Civilinė byla Nr. e2-661-275/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01552-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.1.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė,

sekretoriaujant M. Dundzytei,

dalyvaujant ieškovės atstovėms A. Š., D. G., 

atsakovo UAB „Alvilė“  atstovams   adv. V. P., J. J., Valstybės įmonės Registrų centro atstovei V. K., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo  ir statybos inspekcijos  prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei I. Š.,  trečiajam asmeniui  A. Z., trečiojo  asmens Vilniaus  miesto  savivaldybės administracijos  atstovei  R. J., 

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Alvilė“, uždarajai akcinei bendrovei „SKR Invest“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl statinių privatizavimo ir sandorių pripažinimo niekiniais, servitutų panaikinimo, tretieji asmenys - R. B., Z. A., R. K., J. B., T. B., K. M., A. Z., A. G., G. Z., A. Z., A. D., K. L., I. Z., J. A., K. U., J. P., Z. P., T. B., V. B., J. V., E. Z., S. Š., J. Š., P. Š., L. Z., K. S., M. Z., Z. P., T. Z., J. P., M. P., R. K., S. M., J. Ž., Č. S., K. N., R. I., S. Z., R. G., G. G., V. M., D. B., N. K., L. B., J. P., S. Z., S. G., H. B., V. M., M. Č., J. P., K. B., S. V. ir I. L., ir

n u s t a t ė :

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, Ieškovė) 2016 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs, teismo prašo:

1. Pripažinti niekine 1993 m. sausio 25 d. akto, patvirtinto bendrame įmonės ir akcininkų susirinkime, dalį, kurioje VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ perdavė UAB „Alvilė“:

inžinerinių tinklų – vandentiekio bokštą (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

inžinerinių tinklų – vandentiekio rezervuarą, tūris -365 kūb. m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

inžinerinį tinklą – laistymo sistemą, ilgis - 3827,27 m (unikalus daikto numeris

(duomenys neskelbtini));

inžinerinį tinklą – šalto vandens tiekimo vamzdyną su šuliniais, ilgis – 1401,30 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

inžinerinį tinklą – artezinį gręžinį (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

inžinerinį tinklą – šalto vandens tiekimo vamzdyną su šuliniais, ilgis - 408,80 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              kitus inžinerinius tinklus – tvorą (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. Pripažinti, kad Valstybinės priėmimo komisijos 1987 m. birželio 29 d. aktas Nr.  004 ir 1992 m. gruodžio 22 d. Viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 368, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2808 ir 2005 m. birželio 28 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. (101)-11.10-447 nesukuria atsakovei UAB „Alvilė“ nuosavybės teisių į ginčo statinius.  

3. Pripažinti niekine ir panaikinti UAB „Alvilė“ Nekilnojamojo turto registre teisinę registraciją į 3/5 dalis:

inžinerinių tinklo – vandentiekio bokšto (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

inžinerinio tinklo – vandentiekio rezervuaro, tūris - 365 kūb. m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – laistymo sistemos, ilgis - 3827,27 m (unikalus daikto numeris

(duomenys neskelbtini));

              inžinerinio – tinklo šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, ilgis – 1401,30 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – artezinio gręžinio, (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, ilgis - 408,80 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              kitų inžinerinių tinklų – tvoros (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. Pripažinti niekine 2010 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-626 dalį, kuria UAB „Alvilė“ perleido UAB „SKR Invest“ 2/5 dalis:

              inžinerinių tinklo – vandentiekio bokšto (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – vandentiekio rezervuaro, tūris -365 kūb. m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – laistymo sistemos, ilgis - 3827,27 m (unikalus daikto numeris

(duomenys neskelbtini));

              inžinerinio – tinklo šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, ilgis – 1401,30 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – artezinio gręžinio, (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, ilgis - 408,80 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              kitų inžinerinių tinklų – tvoros (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

5. Pripažinti niekine ir panaikinti UAB „SKR Invest“ Nekilnojamojo turto registre teisinę registraciją į 2/5 dalis:

              inžinerinių tinklo – vandentiekio bokšto (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – vandentiekio rezervuaro, tūris -365 kūb. m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – laistymo sistemos, ilgis - 3827,27 m (unikalus daikto numeris

(duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, ilgis – 1401,30 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – artezinio gręžinio, (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              inžinerinio tinklo – šalto vandens tiekimo vamzdyno su šuliniais, ilgis - 408,80 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              kitų inžinerinių tinklų – tvoros (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

              nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2808.

7. Panaikinti 2005 m. birželio 28 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. (101)-11.10-447.

2. 2016-12 16 d. ieškovė pateikė  patikslintą  ieškinį,  kuriame nurodė, kad ji patikėjimo teise valdo keturis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste (14,3206 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 8,5571 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 23,1835 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 3,6016 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))), kuriuose esantys nuotekų šalinimo tinklai - drenažo vamzdynai, bei inžineriniai tinklai – šalto vandens tiekimo vamzdynai su šuliniais bei laistymo sistema, o taip pat laisvoje valstybinėje žemėje (buvusiame valstybinės žemės sklype (67,6955 ha)  (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys inžineriniai tinklai - vandentiekio bokštas, vandentiekio rezervuaras, artezinis gręžinys bei tvora, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms UAB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“. Pareiškė papildomus  reikalavimus panaikinti Vilniaus  miesto skyriaus vedėjo 2015-07-13 sprendimą  Nr. 49SK-1235-(14.49.109.), 2015-06-23 sprendimą  Nr. 49SK-1105-(14.49.109.), 2015-06-23 sprendimą Nr. 49SK-1102-(14.49.109.) ir 2015-06-23 sprendimą Nr. 49SK-1104-(14.49.109.), kuriais nustatyti servitutai, nurodė, kad jie prieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 daliai.  Nurodė, kad  drenažai buvo įrengti valstybės biudžeto lėšomis 1987 metais, tačiau Nekilnojamojo turto registre kartu su tvora nuo 2010 m. sausio 7 d. įregistruoti UAB „Alvilė“ vardu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. gruodžio 23 d. akto ir Valstybinės priėmimo komisijos 1987 m. birželio 29 d. akto pagrindu. Kiti ginčo statiniai UAB „Alvilė“ vardu įregistruoti 1992 m. gruodžio 22 d. Akcijų pasirašymo sutarties, 1993 m. sausio 25 d. priėmimo-perdavimo akto ir 2005 m. birželio 28 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos pagrindu. Minėti ginčo statiniai ir drenažai neteisėtai nusavinti privatizuojant valstybinę žemės ūkio įmonę (toliau – VŽŪĮ) „Dekoratyviniai augalai“, todėl drenažų bei ginčo statinių privatizavimas pripažintinas niekiniu bei naikintini visi su ginčo statiniais susiję sandoriai.

3. Dėl drenažų ir ginčo statinių privatizavimo neteisėtumo - UAB „Alvilė“ buvo įsteigta 1993 m. vasario 9 d. viešo akcijų pasirašymo būdu privatizavus VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“. AB „Alvilė“ registravimo pažymėjime nurodyta, kad įmonė perregistruota iš valstybinės žemės ūkio įmonės „Dekoratyviniai augalai“. AB „Alvilė“ 1993 m įstatuose (Rejestro Nr. AB 93-185) nustatyta, kad bendrovė įsteigta privatizavus viešo akcijų pasirašymo būdu VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ ir yra visų jos buvusių teisių, pareigų ir sutarčių perėmėja (įstatų 1.4 papunktis). Ši įmonė buvo privatizuojama pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, o dėl drenažų bei ginčo statinių privatizavimo ar neprivatizavimo teisinių padarinių spręstina, vadovaujantis Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatomis. Ir pagal jas nuosavybės teisę į drenažus bei ginčo statinius patvirtinantis dokumentas turėtų būti teisės liudijimas, išduotas rajono privatizavimo komisijos. UAB „Alvilė“ teisės liudijimo apie privatizuotus drenažus bei ginčo statinius neturi. VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ privatizavimas neatitiko nei  Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo, kurio įgyvendinimo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 10 d. nutarime Nr. 90 „Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų patvirtinimo“, nei Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nuostatų bei jį įgyvendinančių teisės aktų reglamentavimo. Nėra įrodymų, kad VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ drenažai ir ginčo statiniai buvo įtraukti į privatizuojamų objektų programą, kad minėtą įmonę buvo leista privatizuoti viešo akcijų pasirašymo būdu, kad VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ turtas buvo perkainotas inventorizacijos komisijos, kad centrinė privatizavimo komisija būtų patvirtinusi akcijų pasirašymo rezultatus. Privatizuojami statiniai turėjo būti inventorizuojami bei jų užimamo žemės sklypo inventorizavimo bylą kartu su teisinės registracijos pažymomis buvo privaloma bei teiktina privatizavimo tarnybai. Tačiau nėra duomenų, kad VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ būtų įvykdžiusi nurodytas sąlygas bei gavusi drenažų ir ginčo statinių nuosavybės teisės dokumentus. Todėl darytina neginčijama išvada, kad drenažų bei ginčo statinių privatizavimas buvo neteisėtas.

4. Dėl nuosavybės teisės į drenažus ir ginčo statinius atsiradimo 1993 sausio 25 d. priėmimo – perdavimo akto pagrindu - nesant įrodymų (nuosavybės teisės liudijimų ar pažymėjimų), kad VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ nuosavybės teise valdė ginčo statinius, šis aktas, kuriuo VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ įmonės vyr. buhalterė ir padalinių vadovai perdavė, o akcininkų, įsigijusių šios įmonės akcijas atstovai priėmė, be kita ko, melioruotą plotą ir ginčo statinius saugojimui iki visiško įmonės reorganizacijos, nesukūrė UAB „Alvilė“ nuosavybės teisių. UAB „Alvilė“ buvo perduota melioruota žemė naudotis, vadinasi ir drenažai kaip žemės priklausiniai pagal 1964 m. CK 153 straipsnį buvo perduoti tik naudotis (priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas). UAB „Alvilė“ melioruoto žemės sklypo niekada nebuvo įsigijusi privačion nuosavybėn, todėl neįgijo jokių daiktinių teisių ir į drenažus. Kadangi UAB „Alvilė“ nenaudojo žemės sklypo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 2.3-1893-01 valstybinės žemės nuomos 1995-05-12 sutartis Nr. N01/95-7252 buvo nutraukta. Centrinė privatizavimo komisija yra išaiškinusi, kad privatizuojamos įmonės (įstaigos) administracija (arba steigėjas) kartu su kitais duomenimis privatizavimo tarnybai turi pateikti privatizuojamo pastato, statinio ir jo užimamo žemės sklypo inventorizavimo bylą bei teisinės registracijos pažymos kopiją. Archyve nėra duomenų bei atsakovai nepateikė įrodymų, kad buvo išreikšta valstybės valia perduoti ginčo statinius VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ nuosavybėn. Nesant duomenų, kad valstybė (valstybės institucijos) perdavė ginčo statinius ir drenažus VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ nuosavybėn, nėra pagrindo nukrypti nuo analogiško pobūdžio byloje suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis Nr. 3K-3-342-686/2016) ir nagrinėjamą ginčą spręsti kitaip.

5. Dėl ginčo statinių ir drenažų teisinės registracijos panaikinimo - reikalavimas panaikinti ginčo statinių ir drenažų teisinę registraciją yra išvestinis. Pripažinus, kad drenažų ir ginčo statinių privatizavimas buvo niekinis, t. y. nei VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ 1987-06-29 priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas Nr. 004, nei 1992-12-22 Viešo akcijų pasirašymo sutartis, nei 1993-01-25 priėmimo-perdavimo aktas nesukuria nuosavybės teisių į drenažus bei ginčo statinius, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-23 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2808 ir Statybos inspekcijos tarnybos 2005-06-28 pažyma Nr. (101)11.10-447 savaime  nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo, todėl turi būti panaikinti, taip pat turi būti panaikinta teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, kaip niekinio privatizavimo pasekmė.  

6. Dėl sprendimų drenažams nustatyti servitutus panaikinimo - atsakovės UAB „Alvilė“ bei UAB „SKR Invest“ nėra Tarnybos teritoriniam skyriui pateikusios prašymus dėl servituto drenažams nustatymo, todėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-13 sprendimas Nr. 49SK-1235-(14.49.109.), 2015-06-23 sprendimas Nr. 49SK-1105-(14.49.109.), 2015-06-23 sprendimas Nr. 49SK-1102-(14.49.109.) ir 2015-06-23 sprendimas Nr. 49SK-1104-(14.49.109.), kuriais nustatyti servitutai, prieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 daliai ir turi būti panaikinti. Atsakovės drenažų nenaudoja, kadangi drenažai yra žemės sklypo priklausinys. Vilniaus miestas yra urbanizuota teritorija, todėl Vilniaus miesto savivaldybės strateginiame ir bendrajame plane nėra numatytas žemdirbystės ar kitos žemės ūkio veiklos plėtros skatinimas. Melioracijos sistemos ir įrenginiai svarbūs tik tose teritorijose, kuriose vystoma ar planuojama vystyti žemdirbystė ar kita su žemės ūkiu susijusi veikla. Melioracija Lietuvoje yra labai svarbi žemės ūkio gamybos ir kaimo infrastruktūros dalis. Formuojant valstybinės žemės sklypus (kuriuose yra drenažai), šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis kita (t. y. ne žemės ūkio paskirtis, vadinasi, žemdirbystė negalima). Tai savo ruožtu lemia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymais projektuodamas ieškinyje nurodytus kitos paskirties žemės sklypus grąžinimui natūra, suprojektavo servitutus drenažams, neturėdamas teisinio pagrindo. Teritorijų planavimo dokumentu servitutai žemės sklypams nėra nustatomi, o tik suprojektuojami. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Nustatyti servitutai suteikia atsakovėms UAB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ teises naudotis drenažais, tačiau jų naudojimas pagal tiesioginę paskirtį galimas tik naudojant žemės sklypą, nes jų paskirtis sausinti arba drėkinti žemę. Vadinasi, atsakovės, neturėdamos teisės valstybinės žemės sklypuose vykdyti žemdirbystę, negali realizuoti ir teisės naudotis drenažais. Servituto tikslas yra užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Atsakovės niekada drenažų nenaudojo ir nevaldė kaip savo nuosavybės, net ir tada, kai valstybinės žemės sklypai buvo žemės ūkio paskirties ir buvo išnuomoti UAB „Alvilė“, dėl ko ir buvo nutraukta nuomos sutartis. Susiklostė ydinga situacija, kuomet melioruotas (67 ha) plotas buvo pakeistas į kitos paskirties žemės plotą, ir drenažai objektyviai nėra (ir negali būti) eksploatuojami žemdirbystės vystymo prasme, tačiau jų naudojimui nustatytas servitutas, nors pagal faktinę situaciją nėra reikalingas. Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas žemės sklypams, kuriuose yra ryšių linijos, elektros linijos, požeminių vandens linijos, melioracijos įrenginiai, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklai ir t. t., nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o ne servitutai. Melioracijos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad  žemės savininkai ar kiti naudotojai turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti. Taigi, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti melioracijos statinių tinkamą funkcionavimą teisės aktais įpareigojo žemės savininkus leisti prižiūrėti ar remontuoti jų žemėje esančius melioracijos įrenginius. Todėl nustatytas drenažams servitutas yra perteklinis teisių apribojimas. Tai reiškia, kad servitutai nei administraciniu aktu nei kitais būdais melioracijos įrenginiams nenustatomi, o nustatomos specialiosios sąlygos.

7. Dėl ieškinio senaties termino - tik nutraukus su UAB „Alvilė“ nuomos sutartį (galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl nuomos sutarties buvo priimtas 2010-11-29) bei teismams įpareigojus ginčo žemėje suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, tarnybai kilo būtinybė ginti viešąjį interesą. Taigi, 10 metų senaties terminas nėra praleistas. Pritaikius senaties terminą, nebus išspręstas konfliktas, kuris pagal savo esmę, svarbą ir aktualumą yra priskirtas viešojo intereso sričiai. Tačiau jeigu teismas mano, kad buvo praleistas terminas ieškiniui pateikti, ieškovė prašo šį terminą atnaujinti.

8. Dėl UAB „SKR Invest“ sąžiningumo - UAB „SKR Invest“ dalyvavo visose teisminėse bylose, susijusiose su ginčo valstybinės žemės sklypu (buvęs adresas Eišiškių pl. 127). Pastarajai buvo žinoma, kad į ginčo žemę nagrinėjamos bylos tretieji asmenys siekia atkurti nuosavybės teises. Byloje yra pakankamai duomenų nustatyti atsakovės UAB „SKR Invest“ nesąžiningumo faktui, todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

9. Atsakovė UAB „Alvilė“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, nurodė tokius   argumentus:

10.1.               Taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams:

10.2. Pripažinti niekine 1993 m. sausio 25 d. akto, patvirtinto bendrame įmonės ir akcininkų susirinkime dalį, kurioje VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ perdavė UAB „Alvilė“: inžinerinių tinklų - vandentiekio bokštą (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)); inžinerinių tinklų - vandentiekio rezervuarą, tūris -365 kūb. m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)); inžinerinį tinklą - laistymo sistemą, ilgis - 3827,27 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)); inžinerinį tinklą - šalto vandens tiekimo vamzdyną su šuliniais, ilgis - 1401,30 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)); inžinerinį tinklą - artezinį gręžinį (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)); inžinerinį tinklą - šalto vandens tiekimo vamzdyną su šuliniais, ilgis - 408,80 m (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)); kitus inžinerinius tinklus - tvorą (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)); nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuotekų šalinimo tinklus-drenažo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

10.2.2. Pripažinti, kad Valstybinės priėmimo komisijos 1987 m. birželio 29 d. aktas Nr. 004 ir 1992-12-22 Viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 368, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-23 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2808 ir 2005 m. birželio 28 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. (101)-11.10-447 nesukuria atsakovei UAB „Alvilė“ nuosavybės teisių į ginčo statinius.

10.3.              Konstatuoti, kad ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nustatytą procesinį teisės kreiptis į teismą terminą reiškiant šiuos ieškinio reikalavimus ir juos šiuo pagrindu atmesti: 1) Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-12-23 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2808, 2) Panaikinti 2005 m. birželio 28 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. (101)-11.10-447, 3) Panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-13 sprendimo Nr. 49SK-/ 1102-(14.49.109.) dalį, kurioje visam žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotui nustatytas drenažams servitutas, 4) Panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-23 sprendimo Nr. 49SK-1105-(14.49.109.) dalį, kurioje              visam              žemės              sklypo              (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotui nustatytas drenažams servitutas, 5) Panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-13 sprendimo Nr. 49SK-1235-(14.49.109.) dalį,              kurioje              visam              žemės              sklypo              (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotui nustatytas drenažams servitutas, 6) Panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-06-23 sprendimo Nr. 49SK-1104-(14.49.109.) dalį,              kurioje              visam žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotui nustatytas drenažams servitutas.

10.4. Nutraukti bylą dalyje, kurioje ieškovas prašo panaikinti UAB „Alvilė" Nekilnojamojo turto registre teisinę registraciją į 3/5 nuotekų šalinimo tinklų- drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/5 nuotekų šalinimo tinklų- drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/5 nuotekų šalinimo tinklų- drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/5 nuotekų Šalinimo tinklų- drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/5 nuotekų šalinimo tinklų- drenažo vamzdyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis.

10.   UAB „Alvilė“ nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ privatizavimo, kadangi nėra Vilniaus miesto valdybos Privatizavimo tarnybos teisių perėmėja, be to, aptariamas privatizavimas nėra susijęs su Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, funkcijų įgyvendinimu. Ieškovė teigia, kad gina viešąjį interesą, tačiau faktiškai ji, pareikšdama šį ieškinį, kvestionuoja valstybinės žemės ūkio įmonės privatizavimo teisinius santykius, kurie nepatenka į Tarnybos veiklos sritis ir funkcijas (ultra vires), nėra materialinio teisinio santykio dalyvis, jo teisių perėmėjas, todėl neturi reikalavimo teisės. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio valstybės (viešojo) intereso, kadangi nuosavybės teisės tretiesiems asmenims gali būti ir turi būti atkurtos kartu su žemės sklypuose esančiais atsakovams priklausančiais statiniais ir inžineriniais tinklais.

11. Dėl privatizavimo teisėtumo - ieškinys yra grindžiamas ydingu teisės normų aiškinimu ir taikymu. Ieškovė vadovaujasi kasacinio teismo nutartimi, kuri šioje byloje netaikytina. Ieškovei šiuo atveju kyla abejonių dėl privatizavimo teisėtumo tik todėl, kad ji, vertindama privatizavimo dokumentus, vadovaujasi teisės aktais, kurie yra netaikytini VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ privatizavimui. VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ privatizavimas vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl privatizuojamų valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo (skaidymo) į smulkesnius objektus“. Byloje esanti 1992 m. gruodžio 22 d. Viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 368 patvirtina, kad tuometinės VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ privatizavimas buvo baigtas ir buvo įsteigtas naujas juridinis asmuo AB „Alvilė“ (šiuo metu UAB „Alvilė“). Šį faktą patvirtina AB „Alvilė“ registravimo pažymėjimas. Nuo pat įsteigimo, AB „Alvilė“ pagrindinė veikla visuomet buvo ir šiuo metu yra žemės ūkio augalų auginimas, pramoninė daržininkystė ir sodininkystė (Įstatų 2.1 p.), žemės ūkio paslaugų veikla (Įstatų 2.2 p.) bei kita su tuo susijusi veikla.

12. Dėl nuosavybės teisės įgijimo – ieškovės teiginiai, kad materialinis turtas AB „Alvilė" (tarp jų melioruotas plotas) perduotas ne nuosavybėn, o tik saugojimui, yra nepagrįsti, nes pačios ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ reorganizacija buvo pilnai užbaigta, o naujai įkurta AB „Alvilė“, kaip įmonės „Dekoratyviniai augalai“ teisių perėmėja, perėmė nuosavybėn visas 1993-01-25 Akte nurodytas pagrindines priemones. ieškinys visiškai nepagrįstai yra grindžiamas LR Melioracijos įstatymo nuostatomis. Melioracijos įstatymo nuostatos nagrinėjamoje byloje yra netaikytinos, kadangi nuotekų linijos - drenažų vamzdynai yra ne melioracijos įrenginiai, o inžineriniai tinklai, kaip nekilnojamojo turto objektai. Drenažo vamzdynai Statybos įstatymo 2 str. 10 p. prasme yra inžineriniai statiniai, kurie gali būti registruojami kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai. Todėl jie savininko AB „Alvilė“ vardu yra teisėtai ir pagrįstai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui surašius inžinerinių statinių: drenažo vamzdyno (paskirtis: nuotekų tinklai) Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, AB „Alvilė“, kaip inžinerinių tinklų savininkas, pagrįstai ir teisėtai įregistravo savo nuosavybę Nekilnojamojo turto registre. Jau buvo nagrinėjamos administracinės bylos, kuriose pretendentai atkurti nuosavybės teises (šioje byloje - tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų) teismuose buvo pareiškę analogiškus arba labai panašius reikalavimus kaip ir Tarnyba šioje civilinėje byloje, t. y. ginčijo UAB „Alvilė“ nuosavybės teisę į nuotekų linijas - drenažo vamzdynus, kurių unikalūs Nr. 4400-1787-4336, Nr. 4400-1787- 4347, Nr. 4400-1787-4369, Nr. 4400-1787-4372, Nr. 4400-1787-4425 ir jų teisinę registraciją. Bylose buvo tikrinamas UAB „Alvilė“ nuosavybės teisę į nuotekų linijas - drenažo vamzdynas patvirtinančių dokumentų teisėtumas bei šių inžinerinių tinklų teisinės registracijos teisėtumas, tačiau visi pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Vilniaus apygardos prokuratūra visus pretendentų prašymus dėl viešojo intereso gynimo taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Šiose bylose nustatyti faktai dėl UAB „Alvilė“ nuosavybės teisę į statinius patvirtinančių dokumentų teisėtumo laikytini prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje, kadangi ieškovė reiškia iš esmės tuos pačius reikalavimus, kokius reiškė pretendentai atkurti nuosavybės teises (pareiškėjai). Be to, visose minėtose bylose dalyvavo Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Tarnyba. 7,9315 kv. m ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr.0101/0078:75) šiuo metu yra išnuomotas UAB „Alvilė“ administraciniams ir gamybiniams pastatams eksploatuoti. Žemės nuomos sutartis nėra nutraukta ar panaikinta. Aptariamas žemės sklypas yra užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais pastatais, o tuos pastatus aptarnauja ginčo inžineriniai tinklai ir statiniai.

13. Dėl ieškinio senaties - jeigu, kaip nurodo ieškovas, UAB „Avilė“ dar 1993-02-09 neteisėtai pasisavino nuotekų šalinimo tinklus - drenažo vamzdynus, Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip valstybinės žemės patikėtinė, 1993 metų vasario mėnesį objektyviai turėjo sužinoti apie AB „Alvilė“ (šiuo metu - UAB ,Alvilė“) nuotekų šalinimo tinklų - drenažo vamzdynų įgijimą. Vilniaus apskrities viršininko administracija, manydama, kad aptariamus inžinerinius tinklus atsakovas UAB „Alvilė“ įgijo neteisėtai, neabejotinai būtų reiškusi ieškinį dėl tuometinės AB „Alvilė“ neteisėto nuotekų šalinimo tinklų - drenažo vamzdynų užvaldymo, tačiau tokio ieškinio nereiškė, nes nelaikė, kad tuometinė AB „Alvilė“ neteisėtai užvaldė aktualų šiai bylai nekilnojamąjį turtą. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtintas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė dar iki Civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 metų liepos 1 dienos). Tai reiškia, kad ieškovė, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja, ieškinį dėl tariamo nuotekų šalinimo tinklų - drenažo vamzdynų pasisavinimo pareiškė ženkliai praleidusi ieškinio senaties terminą (daugiau kaip 18 metų, skaičiuojant nuo 1996 metų vasario dienos).

14. Dėl inžinerinių statinių teisinės registracijos - UAB „Alvilė“ nuosavybės teisę į inžinerinius statinius - drenažo vamzdyną patvirtinančių dokumentų teisėtumas buvo konstatuotas procesiniuose sprendimuose, kuriais  patvirtinama, kad ginčo inžinerinių  statinių- drenažo vamzdyną patvirtinančių dokumentų  teisėtumas buvo konstatuotas procesiniuose sprendimuose, kuriais patvirtinama, kad ginčo  inžinerinių statinių – drenažo vamzdyno teisinė  registracija UAB „Alvilė“  vardu atlikta  teisėtai .  Šie  prejudicinę reikšmę turintys duomenys nebuvo paneigti.
15. Atsakovas UAB „SKR INVEST“ atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą  ieškinį prašė juos atmesti, nurodė analogiškus argumentus, kaip atsakovas UAB „Alvilė“.
16. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ atsiliepimuose  prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį  ir patikslintą ieškinius atmesti.
17. Pateiktame dublike ieškovė pareiškė  naujus reikalavimus dėl pačios tarnybos Vilniaus  miesto  skyriaus vedėjo priimtų sprendimų 2015-06-23 - 2015-07-13 laikotarpiu  panaikinimo.
18. Pateiktais triplikais proceso dalyviai prašė atmesti  ieškovės reikalavimus.
19. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime į patikslintą ieškinį teigia, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama pripažinti drenažo bei ginčo statinių privatizavimą niekiniu bei panaikinti visus su ginčo  statiniais susijusius administracinius aktus ir sandorius, turėtų įrodyti, kad veikia jai priskirtos kompetencijos ribose ir turi teisinį interesą dėl ginčo objektų. Atsakovas teigia, kad Inspekcijai keliami reikalavimai yra išvestiniai ir jokių teisės aktų pažeidimų, priimant administracinius aktus, kurių pagrindu statybos darbai buvo užbaigti, nėra nurodoma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcijos veiklos teisėtumo klausimas byloje nėra nagrinėjamas, o reikalavimai išvestiniai, siekiant panaikinti ginčo statinių teisinę registraciją. Atsakovas nurodo, kad Inspekcijos veiksmuose nėra nurodoma teisės aktų pažeidimų, todėl jos atžvilgiu keliamiems reikalavimams esant išvestiniams, atsakovas prašo civilinę bylą nagrinėti vertinant byloje pateiktus įrodymus, bylinėjimosi išlaidų iš Inspekcijos nepriteisti.

20. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamentas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad nesutinka su Ieškovo pozicija ir nurodo, kad Savivaldybės administracija sklypus suprojektavo ir nustatė kitas sąlygas (tame tarpe pasiūlymus dėl servitutų), vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu  Vilniaus miesto apygardos administracinis teismas įpareigojo Savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 70 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri patenka į Užusienio rėžinio kaimo ribas ir kuri nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, nuosavybės teisės atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus. Atsižvelgdama į  teismų sprendimus ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybės administracija suprojektavo natūra grąžintinus žemės sklypus, atliko kadastrinius matavimus, pasiūlė žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, pateikė pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir atliko kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.  Sklypų planuose buvo pažymėti servitutai esamiems ir Nekilnojamojo turto registre registruotiems AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ statiniams eksploatuoti, bei minėtais įsakymais siūloma Nacionalinei žemės tarnybai nustatyti minėtus servitutus. Savivaldybės administracija atliko visas teisės aktuose nustatytas funkcijas, tolimesnius veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese turi atlikti Nacionalinė žemės tarnyba. Servitutų nustatytas netrukdo nacionalinei žemės  tarnybai atlikti teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisių  į žemę atkūrimo procedūras ir priimti sprendimus  dėl nuosavybės teisių  atkūrimo.

21. Ieškinys atmestinas.

      Dėl ieškinio  senaties taikymo

     22. Ieškovei prašant pripažinti niekine 1993 m. sausio  25 d. akto, sudaryto tarp VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ ir UAB „Alvilė“ dalį  dėl inžinerinių ir nuotekų šalinimo tinklų perdavimo, pripažinti, kad  Valstybinės priėmimo komisijos 1987 m. birželio 29 d. aktas Nr.  004 ir 1992 m. gruodžio 22 d. Viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 368  nesukuria atsakovei UAB „ Alvilė“ nuosavybės teisių  į ginčo statinius, taip pat  prašant panaikinti   2005 m. birželio 28 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. (101) -11.10-447, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2808 ir atsakovams   UAB „Alvilė“ , UAB „SKR INVEST“ prašant taikyti  ieškinio  senatį, aukščiau nurodytiems reikalavimams,  bei atsakovui VĮ Registrų centrui prašant taikyti ieškinio senatį ir jo atžvilgiu   bylą nutraukti,  atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos   prie Aplinkos  ministerijos Vilniaus  teritorijų planavimo ir statybos  valstybinės priežiūros departamentui prašant laikyti reikalavimus dėl 2005 m. birželio 28 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos ir  dėl Statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto išvestiniais reikalavimais, byloje turi būti  padaryta išvada, ar ieškovas  nėra  praleidęs  ieškininės  senaties   termino   ginčyti reikalavimams, kuriems ieškinio  pateikimo  dienai – 2016-08-03 d. buvo praėjęs 10 metų ieškininės  senaties  terminas ( 2000-07-18 d. CK 1.124 straipsnio  1 dalis ) arba trejų metų ieškininė senaties  terminas remiantis  1964 m. CK 84 straipsnio  1 dalimi.

     23.    1992-12-22 Viešo akcijų pasirašymo  sutartimi ir  1993 m. sausio 25 d. aktu Valstybinės įmonės turtas buvo perduotas   UAB „Alvilė“ , greta kito turto buvo perduotos ir  laistymo sistemos,  artezinis  šulinys su vandentiekio bokštu, kanalizacija ir vandentiekis  su siurbline. Ieškovė nurodo, kad 1993-01-25 aktu turtas buvo perduotas  bendrovei  tolesniam saugojimui, o ne nuosavybėn,  materialusis turtas, pažymėtas  Nr. 38, t.y. „ melioruotas plotas 133 ha“, buvo perduotas saugojimui, o ne nuosavybėn,  todėl ir  drenažai buvo perduoti  ne nuosavybėn, o tik saugojimui. Tai, kad 1993-01-25 akto  pabaigoje nurodyta, kad turtas perduotas tolesniam saugojimui iki įmonės pilnos reorganizacijos,  leidžia daryti  išvadą, kad visas akte nurodytas turtas nebuvo perduotas  nuosavybėn, iki įvyko pilna įmonės  reorganizacija. Tai leidžia daryti išvadą, kad visas 1993 m. sausio 25 d. akte nurodytas turtas buvo perduotas  saugojimui valstybinį turtą įsigyjančiai  UAB „Alvilė“.   Valstybinės įmonės reorganizacija pilnai  baigėsi  Akcinės  bendrovės  įstatų įregistravimu 1993 m. vasario  mėn.,  nuo šios datos turtas perėjo bendrovės nuosavybėn. Vilniaus  miesto įmonių rejestre įregistravus bendrovę,  buvo baigtas valstybinės  įmonės reorganizavimo procesas.  Darytina išvada, kad šiuo įregistravimu institucija, valdžiusi žemės plotus, kuriuose buvo įrengti inžineriniai  ir kiti tinklai,  turėjo sužinoti ir apie šio turto perėjimą privačiai bendrovei. Tai, kad Vilniaus  apskrities  viršininko administracija 2010-01-21 išdavė pažymą AB „Alvilė“ , kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog inžinerinius ir kt. tinklus bendrovė perleistų, leidžia daryti išvadą, jog patikėjimo teisėmis valdanti žemė sklypą institucija žinojo apie ginčo turto priklausymą  bendrovei ir jo neginčijo.  1994-05-12 buvo sudaryta  su atsakove UAB „Alvilė“ žemės  sklypo nuomos sutartis, ji  įregistruota Vilniaus  miesto  Žemėtvarkos  tarnyboje, taigi Vilniaus  miesto  savivaldybei, valdžiusiai  žemės sklypą  privatizavimo laikotarpiu patikėjimo teise  turėjo būti žinoma, kad ginčo turtas yra perėjęs atsakovo AB „Alvilė“  nuosavybėn,  baigus valstybinės įmonės-tarybinio ūkio reorganizavimą. Ieškovei neteikiant įrodymų, kad  institucijoms,  privatizavimo metu ir po jo valdžiusiom   patikėjimo teise  žemės sklypus, kuriuose yra ginčo turtas, nebuvo ir neturėjo būti žinomas ginčo turto perėjimas  iš valstybinės į privačią   nuosavybę,  nėra  pagrindo   daryti išvadai, kad  ieškininės senaties terminas dėl šio turto išreikalavimo  iš atsakovų  UAB „Alvilė“ ir UAB „SKR INVEST“  nėra praleistas.  Kadangi ieškininės senaties termino pradžia yra 1993 m. vasario mėn., šiam  teisiniam santykiui  taikytina 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis, t.y. trejų metų ieškininės senaties terminas, kuris  yra praleistas.

     24. Ieškovė  nurodė, kad ieškininės senaties termino nepraleido,  nes atsakovė UAB „Alvilė“ nuosavybės teises į drenažus Nekilnojamojo  turto registre išviešino  2010 m. sausio  7 d.  Pateiktame patikslintame ieškinyje  nurodė, kad  Vilniaus  miesto  savivaldybei  nutraukus su UAB „Alvilė“ nuomos sutartį (galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl nuomos sutarties buvo priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 2010 m. lapkričio 29 d. ) bei teismams įpareigojus ginčo žemėje suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, tarnybai kilo būtinybė ginti viešąjį interesą, todėl 10 metų senaties terminas nėra praleistas. Teismas daro  išvadą, kad CK 1.127 straipsnio  1 dalyje esant nuostatai, kad  ieškinio senaties terminas  prasideda nuo tos dienos, kurią  asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės  pažeidimą, ieškovės pareiga  buvo pateikti  įrodymus apie tai, kada jai  arba  patikėjimo teisėmis valdžiusiai žemės sklypus, kuriuose yra ginčo statiniai, kitai valstybinei  institucijai  tapo žinoma, kad sklypuose esantis buvęs valstybės turtas  neteisėtai  yra  perduotas  uždarajai akcinei bendrovei, t.y. kada jos sužinojo apie pažeistą teisę. Tai,  kada ieškovė buvo įpareigota   suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti,  byloje nėra reikšminga, nes  ieškinys dėl turto grąžinimo valstybei reiškiamas  ne tuo pagrindu,  kad  jį reikia grąžinti savininkams, atkuriant nuosavybės  teises,  bet ieškinio  pagrindu  yra  turto perleidimo VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“, bei valstybinės  nuosavybės perleidimo   privačiai  nuosavybei  procedūros ir teisėtumas. Teigiant, kad turtas  neteisėtai ir nepagrįstai  tapo privačia nuosavybe, ieškovės   pareiga  buvo   įrodyti, kad valstybės institucijos, valdžiusios  patikėjimo teise žemės sklypus privatizavimo laikotarpiu ir vėliau, nepagrįstai negynė pažeistų valstybinės  nuosavybės teisių, nors joms tai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma. Tokios aplinkybės nenustatytos. Tai, kad  ieškovė apie jos patikėjimo  teise valdomuose žemės sklypuose esantį  ginčo turtą sužinojo arba turėjo sužinoti   tik 2010 m. sausio 10 d., šį turtą atsakovams įregistravus Nekilnojamojo turto registre,  nereiškia, kad kitoms valstybės institucijoms, valdžiusioms  patikėjimo teise šį turtą,  iki šio įregistravimo  nebuvo žinoma apie turto perleidimą privačiai bendrovei ir jos neturėjo galimybės ginti šios teisės. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad  nuo turto privatizavimo ir perėjimo  privačiam valdymui, institucijos, kurių pareiga  buvo ginti valstybės teises į turtą,   šios pareigos   nevykdė dėl aplaidumo ar neteisėtų, nesąžiningų ar nusikalstamų   pareigūnų  veiksmų, bei ieškovei nenurodžius kitų  priežasčių, dėl kurių valstybės teisės  į turtą nebuvo ginamos ilgą laiką, t.y. nuo 1993 m. vasario iki ieškinio pareiškimo,  ši teisė negali būti ginama, nes nenustatytos svarbios priežastys   senaties terminui praleisti.    Iš trečiuoju asmeniu byloje  patrauktos Vilniaus  miesto savivaldybės administracijos pozicijos matyti, kad,  jų nuomone, turtas buvo perleistas UAB „Alvilė“ teisėtai, todėl  nebuvo  teikiami reikalavimai dėl turto grąžinimo  valstybei. Ieškovei  iš esmės ginčijant nuosavybės teisės perėjimo atsakovei aktą - 1992 m. gruodžio 22 d. Viešo akcijų pasirašymo sutartį  Nr. 368  dalyje dėl ginčo turto perleidimo iš Valstybinės įmonės UAB „Alvilė“, ir kitus reikalavimus reiškiant būtent šio perleidimo pagrindu,  kiti ieškovės reikalavimai atmestini, ieškovei neįrodžius turto perleidimo Viešo privatizavimo sutartimi  neteisėtumo. Ieškovės argumentas, kad,   pritaikius senaties terminą, nebus išspręstas konfliktas, kuris pagal savo esmę, svarbą ir aktualumą yra priskirtas viešojo intereso sričiai, atmestinas, nes ieškovas nenurodė, kuo pasireiškia ginamo intereso  svarba  visuomenei ir aktualumas.

       25. Ieškovė  ginčija pirminį aktą, kuriuo turtas buvo perduotas  valstybinei įmonei - Valstybinės priėmimo komisijos 1987 m. birželio 29 d. aktą Nr.  004. Pagal šį aktą Vilniaus  MEV  ir MSMV pateikė priimti naudoti Dekoratyvinių augalų tarybiniam ūkiui sausinimo darbus, akto prieduose  nurodyta atliktų darbų vertė, nusausinti plotai, akto pagrindu  turtas buvo įregistruotas įmonės apskaitoje.   Ieškinyje  nenurodytas nei vienas argumentas, kuo pasireiškė  šio akto neteisėtumas, todėl  ieškinio  šioje  dalyje nėra  pagrindo tenkinti. Be to, šiam aktui nuginčyti taip pat  taikomas trejų metų ieškininės  senaties terminas, nepateikti argumentai, dėl kokių priežasčių jis buvo praleistas. 

Dėl sandorių prieštaravimo įstatymo normoms

      26. Ieškovė  nereiškia  reikalavimo  pripažinti niekine dalyje  1992 m. gruodžio 22 d. Viešo akcijų pasirašymo sutartį  Nr. 368, tačiau prašo pripažinti, kad  ši sutartis  UAB „Alvilė“ nesukūrė  nuosavybės teisių  į  ginčo turtą.  Teismas daro išvadą, kad  remiantis  šia sutartimi atsakovė UAB „Alvilė“ įgijo nuosavybės teises į ginčo turtą, tačiau nagrinėtina, ar šias teises įgijo įstatymo pagrindu, ar toks sandoris neprieštaravo įstatymo normoms. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ buvo privatizuojama pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, o dėl drenažų bei ginčo statinių privatizavimo ar neprivatizavimo teisinių padarinių spręstina vadovaujantis Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatomis. Pagal jas,  nuosavybės teisę į drenažus bei ginčo statinius patvirtinantis dokumentas turėtų būti teisės liudijimas, išduotas rajono privatizavimo komisijos. Nurodė, kad UAB „Alvilė“ teisės liudijimo apie privatizuotus drenažus bei ginčo statinius neturi. VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ privatizavimas neatitiko nei  Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo, kurio įgyvendinimo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 10 d. nutarime Nr. 90 „Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo, pasirašant pajus, nuostatų patvirtinimo“, nei Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nuostatų bei jį įgyvendinančių teisės aktų reglamentavimo. Nėra įrodymų, kad VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ drenažai ir ginčo statiniai buvo įtraukti į privatizuojamų objektų programą, kad minėtą įmonę buvo leista privatizuoti viešo akcijų pasirašymo būdu, kad VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ turtas buvo perkainotas inventorizacijos komisijos, kad centrinė privatizavimo komisija būtų patvirtinusi akcijų pasirašymo rezultatus. Privatizuojami statiniai turėjo būti inventorizuojami bei jų užimamo žemės sklypo inventorizavimo bylą kartu su teisinės registracijos pažymomis buvo privaloma bei teiktina privatizavimo tarnybai. Ieškovė nurodė, kad nėra duomenų, jog VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ būtų įvykdžiusi nurodytas sąlygas bei gavusi drenažų ir ginčo statinių nuosavybės teisės dokumentus, todėl darytina neginčijama išvada, kad drenažų bei ginčo statinių privatizavimas buvo neteisėtas. Teismas daro išvadą, kad ieškovė vadovaujasi teisės aktais, kurie yra netaikytini VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ privatizavimui. VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ privatizavimas vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl privatizuojamų valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo (skaidymo) į smulkesnius objektus“. Byloje esanti 1992 m. gruodžio 22 d. Viešo akcijų pasirašymo sutartis Nr. 368 patvirtina, kad tuometinės VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ privatizavimas buvo baigtas ir buvo įsteigtas naujas juridinis asmuo AB „Alvilė“ (šiuo metu UAB „Alvilė“). Ieškovė teigia, kad nuosavybės teisę į drenažus bei ginčo statinius patvirtinantis dokumentas turėtų būti teisės liudijimas, išduotas rajono privatizavimo komisijos, nurodė, kad UAB „Alvilė“ teisės liudijimo apie privatizuotus drenažus bei ginčo statinius neturi, tačiau byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar  ginčo turtą buvo įgijusi įmonė, kurios turtas buvo privatizuojamas, t.y. VŽŪĮ „ Dekoratyviniai  augalai“,   ar ji galėjo įgyti tokį turtą. Padarius išvadą, kad turtas teisėtai buvo perduotas  įmonei,  kad teisės normos nedraudė tokio valstybinio turto privatizavimo, pripažinti Viešo akcijų pasirašymo sutartį  dalyje dėl šio turto privatizavimo, kaip prieštaraujančią  įstatymų nuostatoms,  nėra pagrindo.

Dėl ieškovo reikalavimo  teisės

             27.  UAB „Alvilė“ nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti VŽŪĮ „Dekoratyviniai augalai“ privatizavimo, kadangi nėra Vilniaus miesto valdybos Privatizavimo tarnybos teisių perėmėja, be to, aptariamas privatizavimas nėra susijęs su Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, funkcijų įgyvendinimu. Ieškovė teigia, kad gina viešąjį interesą, tačiau faktiškai ji, pareikšdama šį ieškinį, kvestionuoja valstybinės žemės ūkio įmonės privatizavimo teisinius santykius, kurie nepatenka į Tarnybos veiklos sritis ir funkcijas (ultra vires), nėra materialinio teisinio santykio dalyvis, jo teisių perėmėjas, todėl neturi reikalavimo teisės.  Teismas sutinka su šiais atsakovo argumentais,  daro išvadą, kad  reiškiamu reikalavimas neatitinka   tarnybai priskirtų  funkcijų. Trečiųjų -fizinių asmenų, kurie siekia, jog jiems būtų atkurtos   nuosavybės teisės į žemę, kurioje yra ginčo turtas,   interesas,  kad  žemės plotuose nebūtų inžinerinių ir kitų  tinklų,  priklausančių  privačioms bendrovėms,  nėra viešuoju interesu.  Tai, kad ginčo turto buvimas žemės sklypuose  nėra kliūtimi atkurti tretiesiems asmenims nuosavybės teisių,  leidžia daryti išvadą, kad  nėra kliūčių įgyvendinti tarnybai LR Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamą asmens teisę į nuosavybės neliečiamybę. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio valstybės (viešojo) intereso, kadangi nuosavybės teisės tretiesiems asmenims gali būti ir turi būti atkurtos kartu su žemės sklypuose esančiais atsakovams priklausančiais statiniais ir inžineriniais tinklais. Ieškovė nenurodė, jog ginčo turto priklausymas privačioms bendrovėms  pažeis teisėtus asmenų grupės interesus,  kad  teisė susigrąžinti turtą bus netinkamai ar nepakankamai įgyvendinta, grąžinant asmenims  turtą, kurioje yra kito privataus asmens  valdomas turtas. Tai, kad sklypo vertė gali sumažėti  dėl to, kad  juo servituto teise naudojasi kitas privatus asmuo,  nereiškia, kad valstybės institucija turi ginti asmenų   interesą turėti kuo didesnės vertės turtą.

Dėl sprendimų drenažams nustatyti servitutus

           28. Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė  nurodė reikalavimą nauju pagrindu ir dėl naujo dalyko, prašydama panaikinti tarnybai pavaldaus Vilniaus miesto  skyriaus vedėjo sprendimus.  Tai, kad atsakovės UAB „Alvilė“ bei UAB „SKR Invest“ nėra Tarnybos teritoriniam skyriui pateikusios prašymų dėl servituto drenažams nustatymo, nereiškia, kad tokie servitutais negalėjo būti nustatyti, įvertinus tai, kad  valstybinėje žemėje yra privatiems asmenims priklausančio turto, kurie turi teisę  juo naudotis, vykdyti jų priežiūrą ir valdyti šį turtą.  Tai, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-13 sprendimą Nr. 49SK-1235-(14.49.109.), 2015-06-23 sprendimą Nr. 49SK-1105-(14.49.109.), 2015-06-23 sprendimą Nr. 49SK-1102-(14.49.109.) ir 2015-06-23 sprendimą Nr. 49SK-1104-(14.49.109.), kuriais nustatyti servitutai, prašo palikti nepakeistais  ieškovei pavaldaus skyriaus  sprendimus, leidžia daryti išvadą, kad  jie turi interesą  naudotis šiuo turtu, todėl  servitutai buvo nustatyti  pagrįstai.  Tai, kad savininkas  nenaudoja jam priklausančio  turto, žemės sklypuose, kuriuose  yra įrenginiai,  nevykdoma žemdirbystė ar kitokia  žemės ūkio veikla, formuojant valstybinės žemės sklypus (kuriuose yra drenažai), šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis kita (t. y. ne žemės ūkio paskirtis), nereiškia, kad  jame negali būti įrengti  drenažai.  Ieškovė nurodė, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Reikalavimas sprendimus panaikinti leidžia daryti  išvadą, kad sprendimai  sukėlė teisines pasekmes, t.y. jie  buvo nustatyti tam įgalioto asmens, todėl  argumentai, kad sprendimus  priėmė neįgaliotas asmuo, atmestini.

           29. Procesinių   dokumentų  įteikimui  teismas turėjo 219, 92 Eur išlaidų,  ieškinį atmetus,  jos priteistinos  iš ieškovės į valstybės biudžetą.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

                    Ieškinį atmesti.

                  Priteisti  iš ieškovės Nacionalinės žemės  tarnybos ( jak 188704927) 219,92 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.
                  Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

             Teisėja                                                                                                             Danutė Kutrienė