Baudžiamoji byla Nr. 2K-190/2011 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.2;

2.3.2.1.3.4

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 26 d.

Vilnius

  

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. J., A. A. J., D. J. ir G. T. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nutarties.

            Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu A. J. J., A. A. J., D. J. ir G. T. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausmėmis, įpareigojant mokytis ir atlyginti per bausmės laiką nukentėjusiajam A. J. padarytą turtinę žalą. Šiuo nusprendžiu taip pat nuteistas ir A. F., tačiau dėl jo nuteisimo kasacinio skundo nepaduota. Iš A. F., A. J. J., A. A. J., G. T. ir D. J. priteista solidariai 12 929,08 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajam A. J., atlyginti. Taip pat iš A. F., A. J. J., A. A. J., D. J. ir G. T. priteista po 390 Lt advokato padėjėjo paslaugoms ir ieškinio surašymo paslaugoms apmokėti.

            Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistųjų A. J. J., A. A. J., D. J., G. T. apeliacinis skundas atmestas. Iš A. J. J., A. A. J., D. J., G. T. priteista po 350 Lt nukentėjusiajam A. J. atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

            Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

nustatė:

 

A. A. J., A. J. J., G. T. ir D. J. nuteisti už tai, kad 2007 m. lapkričio 10 d., nuo 21.08 val., kartu su A. F. ir asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, veikdami bendrininkų grupe, Jonavos r., (duomenys neskelbtini), pasinaudodami parduotuvėje rasta A. J. priklausančia UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie UAB „Bitė Lietuva“ mobiliojo ryšio telefono tinklo ir iki 2007 m. gruodžio 1 d. neteisėtai naudojosi UAB „Bitė Lietuva“ telekomunikacijomis – mobiliuoju telefono ryšiu – taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. J. 12 900 Lt turtinės žalos.

Kasaciniu skundu nuteistieji A. J. J., A. A. J., D. J. ir G. T. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatorių veika negali būti traktuojama kaip nusikalstama, kvalifikuotina pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, tai civilinis teisinis deliktas. BK 179 straipsnio 1 dalies dispozicija susijusi su neteisėtu techninio pobūdžio prisijungimu prie ryšių tinklo, siekiant išvengti apskaitos arba ją iškraipant. Tai santykiai tarp paslaugos teikėjo ir naudotojų, o ne tarp pačių paslaugos naudotojų. Apmokėjimo už paslaugą apskaita nebuvo pažeista, paslaugos teikėjas dėl kasatorių veiksmų neprarado galimybės gauti apmokėjimo už suteiktą paslaugą. Nuteistieji, be to, teigia, kad jie SIM kortelę rado, taigi naudotis radiniu, kuris yra nepersonifikuotas, nereikia nei ryšių tinklų, nei kortelės savininko leidimo.

Kasatoriai pabrėžia, kad bendrininkavimo taip pat negali būti, nes kiekvienas turi atsakyti už savo veiksmus ir atlyginti tik tiek žalos, kiek yra padaręs kiekvienas atskirai, todėl ir žala negali būti priteista solidariai. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos ne solidariai. Be to, pasak kasatorių, žalos dydis neatitinka tikrovės ir yra daug mažesnis, nes neginčytinai nustatyta, jog kortele naudojosi ir nukentėjusioji J. J., liudytojai R. A., E. Z., J. Ju., R. Z. ir kt.

Kasatoriai teigia, kad pats nukentėjusysis A. J. elgėsi neteisėtai, nes jam ligoninės suteiktą darbo funkcijoms atlikti skirtą SIM kortelę neteisėtai perdavė naudotis dukteriai; nukentėjusioji J. J. taip pat elgėsi neatsakingai, nes pametusi kortelę nepranešė apie tai tėvui, jos neužblokavo, kortelėje, be to, nebuvo paslaugų limito.

Pasak kasatorių, neteisėtai baudžiamoji byla išskirta dėl L. F., jos pavardė net neminima nuosprendyje, ją įvardijant kaip asmenį, dėl kurio baudžiamoji byla yra išskirta.

Apeliacinės instancijos teismas šių argumentų motyvuotai neatmetė, tik įrodymais nepagrįstais samprotavimais juos sukritikavo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, anot kasatorių, nepagrįstai teigiama, kad jie įtraukė į nusikalstamos veikos padarymą asmenis, nesulaukusius amžiaus, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą.

Atsiliepimu į nuteistųjų A. J. J., A. A. J., D. J. ir G. T. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Lina Beinarytė prašo nuteistųjų kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorių veika pagrįstai pripažinta ne civiliniu deliktu, o nusikaltimu, nes tais atvejais, kai asmenys neteisėtai naudojasi teikiamu turtu, nebandydami likti nežinomais kreditoriui, kitaip neapsunkindami jo galimybių prisiteisti žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka, veika traktuotina kaip civilinis deliktas, baudžiamąją atsakomybę lemia ypatingas kaltininko veikimo būdas, dėl kurio nukentėjusiojo pažeistos teisės gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkėja; SIM kortelę radę asmenys ėmė naudotis telekomunikacijos paslaugomis neteisėtai ir neatlygintinai, siekė likti nežinomi ir nemokėti už pasinaudojimą paslaugomis, padarė nukentėjusiajam žalos. Pagrįstai pripažinta, kad kasatoriai veikė bendrininkų grupe, kiekvienas atliko vykdytojo veiksmus, neteisėtai naudojosi telekomunikacijų paslaugomis, jų veikimas turėjo priežastinį ryšį su padariniais – padaryta žala. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, ir privalo solidariai atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Bendrininkų grupe padarytam nusikaltimui pagrįstai taikyta solidarioji atsakomybė, nes kasatoriai veikė tyčia ir suvokdami, kad ne kuris vienas neteisėtai naudojasi telekomunikacijų paslaugomis, bet tai atliko kiekvienas iš jų pavieniui bei keliese, jie žinojo ir kitus asmenis, neteisėtai besinaudojančius paslaugomis.

Atsiliepimu į nuteistųjų A. J. J., A. A. J., D. J. ir G. T. kasacinį skundą nukentėjusysis A. J. prašo nuteistųjų skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus byloje bei juos įvertino teisingai, tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir paskyrė bausmę, išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė būtent nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, o ne civilinį deliktą, nes nei UAB „Bitė Lietuva“, nei VšĮ Jonavos ligoninė, nei A. J. nebūtų galėję, naudodamiesi civilinio proceso normų suteikiamomis priemonėmis, nustatyti asmenų, kurie neteisėtai naudojosi telekomunikacijų paslaugomis; kaltus asmenis buvo galima nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą. Atsiliepime, be to, nukentėjusysis nurodo, kad mokykloje visi žinojo, jog SIM kortele naudojosi jo duktė, tačiau nuteistieji veikė tyčia ir suvokdami, kad ne vienas kuris neteisėtai naudojasi telekomunikacijų paslaugomis, bet tai atliko kiekvienas iš jų pavieniui bei keliese, jie žinojo ir kitus neteisėtai besinaudojančius paslaugomis asmenis, kortelė ėjo iš vienų rankų į kitas, į šią veiką buvo įtraukti asmenys, kurie dar nesulaukę amžiaus, nuo kurio traukiami baudžiamojon atsakomybėn, SIM kortele buvo naudotasi ir iš svetimų telefonų. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrą nusikalstamą veiką, ir privalo solidariai atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Nukentėjusysis A. J. nesutinka, kad jis elgėsi neteisėtai, perduodamas SIM kortelę, kurioje nebuvo PIN kodo ir paslaugų limito, naudotis savo dukteriai, o ši, ją pametusi, neužblokavo. Visos šios kortelės apsaugos priemonės, pasak nukentėjusiojo A. J., yra tik naudotojo teisė, o ne pareiga.

Nuteistųjų A. J. J., A. A. J., D. J. ir G. T. kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl A. J. J., A. A. J., D. J. ir G. T.  nuteisimo  pagal BK 179 straipsnio 1 dalį

 

Pagal BK 179 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Šioje byloje nustatyta, kad A. A. J., A. J. J., G. T., A. F. ir D. J. bei asmuo, dėl kurio byla išskirta, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai prisijungė prie ryšių tinklo – UAB „Bitė Lietuva“ mobiliojo ryšio telefono tinklo. Naudotis mobiliojo operatoriaus paslaugomis turi teisę kiekvienas asmuo, sudaręs sutartį su paslaugų teikėju – mobiliojo ryšio operatoriumi. Šioje byloje naudojimasis mobiliojo ryšio paslaugomis buvo neteisėtas, nes nė vienas iš kasatorių nebuvo sudaręs sutarties su UAB „Bitė Lietuva“ dėl naudojimosi telekomunikacijų paslaugomis ir nė vienam iš jų nebuvo teisėtai sutarties pagrindu perduota byloje minima SIM kortelė su telefono numeriu. Taigi neteisėtas prisijungimas reiškėsi tuo, kad radę UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortelę, kasatoriai, išsiaiškinę, kad ji veikia ir nepriklauso nė vienam iš jų, taigi sąskaitos už pokalbius ir kitas paslaugas bus siunčiamos ir apmokėti už jas turės  kitas jiems nežinomas asmuo,  neteisėtai skambino, siuntė trumpąsias žinutes, užsisakė elektroninių paslaugų ir taip nukentėjusiajam A. J., kuriam priklausė ši SIM kortelė, padarė 12 900 Lt turtinės žalos, nes jis turėjo sumokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudojo.

Kasatoriai teigia, kad jų veiksmai laikytini ne nusikaltimu, o civiliniu deliktu. Teisėjų kolegija laiko, kad teismai  tinkamai kvalifikavo kasatorių padarytą veiką. Civilinė atsakomybė dėl neteisėtos veikos kyla tik tais atvejais, kai žalą padaro nukentėjusiajam žinomas asmuo, žalos atlyginimas galimas kreipiantis į teismą su civiliniu ieškiniu. Šioje byloje A. J., gavęs sąskaitą, žinojo tik tai, kad jis nesinaudojo tomis paslaugomis, dėl kurių jam atėjo mokėjimo reikalavimas; jis nežinojo, kas pasinaudojo jo SIM kortele, ir pats to išsiaiškinti negalėjo, nes SIM kortelė buvo jo dukters pamesta. Taigi šioje byloje nukentėjusiojo teisių atkūrimas, žalos jam atlyginimas buvo neįmanomas be teisėsaugos institucijų pagalbos. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia tokios veikos, dėl kurių nukentėjusiojo pažeistos teisės atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra apsunkinamas. Šioje byloje tik atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje buvo įmanoma nustatyti, kas pasinaudojo A. J. SIM kortele. Būtent teisėsaugos institucijų ir buvo išaiškinti asmenys, pasinaudoję svetima SIM kortele ir padarę A. J. 12 900 Lt žalos. Taigi kasatoriai pagrįstai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 179 straipsnio 1 dalį.

Teismas pagrįstai pripažino kasatorius bendrininkais. Šioje byloje 5 asmenys, taip pat asmuo, dėl kurio byla išskirta, spontaniškai susitarę bendrai neteisėtai naudojosi jiems nepriklausančia SIM kortele. Būtent dėl šios kelių asmenų bendros veikos atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nepagrįstai padidėjusi A. J. prievolė UAB „Bitė Lietuva“ – 12 900 Lt. Žala padaryta visų  bendrininkų bendrais veiksmais, kiekvienas iš jų suvokė, kad, neteisėtai – neturėdami SIM kortelės savininko ar teisėto valdytojo sutikimo, ją paeiliui perduodami vienas kitam naudojasi, prisijungdami prie mobiliojo ryšio tinklo, nemokėdami mokesčio už mokamas paslaugas, nusikalstamą veiką daro bendrai – kortelė buvo perduodama naudotis vis kitiems asmenims, jie numatė, kad dėl tokio bendro veikimo padidės teisėto kortelės valdytojo piniginė prievolė mobiliojo ryšio paslaugos teikėjui ir to norėjo.

        Bendrininkavimas yra vieninga kelių asmenų veika. Bendrininkavimo padarant nusikaltimą esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas atsako ne tik už savo asmeniškai padarytus veiksmus, bet ir už visus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, kuriuos sukėlė veikdamas pagal susitarimą. Nepaisant to, kad kiekvienas kasatorius atskirai padarė mažesnę turtinę žalą A. J., negu buvo apskaičiuota atsiųstoje A. J. sąskaitoje, visi bendrininkai atsako už visą padarytą žalą solidariai. Teismų praktikoje įteisintas būtent toks bendrininkų padarytos turtinės žalos atlyginimo principas. Taigi teismas pagrįstai turtinės žalos atlyginimą priteisė visiems bendrininkams solidariai.

 

Dėl baudžiamosios bylos išskyrimo dėl L. F.

 

            Pagal BPK 254 straipsnio 2 dalį, kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų; pagal BPK 234 straipsnio 4 dalį – byla gali būti išskirta į kelias bylas tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Pagal BPK 234 straipsnio 5 dalies 5 punktą bylos nagrinėjimas atidedamas, kai kaltinamojo buvimo vieta nežinoma – kol ji taps žinoma. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi dėl kaltinamosios L. F. baudžiamoji byla, kurioje ji kaltinama pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, išskirta ir išskirtos baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas iki taps žinoma jos buvimo vieta, nes kaltinamoji L. F. žinojo apie teisiamuosius posėdžius, taip pat tai, kad ji baudžiamojoje byloje yra kaltinamoji, tačiau į juos neatvyko – tai trukdė teismui nagrinėti bylą, kurios nagrinėjimas teisme jau beveik baigtas. Siekiant užtikrinti proceso greitumą (BPK 1 straipsnis), dėl L. F. baudžiamoji byla išskirta, tai neturi įtakos bylos išnagrinėjimo išsamumui.

            Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą dėl galimo baudžiamosios bylos dėl L. F. išskyrimo neteisėtumo, pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išskyrė baudžiamąją bylą dėl kaltinamosios L. F., kuri pasislėpė nuo teismo, bei aptarė šias aplinkybes nepažeisdamas jos teisės į nekaltumo prezumpciją, remdamasis nuosprendžių surašymo rekomendacijomis.

            Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.3 punkto 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti „su asmeniu, kurio byla išskirta“.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

nutaria:

 

            Nuteistųjų A. J. J., A. A. J., D. J. ir G. T. kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                              Viktoras Aidukas

 

 

                                                                                                          Jonas Prapiestis

 

 

                                                                                                         Vytautas Piesliakas