Civilinė byla Nr. e2YT-367-206/2020
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01301-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
5.3.; 3.4.5.2.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 17 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. N., P. R., notarei V. K., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja B. N. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo P. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), visą jo turtą priėmė žmona B. R., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad yra P. R. ir B. R. dukra. Ji turėjo tris brolius, iš kurių gyvas yra tik P. R., gim. (duomenys neskelbtini). Broliai J. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs (duomenys neskelbtini), o brolis J. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja turi seserį L. N., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai P. R. ir B. R., gyvendami santuokoje, įsigijo žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu. Po sutuoktinio P. R. mirties (duomenys neskelbtini), B. R. su vaikais ir toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki pat savo mirties. Likusi gyventi savo namuose, B. R. perėmė visus namuose likusius savo vyro P. daiktus, fotonuotraukas, dokumentus, prižiūrėjo namus, juos remontavo, mokėjo visus būtinus mokesčius, rūpinosi visos sodybos priežiūra. Tokiu būdu po savo vyro P. R. mirties B. R. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Dėl nežinojimo ir teisinio neišprusimo nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir savo paveldėjimo teisių į sutuoktinio P. R. palikimą neįteisino. Ji buvo tikra, kad, mirus vyrui santuokos metu įsigytas turtas savaime tampa jos nuosavybe ir todėl jai nebereikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Jokie kiti įpėdiniai po P. R. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė ir palikimo nepriėmė. B. R. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimą priėmė pareiškėja, paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Pareiškėjai pasikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo ji sužinojo, kad nėra įteisintas tėvo P. R. palikimo priėmimo faktas, todėl pareiškėja nebegali įgyvendinti savo teisėtų interesų ir paveldėti viso palikimo.
Suinteresuotas asmuo VĮ “Turto bankas” per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Pareiškimui neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors suinteresuotas asmuo P. R. prašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. R., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama B. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja B. N. (ikisantuokinė pavardė R) ir suinteresuoti asmenys L. N., P. R. yra mirusių P. R. ir B. R. vaikai. Kiti sutuoktinių P. R. ir B. R. vaikai J. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs (duomenys neskelbtini). Iš Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro pažymos nustatyta, kad po P. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 3-ajame notaro biure vedama nebuvo. Palikėjo P. R. palikimas priimtas nebuvo. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. R. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos duomenimis P. R. ir B. R., paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). B. R. po vyro P. R. mirties faktiškai valdė po jo mirties visą likusį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, rūpinosi sodybos priežiūra, vykdė pastatų remontą. Ūkio tvarka ir priežiūra ji rūpinosi iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis B. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2005-02-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo-sutartį Nr.1172, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1994-01-13, miesto (rajono) valdybos tarybos potvarkį Nr.14v, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tvirtina, kad jos mama B. R. po palikėjo P. R. mirties valdė jam priklausiusią turto dalį, gyveno tame pačiame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, rūpinosi pastatais, mokėjo visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, jį valdė ir naudojo. Suinteresuoti asmenys L. N. ir P. R. atsiliepimų ir prieštaravimų į pareiškimą nepareiškė.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikėjo mirties metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. ir CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). P. R. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad B. R. po sutuoktinio mirties liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame gyvenamajame name, prižiūrėjo ir tvarkė sodybą, rūpinosi ūkiu ir pastatais bei mokėjo visus mokesčius, naudojosi ir rūpinosi likusiu turtu. B. R. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė visą po sutuoktinio mirties likusį turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo ir laikė save turto savininke.
B. R. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo P. R. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. Pripažintina, kad B. R. faktiškai pradėdama valdyti turtą po vyro P. R. mirties, priėmė jo palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po vyro P. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Teisėja Raimonda Kulberkienė