(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archlinija“ atstovams vadovui G. V. ir advokatei Redai Matuliūkštei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Traffic LT“ atstovams vadovui V. V. ir advokato padėjėjui Edvinui Naraškevičiui,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archlinija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Traffic LT“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Amerikietiškų automobilių centras“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Archlinija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Traffic LT“ (toliau – atsakovė), kuriame prašo priteisti iš atsakovės 970,60 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2023 m. sausio 6 d. su atsakove sudarė automobilio (sub)nuomos sutartį Nr. 20230106-1 (toliau – transporto priemonės nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė išsinuomojo transporto priemonę Merceses Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė). Ieškovės teigimu, tą pačią dieną (2023 m. sausio 6 d.) Lenkijoje jai perduota transporto priemonė sugedo ir ja buvo neįmanoma nuvažiuoti net iki transporto priemonių remonto vietos. Ieškovės direktorius G. V. iškvietė pagalbą kelyje – evakuatorių, mikroautobuso pervežimas į artimiausią automobilių remonto dirbtuvę kainavo 300,00 Eur. Anot ieškovės, mikroautobusas buvo suremontuotas tik kitą dieną, remonto dirbtuvėse mikroautobusui buvo atlikta diagnostika, kuro sistemos sandarinimas, variklio plovimas. Remonto darbai su atsarginėmis dalimis kainavo 164,44 Eur (760,00 zlotų). Kadangi transporto priemonė suremontuota buvo tik sekančią dieną, pasak ieškovės, jos darbuotojams teko nakvoti Lenkijoje, dėl ko buvo patirtos papildomos 121,16 Eur dydžio išlaidos. Suremontavus mikroautobusą, suplanuota kelionė buvo tęsiama toliau, tačiau 2023 m. sausio 13 d. mikroautobusas vėl sugedo Austrijoje. Mikroautobuso remonto darbai Austrijoje kainavo 385,00 Eur. Techniškai netvarkingo mikroautobuso kelionės metu iš viso buvo patirta 970,60 Eur nuostolių, kurių atlyginimą prašoma priteisti iš atsakovės, nes atsakovė perdavė techniškai netvarkingą ir netinkamą eksploatacijai automobilį. Pažymi, kad elektroniniu paštu buvo gavusi atsakovės sutikimą remontuoti sugedusią transporto priemonę. Ieškinio reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251-6.252 straipsnių, 6.477 straipsnio 1 dalies, 6.485 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.522 straipsnio 1 dalies, 6.524 straipsnio nuostatomis, taip pat šalių sudaryta transporto priemonės nuomos sutartimi).

3.       Atsakovė UAB „Traffic LT“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pareiškė sutinkanti kompensuoti ieškovei 100,00 Eur dydžio remonto išlaidas, kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti.

4.       Atsakovė UAB „Traffic LT“ atsiliepime į ieškinį

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Amerikietiškų automobilių centras“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6.       Ieškovė UAB „Archlinija“ pateiktame dublike papildomai nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentais, jog ginčo transporto priemonei netikėtai dėl gedimo sustojus Lenkijoje nebuvo būtinas jos transportavimas iki remonto vietos ir neva su mikroautobusu buvo galima nuvažiuoti iki automobilių remonto dirbtuvės. Ieškovės teigimu, įmonės vadovas nebūtų kvietęs evakuatoriaus, jeigu mikroautobusas būtų važiavęs, tačiau transporto priemonė sustojo ir nejudėjo iš vietos. Sustojimas ir nakvynė Lenkijoje nebuvo planuoti, todėl šios nakvynės išlaidos, patirtos ginčo transporto priemonės sugedimo dieną (2023 m. sausio 6 d.), yra tiesiogiai susijusios su įvykusiu priverstiniu sustojimu dėl sugedusios transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju įmonės vadovas nežinojo ir negalėjo nurodyti serviso darbuotojams transporto priemonės galimų gedimų, todėl transporto priemonės diagnostika buvo būtina, o radus gedimo priežastis buvo atlikti būtini remonto darbai, kurie neapsiribojo vien tik kuro nutekėjimo šlangelės pakeitimu, kaip tai nurodo atsakovė. Kadangi mikroautobusas savo eiga važiuoti negalėjo ir jam buvo būtinas transportavimas, anot ieškovės, sutarties sąlyga, jog nuomininkas turi grąžinti sugedusią transporto priemonę į atsakovės buveinę Vilniuje, šioje situacijoje apskritai nebuvo neįgyvendinama (evakuatoriui būtų reikėję kirsti valstybių sieną). Be to, teoriškai netgi jei būtų tokia paslauga įmanoma, ji būtų kainavusi ir atnešusi kur kas daugiau nuostolių, nei šio ieškinio suma. Todėl nagrinėjamoje situacijoje buvo nuspręsta elgtis ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

7.       Atsakovė UAB „Traffic LT“ pateiktame triplike papildomai nurodo, kad ieškovė ne vieną kartą nuomojosi iš jos transporto priemones pagal tą pačią standartinę automobilio subnuomos sutartį, kurios sąlygos ieškovei buvo gerai žinomos. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ji nedavė ieškovei rašytinio sutikimo remontuoti išnuomotą mikroautobusą. Pažymi, kad reikalaujama priteisti suma susideda iš skirtingose valstybėse vykdytų dviejų skirtingų remontų. Anot atsakovės, apie antrąjį remontą, už kurį tretieji asmenys sumokėjo 385,00 Eur, jai net nebuvo pranešta. Dėl ko, pasak atsakovės, ji nei pirmojo, nei antrojo remonto kainos ir apimties negalėjo įtakoti. Atsakovės nuomone, ieškovei pažeidus subnuomos sutarties 4.10 punkto nuostatas, kilusios finansinės pasekmės tenka pačiai ieškovei. Atsakovė pažymi, kad pripažįsta savo kaltę tik dėl ieškovei perduotame mikroautobuse netinkamai funkcionavusios kuro nutekėjimo šlangelės, kurios vidutinė remonto kaina, anot jos, yra 100,00 Eur ir tik šią sumą ji sutinka atlyginti. Atsakovė teigia, jog kuro nutekėjimo šlangele teka nepanaudotas kuras, o mechanizmas, kurio dalimi yra sugedusi kuro nutekėjimo šlangelė, yra skirtas sumažinti kuro sąnaudas, tačiau nėra būtinas važiavimui. Atsakovė laikosi pozicijos, jog buvo galima iš lėto nuvairuoti automobilį iki autoserviso, išvengiant tralo išlaidų. Atsakovės tvirtinimu, nakvynė Lenkijoje galėjo būti suplanuota trečiųjų asmenų iš anksto, nes tai yra normalus kelionės reiškinys ir nesugedus automobiliui. Be to, anot atsakovės, ji, prieš sudarant ginčo mikroautobuso nuomos sutartį, siūlė ieškovei rinktis „kasko“ draudimą, tačiau ieškovė atsisakė minėto draudimo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovei tinkamai komunikavus ir bendradarbiavus su atsakove, būtų buvę išvengta perteklinio mikroautobuso remonto Austrijoje, mikroautobuso nutempimo Lenkijoje, o vykusio remonto sąnaudos tikėtinai būtų buvusios daug mažesnės.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Archlinija“ vadovas G. V. papildomai paaiškino, kad ginčo transporto priemonės nuomos sutartį pasirašė ne jis, o įgaliotas asmuo. Sutarties sąlygos individualiai nebuvo derinamos, buvo sutarties šablonas. Kasko draudimas sutarties sudarymo metu nebuvo papildomai sudarytas, tokio draudimo atsakovė nesiūlė. Išsinuomavus transporto priemonę, dar Lietuvoje užsidegė raudona lemputė, apie ką buvo informuotas atsakovės vadovas, kuris paaiškino, kad čia nieko baisaus ir su automobiliu galima toliau važiuoti. Toliau nuvažiavus automobiliu apie 40 km, jis sustojo, iš automobilio tekėjo kuras, purškė alyva. Nuėjus iki artimiausios degalinės, nusipirko kuro, tačiau jį įpylus jis iškart vėl išbėgo. Apie gedimą buvo informuotas atsakovės vadovas, su juo bendravo tiek telefonu, tiek SMS, tiek elektroniniu paštu. Kadangi automobilis sustojo autostradoje, tai iškvietė tralą, kuris nutempė automobilį iki serviso. Anot vadovo, jie nuolat palaikė ryšį su atsakovės vadovu, kuris jiems nurodė remontuoti automobilį. Lenkijoje atlikus automobilio remontą bei važiuojant toliau automobilis vėl sugedo, toliau bėgo kuras, purškė alyva. Apie pakartotinį gedimą taip pat informavo atsakovės vadovą bei pasiūlė palikti automobilį Austrijoje ir grįžti su lėktuvu, tačiau atsakovo vadovas užtikrino, kad automobilis turi būti grąžintas į Lietuvą. Esant tokiai atsakovės vadovo pozicijai, jie buvo priversti antrą kartą kreiptis dėl automobilio remonto ir atlikti remontą. Atsakovės vadovas žadėjo atlyginti visas išlaidas pateikus jas pagrindžiančius dokumentus, tačiau tokius dokumentus pateikus, atsisakė išlaidas padengti.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 100,00 Eur nuostolių atlyginimą.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Traffic LT“ atstovas advokato padėjėjas Edvinas Naraškevičius papildomai paaiškino, kad ginčo sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad su automobiliu bus važiuojama į užsienį. Ieškovei grąžinus transporto priemonę jį buvo patikrinta. Patikrinimo metu pasitvirtino aplinkybė, kad automobilis buvo sugedęs bei buvo pakeista kuro paleidimo šlangelė. Pripažįsta, kad gedimas įvyko dėl nuomotojo netinkamų veiksmų. Kelionės metu buvo bendrauta su ieškovės vadovu telefonu. Susidariusioje situacijoje ieškovė pagal sutartį turėjo savo sąskaita su tralu grąžinti automobilį į Vilnių ir prašyti šių išlaidų atlyginimo, o ne ji remontuoti. Į 2023 m. sausio 8 d. ieškovės elektroninį laišką nebuvo atsakyta. Neginčija, kad Lenkijos gedimo metu automobiliui buvo būtina atlikti diagnostiką, kuros sitemos sandarinimą ir varyklio plovimą, tačiau šie darbai nebuvo sutartyje nustatyta tvarka suderinti ir galimai buvo atlikti netinkamai. Austrijoje atlikti automobilio remonto darbai taip pat buvo būtini.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Traffic LT“ vadovas V. V. papildomai paaiškino, kad prieš automobilio perdavimą ieškovei jis buvo autoservise, kur buvo pakeistas automobilio kuro filtras. Ieškovei važiuojant ginčo transporto priemone automobilio salone pasijautė dyzelio kvapas, apie ką jis buvo informuotas telefonu. Ieškovės vadovas informavo jį, kad atsidarius automobilio kapotą, ten viskas buvo šlapia, bėgo kuras. Jis patarė jiems nuvažiuoti iki artimiausio serviso, tačiau jie atsisakė nurodydami, jog bijo važiuoti su sugedusiu automobiliu. Esant tokiai situacijai, jis patarė kviestis tralą. Pats tralo nesikvietė, nes automobilis nebuvo draustas Kasko draudimu. Bendromis jėgomis su ieškovės vadovu išsikvietė tralą, kuris nugabeno ginčo automobilį iki Lenkijos serviso, kur buvo išplautas automobilio variklis ir atlikti kiti remonto darbai. Jis sutiko padengti tralo išlaidas, nes suprato, kad dėl žmogiškosios klaidos kažkas buvo nedasukta, nedaveržta, dėl ko ir pradėjo bėgti kuras. Automobiliui važiuojant toliau, Austrijoje vėl pradėjo bėgti kuras, apie ką jis buvo informuotas telefonu ir elektroniniu paštu. Bendravimas vyko tiek žinutėmis, tiek skambučiais, tiek elektroniniais laiškais. Bendravimo metu jam nebuvo pateikta sąmata, remiantis kuria jis būtų galėjęs įvertinti gedimo pobūdį ir remonto darbų būtinumą. Jo vertinimu, automobilis sugedo dėl to, kad prieš perduodant jį naudotis ieškovei buvo netinkamai atlikti remonto darbai. Atstovo teigimu, ieškovė atsisakė Kasko draudimo, todėl jai pačiai tenka rizika dėl papildomai patirtų išlaidų atlyginimo. Ieškovei grąžinus automobilį, nustatyta, kad buvo pakeistas atbulinio kuro grįžimo vamzdelis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados.

13.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad šalys 2023 m. sausio 6 d. sudarė Automobilio (sub)nuomos sutartį Nr. 20230106-1, kuria atsakovė išnuomojo ieškovei automobilį Merceses Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 15 d. (sutarties 2 punktas). Atsakovė sutarties 5 punkto pagrindu įsipareigojo savo sąskaita paruošti nuomojamą mikroautobusą eksploatacijai. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad nuomininkui su mikroautobusu leidžiama važiuoti į užsienį, nuomotojas privalo išduoti nuomininkui žalią kortą. Ieškovei keliaujant automobiliu į Lenkiją, 2023 m. sausio 6 d. įvyko transporto priemonės gedimas, dėl ko automobilis su evakuatoriumi (tralu) buvo nugabentas iki artimiausio autoserviso, kur buvo suremontuotas. Atsiėmus automobilį po remonto, ieškovė su juo nuvyko iki Austrijos, kur 2023 m. sausio 13 d. transporto priemonė vėl sugedo, dėl ko automobilis dar kartą buvo remontuojamas. Dėl kelionės metu įvykusių gedimų, iš viso buvo patirta 970,60 Eur nuostolių, kurių atlyginimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, kaip asmens perdavusio techniškai netvarkingą ir netinkamą eksploatacijai automobilį.

14.       Atsakovė su jai pareikštu ieškinio reikalavimu sutinka iš dalies ir laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju pagal šalių sudarytą sutartį jai tenka pareiga atlyginti ieškovei 100,00 Eur dydžio nuostolius. Anot atsakovės, dėl kitų ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su atliktais transporto priemonės remonto darbais, ji nebuvo davusi raštiško sutikimo, visos papildomos išlaidos (remonto ir nakvynės) nėra tinkamai pagrįstos, todėl jų atlyginti atsakovė ieškovei nesutinka. 

15.       Nagrinėjamam ginčui aktualus

16.       CK XXVIII skyriaus šeštasis skirsnis skirtas transporto priemonių nuomai neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų reguliuoti. CK 6.522 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.524 straipsniu, nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita.

17.       Ginčo sutarties 4.10.1 punkte numatyta, kad sugedus mikroautobusui nuomos metu, jei remontas kainuoja mažiau nei 100 Eur, reikia gauti žodinį nuomotojo sutikimą. Nuomotojas privalo atlyginti visas nuomininko išlaidas, susijusias su mikroautobuso remontu, jeigu mikroautobusą reikia remontuoti dėl nuomotojo kaltės ir kuriam nuomotojas yra davęs sutikimą, kaip numatyta sutarties 4.10.1 punkte (sutarties 4.10.2 punktas). Jei remontas kainuoja daugiau nei 100 Eur, reikia gauti raštišką nuomotojo sutikimą (sutarties 4.10.4 punktas). Nuomininkas negavęs nuomotojo sutikimo dėl mikroautobuso remonto, privalo grąžinti automobilį į (duomenys neskelbtini), sutartu laiku, arba į kitą sutartą vietą abipusiu šalių susitarimu (sutarties 4.10.5 punktas). Sutarties 5.4 punkte susitarta, kad nuomotojas padengia nuomininkui išlaidas, patirtas dėl mikroautobuso remonto pagal sąskaitas-faktūras tada, kai buvo gautas nuomotojo sutikimas. Sutarties 6.11 punkte numatyta, kad nuomininkas privalo padengti išlaidas, jeigu mikroautobusas buvo remontuojamas ne automobilių servise (nėra sąskaitos-faktūros)(sutarties 6.11.2 punktas); jeigu neturi nuomotojo sutikimo atlikti remontą (sutarties 6.11.8 punktas).

18.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo aplinkybių, kad ieškovei išnuomotos transporto priemonės gedimai įvyko ne dėl nuomininko (ieškovės) kaltės, o dėl nuomotojo (atsakovės) kaltės, nes prieš perduodant ieškovei automobilį jis galimai buvo netinkamai suremontuotas (pakeistas kuro filtras) trečiojo asmens autoservise, ką posėdžių metu patvirtino atsakovės atstovai. Taigi, iš esmės atsakovė neginčija fakto, kad ieškovei buvo perduotas techniškai netvarkingas automobilis, nors formaliai ir sumenkina automobilio gedimų pobūdį ir sunkumą. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visumos, paties atsakovės atstovų paaiškinimų, šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, pakankamai išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai neįvykdė jai įstatyme ir ginčo sutartyje numatytos pareigos perduoti nuomininkui (ieškovei)

19.       Pažymėtina, kad ginčo sutarties sąlygos, aptartos sprendimo 17 punkte, yra tarpusavyje prieštaringos. Taip, sutarties 4.10.2 punkte numatyta, kad nuomotojas atsako už visas išlaidas, jeigu jos buvo patirtos dėl nuomotojos kaltės. Sutarties 4.10.1 ir 4.10.4 punktuose išskirtos dvi situacijos, kai remontas kainuoja mažiau ir daugiau nei 100 Eur. Nors 4.10.2 punkte ir numatyta nuomotojo pareiga atlyginti visas dėl jo kaltės patirtas išlaidas, nedetalizuojant jų dydžio, tačiau šalia šios pareigos numatyta sąlyga, kad turi būti gautas 4.10.1 punkte numatytas sutikimas, kuris siejamas su mažesnėmis nei 100 Eur dydžio išlaidomis. Sutarties 5.4 punktas numato, kad nuomotojas padengia nuomininkui išlaidas dėl transporto priemonės remonto pagal pateiktas sąskaitas faktūras, kai buvo gautas nuomotojo sutikimas, tačiau kokio dydžio šios išlaidos galėtų būti ir kokio pobūdžio sutikimas turėtų būti gautas, nenumato. Sistemiškai aiškinant minėtas sutarties sąlygas, darytina išvada, kad nuomotojai tenka pareiga atlyginti visas nuomotojo išlaidas, jeigu ji buvo informuota apie būtinybę automobilį remontuoti ir jos buvo patirtos dėl nuomotojos kaltės (sutarties 4.10.2, 5.4 punktai). Teismo vertinimu, šiuo atveju neturi esminės reikšmės aplinkybės, kokia forma (raštu ar žodžiu) atsakovė buvo informuota, nes gedimai įvyko dėl jos netinkamų veiksmų perduodant ieškovei techniškai netvarkingą automobilį.

20.       Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas atsakovės vadovas V. V. paaiškino, kad jis nuolat bendravo su ieškovės vadovu tiek telefonu, tiek SMS, tiek elektroniniu paštu bei buvo informuotas tiek apie įvykį Lenkijoje, tiek apie įvykį Austrijoje. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino pats atsakovės vadovas, jis telefonu buvo informuotas, kad įvykio Lenkijoje metu atsidarius kapotą, po kapotu viskas buvo šlapia, bėgo kuras, salone jautėsi aitrus kuro kvapas. Pats V. V. parodė, kad įvykus pirmajam įvykiui jis pasiūlė nuvaryti sugedusį automobilį į artimiausią autoservisą, o ieškovės vadovui nesutikus vairuoti sugedusio automobilio – išsikviesti tralą, už kurį jis atlygins išlaidas, nes gedimas įvyko dėl žmogiškosios trečiojo asmens klaidos. Tokie atsakovės vadovo paaiškinimai prieštarauja atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomai pozicijai, kad ieškovė savavališkai išsikvietė tralą, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl patirtų tralo išlaidų atlyginimo. Be to, nesant tarp šalių ginčo, kad transporto priemonė buvo sugedusi, atsakovės argumentai, kad su ginčo transporto priemone galima buvo nuvažiuoti iki autoserviso laikytini prieštaraujančiais Saugaus eismo taisyklėms, kuriose aiškiai numatyta, kad techniškai netvarkingi automobiliai negali dalyvauti eisme. Be to, sugedusio automobilio tolesnis eksploatavimas nagrinėjamu atveju būtų ne tik rizikingas automobilyje esančių žmonių atžvilgiu, bet ir būtų galėjęs sąlygoti rimtesnius automobilio gedimus, kurių remontas būtų kainavęs dar brangiau. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju automobilis sugedo autostradoje, kaip paaiškino ieškovės vadovas ir neginčijo kita šalis, o automagistralėse ir greitkeliuose sustoti arba stovėti yra draudžiama, todėl visiškai suprantama, kad sugedus automobiliui jį vairavę asmenys buvo priversti kviestis pagalbą dėl automobilio nugabenimo su tralu iki serviso.

21.       Susidariusioje situacijoje atsakovės argumentai, kad ieškovė pagal sutartį turėjo savo sąskaita su tralu grąžinti automobilį į Vilnių ir prašyti šių išlaidų atlyginimo, o ne ji remontuoti, yra visiškai neracionalūs ir nelogiški, nes automobilio nugabenimo iš Lenkijos į Lietuvą išlaidos galimai būtų didesnės, nei prašomos atlyginti automobilio remonto išlaidos. Be to, su tralu būtų reikėję kirsti valstybių sienas, kas šioje situacijoje apskritai negalėjo būti įgyvendinama nesant nuomotojo aiškių nurodymų kaip transportuoti ginčo automobilį per sienas į Lietuvą. Juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovei buvo grąžintas tinkamai suremontuotas automobilis, ką patvirtino jos atstovai posėdžių metu, bei atsakovė išvengė papildomų išlaidų automobilio remontui jį grąžinus.

22.       Atsakovės argumentai, kad ieškovė turėjo galimybę sudaryti Kasko draudimą, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, todėl turi prisiimti to rizika, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš ginčo transporto priemonės nuomos sutarties ir jos priedo turinio, sutartyje nėra nurodyta, kad nuomininkas papildomai privalo sudaryti Kasko draudimo sutartį, o tokios nesudaręs turės prisiimti atsakomybę dėl kelionės metu patirtų papildomų išlaidų atlyginimo. Be to, kaip matyti iš ginčo transporto priemonės nuomos sutarties priedo – Perdavimo-priėmimo akto, jame yra išvardinti priedai, tarp kurių numatytas ir draudimas, tačiau nėra detalizuota kokio pobūdžio draudimas sudarytas. Tokios neišsamios informacijos pateikimas sutartyje galėjo suklaidinti nuomininką dėl būtinybės sudaryti papildomą draudimą.

23.       Atsakovė, ginčydama ieškovės patirtų remonto išlaidų dydį, laikosi pozicijos, kad jos yra per didelės. Laikydamasi tokios pozicijos, atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės pateiktose sąskaitose-faktūrose nurodytų visų atliktų darbų būtinumo. Teismo 2023 m. lapkričio 28 d. posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad gedimo Lenkijoje metu automobiliui buvo būtina atlikti diagnostiką, kuro sistemos sandarinimą ir variklio plovimą. Taip pat neginčijo ir Austrijoje atliktų automobilio remonto darbų atlikimo būtinumo. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti Kuro nutekėjimo šlangelės kainų pasiūlymai nėra oficialūs duomenys, pasiūlymuose numatytos tik galimos šios detalės kainos konkrečiose šalyse, tačiau ne Lenkijoje ir Austrijoje, kur sugedo ir buvo remontuojamas automobilis. Todėl atsakovei nepateikus objektyvių duomenų, kad visi automobiliui atlikti remonto darbai galėjo būti atlikti už ženkliai mažesnę kainą (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės patirtos išlaidos yra per didelės ir neprotingos.

24.       Atsakovės argumentai, kad ieškovė autoservisus išsirinko be jos pritarimo, ji tiesiogiai nekomunikavo su servisais ir neorganizavo ginčo transporto priemonės remonto, kas galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl pirmasis remontas Lenkijoje buvo atliktas nekokybiškai ir ginčo transporto priemonei prireikė antrojo remonto, yra deklaratyviaus pobūdžio. Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės neginčija gedimų fakto, todėl vien prielaidomis paremta pozicija, kad kelionės metu atsiradusį gedimą galima buvo pašalinti vieno remonto metu, nesudaro pagrindo išvadai, kad automobilis buvo suremontuotas netinkamai. Juo labiau įvertinus aplinkybes, kad pati atsakovė ir jos vadovas posėdžio metu patvirtino, kad prieš perduodant automobilį ieškovei jis buvo remontuojamas trečiojo asmens autoservise, kur automobiliui buvo pakeistas kuro filtras. Esamoje situacijoje, labiau tikėtina, kad trečiojo asmens atlikti kuro filtro keitimo darbai buvo atlikti netinkamai, dėl ko ir įvyko automobilio gedimai ieškovės kelionės metu. Byloje neįrodyta, kad dėl tokių automobilio gedimų kalta ieškovė, kaip nuomininkė, ar kiti asmenys (CPK 178 straipsnis).

25.       Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės patirtomis 121,16 Eur dydžio nakvynės išlaidomis, nes jos nuomone, ieškovės vadovas asmeniniais tikslais vyko slidinėti į Austriją, todėl nėra aišku, ar tokios išlaidos buvo būtinos ir kiek žmonių nakvojo viešbutyje. Teismo vertinimu, šioje dalyje yra pagrindas sutikti su atsakovės pozicija.

26.       Kaip matyti iš bylos duomenų, Lenkijoje automobilis sugedo pirmąją kelionės dieną, t. y. 2023 m. sausio 6 d. Kaip teigia ieškovė, dėl Lenkijoje remontuojamo automobilio teko nutraukti kelionę ir pernakvoti Lenkijoje, ko pasėkoje buvo patirtos 560 Lenkijos zlotų (121,16 Eur) išlaidos. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė su ieškiniu pateikė ieškovės vadovui, kaip fiziniam asmeniui, 2023 m. sausio 6 d. išrašytą Faktūrą, remiantis kuria už nakvynę nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 7 d. buvo sumokėta 340,00 Lenkijos zlotų. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp ieškovės deklaruojamo nakvynės išlaidų dydžio ir minėtoje sąskaitoje nurodyto išlaidų dydžio, bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė UAB „Archlinija“ 2023 m. sausio 6 d. išrašytą patikslintą Faktūrą 560,00 Lenkijos zlotų sumai. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovės vadovas G. V., jis keliavo ne vienas, o kartu su kitais asmenimis. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad automobilio remonto darbai Lenkijoje užtrūko, dėl ko būtina buvo pernakvoti šioje šalyje (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra duomenų, kiek kainavo nakvynė vienam asmeniui ir visiems kartu keliavusiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Nesant tokių duomenų ir esant prieštaravimams tarp pateiktų sąskaitų faktūrų, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės deklaruojamos nakvynės išlaidos buvo būtinos ir yra tinkamai pagrįstos.

27.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 849,44 Eur išlaidų, susijusių su remonto darbų atlikimu Lenkijoje ir Austrijoje bei automobilio transportavimu į autoservisą su tralu, atlyginimą. Ieškinio dalis dėl 121,16 Eur išlaidų, susijusių su nakvyne Lenkijoje, atmetama kaip nepagrįsta.

28.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos prašomos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (849,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tenkinama 87,51 proc. ieškinio reikalavimų, atmetama 12,49 proc. ieškinio reikalavimų.

30.       Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti iš viso 372,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro byloje sumokėtas 22,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 350,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas (už pretenzijos parengimą 50,00 Eur, už ieškinio parengimą 300,00 Eur). Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (CPK 178 straipsnis). Susidariusios ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinas 325,53 Eur (87,51 proc.) dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

31.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 030,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 90,00 Eur dydžio išlaidos už atsakymo ieškovei parengimą, 400,00 Eur dydžio išlaidos už atsiliepimo parengimą, 140,00 Eur dydžio išlaidos už tripliko parengimą ir 400,00 Eur išlaidos už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsakovė taip pat įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (CPK 178 straipsnis). Susidariusios atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistinas 128,65 Eur (12,49 proc.) dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

32.       Atlikus ieškovei ir atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (325,53-128,65 Eur), ieškovei iš atsakovės priteistinas 196,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

33.       Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus ir sudaro 27 Eur. Kadangi ieškovei tenkanti dalis išlaidų yra mažesnė nei 8,00 Eur, todėl visos patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Archlinija“ (juridinio asmens kodas 302520369) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Traffic LT“ (juridinio asmens kodas 302865529) 849,44 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir 44 ct) nuostolių atlyginimą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (849,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 196,88 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Traffic LT“ (juridinio asmens kodas 302865529) 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti atsakovei, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                             Jelena Leščinskienė