Baudžiamoji byla Nr. 2K-38/2012
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08016-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.19.1;
1.2.19.4;
2.1.7.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. G. ) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams,
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. K. ) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui,
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš M. S. ) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams,
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. N. ) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams,
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš U. S. ) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams,
pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba neteisėtai priimant pinigus iš A. T. ) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams,
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. R. dokumentų klastojimo) 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda,
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. dokumentų klastojimo) 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir D. B. paskirta galutinė bausmė – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimas penkeriems metams ir 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. B. konfiskuotas 221,97 Lt vertės turtas kaip piniginės lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos.
Bylos dalis dėl pinigų paėmimo iš A. R. ir V. K. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
D. B. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius–Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, Sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008 m. birželio 22 d., apie 9.33 val., šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau – VSATĮ) 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, neteisėtai priėmė pinigus iš asmenų, įvažiavusių į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą; taip D. B. šiurkščiai pažeidė VSATĮ 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat VSATĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos VSAT funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, t. y. piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos, būtent:
2008 m. birželio 22 d., apie 9.33 val., iš akcinės bendrovės ,,Stek-Trans“ vairuotojo A. G. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (pagal Lietuvos banko nustatytą tos dienos valiutų - 9,39 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini) ir pateiktų kartu su automobilio „Iveco 400E“ (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais;
2008 m. birželio 22 d., apie 9.38 val., iš akcinės bendrovės ,,Strek-trans“ vairuotojo A. K. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių (tai sudarė 9,39 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini) ir pateiktų kartu su automobilio „R. M. “ (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais;
2008 m. liepos 17 d., apie 12.24 val., iš akcinės bendrovės ,,Transtem“ vairuotojo M. S. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublių (tai sudarė 4,68 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini)ir pateiktų kartu su automobilio „Scania 113M“ (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės (duomenys neskelbtini)transporto priemonės registracijos dokumentais;
2008 m. liepos 24 d., apie 3.19 val., iš UAB,,TGA“ vairuotojo A. N. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius (tai sudarė 9,39 Lt), įdėtų į Rusijos Federacijos asmens pasą (duomenys neskelbtini) ir pateiktų kartu su automobilio „MAN 18.403“ (duomenys neskelbtini)ir priekabos „Lamberet“ (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais;
2008 m. rugpjūčio 16 d., apie 14.12 val., iš UAB ,,Visla“ vairuotojo U. S. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtų į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini)ir pateiktų kartu su automobilio „R. M. -Tech 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Plan DMC19T“ (duomenys neskelbtini)transporto priemonės registracijos dokumentais;
2008 m. rugpjūčio 28 d., apie 2.28 val., iš personalinės įmonės ,,Tereščenko“ vairuotojo A. T. neteisėtai priėmė 150 Lt, įdėtų į Baltarusijos Respublikos asmens pasą (duomenys neskelbtini)ir pateiktų kartu su automobilio „DAF CF85 380“ (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais;
Taip pat D. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.46 val., iš bendrovės ,,Frachteks“ vairuotojo A. R. priėmė patikrinti jam pateiktus dokumentus ir už gautą 10 Lt piniginį atlygį suklastojo užsieniečio buvimo Šengeno erdvėje dienų skaičių, t. y., registruodamas minėto Baltarusijos Respublikos piliečio vykimą per valstybės sieną 2008 m. rugpjūčio 27 d., atsuko datos spaudo realią 2008 m. rugpjūčio 27 d. datą viena diena atgal, t. y. 2008 m. rugpjūčio 26 d., ir uždėjo šį spaudą Baltarusijos Respublikos kelionės dokumente (Baltarusijos Respublikos asmens pase (duomenys neskelbtini), išduotame 2008 m. kovo 24 d. Baltarusijos Respublikoje Smorgonės srityje);
Taip pat D. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d., apie 2.24 val., iš UAB ,,Avrora“ vairuotojo V. K. priėmė patikrinti jam pateiktus dokumentus ir už gautą 200 Rusijos Federacijos rublių piniginį atlygį suklastojo užsieniečio buvimo Šengeno erdvėje dienų skaičių, t. y. registruodamas minėto Baltarusijos Respublikos piliečio vykimą per valstybės sieną 2008 m. rugpjūčio 28 d., atsuko datos spaudo realią 2008 m. rugpjūčio 28 d. datą viena diena atgal, t. y. 2008 m. rugpjūčio 27 d., ir uždėjo šį spaudą Baltarusijos Respublikos kelionės dokumente (Baltarusijos Respublikos asmens pase (duomenys neskelbtini), išduotame Baltarusijos Respublikoje Ostroveco srityje).
Bylos dalis dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl pinigų paėmimo iš A. R. ) ir BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl pinigų paėmimo iš V. K. ) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai neteisingai vertino ir taikė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) normas, todėl buvo priimti nepagrįsti ir neteisėti teismų sprendimai. Nurodoma, kad teismas, pripažindamas D. B. kaltu, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Teismai neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo veiksmų slapto atlikimo ir pačių sankcionavimų teisėtumą. Teismų nutartyse nurodyta vieta, kurioje galima atlikti slaptus ikiteisminius veiksmus, neturi nieko bendro su ta vieta, kurioje dirbo D. B. , todėl šie veiksmai ir techninių priemonių panaudojimas yra neteisėti, o šių veiksmų protokolai negali būti pripažinti įrodymais byloje. Kasatorius teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas patalpose, esančiose Vilniaus raj., Vilniaus g. 60, Lavoriškių seniūnijoje, Lavoriškių k. Tačiau D. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 22 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių sen. kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154. Kasatoriaus nuomone, tai visiškai ne tos patalpos, kurios nurodytos nutartyje.
Kasatorius taip pat nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartimi leista slapta patekti į Lavoriškių užkardos tarnybines patalpas, jose įrengti specialiąją techniką vaizdo ir garso įrašymui ir fiksuoti bei kontroliuoti D. B. veiksmus, daryti vaizdo ir garso įrašus. Pasak kasatoriaus, šioje nutartyje nėra tiksliai nurodyta vieta, kurioje sankcionuojama atlikti slaptus veiksmus, nes Lavoriškių užkarda yra Vilniaus r., Lavoriškių seniūnijoje, Lavoriškių k., Vilniaus g. 58 ir Lavoriškių sienos perėjimo punktas ar Lavoriškių pasienio kontrolės punktas nėra Lavoriškių užkardos struktūrinis padalinys, nes pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – VSA) 2 straipsnio 13, 14 punktus ir VSATĮ 16 straipsnį užkardos neturi savo struktūrinių padalinių. Tai, kad užkardoje tarnaujantys asmenys tarnybą atlieka kitose nei užkarda patalpose, nesuteikia tokioms patalpoms ,,užkardos tarnybinių patalpų“ statuso. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Lavoriškių sienos perėjimo punktas ar Lavoriškių pasienio kontrolės punktas priklausytų Lavoriškių užkardai.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismai patikėjo vairuotojų parodymais neatkreipdami dėmesio, jog tie parodymai faktiškai yra vienodi ne nurodytų aplinkybių prasme, bet savo lingvistine forma ir turiniu – jie yra panašūs, lyg būtų surašyti vieno ir to paties asmens, nors parodymai buvo duoti skirtingų asmenų ir skirtingu laiku. Pažymėtina, kad teismai neteisingai įvertino tą aplinkybę, jog Lavoriškių sienos perėjimo punkte nėra vietos, kur jau išvažiuojančias iš Lietuvos Respublikos teritorijos sunkiasvores automašinas su priekaba (po muitinės patikrinimo) butų galima nukreipti į šalį nuo automašinų srauto ir ten jas laikyti. Nutartyje neteisingai įvertinti liudytojo Lavoriškių užkardos vado A. M. parodymai pasisakant, kad jis patvirtino, jog pasienio poste yra vietos patraukti į šalį išvažiuojančius iš posto sunkvežimius su priekabomis. Tokio patvirtinimo byloje nėra. Jei sunkvežimiai, būtent po pasieniečių patikrinimo būtų nukreipiami į šalį (jiems nebūtų leidžiama išvažiuoti iš punkto teritorijos), tai jie paprasčiausiai užkimštų pravažiavimą ir punktas nustotų kuriam laikui funkcionuoti. Tai gerai matyti vaizdo įrašuose, kur nufilmuota, kad sunkvežimių srautas važiuoja tik viena kryptimi ir šalia jų (jei būtų sunkvežimis statomas šone) paprasčiausiai nėra laisvos erdvės. Pažymėtina, kad ši aplinkybė yra svarbi ta prasme, jog vairuotojai turbūt sumaišė pasieniečių darbą su muitininkų darbu: tikrinant muitinės zonoje sunkvežimius, jų sulaikymui ir nukreipimui į šoną yra vietos ir tokie veiksmai atliekant nuodugnų patikrinimą galimi. Tačiau tai iš esmės keičia byloje nustatytas aplinkybes, pagrindžiančias D. B. kaltę, nes byloje nėra įrodymų, jog būtent D. B. būtų ėmęs iš vairuotojų pinigus tam, kad šie galėtų išvengti užlaikymo (sunkvežimių tikrinimo), nors vairuotojai nurodė, kad būtent už tai duodavo pinigus pasieniečiams. Dėl to tikėti vairuotojų parodymais nėra pagrindo.
Kasatorius skunde teigia, kad į Šengeno informacinę sistemą (SIS) be pagrindo buvo įvestas nurodymas – kertant sieną konkrečiam vairuotojui, jį laikinai sulaikyti, susisiekti su Imuniteto tarnybos konkrečiu pareigūnu. Vykti toliau (dažniausia į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį) vairuotojai galėjo tik po apklausos; kasatorius teigia, kad taip buvo daromas poveikis liudytojams. Pažymėtina, kad duomenys apie asmenis į SIS gali būti įvedami tik vadovaujantis konvencija „Dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo“, 1985 m. birželio 14 d. sudaryta tarp Beneliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (toliau – konvencija) bei Vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-324 patvirtintais Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos nuostatų pagrindu (Žin., 2007, Nr. 100-4084). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairuotojai, prieš juos sulaikant, nebuvo liudytojais byloje, jiems nebuvo siunčiami šaukimai atvykti dėl baudžiamųjų bylų, nes jie „patys“ (R. B. liudijimas) kreipėsi į pasienio tarnybas pareikšdami apie padarytas nusikalstamas veikas (pripažino, kad sistemiškai papirkinėjo pasieniečius). Pažymėtina, kad kaip liudytojai apklausti vairuotojai negali būti priskirti nė vienai asmenų, kurių duomenys gali būti pateikiami į SIS, kategorijai. Kasatorius teigia, kad duomenų įvedimas apie tai, jog asmenims draudžiama įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, liudytojų sulaikymas, privertimas palikus transporto priemonę ir krovinį pasienyje vykti duoti parodymų, įrodo, kad jų parodymai byloje duoti ne laisva valia, o patiriant spaudimą. Skunde teigiama, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog tyrimas buvo atliekamas esant BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiams (R. B. tarnybiniai pranešimai, prokuroro kreipimaisis į teismą dėl atitinkamų veiksmų sankcionavimo ir t.t.). Tai įrodo, kad tiek operatyvinio, tiek ikiteisminio tyrimo pradžioje, tyrimą atliekantys asmenys įžvelgė ir vairuotojų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnyje, požymius. Asmenys pagal šį straipsnį gali būti atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės tik priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Atleidimas nuo atsakomybės yra akivaizdus stimulas „nesipykti“ su tyrėjais dėl parodymų turinio. Būtent dėl šios priežasties vairuotojų paaiškinimai beveik pažodžiui atitinka vienas kito paaiškinimus, jų parodymai ikiteisminiame tyrime irgi iš esmės vienodi. Tai reiškia, kad po sulaikymo kertant sieną ir po pokalbių su R. B. , jo kolegomis, vairuotojai duodavo vienodus parodymus, todėl jų parodymai negali būti vertintini kaip objektyvūs.
Kasatorius, neatsisakydamas skunde išdėstytų argumentų dėl nusikalstamos veikos neįrodytumo, pažymi, kad nuosprendyje yra neatitikimų kvalifikuojant vieną ir tą pačią jo veiką. Nurodoma, kad nuosprendyje pasisakyta, jog D. B. paėmė pinigus iš A. R. ir V. K. kaip kyšius už tai, kad būtų suklastoti dokumentai – jų pasuose būtų uždėti tikrovės neatitinkantys datos spaudai, todėl šiuose epizoduose jo veikos perkvalifikuotos iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 4 dalį ir byla dėl senaties nutraukta BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tačiau kituose šešiuose epizoduose tas pats pinigų priėmimas iš vairuotojų kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus teigimu, pagal teismo nuosprendį pinigus jis iš vairuotojų ėmė už neveikimą, t. y. už automašinų ir priekabų netikrinimą, todėl teismas turėjo perkvalifikuoti ir likusias jo padarytas veikas iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 4 dalį bei nutraukti bylą dėl jų tuo pačiu pagrindu. To teismas nepadarė, taigi neteisingai taikė BK bendrosios dalies normas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Š. Astrauskas atsiliepime į nuteistojo D. B. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad teismų nutartyse nurodyta vieta, kurioje galima atlikti slaptus ikiteisminius veiksmus, nieko bendro neturi su ta vieta, kurioje dirbo D. B. . Prokuroras pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo 2008 m. liepos 15 d. nutartimi buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos pasieniečių, tarp jų ir dėl D. B. . BPK 158 ir 160 straipsniai aiškiai nurodo, kokie duomenys turi būti nurodyti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir slapto sekimo. Šiuo požiūriu 2008 m liepos 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo nutartyje asmuo, prieš kurį veiksmas bus atliekamas ar kuris bus sekamas, buvo apibūdintas tinkamai ir tiksliai. Šia nutartimi buvo leista slapta sekti (BPK 160 straipsnio 1, 2 dalis) konkretų asmenį – D. B. jo darbo vietoje, t. y. Lavoriškių užkardoje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams sekamasis asmuo buvo žinomas iš anksto, todėl nebuvo jokios procesinės būtinybės gauti teismo leidimą sekti konkretų objektą, pavyzdžiui, Lavoriškių užkardos pastatą ar Lavoriškių pasienio kontrolės punkto statinius. VSATĮ 11 straipsnyje yra nustatyta VSAT organizacinė struktūra. Viena iš šios tarnybos organizacinės struktūros dalių yra užkarda (VSATĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). VSATĮ 16 straipsnis tarnybos užkardą apibrėžia kaip rinktinės struktūrinį padalinį, įgyvendinantį nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas priskirtoje pasienio ruožo, teritorinės jūros dalyje, jūrų ar oro uoste. Vadinasi, VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkarda kaip VSAT organizacinės struktūros dalis savo funkcijas ir uždavinius įgyvendina ir Lavoriškių pasienio kontrolės punkte, šio punkto patalpos yra ir užkardos tarnybinės patalpos. Taigi Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas 2008 m. liepos 15 d. nutartyje minimas patalpas siejo su jų priklausomybe VSAT struktūriniam vienetui, t. y. užkardai.
Kasatoriaus argumentai dėl neteisėtai gautų, t. y. pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, liudytojų vairuotojų, Lavoriškių užkardos vado A. M. , operatyvinio darbuotojo R. B. parodymų atmestini. Šie kasacinio skundo argumentai iš esmės ginčija nuosprendžio pagrįstumą ir įrodymų vertinimą, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasatoriaus kvestionuojami ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nėra susiję su baudžiamojo proceso esminėmis nuostatomis ir konkrečiomis normomis. Pastebėtina, kad galimi procedūriniai pažeidimai niekaip nesuvaržė paties nuteistojo D. B. teisių ir teisėtų interesų. Tai negali būti vertinama kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su nurodytais galimais pažeidimais, atmestini. Kasatoriaus teiginiai, kad visi liudytojai vairuotojai davė iš esmės analogiškus parodymus, nes jiems buvo daromas poveikis, nepagrįsti jokiais baudžiamosios bylos duomenimis. Pažymėtina, kad liudytojų parodymų turinys negali esmingai skirtis, nes jie atliko analogiškus veiksmus. Nurodoma, jog A. R. ir V. K. davė nuosprendyje nurodytas pinigų sumas siekdami, kad pasienietis į jų pasus uždėtų atgalinės datos spaudus apie jų išvykimą iš Lietuvos, ir D. B. paėmė pinigus už prašomus minėtus konkrečius veiksmus, veikdamas tiesioginiais šių asmenų interesais, todėl šie D. B. veiksmai ir buvo kvalifikuoti kaip kyšininkavimas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Kasatoriaus argumentai, kad jo veika dėl kitų epizodų neteisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, atmestini kaip nepagrįsti.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų leistinumo
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnis), todėl D. B. skunde nurodomi argumentai dėl jo veikos įrodytumo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK reikalavimų pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasatoriaus argumentai dėl slaptų operatyvinių ir ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo ir jų rezultatų neatitikties įrodymams keliamų reikalavimų atmestini. Kasatorius minėtų įrodymų neteisėtumą grindžia tuo, kad teismų nutartyse, kuriomis šie veiksmai sankcionuoti, nurodytos vietos neturi nieko bendro su ta vieta, kurioje dirbo D. B. .
Iš tikrųjų Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartyje Nr. SD-1235, kuria buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai, nurodytas neteisingas Lavoriškių užkardos adresas (Vilniaus g. 60, Lavoriškių k., Lavoriškių sen.), nes iš Vilniaus r. savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2010 m. vasario 5 d. pažymos Nr. VI-23 matyti, kad Lavoriškių užkarda yra Vilniaus g. 58, Lavoriškių k., Lavoriškių sen. (T. 5, b. l. 12). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartimi, kuria leista slapta įrengti specialiąją techniką vaizdo ir garso įrašymui ir fiksuoti bei kontroliuoti D. B. veiksmus, daryti vaizdo ir garso įrašus, tokia vieta nurodyta kaip Lavoriškių užkardos tarnybinės patalpos, o konkreti D. B. darbo vieta nedetalizuota. Kita vertus, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie taikytų įrodinėjimo priemonių neteisėtumą. Nagrinėdamas analogiškas bylas, kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, jog leidimas tam tikrus veiksmus atlikti užkardoje reiškia leidimą tuos veiksmus atlikti bet kuriame tos užkardos struktūriniame padalinyje (kasacinės nutartys Nr. 2K-332/2011, 2K-430/2011, 2K-493/2011).
Šį bylos aspektą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2008 m. balandžio 16 d. teikime Nr. (21/20)-7RN-432 (KF) dėl slapto patekimo į negyvenamąsias patalpas bei jų apžiūros prašoma Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kreiptis su teikimu į Vilniaus apygardos teismo pirmininką prašant sankcionuoti slaptą patekimą į negyvenamąsias Lavoriškių pasienio kontrolės punkto patalpas (darbo vietos Nr. 4 ir Nr. 5 „Krovinio transporto bei juo išvykstančių iš Lietuvos Respublikos asmenų patikrinimas ir registracija“) bei jų apžiūrą, taip pat siekiant įrengti technines priemones specialia tvarka adresu: Vilniaus g. 60, Lavoriškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r., nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. liepos 17 d. (T. 1, b. l. 182-184). 2008 m. liepos 4 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus operatyvinius veiksmus protokole nurodoma, kad surašytas protokolas dėl Lavoriškių pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo vietų Nr. 4 ir Nr. 5 patalpose techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, atliekant slaptą patalpų garso ir vaizdo kontrolę bei fiksavimą, sankcionuotą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. SD-1235 laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. liepos 17 d. Lavoriškių užkardos pasieniečio D. B. atžvilgiu. Taigi nagrinėjamu atveju aiškiai identifikuota operatyvinių veiksmų atlikimo vieta – Lavoriškių pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo vietų Nr. 4 ir Nr. 5 patalpos – ir nėra abejonių, kad būtent šiose patalpose buvo naudojamos techninės priemonės specialia tvarka, o operatyvinių veiksmų atlikimo metu jose dirbo nuteistasis. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punktas nereikalauja nurodyti teikime dėl slapto patekimo į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas tikslaus adreso, o būtina tik jas apibūdinti. To neprivaloma nurodyti ir nutartyje, kuria sankcionuojamas šis operatyvinis veiksmas. Iš esmės analogiškai reglamentuojamas techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimo klausimas (Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).
Pasisakydamas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. liepos 15 d. nutartyje nurodytos slapto sekimo vietos, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nutartimi leista taikyti BPK 158 ir 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose, t. y. slapta patekti į šias patalpas, jose įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo technines priemones, atlikti šios technikos peržiūrą, Lavoriškių užkardos tarnybinėse patalpose kontroliuoti ir fiksuoti D. B. pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus bei šių veiksmų fiksavimui daryti vaizdo bei garso įrašus, panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines priemones. Taip pat leista atlikti D. B. ir jo naudojamos transporto priemonės slaptą sekimą bei daryti vaizdo, garso įrašus, fotografuoti, panaudojant visų rūšių technines priemones (T. 1, b. l. 174-175). Taigi šia nutartimi buvo leista taikyti minėtas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones bet kuriose Lavoriškių užkardai priklausančiose tarnybinėse patalpose. VSAT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. vasario 25 d. raštas Nr. (21)-14-895 patvirtina, jog Lavoriškių pasienio kontrolės punkto tarnybinės patalpos suteiktos VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardai, kuri naudoja šias patalpas panaudos pagrindais (T. 4, b. l. 174). Analizuojant VSATĮ 11 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies bei VSAĮ 2 straipsnio 5 dalies 13 punkto nuostatas, Lavoriškių užkarda, kaip VSAT organizacinės struktūros dalis, įgyvendina jai priskirtas funkcijas bei uždavinius ir Lavoriškių pasienio kontrolės punkto patalpose. Iš techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolų matyti, kad D. B. ir jo daromi veiksmai buvo filmuojami Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkto darbo vietose Nr. 4 ir Nr. 5 (T. 2, b. l. 67-68, 93-94, 134-135, 181-183; T. 3, b. l. 131-132; T. 4, b. l. 6-7). Todėl darytina išvada, kad BPK 158 ir 160 straipsniuose numatytos procesinės prievartos priemonės buvo taikomos ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. liepos 15 d. nutartyje leistoje vietoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad BPK 158 ir 160 straipsniai nereikalauja, jog nutartyje, leidžiančioje taikyti šiuose straipsniuose reglamentuojamas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, turi būti nurodomas konkretus jų taikymo vietos adresas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šia apeliacinės instancijos teismo atlikta klausimo analize ir konstatuoja, kad kasatoriaus pateikti argumentai nepagrindžia minėtų slaptų operatyvinių ir ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo ir jų metu gautų įrodymų neleistinumo.
Atmestini ir D. B. argumentai dėl liudytojų iškvietimo į apklausą, jų apklausos bei parodymų gavimo neva pažeidžiant tarptautinius ir nacionalinės teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad liudytojų suradimo ir iškvietimo į apklausą būdas niekaip nesietinas su jų parodymų turiniu, o kasaciniame skunde nurodyti procedūriniai aspektai skundžiamų sprendimų teisėtumui jokios įtakos neturi. Visi liudytojai, kurių parodymų objektyvumas ginčijamas kasaciniame skunde, apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant įtariamajam D. B. . Šių liudytojų parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskelbti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje panaudoti įrodinėjant D. B. kaltumą, bet ne jų pačių nusikalstamas veikas (jiems įtarimai ir kaltinimai nepareikšti). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams šių asmenų parodymų patikimumas nesukėlė abejonių. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Be to, D. B. pelnymosi iš valstybės sieną kertančių asmenų faktinės aplinkybės nustatytos ne vien pagal liudytojų parodymus (pinigų ėmimai užfiksuoti vaizdo įrašuose ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį
Kasatorius teigia, kad, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamos veikos imant pinigus iš A. R. ir V. K. buvo kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, teismas turėjo analogiškai (bet ne pagal BK 228 straipsnio 2 dalį) kvalifikuoti ir kitas jam inkriminuotas veikas bei bylą nutraukti dėl suėjusios senaties BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šie teiginiai atmestini.
Kaip kyšininkavimas pagal BK 225 straipsnį nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima, pažada ar susitaria priimti kyšį, reikalauja ar provokuoja jį duoti už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus. Šie tarnybiniai veiksmai (ar neveikimas), už kuriuos gaunamas atlygis, turi būti aiškūs tiek kyšio ėmėjui, tiek davėjui. Nagrinėjamoje byloje šią aplinkybę teismas nustatė tik dvejose nusikalstamose veikose, kai pinigai buvo paimti iš A. R. ir V. K. už suklastotos datos uždėjimą jų pasuose. Nustatęs, kad šios veikos atitinka BK 225 straipsnio 4 dalį, teismas nutraukė šią bylos dalį dėl suėjusios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Kitais atvejais (imant pinigus iš A. G. , A. K. , M. S. , A. N. , U. S. ir A. T.) asmenų, įvažiavusių į Lavoriškių pasienio perėjimo punktą ir D. B. nesiejo joks konkretus susitarimas: pinigai buvo duoti dėl visa ko, siekiant išvengti tikėtinų nemalonumų kertant valstybės sieną. Taigi D. B. , imdamas iš jų pinigus, naudojosi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybos interesais. Pažymėtina, kad teismas nustatė, jog pinigų paėmimo faktas neturėjo įtakos asmenų ir transporto priemonių patikrinimui, patikros nuo to nesiskirdavo (T. 5, b. l. 142). Atsižvelgiant į tai, pritartina teismo išvadai, kad šiais atvejais nustatytas VSAT pareigūno pelnymasis valstybės sieną kertančių asmenų sąskaita atitinka ne kyšininkavimo, bet piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos požymius (BK 228 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad VSAT pareigūno dalyvavimas pirmiau minėtoje neteisėtoje rinkliavoje vertintinas kaip neabejotinai padarantis didelę žalą valstybei, nes tokie veiksmai menkina ne tik VSAT autoritetą, bet ir Lietuvos valstybės prestižą užsienio valstybių piliečių akyse, pažeidžia jų teises ir laisves (kasacinė nutartis Nr. 2K-531/2011).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo D. B. kasacinį skundą.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Tomas Šeškauskas
Olegas Fedosiukas