Civilinė byla Nr. e2A-91-1060/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13821-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.1.7.6.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autodeima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir E. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Autodeima“ dėl nuostolių už parduoto daikto trūkumų pašalinimą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. K. ir E. K. (toliau – ieškovai) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Autodeima“ (toliau – atsakovė) 4 270,00 Eur patirtų išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti atlyginimą, 88,94 Eur už UAB ,,Autojuta“ atliktą automobilio techninę patikrą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 metų pradžioje ieškovai nusprendė įsigyti automobilį. Automobilių pardavimo internetiniame portale www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi Q5“. Susisiekė telefonu su atsakovės direktoriumi A. P., tuo metu buvusiu Italijoje (ten buvo ir parduodamas automobilis). Jis nurodė, kad automobilis tvarkingas, be jokių defektų, labai gero stovio. Automobilio techninė būklė tarp šalių buvo aptarinėjama ,,Viber“ programėle, buvo siunčiamos nuotraukos. Šalys susitarė, jog automobilio galutinė pardavimo kaina jį atgabenus į Lietuvą bus 14 000,00 Eur. 2021 m. vasario 7 d. ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė 200,00 Eur rankpinigius. 2021 m. vasario 11 d. automobilis buvo atgabentas į Lietuvą. Ieškovui su draugu nuvykus apžiūrėti automobilio, jo užvesti nepavyko, tačiau atsakovės atstovas patikino, kad jis neužsiveda dėl transportavimo laiku jo neeksploatavimo ir žemos oro temperatūros. Atsakovės atstovas nurodė, kad jam nesant Lietuvoje, norint pasiimti automobilį patikrinimui, būtina sumokėti autovežio vairuotojui likusią sutartą automobilio pardavimo kainos 13 800,00 Eur sumą. Ieškovas tą ir padarė. 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitą serija ADM Nr.226, ieškovai gavo elektroniniu paštu. Atsakovė 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė neteisingą automobilio pirkimo kainą – 12 000,00 Eur, motyvuojant, jog didesnės sumos nerašys dėl mokėtino pelno mokesčio. Ieškovai dokumentus pasirašė. Automobilį atšildžius ir užvedus, apžiūrėjus išoriškai ir iš techninės pusės, akivaizdūs trūkumai nebuvo pastebėti. 2021 m. vasario 15 d. automobilis buvo pristatytas į Kauno techninės apžiūros centrą techninei apžiūrai atlikti, kurios metu nustatyti nedideli priekinių žibintų, projekcijos sistemos defektai, padaryta išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Automobiliui nesant registruotam Lietuvoje, iki jo teisinės registracijos atlikimo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) ,,Regitra“, t. y. 2021 m. vasario 20 d., jis nebuvo eksploatuojamas. Automobilį užregistravus ieškovės vardu, ieškovai organizavo papildomos apsaugos sistemos sumontavimą, pakeitė variklio, generatoriaus diržus, variklio alyvą, vandens pompą, tepalo filtrą ir salono oro filtrą, patyrė 850,00 Eur išlaidas.
3. Nurodoma, kad su automobiliu nuvažiavus apie 500 km pradėjo aiškėti jo techniniai defektai. Ieškovė pajuto, jog stringa perjunginėjamos pavaros, automobilio prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, rodantis pavarų dėžes gedimą. Apie tai nedelsiant buvo informuotas atsakovės atstovas, nurodant, jog tikslinga atlikti automobilio patikrą UAB ,,Autojuta“ gedimui nustatyti. Atsakovės atstovui neginčijant fakto dėl pavarų dėžės gedimo bei neprieštaraujant dėl jo patikros gedimui nustatyti, automobilis 2021 m. kovo 9 d. buvo pristatytas į UAB ,,Autojuta“, kur buvo nustatytos elektrinės klaidos pavarų dėžės valdymo bloke (remontuoti mechatroniką, keisti sankabas), elektrinė klaida adblue sistemos valdymo bloke. Nustatytiems automobilio trūkumams pašalinti UAB ,,Autojuta“ parengė sąmatą – 4 890,92 Eur su PVM, už agregatų gedimo paiešką ieškovai patyrė 88,94 Eur. 2021 m. kovo 12 d. atsakovei buvo pateiktas UAB ,,Autojuta“ defektacijos aktas ir remonto sąmata. Atsakovė nuo 2021 m. vasario 28 d. sužinojimo apie atsiradusius automobilio trūkumus iki 2021 m. kovo 19 d. jokių veiksmų nesiėmė. 2021 m. kovo 19 d. ieškovams nurodė, jog UAB ,,Autojuta“ parengta remonto darbų sąmata yra per didelė, Telšiuose turi pažįstamų, kur pavarų dėžę suremontuotų už 1 000,00 Eur. Pasiūlė ieškovams grąžinti automobilį, atsakovei grąžinant jiems 12 000,00 Eur, perduoti automobilį remontuoti atsakovės pasirinktam garaže, kompensuoti 1 000,00 Eur remonto išlaidas. Ieškovai su atsakovės pasiūlymu nesutiko. 2021 m. kovo 23 d. atsakovei išsiuntė pretenziją dėl 4 890,92 Eur apmokėjimo už automobilio paslėptų trūkumų šalinimą. Atsakovei nesutikus kompensuoti automobilio trūkumų pagal UAB ,,Autojuta“ parengtą sąmatą, ieškovai ieškojo kito autorizuoto automobilių serviso. Ieškovai kreipėsi į UAB ,,Autojuta“ rekomenduotą UAB ,,Daivanta“ servisą. Šiame servise buvo nustatyti defektai, kurių šalinimas kainavo 3 385,00 Eur su PVM. Atliekant remonto darbus, buvo nustatyti papildomi defektai – variklio alyvos pratekėjimas pro variklio dangtelio tarpinę, blogas purkštukų darbas. UAB ,,Daivanta“ papildomai paaiškėjusių automobilio defektų remonto darbų neatliekant, ieškovai kreipėsi į autoservisą UAB ,,Dizrida“, kur atlikus remonto šalinimo darbus buvo patirtos 885,00 Eur išlaidos. Nepašalinus paaiškėjusių automobilio trūkumų bei neatlikus remonto darbų, ieškovai negalėjo automobiliu naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį. Nesant galimybės taikiai su atsakove išspręsti automobilio trūkumų šalinimo kaštų apmokėjimo klausimų, ieškovė kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją (toliau – Tarnyba), kuri 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovai prašo teismo tvarka apginti jų pažeistas teises.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad automobilis ieškovams buvo parduotas už 12 000,00 Eur kaip nurodyta 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė užsiima naudotų, o ne naujų automobilių prekyba. Ieškovai įsigydami automobilį turėjo visas galimybes jį patikrinti bei nustatyti visus galimus automobilio gedimus ir nuspręsti ar jį pasilikti, ar grąžinti pardavėjui, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovai, nepriimdami pardavėjo pasiūlymų ir nusprendę jį remontuoti pas trečiuosius asmenis, nesuteikė pardavėjui galimybės suremontuoti automobilį, tokiu būdu savarankiškai prisiėmė savo sprendimo pasekmes ir automobilio remonto išlaidas. Ieškovų nurodyti automobilio galimi defektai nelaikytini paslėptais defektais, o yra einamieji remonto darbai. Ieškovai į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, ekspertų išvadų, kurie leistų nustatyti priežastis lėmusias automobilio gedimą – ar buvo gedimas ir jis buvo paslėptas, ar gedimas atsirado natūraliai susidėvint, eksploatuojant jo dalis. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog automobilio remonto darbai buvo nulemti paslėptų trūkumų šalinimui, o ne dėl kitų priežasčių, taip pat, kad visi remonto darbai buvo būtini, o kaina proporcinga jų pašalinimui. Ieškovų elgesį laiko piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, siekiant pasipelnyti bei susimažinti automobilio kainą. Ieškovų reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą patvirtina Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. priimtas nutarimas, kuriuo reikalavimas atlyginti automobilio trūkumų pašalinimo išlaidas buvo atmestas. Atsakovė nėra kalta, jog ieškovams įsigijus ir pradėjus eksploatuoti automobilį atsirado pavarų dėžės gedimas, vėliau paaiškėjo kiti trūkumai. Ieškovams įsigijus automobilį, jis praėjo techninę apžiūrą ir jokių trūkumų pastebėta nebuvo, atlikta jo teisinė registracija. Atsakovė automobilio neeksploatavo, jo techninės būklės įsigyjant nevertino, apžiūrėjus vizualiai, jo kokybė atitiko visus tokio nusidėvėjimo automobilio kokybei keliamus reikalavimus. Nėra jokių įrodymų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar žinojo apie automobilio trūkumus ir pardavė automobilį, kuris buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovams iš atsakovės 4 270,00 Eur patirtų išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti atlyginimą, 88,94 Eur už UAB ,,Autojuta“ atliktą automobilio techninę patikrą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 314,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Konstatavo, kad ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už po sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus.
7. Nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovų įsigytas automobilis buvo naudotas (t. y. eksploatuotas 8 metus), o ieškovai automobilį pirko turėdami tikslą toliau jį naudoti savo asmeniniams poreikiams. Teismas darė išvadą, kad ieškovai pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai, o jokių papildomų sąnaudų, kad minėtas tikslas būtų pasiektas, jie artimiausiu metu nesitikėjo patirti. Be to, pati atsakovė patikino ieškovus, jog automobilis tikrai geros techninės būklės, o jo pardavimo dokumente sąskaitoje faktūroje jokių įvykių ar trūkumų nurodyta nėra.
8. Ginčo atveju nustatyti gedimai, atsižvelgiant į nustatytų techninių defektų skaičių ir reikšmę automobilio eksploatavimui, taip pat tam būtiną skirti pinigų sumą (4 270,00 Eur), teismui leido daryti išvadą, kad automobilis negali būti laikomas atitinkančiu įprastus naudotiems automobiliams keliamus kokybės reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Autojuta“ techninę automobilio patikrą atliko su juo ieškovams nuvažiavus vos 500 km (kas laikytina itin nedideliu kilometražu) bei praėjus vos 4 savaitėms (kas laikytina itin trumpu laikotarpiu) po automobilio įsigijimo. Be to, ieškovai pateikė tiek automobilių serviso UAB ,,Autojuta“, kuris yra tokios markės automobilių atstovo servisas Lietuvoje bei kito serviso UAB ,,Daivanta“ defektinius aktus, taip pat autoserviso UAB ,,Dizrida“ remonto užsakymą. Šiuose įrodymuose esanti informacija nuosekli, vieno serviso nustatyti gedimai patvirtinti ir kitame servise, pateiktuose duomenyse nėra prieštaravimų.
9. Teismas, atsižvelgęs į nustatytų defektų pobūdį, kurie, susiję su nematomais automobilio agregatų (greičių dėžės, variklio, kuro sistemos elementų) tinkamu veikimu, sprendė, kad ieškovui ir jam automobilį apžiūrėti padėjusiam asmeniui tokių trūkumų pastebėti nebuvo galima, nes jie vizualiai nematomi. Vertino, kad analogiškomis sąlygomis, vykdant apžiūrą tik vizualiai, nesant galimybės jo užvesti (dėl oro sąlygų), atsakovei nesutikus palikti automobilio už jį neatsiskaičius, esant vizualiai nematomiems nustatytiems automobilio defektams, bet kuris kitas atidus ir rūpestingas asmuo, ieškovo vietoje, tokiomis pačiomis aplinkybėmis automobilio defektų nebūtų pastebėjęs.
10. Vertino, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovai patys atsakingi dėl paaiškėjusių defektų, nes nepatikrino transporto priemonės prieš ją įsigydami, prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, kadangi tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Ji nepanaikina atsakovės atsakomybės už transporto priemonės kokybę. Kita vertus, ieškovams tokia teisė nebuvo užtikrinta, automobilio defektai pradėjo aiškėti jį įsigijus bei ieškovams nuvažiavus apie 500 km, jie nustatyti transporto priemonę patikrinus specializuotuose autoservisuose, todėl ieškovas negalėjo pastebėti defektų prieš ją įsigydamas, nes jie laikytini užslėptais defektais, kurių paprastos apžiūros metu negalima pamatyti.
11. Atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji neturi pareigos kompensuoti automobilio remonto kaštų, nes atsakovė ieškovams pardavė ne naują automobilį, apie nustatytus defektus pati nežinojo, automobilį pardavė tokį, koks buvo pargabentas iš Italijos, jo techninės būklės įsigyjant nevertino, apžiūrėjus vizualiai, jo kokybė atitiko visus tokio nusidėvėjimo automobilio kokybei keliamus reikalavimus, byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar žinojo apie automobilio trūkumus, bet to, privalomosios techninės apžiūros metu nebuvo nustatyti jokie automobilio defektai, trukdantys jį eksploatuoti. Teismas vertino, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovai neprivalėjo įrodyti, kad atsakovė žinojo apie minėtus trūkumus.
12. Sprendė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog atsakovė verčiasi automobilių pardavimo veikla, o tai reiškia, kad ji yra profesionali verslininkė, besiverčianti automobilių prekyba. Būdama šios srities profesionalė, skelbime nurodydama, jog automobilis yra ,,Idealios būklės“, o pardavimo dokumente nesant nurodytų jokių jo defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, ir yra laikytina atsakinga už automobilio trūkumus. Be to, tai, jog atsakovės parduodama transporto priemonė jos pardavimo metu neturėjo trūkumų byloje paneigia ieškovų pateiktas vertimų biuro ,,AIRV“ vertėjos K. V. 2021 m. sausio 25 d. sąskaitos faktūros Nr.1M atliktas vertimas bei minėto dokumento fragmento UAB ,,Pasaulio spalvos“ atliktas vertimas. Iš abiejų vertimų teismas nustatė, kad automobilis jo įsigijimo Italijoje metu buvo su trūkumais ir apie tai atsakovei turėjo būti žinoma. Nenustatė, kad byloje būtų duomenys apie tai, jog atsakovė parduodama ieškovams transporto priemonę informavo apie galimus jo trūkumus, ar juos numanyti esant ieškovai galėjo.
13. Darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovai ginčo automobilį iš atsakovės įsigijo už 14 000 Eur, kas patvirtina, jog atsakovės pateiktas pasiūlymas grąžinti automobilį, ieškovams grąžinant 12 000,00 Eur sumą, neproporcingai pažeistų ieškovų teises bei interesus, patiriant 2 850,00 Eur nuostolių (2 000,00 negrąžinta kainos dalis bei išlaidos skirtos automobilio pagerinimams atlikti).
14. Nustatė, kad ieškovai, būdami rūpestingais pirkėjais, po sandorio sudarymo atsiradus įtarimams kreipėsi į automobilių remonto servisą, bendradarbiavo su atsakove siekiant taikiai spręsti susidariusią situaciją. Sprendė, kad ieškovai įrodė visas aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės apginti jų pažeistas teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos pagrindu, o atsakovė jų nepaneigė. Byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pasekmes.
15. Teismas nenustatė, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, todėl sprendė, kad nėra pagrindo mažinti priteistinų nuostolių, nes priešingu atveju sąžiningas pirkėjas, įsigijęs netinkamos kokybės daiktą, akivaizdžiai nukentėtų. Laikėsi pozicijos, kad ieškovų ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl jį tenkino.
16. Teismas, šalių ginčą nagrinėdamas teisminiu būdu, nurodė, kad teismo priimtas sprendimas nėra saistomas su Tarnybos priimtu nutarimu.
17. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento (ieškinio) pobūdį bei turinį ir kt. Sprendė, kad ieškovų prašomos priteisti 2 057,00 Eur dydžio išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra pakankamai pagrįstos, atitinka bylos nagrinėjimo sudėtingumą, yra mažesnės nei maksimalūs Rekomendacijose nurodyti dydžius, todėl jas priteisė. Teismas taip pat priteisė 100,00 Eur ikiteismine tvarka patirtas išlaidas už pretenzijos parengimą, 48,40 Eur už skelbimo kopijos gavimą, 13,00 Eur už atliktus vertimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad automobilio apžiūra buvo leidžiama tik vizuali. Viena vertus automobilis buvo atgabentas iš užsienio ir tuo pagrindu jis neturėjo galiojančios techninės apžiūros ir draudimo, neužsivedė, todėl jo eksploatacija viešais keliais buvo neįmanoma. Kita vertus, visada įmanomas tokios transporto priemonės nugabenimas į servisą ir jo išsami patikra ir / arba bandymai uždarose / privačiose teritorijose, todėl ieškovai neatlikdami jokio patikrinimo pripažintini kaip neatsargūs ir neatsakingi pirkėjai. Be to, ieškovai galėjo palikti papildomus rankpinigius ir sutarti dėl susitikimo prie serviso arba patys organizuoti automobilio nugabenimą į servisą.
18.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nors atsakovės atstovas A. P. 2021m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, jog sudaryti ieškovams galimybę Kaune automobilį nuvaryti į servisą nebuvo, tačiau vėliau pripažino, kad jiems buvo sudaryta galimybė palaukti, kol automobilis bus nugabentas į Telšius, ir ten atlikti automobilio apžiūrą pasirinktame servise.
18.3. Nėra vienodos teismų praktikos dėl automobilio metų ir jo pirkimo–pardavimo metu buvusių trūkumų bei pardavėjo garantijos dėl parduodamo daikto kokybiškumo sąsajos, kadangi kiti teismai yra išaiškinę ir priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo sprendime (pavyzdžiui Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-25-544/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-794/2019). Pažymi, kad šiuo atveju automobilis buvo 8 metų senumo, todėl dėl daikto specifiškumo išsamiai nenustačius jo defektų autorizuotame servise, prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, laikytina kaip aplinkybė, kuri leidžia pripažinti pirkėjo elgesį ypač nerūpestingu ir atleisti pardavėją nuo atsakomybės pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį.
18.4. Pasisakydama dėl skysčių nuotėkio iš variklio ir kitų variklio defektų nurodo, kad neatmestina teismo nevertinta aplinkybė, jog variklio alyvos prasisunkimas pro variklio dangtelio tarpinę galimai atsirado po nekokybiškai atliktų UAB „Daivanta“ keitimo darbų. Labiausiai tikėtina, kad dėl variklio techninių gedimų yra kalti ieškovai, kadangi nežinia kokiomis sąlygomis automobilis buvo eksploatuotas 500 km (galėjo pilti žymėtą dyzeliną, skirtą skysto kuro katilams arba žemės ūkio technikai, kuris kenkia įprastų automobilių variklio purkštukams), kas taip pat galėjo sąlygoti automobilio gedimų atsiradimą. Apeliantės teigimu, labiausiai tikėtina versija, kad purkštukus buvo mėginta susitvarkyti iš anksto, žinant, kad prie tokios ridos galimai bus pasibaigęs ar greit pasibaigs jų tarnavimo laikas. Pažymi, kad purkštukų blogas veikimas nebuvo nustatytas oficialiame servise, nepateikta jokia defektuotų detalių fotofiksacija, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pačiai suremontuoti šį defektą ar atvykti automobilio apžiūrai servise, todėl laikytina, kad ieškovai neįrodė šio gedimo remonto būtinumo ir jo atsiradimo iki automobilio perdavimo. Darytina išvada, kad nustatyti defektai (išskyrus automatinės pavarų dėžės defektą) nėra esminiai, kurie trukdė eksploatuoti automobilį. Be to, ieškovų nurodyti gedimai gali būti laikomi kaip savaime suprantami, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą jį naudojant 8 metus, kurių neatsiradimo negali garantuoti joks automobilio savininkas.
18.5. Papildomai pateikiami dokumentai – „Q&Q New Auto Srl“ pažymos su priedais, kurių nebuvo galimybės pateikti anksčiau dėl jų apsunkinto gavimo iš užsienio šalies, pagrindžia, jog automobilis atsakovės buvo nupirktas ne kaip metalo laužas, bet kaip techniškai tvarkingas automobilis, kuriam dar prieš atsakovei jį nuperkant Italijoje buvo atliktas gana plataus spektro ir brangus remontas. Remonto užsienyje metu nebuvo užfiksuoti skysčio prasisunkimo, purkštukų ir automatinės pavarų dėžės defektai. Nepaisant to, tokio pobūdžio gedimai gali atsirasti staiga, apie prastą automatinės pavarų dėžės būklę net nenutuokiant pardavėjui, kas taip pat šalina atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybę nenugalimos jėgos pagrindu, ką numato CK 6.333 straipsnio 3 dalis.
18.6. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo automobilio atgabenimo kaštai į Lietuvą buvo 1 210,00 Eur suma, nurodyta UAB „Janala“ PVM sąskaitoje faktūroje. Papildomai pateikiamos CMR važtaraščių kopijos patvirtina, kad ši suma buvo už 5 automobilių atgabenimą, todėl teismui padarius netinkamą išvadą apie ginčo automobilio atgabenimo išlaidas, buvo padaryta neteisinga išvada apie šio atsakovės pirkto ir pargabento automobilio savikainą (neva 11 710,00 Eur suma), o tuo pagrindu niekuo nepagrįstą ieškovų teiginį apie automobilio pirkimo–pardavimo kainą (14 000,00 Eur) pripažino kaip teisingą ir atitinkantį bylos duomenis. Iš byloje pateiktos 2021 m. sausio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. 1M matyti, jog atsakovė automobilį Italijoje įsigijo už 10 500,00 Eur. Sprendžiant pagal neteisingą savikainą (11 710,00 Eur) nėra logikos pripažinti, kad automobilio pardavimo kaina galėjo būti 12 000,00 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vieno automobilio atgabenimo kaštai sudarė 242,00 Eur sumą, ginčo automobilio pardavimas už 12 000,00 Eur sumą atitinka protingumo ir sąžiningumo standartus (už automobilio pardavimą buvo uždirbta 1 258,00 Eur suma) atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo.
18.7. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad liudytojas D. R. teismo posėdžio metu pripažino, jog nematė, o tik žinojo (jam sakė), kokia bus mokama suma už automobilį. Taip pat teismas nepagrįstai nuvertino buhalterinės apskaitos dokumentus spręsdamas apie automobilio kainą, kuri anot teismo, buvo tokia pati, kokia ir nurodyta automobilio skelbime. Su tokia pozicija apeliantė nesutinka, kadangi griežtos apskaitos buhalteriniai dokumentai turi didesnę įrodomąją galią nei skelbime nurodyta pirminė kaina, kuri praktiškai visuomet yra formali ir kintanti dėl automobilio pirkimo metu vykstančių derybų.
18.8. Šalims bandant išspręsti ginčą taikiai, atsakovė siūlė taikyti restituciją (pinigų grąžinimą už grąžinamą automobilį) ir apmokėti patirtas remonto išlaidas, sutvarkyti defektus arba sumokėti 1 000,00 Eur kompensaciją automobilio remontui, tačiau ieškovų netenkino nei vienas pasiūlymas. Ieškovai galėjo susigrąžinti visus sumokėtus 12 000,00 Eur ir kitas patirtas išlaidas arba leisti atsakovei suremontuoti automobilį su garantija, tačiau atsisakė, kas vertintina kaip nenoras bendradarbiauti, tyčinis nesąžiningas elgesys vengiant išspręsti ginčą taikiai ir pigiai. Ieškovai nebuvo linkę į kompromisus, patys nusprendė remontuoti automobilį savo pasirinktame servise, kas ir nulėmė šalių bylinėjimąsi ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Pažymi, kad ieškovų patirtų išlaidų už automobilio automatinės pavarų dėžės remontą dydis yra abejotino dydžio, kadangi iš pateikiamos komercinio pasiūlymo kopijos matyti, kad jos remontas turėjo kainuoti apie 1 200,00 Eur.
18.9. Atsižvelgiant į ieškovų elgesį, laikytina, kad ir palikus teismo sprendimo dalį dėl automobilio remonto išlaidų priteisimo nepakeistą, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo keistina, nusprendžiant visiškai arba iš dalies atmesti ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kaip nepagrįstą.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas atsakovę tinkamai informavo apie pareigą pagrįsti rašytiniais įrodymais teiginius, kuriais grindžiamas ieškinys, todėl būtinybė pateikti rašytinius įrodymus atsirado ne apeliacinės, o pirmosios instancijos teisme. Nesant duomenų, jog atsakovė negalėjo gauti teikiamų naujų įrodymų dėl to, kad buvo apsunkintos galimybės juos gauti, spręstina, kad atsakovė šio teiginio nepagrindė. Be to, civilinė byla teisme inicijuota 2021 m. rugsėjo 1 d., iki bylos išnagrinėjimo praėjo 5 mėnesiai, kas, ieškovų teigimu, buvo pakankamas laiko tarpas surinkti reikiamus įrodymus ir juos pateikti teismui.
19.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo naują versiją, jog tariamai ieškovai galėjo palikti papildomus rankpinigius ir susitarti dėl susitikimo prie serviso arba patys organizuoti automobilio nugabenimą į servisą, kur būtų atlikta išsami automobilio patikra. Atsakovės apeliaciniame skunde pateikta versija, kuria nebuvo vadovaujamasi pirmosios instancijos teisme, rodo, jog atsakovė stengiasi visais įmanomais būdais išvengti atsakomybės, išgalvodama naujus teiginius, kurie prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra paneigti byloje esančiais įrodymais.
19.3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl parduodamo naudoto daikto kokybės reikalavimų, pagrįstai darė išvadą, jog atsakovei teigiant, kad parduodamas automobilis yra „idealios būklės“, „jokių defektų nėra“, leido ieškovams pagrįstai tikėtis, kad parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai, o jokių papildomų sąnaudų, kad minėtas tikslas būtų pasiektas, jie artimiausiu metu nesitikėjo patirti.
19.4. Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, pagrįstai darė išvadą, jog atsakovė verčiasi automobilių pardavimo veikla, o tai reiškia, kad ji yra profesionali verslininkė. Taigi, būdama šios srities profesionalė, skelbime nurodydama, jog automobilis yra „Idealios būklės“, o pardavimo dokumente nesant nurodytų jokių jo defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, ir yra laikytina atsakinga už automobilio trūkumus.
19.5. Atsakovės deklaratyvų teiginį, jog variklio alyvos prasisunkimą pro variklio dangtelio tarpinę lėmė nekokybiški UAB „Daivanta“ atlikti darbai, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2021 m. balandžio 7 d. UAB „Daivanta“ defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad jau defektinio akto surašymo metu fiksuotas variklio alyvos pratekėjimas pro variklio dangtelio tarpinę.
19.6. Teismas pagrįstai darė išvadą, jog ieškovai, būdami rūpestingais pirkėjais, po sandorio sudarymo atsiradus įtarimams, kreipėsi į automobilių remonto servisą, bendradarbiavo su atsakove, siekiant taikiai spręsti susidariusią situaciją. Visi nustatyti automobilio trūkumai yra užfiksuoti rašytiniuose įrodymuose, kurie vieni kitus papildo ir patvirtina, kad automobilis buvo perduotas su esminiais trūkumais, kurie egzistavo automobilio perdavimo metu.
19.7. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovų įrodyti automobilio trūkumai savaime suprantami, atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą jį eksploatuojant 8 metus. Atsižvelgiant į tokią atsakovės poziciją, teigtina, kad atsakovė žinojo apie šiuos esminius automobilio trūkumus, tačiau sąmoningai juos nuo ieškovų nuslėpė.
19.8. Teismas pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovai ginčo automobilį iš atsakovės įsigijo už 14 000,00 Eur, kas patvirtina, jog atsakovės pateiktas pasiūlymas grąžinti automobilį, ieškovams grąžinant 12 000,00 Eur sumą, neproporcingai pažeistų ieškovų teises bei interesus, patiriant 2 850,00 Eur nuostolių (2 000,00 Eur negrąžinta kainos dalis bei išlaidos skirtos automobilio pagerinimams atlikti).
19.9. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo iš esmės kitokius liudytojo D. R. parodymus. Jis teismo posėdžio metu parodė, kad matė kaip ieškovas pinigus autovežio vairuotojui automobilyje mokėjo grynais (13 800,00 Eur), pinigai buvo skaičiuojami. Teismas šiuos liudytojo parodymus įvertino ir dėl jų pasisakė.
19.10. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog buhalterinės apskaitos dokumentai turi didesnę įrodomąją galią, tačiau nenurodo kokia teisės norma vadovaujantis tai teigia.
19.11. Atsakovė nepagrindė savo pozicijos, kodėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti keistina vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys dėl išlaidų daikto trūkumams pašalinti atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Atsakovės UAB „Autodeima“ apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo nagrinėjamas iš naujo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2023 m. spalio 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinus ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas pagal kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą bei atsikirtimų į ieškinį pagrindą, turi aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, įvertinti, ar apeliacinio skundo argumentais nėra plečiamos bylos nagrinėjimo ribos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, taip pat turi įvertinti, ar šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla; jei taip – ar yra nustatytos sąlygos CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimčių dėl draudimo priimti naujus ribojimus apeliacinės instancijos teisme taikymui. Be kita ko, minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naudoto daikto trūkumus, turi vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl parduoto naudoto daikto kokybės trūkumų, nustatyti visus paaiškėjusius trūkumus ir įvertinti, ar pirkėjai (ieškovai) įrodė, kad šie trūkumai egzistavo daikto perdavimo metu ir trukdo naudoti daiktą pagal paskirtį, be kita ko, ar daikto trūkumai (dalis jų) nėra savaime suprantami atsižvelgiant į naudoto daikto specifiką (49 punktas).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Atsakovė pateikė naujus įrodymus: Komercinius pasiūlymus automatinės pavarų dėžės remontui ir naudotų detalių skelbimus, kuriais įrodinėjamas automobilio remonto išlaidų dydis, „Q&Q New Auto Srl“ pažymas, kuriame nurodyta, kad parduotas daiktas yra geros būklės ir kokie automobiliui atlikti remonto darbai, CMR važtaraščius, kuriais įrodinėjama, kad buvo vežami ir kiti automobiliai, pranešimą iš UAB „Janala“ dėl automobilio parvežimo, Specialisto išvadą dėl automobilio defektų priežastinio ryšio, kuriame įrodinėjama, kad defektai atsirado dėl pirkėjo kaltės (DOK-38638, DOK-23711, DOK-26957). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, be to jų gavimas iš kitų įmonių, ypač esančių užsienyje yra apsunkintas, todėl ir teikia juos dabar apeliacinės instancijos teismui ir remiantis CPK 314 straipsniu prašo priimti pridedamus įrodymus.
25. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovė siekdama įrodyti, jog automobilis buvo parduotas geros techninės būklės, teikia apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, kurių pateikimo apsunkinimo pirmosios instancijos teismui fakto nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokios aplinkybės lėmė, jog iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybių pateikti šių įrodymų.
26. Ieškovė pateikė papildomus įrodymus: 2022 m. spalio 3 d. Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro atsakymą, kuriuo siekiama paneigti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad variklio alyvos pratekėjimo pro variklio dangtelio tarpinę ir purkštukų remontas, nebuvo būtinas (DOK-24264). Ieškovai pateikė prašymą apklausti liudytoją D. P., kuris atliko automobilio variklio diržo keitimo darbus (DOK-29220).
27. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovų prašymu prijungti įrodymus, nes nurodyti duomenys tikėtini (2022 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00:05:26 - 00:09:54).
28. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
29. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus įrodymus, jų turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad yra pagrindas priimti tik atsakovės pateiktus CMR važtaraščius, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir nurodžius motyvus dėl galimo atsakovės pelno pardavus automobilį. Komerciniai pasiūlymai ir naudotų detalių skelbimai atsisakomi priimti, kadangi šie įrodymai yra skirti atsakovės atsiliepime įrodinėjamomis aplinkybėmis pagrįsti. Atsakovė turėjo pareigą pasirūpinti, kad jie būtų gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme, svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, apeliantė nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020). Atsakovės pateiktas „Q&Q New Auto Srl“ pažymas, Specialisto išvadą dėl automobilio defektų priežastinio ryšio atsisakoma priimti, kadangi šie įrodymai yra nesusiję su bylos nagrinėjimo ribomis (ieškinio ir atsiliepimo faktiniais pagrindais). Atsakovės pateiktą pranešimą iš UAB „Janala“ dėl automobilio parvežimo atsisakoma priimti, kadangi šis dokumentas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 177 straipsnis). Pagal šiame dokumente užfiksuotus duomenis apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis dokumentas yra UAB „Janala“ vadovo parodymai apie su automobilio vežimu ir perdavimu pirkėjui susijusias aplinkybes. Toks dokumentas neatitinka liudytojo apklausai keliamų CPK 192 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Ieškovės pateiktą Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro atsakymą teisėjų kolegija priima, kadangi nauji įrodymai susiję su ieškovų įrodinėjamomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija taip pat remsis ieškovų prašymu apklausto apeliacinės instancijos teisme liudytojo apklausos duomenimis, kadangi šie duomenys taip pat susiję su ieškovų įrodinėjamomis aplinkybėmis. Ieškovai pateikė įrodymus pasiūlius apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomus įrodymus, dėl to teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovai piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise.
Dėl ginčo esmės
31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė – pardavėja automobilį įsigijo iš Italijos įmonės. 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad parduodamas naudotas automobilis – kaina 10 500, Eur. Pagal byloje pateiktus skirtingus šios PVM sąskaitos faktūros vertimus, šiame dokumente įrašyta: „Parduodamas eksportui į ES šalį“, „pardavimas dėl gedimo, eksportuoti į ES šalį“, „parduodamas – nurašomas (išregistruojamas) eksportui į Europos Sąjungos šalį Lietuvą“, „parduota kaip metalo laužas eksportui į Europos Sąjungos valstybę Lietuvą“ (el. b. t. 1, b. l. 129 – 132, 149 – 152, 156, 175 – 179). Automobilio pardavimo Lietuvoje skelbimuose pardavėjas nurodė, kad transporto priemonė be defektų, komentaruose pažymėta, kad automobilis iš Italijos, idealios būklės (el. b. t. 1, b. l. 114 – 115). Ieškovai iš atsakovės 2021 m. vasario 11 d. įsigijo naudotą automobilį Audi Q5 (toliau – automobilis), 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitą serija ADM Nr. 226 ieškovai gavo elektroniniu paštu. 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta automobilio pirkimo kainą – 12 000 Eur. Automobilį ieškovai įsigijo nepatikrinę autoservise, pirkimo-pardavimo metu akivaizdžių trūkumų nebuvo pastebėta. Automobilio pardavimo dokumente – sąskaitoje faktūroje jokių įvykių ar trūkumų nurodyta nėra. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (2022 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00:00:11 – 00:00:19) paaiškino, kad kalbant telefonu nurodė ieškovams, kad automobilis dėvėtas ir gali būti defektų. Atsakovė transporto priemonės kokybės prieš perkant iš Italijos neįvertino, apie jos trūkumus nieko nežinojo. Ieškovai nurodė priešingai, kad apie jokius automobilio trūkumus jie nebuvo informuoti. Prieš perkant automobilį ieškovai tik išoriškai apžiūrėjo transporto priemonę, jos išorinių defektų nepastebėjo, transporto priemonės nepatikrino autoservise, automobilis galimai dėl pasikeitusio klimato ir jame esančių vasarinių degalų neužsivedė. Įsigijus transporto priemonę, buvo sumontuota papildoma automobilio apsaugos sistema, buvo pakeisti diržai (variklio, generatoriaus), variklio alyva, vandens pompa, tepalo filtro ir salono oro filtrai. Iš UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaita) Nr. 200-095264 matyti, kad automobilio privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta 2021 m. vasario 15 d. Nurodytoje kortelėje užfiksuotas Automobilio kilometražas (rida) – 198241 km. Atlikus privalomąją techninę apžiūrą konstatuotas jos rezultatas - „Transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus“. 2021 m. vasario 20 d. atlikta Automobilio teisinė registracija VĮ ,,Regitra“ ieškovės G. K. vardu, išduotas registracijos liudijimas Y 259545. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (2022 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00:01:16 – 00:01:17) paaiškino, kad dirba užmiestyje, vairuojant automobilį pajuto, kad stringa perjunginėjamos pavaros, padidinus greitį iki 100 km/h įsijungdavo automobilio prietaisų skydelyje indikatorius, rodantis pavarų dėžės gedimą. Nedelsiant telefonu buvo pranešta atsakovės atstovui apie gedimą. Automobilis 2021 m. kovo 9 d. buvo pristatytas į UAB ,,Autojuta“, kur buvo nustatytos elektrinės klaidos pavarų dėžės valdymo bloke (remontuoti mechatroniką, keisti sankabas), elektrinė klaida adblue sistemos valdymo bloke. UAB ,,Autojuta“ parengė sąmata – 4 890,92 Eur su PVM, defektų paieška kainavo 88,94 Eur (el. b. t. 1, b. l. 16, 18, 21). Atsakovė nesutiko su defektų šalinimo kaina ir pasiūlė Telšiuose suremontuoti už 1 000,00 Eur. Atsakovė taip pat pasiūlė ieškovams grąžinti automobilį, atsakovei grąžinant jiems 12 000,00 Eur arba perduoti automobilį remontuoti atsakovės pasirinktame garaže, arba kompensuoti 1 000,00 Eur remonto išlaidas. Ieškovai su atsakovės pasiūlymu nesutiko. Ieškovai kreipėsi į UAB ,,Daivanta“ servisą, kuriame buvo atlikti remonto darbai už 3 385,00 Eur su PVM ir nustatyti papildomi defektai – variklio alyvos pratekėjimas pro variklio dangtelio tarpinę, blogas purkštukų darbas (el. b. t. 1, b. l. 26 – 27). Dėl šių defektų pašalinimo ieškovai kreipėsi į autoservisą UAB ,,Dizrida“, kuriame remonto darbai kainavo 885,00 Eur (el. b. t. 1, b. l. 37). Ieškovai ir prašė priteisti iš atsakovės 4 270,00 Eur (3 385,00 Eur + 885,00 Eur) defektų šalinimo išlaidas ir 88,94 Eur už UAB ,,Autojuta“ atliktą automobilio techninę patikrą, nurodydami, kad tai buvo paslėpti defektai, apie kuriuos jie nebuvo informuoti.
Dėl ieškovų reikalavimo atlyginti daikto trūkumų ištaisymo išlaidas
32. CK nuostatose neįtvirtinta specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).
33. CK 6.333 straipsnyje nustatyti pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliami reikalavimai. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 25 punktas).
34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
35. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
36. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
37. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28, 29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).
38. Atsakovės atstovas neginčijo fakto dėl automobilio pavarų dėžės galimo gedimo, dėl ko pasiūlė ieškovams: 1. priimti automobilį atgal ir sumokėti visą automobilio kainą bei patirtas išlaidas; 2. savo lėšomis sutvarkyti automobilį UAB „Autodeima“ servise ir atliktiems darbams suteikti garantiją; 3. sumokėti 1 000,00 Eur piniginę kompensaciją automobilio remontui. Ieškovai atsisakė grąžinti automobilį ir kitų alternatyvių pasiūlymų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė perkant nepatikrinusi automobilio, nesutikdama grąžinti automobilį pardavėjui bei priimti iš pardavėjo jos sumokėtus pinigus už nupirktą automobilį bei patirtas išlaidas, prisiėmė pati ir riziką dėl galimų nuostolių.
39. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes bei aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Taigi, skirtingai, nei vertina atsakovė, ieškovai objektyviai negalėjo prisiimti rizikos įsigyjant konkrečios komplektacijos, ridos ir senumo automobilį.
40. Daiktas turėjo trūkumų pirkimo-pardavimo metu, šias aplinkybes patvirtina 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaita faktūra. Pagal teismo pavedimu atliktą vertimą Italijos įmonės išrašytoje 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad „parduota kaip metalo laužas eksportui į Europos Sąjungos valstybę Lietuvą“. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokio vertimo teisingumu. Aplinkybė, kad atsakovė nežinojo apie paslėptus automobilio trūkumus, neatleidžia pardavėjos nuo atsakomybės, kadangi pardavėja pagal įstatymą garantuoją daikto kokybę, t. y., kad daiktas turi tokias savybės, dėl kurių daiktą galima naudoti pagal jo paskirtį. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog telefonu informavo ieškovus, jog daiktas dėl ridos ir senumo gali turėti defektų. Ieškovai tokį informavimo faktą neigė. Teisėjų kolegija, pabrėžia, kad nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog daiktas gali turėti trūkumų, nes yra naudotas, trūkumai turi būti įvardinti konkrečiai. Vadinasi, ieškovė, įsigydama automobilį iš Italijos įmonės, nepatikrinusi pati realiai daikto kokybės, pardavė daiktą su trūkumais. Be to, atsakovė, turėdama aukštesnes nei vidutinės žinias apie pavarų dėžės gedimus ir purkštukus, jai žinant automobilio ridą, siūlydama ieškovams grąžinti automobilį arba sutvarkyti automobilį pripažino esant daikto trūkumus jo pardavimo metu.
41. Ieškovė nurodė, kad vairuojant automobilį 2021 m. vasario 28 d. pajuto, kad stringa perjunginėjamos pavaros, padidinus greitį iki 100 km/h įsijungdavo automobilio prietaisų skydelyje indikatorius, rodantis pavarų dėžės gedimą. Taigi, ieškovai su automobilio gedimais susidūrė praėjus vos 17 dienų po sutarties sudarymo, t. y. iš karto po automobilio įsigijimo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad defektai išryškėjo tik automobiliui išvystant apie 100 km/ h greitį, kas rodo, kad automobilyje buvo užslėpti defektai, kurių tik išoriškai apžiūrėjus automobilį negalima pamatyti. Tolio pobūdžio defektai nepanaikina pardavėjos atsakomybės už transporto priemonės kokybę ir neperkelia pirkėjui pareigos dėti maksimalias pastangas pirkimo-pardavimo metu patikrinti automobilio kokybę visapusiškai.
42. Ieškovai įrodinėjamiems trūkumams pagrįsti pateikė 2021 m. kovo 9 d. UAB „Autojuta“ defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad elektrinė klaidos pavarų dėžės valdymo bloke (remontuoti mechatroniką, keisti sankabas); elektroninė klaida adblue sistemos valdymo bloke ir darbų sąmatą, UAB „Daivanta“ užsakymą - paraišką Nr. 00012160 ir defektinį aktą 00012160, UAB „Dizrida“ automobilio remonto užsakymą serija PAU Nr. 014782. UAB „Autojuta“ ir UAB „Daivanta“ duomenys dėl defektų nustatymo sutampa, tačiau UAB „Daivanta“ papildomai nustatyti trūkumai: ,,pro variklio dangtelio tarpinę yra variklio alyvos pratekėjimas, fiksuotas blogas purkštukų darbas“. Šiuos trūkumus pašalino UAB „Dizrida“. UAB „Daivanta“ nustatyti papildomi defektai rodo, kad šie gedimai buvo remonto metu.
43. Taip pat Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro išvadoje nurodyta, kad tvarkant automobilio automatinę pavarų dėžę ir esant blogam variklio purkštukų darbui būtina keisti / tvarkyti purkštukus tam, kad automatinė pavarų dėžė sklandžiai veiktų. Blogi purkštukų veikimo parametrai įtakoja netinkamą automobilio variklio dirbimą. Automobilio variklis dirba nepilnu pajėgumu, vibruoja, nes kuro purkštukais paduodamas kuras yra netinkamai sumaišomas, dėl ko prarandamas variklio galingumas ir efektyvumas. Dėl skirtingo ir netinkamo kuro mišinio patekimo į kuro degimo kamerą, variklis dirba netolygiai ir perteklinai vibruoja, tuo pačiu įtakoja automatinės pavarų dėžės veikimą. Dėl netinkamo variklio veikimo ir netinkamo perdavimo momento sukūrimo, pavarų dėžė yra perteklinai ir netinkamai apkraunama (DOK-24264). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro išvadoje pateiktus duomenis ir į ieškovės nusiskundimus, kad stringa perjunginėjamos pavaros išvysčius greitį, dėl skirtingo ir netinkamo kuro mišinio patekimo į kuro degimo kamerą blogas variklio purkštukų darbas buvo automobilio pirkimo-pardavimo metu, purkštukų gedimas / nusidėvėjimas nebuvo staigus. Be to, liudytoju apklaustas D. P., kuris atliko automobilio Audi Q5, variklio diržo keitimo darbus, paaiškino, kad keisdamas variklio diržus pastebėjo, jog pro variklio dangtelio tarpinę yra variklio alyvos pratekėjimas (2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00:02:56 – 00:14:41). Liudytojas D. P. atliko šiuos darbus ieškovams užregistravus automobilį VĮ „Regitra“ 2021 m. vasario 20 d. Šie duomenys patvirtina, kad iki 2021 m. kovo 9 d., kuomet buvo sudarytas UAB „Autojuta“ defektinį aktas, nustatyti papildomi defektai jau buvo. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei tai, kad nustatyti automobilio defektai: pavarų dėžės ir purkštukų gedimas / nusidėvėjimas buvo sutarties sudarymo metu.
44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai įrodė, kad visi nustatyti daikto trūkumai egzistavo daikto perdavimo metu ir trukdo naudoti daiktą pagal paskirtį. Atsižvelgiant į užslėptų defektų išryškėjimo laikotarpį (praėjus vos 17 dienų po daikto įsigijimo), šių defektų pobūdį, kurie neleidžia daikto naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo spręsti, kad daikto trūkumai yra savaime suprantami atsižvelgiant į naudoto daikto specifiką. Priešinga išvada paneigtų pardavėjo pareigą garantuoti daikto kokybę pagal įstatymą. Savaime suprantami naudoto daikto trūkumai sudaro pagrindą spręsti tik apie mažiau efektyvų daikto naudojimą ir trumpesnę jo naudojimo trukmę, tačiau ir toks daiktas turėtų būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą laiką po pardavimo, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta.
45. Atsakovė tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodinėjo, kad automobilio trūkumai atsirado dėl to, jog ieškovai pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Versiją, kad daikto trūkumai atsirado po daikto įsigijimo ieškovams kreipusis į UAB „Daivanta“ atsakovė iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas). Taigi, dėl šių apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako.
46. Atsakovas iš esmės laikėsi pozicijos, kad ieškovai, pirkdami naudotą automobilį, turėjo suprasti, kad automobilio detalės bus natūraliai nusidėvėjusios. Tačiau, pirma, ieškovai aptariamų automobilio trūkumų jo patikrinimo metu iš esmės negalėjo pastebėti, nes problema atsirasdavo tik automobiliui išvysčius 100 km/h greitį, t. y. automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs. Dėl to teisiškai nereikšmingos aplinkybės, jog ieškovai pirkimo-pardavimo metu nepatikrino automobilio veikimo. Antra, atsakovė šios informacijos ieškovui neatskleidė ir dėl to pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovai negali būti laikomi prisiėmę riziką dėl trūkumų, kurių atsakovė jiems neatskleidė ir kurį nustatyti vienkartinės ir neprofesionalios apžiūros metu buvo iš esmės neįmanoma. Dėl šių priežasčių atmestini ir atsakovės argumentai dėl ieškovų atliktos automobilio techninės apžiūros, kurios metu tokio gedimo nebūtų galima pastebėti, nes techninės apžiūros metu automobilis neišvysto 100 km/h greičio.
47. Nustatytas kokybės trūkumas sudaro pagrindą spręsti dėl ieškovų reikalaujamų išlaidų, patirtų šalinant automobilio trūkumus, atlyginimo. Pagal UAB „Autotoja“ 2021 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą bei kasos kvitą ieškovai už agregatų gedimo paiešką sumokėjo 88,94 Eur. UAB „Daivanta“ 2021 m. balandžio 13 d. PVM sąskaita faktūra ir kasos kvitas patvirtina, kad ieškovai už pavarų dėžės remontą sumokėjo 3 385,00 Eur. UAB „Dizrida“ 2021 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra ir kasos kvitas patvirtina, kad ieškovai papildomai už purkštukų remontą sumokėjo 885,00 Eur.
48. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė atsiliepime, kad šios sumos yra per didelės, tačiau aukščiau nurodytiems sumų dydžiams paneigti nepateikė pirmosios instancijos teisme jokių įrodymų. Nors atsakovė prie apeliacinio skundo ir pridėjo papildomus įrodymus dėl išlaidų dydžio, teisėjų kolegija atsisakė juos priimti šios nutarties 30 punkto motyvų pagrindu dėl taikomo ribotos apeliacijos instituto. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 4 358,94 Eur ieškovų patirtų išlaidų automobilio diagnostikai ir remontui.
Dėl pirkėjo teisių gynimo būdų nusipirkus netinkamos kokybės daiktą
49. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi atsakovė siūlė jai grąžinti daiktą, atlyginti išlaidas ir pati pašalinti išlaidas už jos nurodytą sumą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovai ginčo automobilį iš atsakovės įsigijo už 14 000,00 Eur, kas patvirtina, jog atsakovės pateiktas pasiūlymas grąžinti automobilį, ieškovams grąžinant 12 000Eur sumą, neproporcingai pažeistų ieškovų teises bei interesus, patiriant 2 850,00 Eur nuostolių (2 000,00 negrąžinta kainos dalis bei išlaidos skirtos automobilio pagerinimams atlikti).
50. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Taigi, pirkėjas turi teisę, be kita ko, reikalauti: kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (2 punktas), kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (3 punktas), grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (4 punktas).
51. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.
52. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Taigi esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima, priešingai nei pirmiau aptartoje priemonėje – pirkėjo reikalavime mažinti pirkinio kainą; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Be to, sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“, turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ištaisyti daikto trūkumus pardavėjas privalo per protingą terminą, protingas terminas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos reikšmingas aplinkybes. Be to, pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo.
53. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
54. Pažymėtina, kad pirkėjas savo pasirinkimu renkasi kokiu būdu apginti savo pažeistas teises ir toks teisių pasirinkimas nepriklauso nuo pardavėjo valios. Ar pasirinktas pirkėjo teisių gynybos būdas yra tinkamas sprendžiama pagal tai ar pirkėjas, pasirinkdamas vieną iš alternatyvių savo teisių gynimo būdu, įrodo CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju pirkėjas pasirinko būtent CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą savo teisių gynimo būdą ir įrodė, kad daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima ir trūkumai gali būti pašalinti. Bet kuriuo atveju pirkėjui renkantis šį teisių gynimo būdą trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pirkėjo teisių gynimo būdo netinkamą pasirinkimą pardavėjo atžvilgiu.
55. Atkreipiamas dėmesys, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė yra ultima ratio, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga sprendžiant, ar ieškovų pasirinktas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas teisių gynimo būdas yra tinkamas, nagrinėti klausimo dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto teisių gynimo būdo ir vertinti kokia buvo automobilio pirkimo-pardavimo kaina. Pirmosios instancijos teismas turėjo tik nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada ir išdėstyti motyvai dėl automobilio pirkimo-pardavimo kainos gali daryti poveikį bylos šalių teisėms ar pareigoms ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Todėl laiko tikslinga pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su automobilio pirkimo-pardavimo kainos vertinimu, ir išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovai ginčo automobilį iš atsakovės įsigijo už 14 000,00 Eur. Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako apie pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais aspektais.
Dėl teismų praktikos
56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės yra skirtingos nei atsakovės nurodomose: Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-558-794/2019 ir Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-25-544/2016. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-558-794/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl akivaizdaus daikto trūkumo (išmetamosios dujų sistemos konstrukcinių pakitimų (suvirinimo siūlės). Panevėžio apygardos teismo civilinėje Nr. 2A-25-544/2016 nurodyta, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilis jo pardavimo metu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kaip jau minėta, transporto priemonės pardavimo dieną pats ieškovas važinėjo šiuo automobiliu, nusipirkęs jį parvažiavo iš Utenos į Vilnių, o per 4 naudojimosi mėnesius nuvažiavo net 6 000 kilometrų. Taigi nėra jokių abejonių, kad pagal paskirtį tiesioginę funkciją naudotas automobilis atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių juo važiuoti, nebuvo. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad automobilis sugedo tą pačią dieną nuvažiavus vos 40 kilometrų, išties nėra įrodyta jokiais objektyviais duomenimis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl skirtingų faktinių aplinkybių vadovautis minėtose nutartyse nurodytais išaiškinimais nėra pakankamo pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo keistina nusprendžiant visiškai arba iš dalies atmesti ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kaip nepagrįstą. Atsakovė vadovaujasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
59. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).
60. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovų nesąžiningu procesinių teisių naudojimusi ir procesinių pareigų atlikimu, dėl to apeliacinis teismas neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys dėl išlaidų daikto trūkumams pašalinti atlyginimo patenkintas, yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
63. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovams priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
64. Ieškovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 452,00 Eur, už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose 423,50 Eur (civilinė byla Nr. e2A-7-343/2023, DOK-47672, DOK-24262), už kasacinio skundo parengimą patyrė 2 662,00 Eur išlaidų ir 96,00 Eur žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. e3K-3-238-421/2023, DOK-3071, DOK-1532).
65. Ieškovų patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir kasacinio skundo parengimą neviršija, o už dalyvavimą 2 val. teismo posėdžiuose viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio atitinkamai 8.11 (1 679,30 x 1,3 = 2 183,09 Eur), 8.12 (1 679,30 x 3 = 5 037,90 Eur) ir 8.19 (1 780,50 x 0,1 = 178,05 Eur už 1 h) punktuose nurodytus dydžius, todėl ieškovams iš atsakovės priteisiamos kiekvienam po 2 283,05 Eur ((4 566,10 Eur (1 452,00 + 356,10 (2 x 178,05) + 2 662,00 + 96,00)/ 2) išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismuose.
66. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su automobilio pirkimo-pardavimo kainos vertinimu, ir išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovai ginčo automobilį iš atsakovės įsigijo už 14 000,00 Eur.
Priteisti ieškovams E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autodeima“, juridinio asmens kodas 304224842, kiekvienam po 2 283,05 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir penkis centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismuose.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Simona Dementavičienė
Anita Sereikienė
Agnė Vyliaudaitė