Civilinė byla Nr. e2YT-6929-920/2022

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01232-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Linas Baublys,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos I. O. sutuoktinis J. O., po tėvo A. O. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti A. O. priklausantį turtą.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos I. O. (toliau – pareiškėja) sutuoktinis J. O. (toliau – sutuoktinis) mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, pareiškėja kreipėsi į Lentvario miesto notaro biurą, kuriame buvo užvesta paveldėjimo byla ir (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas. Sutuoktinis po savo tėvo A. O. mirties (duomenys neskelbtini), buvo vienintelis įstatyminis įpėdinis paveldintis turtą. Sutuoktinis po tėvo mirties į notarų biurą nesikreipė ir palikimą priėmė faktiškai valdydamas palikimą, kurį sudarė nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kilnojamasis turtas – baldai, namų apyvokos daiktai, asmeniniai daiktai ir kt. Sutuoktinis palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti per 6 mėnesius po tėvo mirties. Kadangi sutuoktinis po tėvo mirties į notarų biurą nesikreipė ir palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, registruose nėra įrašų apie palikimą po A. O. mirties, ir minėtas nekilnojamasis turtas tebėra registruotas nuosavybės teise A. O. vardu. Pareiškėjos sutuoktinis mirė nepasikreipęs į teismą dėl jurdinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kadangi nebuvo nustatytas šis juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėja negali pilnai įgyvendinti savo kaip įpėdinės teisių į sutuoktinio priklausantį turtą ir gauti paveldėjimo bei nuosavybės teisės liudijimą. Dėl šios priežasties, pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos sutuoktinis po savo tėvo mirties aktyviais veiksmais priėmė A. O. turtą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Pagal pareiškėjos sutuoktinio tėvo A. O. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusį 1965-01-01 – 2001-07-01 Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnį, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip pat, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos bei priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. O. buvo pareiškėjos sutuoktinis. A. O. buvo pareiškėjos sutuoktinio tėvas, miręs (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso A. O. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022-04-01 Gyventojų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad J. O. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1981-06-17 iki 2022-01-01 adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis J. O. po savo tėvo A. O. mirties, per įstatymo nustatytą terminą, pas notarus dėl palikimo priėmimo bylos pradėjimo nesikreipė, tačiau savo aktyviais veiksmais palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Po pareiškėjos sutuoktinio J. O. tėvo A. O. mirties, kaip nurodoma pareiškime, pareiškėjos sutuoktinis palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti – po palikėjo mirties naudojosi palikėjo bute esančiais kilnojamaisiais daiktais, įrankiais bei palikėjo asmeniniais daiktais. Pareiškėjos sutuoktinis priėmė visą palikimą pradėdamas valdyti atskirus A. O. priklausančius daiktus ir visu turtu po tėvo mirties naudojosi ir rūpinosi kaip savo. Po A. O. mirties, paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.

Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjos prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Konstatuotina, kad pareiškėjos sutuoktinis J. O. po savo tėvo A. O. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. O. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo tėvo A. O. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

            Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutuoktinis J. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą. 

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.