Pranešėja A.Urbanavičienė Civilinė byla Nr.2A-181/2008
Teisėja J.Trinkūnienė Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. vasario 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Petro Jaržemskio,
sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,
dalyvaujant ieškovei R. M.,
ieškovės atstovui adv. Sigitui Gedvilui,
atsakovui J. M.,
atsakovo atstovui adv. Bogdanui Jermak,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms padidinimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė R. M. 2007-05-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti priteisto iš atsakovo J. M. nepilnametėms dukterims išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo J. M. nepilnamečių dukterų A. M. ir D. M. išlaikymui po 300 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas J. M. įsipareigojo nepilnametėms dukroms – A., gimusiai 1997-11-12, ir D., gimusiai 2000-08-28, mokėti išlaikymą po 150 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau nuo teismo sprendimo dienos atsakovas vengia mokėti priteistą išlaikymą, be to 150 Lt nebepakanka minimaliausiems dukterų poreikiams patenkinti, kadangi mergaitės auga, jų poreikiai didėja, prekių ir paslaugų kainos išaugo.
Atsakovas J. M. su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko padidinti teikiamo išlaikymo dydį iki 200 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad dirba darbininku statybinėje organizacijoje UAB „Vaista“, jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 720 Lt per mėnesį, darbas yra nepastovus, nes priklauso nuo užsakymų.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo -padidino iš J. M. priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms A. M. ir D. M. iki 300 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2007-05-14) iki, kol dukros sulauks pilnametystės, pavesdamas išlaikymo lėšomis disponuoti įstatyminei nepilnamečių dukterų atstovei – motinai R. M., taip pat teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 20 Lt už pažymą ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba statybinėje organizacijoje už minimalų darbo užmokestį, nors pats pripažino, kad yra sveikas, darbingo amžiaus, nesunkiai galėtų gauti darbo kitoje statybinėje organizacijoje, kurioje gautų kelis kartus didesnį atlyginimą. Tačiau atsakovas nesiima jokių realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, tuo pačiu gauti pajamas, pakankamas savo dukroms išlaikyti. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams ir privalo pagal galimybes rūpintis savo vaikų išlaikymu. Teismas nurodė, kad per trejetą metų išaugo prekių ir paslaugų kainos, paaugo šalių dukros, padidėjo jų poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti. Teismas nustatė, kad visi mergaičių poreikiai yra svarbūs ir būtini jų fizinei bei protinei raidai. Padidinus priteistą išlaikymą kiekvienai dukrai iki 300 Lt, likusi dukterų išlaikymui reikalinga lėšų dalis teks ieškovei.
Apeliaciniu skundu atsakovas J. M. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies: pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, padidinant priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms A. ir D. iki 200 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos iki dukterų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti įstatyminei nepilnamečių dukterų atstovei – motinai R. M., taip pat netenkinti ieškovės prašymo dėl 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį teismas negalėjo priteisti vaikams išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia atsakovo turtinė padėtis. Teismas taip pat neatsižvelgė į CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis žymiai pagerėjo lyginant su atsakovo turtine padėtimi. Be to po santuokos nutraukimo daiktus, kuriuos šalys įgijo santuokos metu (du televizorius, skalbimo mašiną, šaldytuvą), atsakovas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, paliko vaikų motinai ir nereikalavo už juos kompensacijos. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, o kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kiek iš tikrųjų išleidžiama būtent dukroms išlaikyti. Iš teismui pateiktų buto atsiskaitymo knygelės kopijų matyti, kad ieškovė moka komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad šio buto savininkė yra ieškovė, byloje nėra, taip pat nepateikta įrodymų, kad šalių dukros gyvena būtent šiame bute. Teismas tinkamai neįvertino ieškovės išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kadangi iš pateiktų kvitų matyti, jog ieškovė taip pat pirko prekes, nesusijusias su vaikų išlaikymu. Ieškovės pateiktos papildomos išlaidos dukrai A. ugdyti ir lavinti, sveikatos priežiūrai nėra būtinos. Ieškovė teismui nurodė, kad A. M. per mėnesį vidutiniškai išleidžia 795 Lt, o D. M. – 710 Lt. Tačiau šios išlaidos yra nerealios, kadangi ieškovės mėnesinės pajamos yra tik apie 1100 Lt. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų, nes jis sutiko išlaikymo dydį padidinti iki 200 Lt kiekvienam vaikui. Teismas be pagrindo priteisė ieškovei maksimalias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes viso proceso eigoje iniciatyvą dėl įrodymų pateikimo rodė tik bylą nagrinėjantis teismas, o ne ieškovės atstovas. Išnagrinėta byla nebuvo sudėtinga teisės taikymo aspektu, nebuvo didelių laiko sąnaudų, be to byla faktiškai išnagrinėta per vieną posėdį, todėl teismas, priteisdamas ieškovei 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad tiek civilinėje byloje teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo, tiek baudžiamojoje byloje priėmus 2007-12-27 nuosprendį (kuriuo apeliantas pripažintas kaltu dėl vengimo išlaikyti vaikus) ir priteisus civilinį ieškinį (įsiskolinimą nepilnamečių vaikų išlaikymui), atsakovas ir toliau nemoka pinigų šalių dukterų išlaikymui. Per 2007 metus atsakovas dukterų išlaikymui yra sumokėjęs 946 Lt, t.y. mažiau kaip po 40 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai. Ieškovei dukras išlaikyti padeda jos tėvas, mergaičių senelis. Atsakovas įsidarbino tik tada, kai ieškovė kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaikus. Atsakovas neoficialiai dirba statybose, jo uždarbis dar gyvenant santuokoje buvo 4-5 tūkstančiai litų, tačiau visus uždirbtus pinigus atsakovas prageria, o dabartinis oficialus jo darbas yra tik priedanga, kad antstolis galėtų minimaliai išieškoti lėšas dukterų išlaikymui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sutiko mokėti po 200 Lt kiekvienos dukters išlaikymui, tačiau jis ir tokio išlaikymo neteikia vaikams, todėl teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas nusišalino nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas pagrįstai priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovė ir jos atstovas – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimtas ir ištirtas naujas įrodymas – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-17 nuosprendžio nuorašas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo J. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pakeisti teismo nustatytą išlaikymo dydį.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Skundžiamo sprendimo priėmimo dienai (nuo 2007-07-01) minimali mėnesinė alga buvo 700 Lt (LR Vyriausybės 2007-06-06 nutarimas Nr. 543), o nuo 2008-01-01 – yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį, kaip teisingai nurodo ir apeliantas, yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
Ieškovė R. M., prašydama padidinti dukroms A. M., gimusiai 1997-11-12, ir D. M., gimusiai 2000-08-28, priteisto išlaikymo dydį kiekvienai nuo 150 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo reikalavimą grindė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu ir nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios jos nuomone, patvirtina turtinės padėties pablogėjimą – mergaitės auga, jų poreikiai didėja, prekių ir paslaugų kainos išaugo, mergaičių tėvas (atsakovas) visiškai nusišalino nuo vaikų išlaikymo. Taip pat argumentus, jog ji turi išlaikyti butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir šalių nepilnametės dukros. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, o taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes (kad jis dirba mažai apmokamą darbą, tačiau neieško papildomų ar geriau apmokamų darbų, nors yra sveikas, darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi), bei įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, jog atsakovas praktiškai niekada neprisidėjo prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nėra sumokėjęs nė vieno cento pagal teismo sprendimą (tą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-17 nuosprendis), ieškinį patenkino, konstatavęs, jog teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas neatitinka dabartinės situacijos bei realių vaikų poreikių. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prašė padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 200 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, tačiau teismas jo argumentus atmetė, nenustatęs realių dukterų poreikių bei tėvų turtinės padėties, neatsižvelgęs į aplinkybę, jog atsakovas uždirba tik apie 700 Lt kas mėnesį, neteisingai įvertinęs įrodymus. Sutikti su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nors apeliantas ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.
Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad CK 3.192 straipsnis įpareigoja teismus, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgti į jų tėvų turtinę padėtį, ir nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė, nes šiuo metu ieškovės R. M. ir atsakovo J. M. turtinė padėtis yra panaši: abu yra darbingi, sveiki asmenys, abu dirba nedaug apmokamą darbą, tačiau ieškovė, priešingai negu atsakovas, yra susiradusi šiek tiek geriau apmokamą darbą, šalių dukterų išlaikymui skiria didesnę dalį (savo lėšomis suteikia gyvenamąjį plotą, perka maistą, drabužius, mokymosi priemones ir kt.), tuo tarpu atsakovas iš esmės niekada neprisidėjo prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir iki 2007 metų nebuvo sumokėjęs nė vieno cento pagal teismo sprendimą – tik 2007 metais dukterų išlaikymui tėra sumokėjęs 946 Lt. Atsakovo mėnesines pajamas sudaro jo gaunamas darbo užmokestis (paskutiniu metu apie 700 Lt – b.l. 39), tačiau atsakovas yra sveikas (duomenų apie sveikatos sutrikimus nebuvo pateikta), darbingas (byloje nėra duomenų, kad ieškovo darbingumas būtų apribotas), pakankamai išsilavinęs asmuo, todėl iš jo nėra atimta galimybė dirbti ir uždirbti papildomų pajamų, t.y. atsakovo gerai apmokamo darbo neturėjimas objektyviai priklauso tik nuo paties atsakovo, bet nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad iš esmės labai nežymiai sumažinus nustatytą nepilnametėms dukroms Akvilei ir Dovilei išlaikymą (nuo 300 Lt iki 200 Lt), jo turtinė padėtis ženkliai pagerėtų (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nuostatos). Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į minėtus orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo.
Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovė nepilnamečių dukterų poreikius pagrindė tinkamais ir pakankamais įrodymais, kad nurodyti poreikiai nėra per dideli, atitinka minimalius poreikius ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Apeliantas skunde šią teismo išvadą neigdamas ir nurodydamas, kad ieškovės pateiktos išlaidos būtiniausiems nepilnamečių dukterų poreikiams (A. per mėnesį vidutiniškai 795 Lt, D. – 710 Lt) yra pernelyg didelės, šio savo teiginio įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog laikotarpiu nuo išlaikymo priteisimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 7 d. sprendimu iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje, mergaitės paaugo keleriais metais, todėl akivaizdu, kad jų poreikiai padidėjo. Be to yra visuotinai žinoma aplinkybė, kad kainos prekėms ir paslaugoms per tą laiką ženkliai pakilo, pakito ir bendras pragyvenimo lygis (CPK 182 str. 1 p.). Iš teismui pateiktų buto atsiskaitymo knygelės kopijų matyti, kad ieškovė moka mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su šalių nepilnametėmis dukromis. Nors byloje nėra duomenų, išskyrus pačios ieškovės paaiškinimus, kad šio buto savininkė yra ieškovė, tačiau ši aplinkybė byloje nėra teisiškai reikšminga, kadangi atsakovas neneigia, jog būtent ieškovė aprūpina jų nepilnametes dukras gyvenamuoju plotu, o tai objektyviai yra susiję su atitinkamomis išlaidomis ir mokesčiais už paslaugas. Tai, kad į bylą pateikti kvitai ir čekiai, pagrindžia ne tik tiesiogines išlaidas nepilnamečių dukterų išlaikymui, bet ir kitas išlaidas, susijusias su normalaus žmogaus gyvenimu, nepaneigia ieškovės nurodytų vaikų poreikių dydžių, kadangi prekių, nesusijusių su vaikų išlaikymu, kainos, skaičiuojant vaikų poreikius nebuvo įtrauktos (b.l. 58-89). Tai, kad ieškovė vaikų išlaikymui pagal jų poreikius išleidžia daugiau, negu uždirba, tik objektyviai patvirtina ieškovės teiginį, kad jai nepilnametes dukras padeda išlaikyti jos tėvas.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas, kuriuo padidintas nepilnametėms dukterims teikiamas išlaikymas, paliekamas galioti nepakeistas.
Tačiau teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir motyvais dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas (b.l. 95) tvirtina, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovė yra sumokėjusi 1000 Lt. Šią sumą teismas, patenkinęs ieškinį, ir priteisė ieškovei iš atsakovo CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Nagrinėjama byla nėra didelės apimties ar sudėtinga teisės normų taikymo prasme (pareikštas tik vienas ieškinio reikalavimas), byloje dalyvavusio advokato darbo ir laiko sąnaudos nėra didelės (surašytas tik vienas nedidelės apimties procesinis dokumentas, bylos nagrinėjimas keletą kartų atidėtas tam, kad ieškovė ir jos atstovas teiktų įrodymus), todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei Lietuvos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, pirmosios instancijos teismo ieškovės R. M. naudai iš atsakovo J. M. priteista 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 300 Lt. Taip pat atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdis neužsitęsė, surašytas nedidelės apimties atsiliepimas į apeliacinį skundą, ieškovei už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteistina 100 Lt. Iš viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 400 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Priteistą ieškovės R. M. naudai iš atsakovo J. M. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažinti iki 400 Lt.
Kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė
Kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė
Petras Jaržemskis