Administracinė byla Nr. I-1483-406/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00825-2013-5

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.3.1; 74.

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S  P  R  E  N  D  I  M  A  S

                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui L.M., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Ramunei Meleško,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos pensijos priteisimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF Valdyba) 2013-07-22 sprendimą Nr. (6.5) I-4964 bei VSDFV Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 1-ojo pensijų skyriaus 2013-06-17 sprendimą Nr. (10.1) S-43075 ir priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 11860,97 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5-6) nurodė, o taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgdamas į LR Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, kuriame konstatuojama, kad LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, pagal kurią sumažintas senatvės pensijų mokėjimas dirbantiems asmenims, prieštarauja LR Konstitucijai, 2013-06-13 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį. VSDFV Kauno skyrius 2013-06-17 raštu Nr. (10.1) S-43075 nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą. 2013-06-20 pareiškėjas kreipėsi į VSDF Valdybą, prašydamas panaikinti minėtą VSDFV Kauno skyriaus sprendimą ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jam priklausančią neišmokėtą senatvės pensijos dalį.  VSDF Valdyba 2013-07-22 sprendimu Nr. (6.5) I-4964 atsisakė tenkinti jo prašymą. Atsisakymas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį pažeidžia pareiškėjo teises, nes grindžiamas Laikinuoju įstatymu, kurio 8 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 15-17) atsakovas nurodė ir atsakovo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-09-10 sprendimu Nr. 10.33.C-19849 paskirta 1022,36 Lt per mėnesį senatvės pensija nuo 2010-07-02 iki gyvos galvos. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis buvo perskaičiuota ir nuo 2010-07-02 iki 2011-12-31 pareiškėjui buvo mokama laikinai sumažinta senatvės pensija. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį  perskaičiuotos senatvės pensijos dydis sudarė 940,65 Lt. Kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį buvo perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal minėto įstatymo 2 priede pateiktą formulę. Pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuotos pensijos dydis sudarė 282,20 Lt. 2011-08-04 pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrių dėl senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, t.y. įgijus papildomą nemažesnį kaip vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.  VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus  2011-08-12 sprendimu Nr. 10.33.C-17921 pareiškėjui buvo paskirta 1066,99 Lt per mėnesį senatvės pensija nuo 2011-08-01 iki gyvos galvos. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, jam naujai paskirtos ir pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį perskaičiuotos senatvės pensijos dydis sudarė 980,37 Lt. Pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažintos pensijos dydis buvo 294,11 Lt. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos tik ateičiai, pareiškėjui senatvės pensija buvo mažinama vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios privalėjo būti taikomos. Pažymėjo, kad yra numatyta priimti sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, tačiau kol tokio įstatymo nėra pareiškėjai išmokėti neišmokėtą pensijos dalį nėra teisinio pagrindo. Prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti. Tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjo skundą, prašė priteistos sumos išmokėjimą išdėstyti trims mėnesiams.

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies dėl turėtų draudžiamų pajamų pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą  teisėtumo.

Nustatyta, kad pareiškėjui VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-09-10 sprendimu Nr. 10.33.C-19849 paskirta 1022,36 Lt per mėnesį senatvės pensija nuo 2010-07-02 iki gyvos galvos, o pareiškėjui įgijus papildomą valstybinio socialinio draudimo stažą VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus  2011-08-12 sprendimu Nr. 10.33.C-17921 pareiškėjui buvo paskirta 1066,99 Lt per mėnesį senatvės pensija nuo 2011-08-01 iki gyvos galvos (pensijos bylos Nr. 151450 duomenys). Pareiškėjui paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatomis.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau - Laikinasis įstatymas), kurio 8 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi iki 2012 m. birželio 12 d.) reglamentavo, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatose buvo numatyta, kad senatvės pensija perskaičiuojama padidinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir taikant  Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintą Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1170 Lt. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai neišmokėta ir prašoma priteisti Senatvės pensijos dalis, t. y. 11860,97 Lt, susidarė dėl 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo (b.l. 7-8).

Konstitucinis Teismas, ištyręs Laikinojo įstatymo nuostatų, inter alia susijusių su valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų perskaičiavimu (sumažinimu) konstitucingumą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ (Žin., 2012, Nr. 109-5528). Taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pažymėtina, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui.

Taigi pareiškėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę socialinio draudimo pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui. Iš esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl tokios pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Pareiškėjui senatvės pensija paskirta VADFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 10.33.C-18849. Minėtame sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta, jog Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu pensija bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas (Pensijos bylos Nr. 151450 duomenys). Į Kauno skyrių pareiškėjas kreipėsi 2013 m. birželio 17 d., į VSDF Valdybą – 2013 m. birželio d., į teismą – 2013 m. liepos 26 d. Taigi, atsakovui neginčijus ir nustačius, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, bei paisant iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, pareiškėjas turėjo teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su neišmokėtos pensijos nepriemoka ir tai padarė nepažeisdamas kreipimosi į teismą tvarkos bei terminų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas.

Tokia teismo pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Administracinių teismų praktika Nr. 22, p. 318–325; 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, p. 261–275).

Dėl šios priežasties teismas nepagrįstais laiko atsakovo argumentus, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai paskelbtas (t. y. įsigaliojo) tik 2012 m. rugsėjo 21 d. ir jo nuostatos taikytinos tik ateičiai, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui  2010-2011 metais negautą pensijos dalį.

Atsakovas pateikė apskaičiuotas pareiškėjos Senatvės pensijos sumas, kurios būtų mokamos, jei pareiškėjas neturėtų draudžiamųjų pajamų, ir, kurios buvo mokamos, pareiškėjui turint draudžiamųjų pajamų, bei šių sumų skirtumą (b.l. 7-8). Pagal atsakovo paskaičiavimus matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 2 d. iki 2011 m. gruodžio  31 d. dėl vėliau pripažintų prieštaraujančiomis LR Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų taikymo, pareiškėjui nebuvo išmokėta 11860,97 Lt dydžio senatvės pensijos dalis. Ginčo dėl neišmokėtos senatvės pensijos sumos byloje nėra.

Dėl minėtų aplinkybių ir išdėstytų argumentų teisėjų kolegija vertina, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiškėjo, kaip turinčio draudžiamųjų pajamų, Senatvės pensija buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu ir mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Perskaičiuojant pareiškėjui Senatvės pensiją  atsakovas taikė tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatas,  tačiau Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas prieštaraujančiomis LR Konstitucijai, teismas negali šių nuostatų taikyti nagrinėjamoje byloje, todėl pareiškėjui priteistina dėl minėtų nuostatų taikymo sumažinta ir 2010-2011 metų laikotarpiu neišmokėta senatvės pensijos dalis.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 yra reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos aplinkybėmis. Todėl teismas neturi pagrindo tokias pat faktines aplinkybes vertinti kitaip.

Pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos (žr., pavyzdžiui, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje A552-519/2013), kad prieštarautų teisėtumo principui situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Pareiškėjo skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-06-17 sprendimas Nr. (10.1)S-43075 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-07-22 sprendimas Nr. (6.5)I-4964 buvo priimti oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjui taikytas Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, todėl individualūs administraciniai aktai, pateisinantys šios Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo normos taikymą, negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti.

Atsakovo atstovė prašo priteistos sumos nepriemoką išdėstyti trims mėnesiams.  Atsižvelgianti į tai, kad priimto sprendimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinus valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A552-519/2013) spręstina, kad teismo priimtas sprendimas dėl 11860,97 Lt priteisimo, gali būti įgyvendintas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Remiantis išdėstytais argumentais priteistos 11860,97 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos  išmokėjimas lygiomis dalimis išdėstytinas trijų mėnesių laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo L.M. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-06-17 sprendimą Nr. (10.1)S-43075.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-07-22 sprendimą Nr. (6.5)I-4964.

Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškėjo L.M. naudai 11860,97 Lt neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.

Išdėstyti sprendimo dėl 11860,97 Lt neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo vykdymą trijų mėnesių laikotarpiui, nustatant neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensiją mokėti L.M. tokiomis dalimis: du mėnesius po 3953.00 Lt ir vieną mėnesį 3954.97 Lt.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                           Gintaras Čekanauskas

                                                                                                                                     Asta Urbonienė

                                                                                                                 Natalja Zelionkienė