Civilinė byla Nr. e2-519-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00675-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LINOIL Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LINOIL group“ prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LINOIL group“ ieškinį atsakovui O. R. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu už akių iš dalies patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LINOIL group“ ieškinys ir nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovei UAB „LINOIL group“ 88 222,34 Eur skolą, 17 684,25 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 105 906,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 769 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „LINOIL group“ pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-435-577/2022. Nurodė, jog atsakovas nėra įvykdęs sprendimo, taip pat iš atsakovo nėra išieškotos priteistos sumos ar kuri nors jų dalis.
3. Ieškovės nuomone, egzistuoja visi pagrindai ir sąlygos išduoti Europos vykdomąjį raštą, kadangi: 1) ieškovės reikalavimas laikomas neginčytinu, t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, atsakovas niekada neprieštaravo ir neginčijo ieškovo reikalavimų; 2) ieškovės reikalavimai yra susiję su civilinio pobūdžio klausimu ir reikalaujama sumokėti konkrečią pinigų sumą, kurios mokėjimo terminas jau suėjęs; 3) teismo sprendimas, kurį siekiama pripažinti Europos vykdomuoju raštu, yra vykdytinas; 4) atsakovas nėra vartotojas; 5) šioje byloje buvo ir yra užtikrinti minimalūs Europos vykdomojo rašto išdavimo reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.
5. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą apie bylos iškėlimą interneto tinklalapyje, kadangi atsakovo tiksli gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. Procesinių dokumentų įteikimas atsakovui viešo paskelbimo būdu nėra laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas) 13–14 straipsnius. Reglamento preambulės 13 punkte taip pat nurodoma, kad jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija, šių minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu negali būti laikomi pakankamais tam, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu.
6. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas už akių atsakovui taip pat įteiktas viešo paskelbimo būdu, todėl negalima išvada, kad nepasinaudojimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 287 straipsnio 1 dalyje numatyta teise paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo lėmė atsakovo sutikimas su teismo sprendimu.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas yra Ukrainos pilietis, jo gyvenamoji vieta, bylos duomenimis, buvo Ukrainoje, t. y. ne valstybėje narėje, o ieškovė įvardijo tik teorinę galimybę Europos vykdomąjį raštą vykyti Europos sąjungos valstybėse narėse, kuriose gali būti atsakovui priklausančio turto. Duomenų apie faktiškai atsakovo valstybėse narėse atsakovo turimą turtą ieškovė nenurodė.
8. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas negali būti laikomas neginčytinu Reglamento taikymo kontekste, teismo sprendimas neatitinka reikalavimų Europos vykdomojo rašto pažymėjimui išduoti, todėl ieškovės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „LINOIL group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir perduoti ieškovės prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimai šioje civilinėje byloje yra laikytini neginčytinais Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkto pagrindu – atsakovas šioje civilinėje byloje niekada neprieštaravo ieškovės reikalavimams; procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, kurie susiję su procesinių dokumentų atsakovui, kaip skolininkui, įteikimo tvarka.
9.2. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkto ir 14 straipsnio 1 dalies c ir d punktų nuostatos bei jų pagrindu daroma išvada, kad ieškovės reikalavimai šioje civilinėje byloje laikytini neginčytinais Reglamento taikymo prasme, nepriklausomai nuo to, kad vėliau Lietuvos Respublikoje dokumentus atsakovui buvo nuspręsta įteikti ir viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą apie bylos iškėlimą interneto tinklalapyje.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai priskyrė ieškovei pareigą su prašymu pateikti teismui duomenis apie atsakovo turimą turtą Europos Sąjungos valstybėse narėse, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Reglamentas, CPK, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai nenumato pareigos, prašant išduoti Europos vykdomąjį raštą, pateikti teismui duomenis apie skolininko turimą turtą ir jo buvimo vietą Europos Sąjungos valstybėse narėse, taip pat neįtvirtina tokios sąlygos ar pagrindų Europos vykdomojo rašto išdavimui.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Reglamento 1 straipsnyje įtvirtintas šio reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas.
14. Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis Reglamentas taikomas teismo sprendimams, susitarimams ir autentiškiems dokumentams dėl neginčytinų reikalavimų. Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.
15. Vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktu, bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose.
16. Reglamento III skyriuje (12–19 straipsniuose) įtvirtinti minimalūs reikalavimai neginčytinų reikalavimų procedūroms. Pagal Reglamento 12 straipsnio 1 dalį, reikalavimui, kuris yra laikomas neginčytinu, kaip tai apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis šiame skyriuje nustatytų procedūrinių reikalavimų.
17. Kaip matyti iš Reglamento 12 straipsnio, galimybei pripažinti teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu taikomos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, toks sprendimas turi būti priimtas dėl „neginčytino“ reikalavimo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos punktus, o taip yra tuomet, kai per teisminį bylos nagrinėjimą nebuvo pateikta jokių prieštaravimų dėl reikalavimų ir su juo buvo numanomai sutikta, nes skolininkas nepasirodė arba jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje dėl šio reikalavimo. Antra, teismo procesas, per kurį buvo priimtas aptariamas sprendimas, turi atitikti šios reglamento III skyriuje numatytus minimalius procesinius reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas RD prieš SC byloje C-518/18, 24 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-639-943/2019).
18. Reglamento 13 straipsnio 1 dalyje apibrėžti dokumento tinkamo įteikimo, skolininkui patvirtinant jo gavimą, būdai, nurodant, kad bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui gali būti įteikiamas šiais būdais: a) įteikiant asmeniškai, kai skolininkas gavimą patvirtina, įskaitant gavimo datą, ir pasirašo; b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvirtinantis, kad skolininkas gavo dokumentą arba be jokio teisinio pagrindo atsisakė jį gauti, ir kuriame įrašoma įteikimo data; c) įteikimas paštu, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina; d) įteikimas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip faksas arba elektroninis paštas, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina.
19. Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje apibrėžti dokumento tinkamo įteikimo, be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą, būdai, nurodant, kad bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba šaukimas į teismo posėdį skolininkui taip pat gali būti įteikiami vienu iš toliau nurodytų būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu. Įteikimas pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas tiksliai nežinomas (Reglamento 14 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantės atsakovui pareikštas ieškinys 2020 m. gegužės 18 d. buvo siunčiamas ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu siųsti procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti.
21. Pirmosios instancijos teismui 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi konstatavus, kad iš Ukrainos gautas neįvykdytas teisinės pagalbos prašymas dėl dokumentų įteikimo atsakovui, apeliantei buvo pasiūlyta pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą. Apeliantė 2021 m. gegužės 10 d. raštu pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jai nėra žinoma kita atsakovo gyvenamoji vieta, išskyrus adresą, kuris ieškinyje buvo nurodytas remiantis į bylą pateiktu 2016 m. gruodžio 12 d. susitarimu, kurį pasirašė pats atsakovas; prašė dokumentus įteikti atsakovui pagal 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Hagos konvencija).
22. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į Ukrainos teisingumo ministeriją, prašydamas bendradarbiauti nustatant atsakovo gyvenamąją ar jo buvimo vietą bei, ją nustačius, įteikti šiam asmeniui dokumentus remiantis Hagos konvencijos 5 straipsniu.
23. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. lapkričio 30 d. gautas Ukrainos teisingumo ministerijos pranešimas, kuriame nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo prašymas dėl dokumentų įteikimo grąžinamas neįvykdytas. Iš kartu su šiuo raštu pateiktų priedų matyti, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui skirti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti.
24. Nepavykus procesinių dokumentų įteikti per Ukrainos teisingumo ministeriją, pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. įpareigojo apeliantę nurodyti atsakovo duomenis, kitus atsakovo adresus, kuriais jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą.
25. Apeliantė 2021 m. gruodžio 27 d. rašte pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ji nustatė, jog atsakovo darbovietės adresas yra (duomenys neskelbtini); atsakovas dirba ribotos atsakomybės bendrovėje (duomenys neskelbtini).
26. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. pakartotinai raštu kreipėsi į Ukrainos teisingumo ministeriją, prašydamas įteikti atsakovui procesinius dokumentus jo darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).
27. Apeliantė 2022 m. gegužės 5 d. rašte pirmosios instancijos teismui nurodė jai žinomus atsakovo elektroninio pašto adresus ir telefono numerį. Pirmosios instancijos teismui procesinius dokumentus išsiuntus apeliantės nurodytais atsakovo elektroninio pašto adresais, duomenų apie tai, kad tokiu būdu išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pasiekę atsakovą, byloje taip pat nėra.
28. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 25 d. atsakovui skirtus procesinius dokumentus procesinius dokumentus pakartotinai išsiuntė ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai vėl grįžo neįteikti.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, atsakovui skirtus dokumentus nutarė įteikti viešo paskelbimo būdu. Taigi, atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui nagrinėjamoje byloje buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, to pakako sprendimui už akių priimti, tačiau nepakanka Europos vykdomojo rašto pažymėjimui išduoti.
30. Vadovaujantis Reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13–17 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, o teismo sprendimas gali būti patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas laikantis 13 ar 14 straipsnio reikalavimų; ir b) skolininkas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą jį pilnai peržiūrint, o teismo sprendime arba kartu su juo skolininkui buvo pateikta atitinkama informacija apie šiam užginčijimui būtinus procedūrinius reikalavimus, įskaitant institucijos, kurioje jis turi būti pateiktas, pavadinimą ir adresą, ir, kai taikoma, tam skirtą laikotarpį; ir c) skolininkas pagal atitinkamus procedūrinius reikalavimus neužginčijo teismo sprendimo.
31. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, 2022 m. rugpjūčio 22 d. už akių priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-435-577/2022 nutarė atsakovui įteikti ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. įteikė viešo paskelbimo būdu, t. y. tokiu pačiu būdu, kaip ir įteikė ieškinį.
32. Vadinasi, nei ieškinys, nei 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas už akių atsakovui nebuvo įteikti Reglamento 14 straipsnyje nurodytais ir tinkamais pripažįstamais įteikimo be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą būdais. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sprendimo už akių įteikimo būdas neleido išduoti Europos vykdomojo rašto, yra teisinga ir atskirojo skundo argumentais nepaneigta.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė netinkamai aiškina Reglamento nuostatas, kaip leidžiančias procesinius dokumentus laikyti tinkamai įteiktais, jei jie buvo įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu. Kaip matyti iš Reglamento 14 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, tinkamas dokumentų be skolininko patvirtinimo apie dokumentų gavimą būdas neapima dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, taigi atsakovui viešo paskelbimo būdu įteikti ieškinys ir sprendimas už akių negali būti laikomi įteiktais tinkamai pagal Reglamento 14 straipsnio nuostatas.
34. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad išvadą, jog atsakovui skirti procesiniai dokumentai negali būti laikomi tinkamai įteiktais pagal Reglamento nuostatas, pagrindžia ir Reglamento preambulės 13 dalyje tiesiogiai įtvirtinta sąlyga laikyti, kad įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomi pakankamais, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu.
35. Kita vertus, Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad procesiniai dokumentai negali būti laikomai įteiktais tinkamai Reglamento 14 straipsnyje nurodytais be skolininko patvirtinimo apie dokumento gavimą būdais ir tada, jeigu skolininko adresas tiksliai nėra žinomas. Nagrinėjamu atveju pirmiau jau aptarta šios bylos proceso eiga, susijusi su teismo vykdytomis procesinių dokumentų įteikimo atsakovui procedūromis, neabejotinai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui išnaudojus visus procesiškai galimus dokumentų įteikimo būdus, jam šių dokumentų apeliantės nurodytais atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos adresais visgi nepavyko įteikti. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovo buvimo vietos adresas nėra tiksliai žinomas, atitinkamai, jam skirti procesiniai dokumentai negali būti laikomi įteiktais tinkamai ir pagal Reglamento 14 straipsnio 2 dalies nuostatas.
36. Dėl tos pačios priežasties iš byloje esančių duomenų negalima padaryti ir tokios išvados, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą (užbaigtą) teisminį procesą, sąmoningai niekada neginčijo jo atžvilgiu pareikšto reikalavimo ir (ar) jo elgesys gali būti prilyginamas tyliam sutikimui su reikalavimu, kaip tai numatyta Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose.
37. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė aktualų teisinį reglamentavimą ir pagrįstai pripažino, kad neįgyvendinus Reglamento 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos privalomos sąlygos dėl tinkamo procesinių dokumentų atsakovui įteikimo, apeliantei negali būti išduotas Europos vykdomasis raštas vykdyti išieškojimui iš atsakovo.
38. Priėjus prie išvados, kad Europos vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas Reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, nėra pagrindo analizuoti apeliantės argumentų, susijusių su apeliantės pareiga (pareigos nebuvimu) ir jos galimybėmis įrodyti, kad atsakovas turi turto Europos sąjungos valstybėse narėse.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė