsakovo kompiuteriu be nuomos sutarties laikė mažareikšmiu, atsižvelgė į tai, kad užsakovui buvo leista naudotis atsakovo kompiuteriu dvi dienas, t. y. ne tik 2009 m. balandžio 27 d., kai netikėtai sugedo užsakovo kompiuteris, bet ir 2009 m. balandžio 29 d., kai buvo praėjusios dvi dienos po įvykio; kad nėra duomenų, jog suteikusi užsakovui teisę naudotis kompiuteriu, ieškovė kaip nors būtų aptarusi finansines tokio naudojimosi sąlygas; kad ieškovė neteisėtai leido naudotis bendrovės kompiuteriu ir tik 2009 m. gegužės 4 d., t. y. po atsakovo sudarytos komisijos patikrinimo 2009 m. balandžio 30 d. ir pareikalavimo pasiaiškinti dėl komisijos nustatytų pažeidimų, elektroniniu laišku informavo užsakovą apie 100 Lt nuomos mokestį už kompiuterio nuomą. Kolegija pagrįstai įvertino šias nustatytas aplinkybes, nurodydama, kad tokie ieškovės veiksmai mažina darbdavio gaunamą pelną, be to, darbdavys turi pagrindą nepasitikėti tokius veiksmus atliekančiu darbuotoju. Dėl to kolegija pagrįstai konstatavo, kad kasatorė padarė drausminį nusižengimą, kurio sunkumas, esant visų kitų būtinų juridinių faktų visumai, yra pakankamas darbo sutarties su ieškove nutraukimo pagrindas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Kasatorė, nesutikdama su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, dar kartą nurodo aplinkybes, susijusias su netikėtais kliento kompiuterio gedimais, tačiau nepateikia jokių paaiškinimų ir argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl suteikimo klientui naudotis kompiuteriu antrąją dieną, dėl neoperatyvaus mokėjimo už kompiuterio nuomą klausimo sprendimo ir pan. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu, reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo teismo posėdyje, nepažeisti (CPK 185 straipsnis).

 

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, priimtas naujas sprendimas ir ieškinys atmestas, konstatuoja, kad naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Kasacinis teismas patyrė 36,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatorės I. V. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36,30 Lt (trisdešimt šešis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Sigitas Gurevičius    

 

 

                                                                                                            Česlovas Jokūbauskas       

 

 

                                                                                                            Gintaras Kryževičius