Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-97-895/2019
Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00140-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.3.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės, Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Aurelijaus Gutausko, Artūro Ridiko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),
nuteistojo gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu I. F. (I. F.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 270 MGL (10 168,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir I. F. paskirta 180 MGL (6 778,80 Eur) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per dvejus metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d., nustatant, kad I. F. yra sumokėjęs 16 MGL (602,56 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. F. išieškota ir konfiskuota 6 400 Eur, kurie atitinka konfiskuotinos transporto priemonės puspriekabės „Krone“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip nusikaltimo padarymo priemonės, vertę, įpareigojant šią sumą sumokėti per dvejus metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šiuo nuosprendžiu I. F. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ruslano Boiko apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. F. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio 2 d. apie 4 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Krone“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios dugno ertmėse, esančioje slėptuvėje buvo paslėpęs, ir taip išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį Mačiuliškių 7, Lavoriškių seniūnijoje, Vilniaus rajone, privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes: „Winston Blue“ 16 335 pakelių (326 700 vnt.), „NZ Gold Super Slims“ 4660 pakelių (93 200 vnt.), „Minsk Super Slims“ 350 pakelių (7000 vnt.) be Lietuvos Respublikos banderolių (pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis)), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 66 541 Eur.
2. I. F. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2017 m. lapkričio 2 d. apie 4 val., pasikėsino gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto iki nenustatytos vietos, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pirmiau minėtu vilkiku „Mercedes Benz“ su puspriekabe „Krone“ kontrabandos būdu neteisėtai įvežtas bei puspriekabės dugno ertmėse esančioje slėptuvėje (dvigubame dugne) paslėptas akcizais apmokestinamas pirmiau išvardytas prekes – cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių (pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 66 541 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų dar neišvažiavęs iš minėto posto.
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, nepašalino prieštaravimų, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, atsietai vienus nuo kitų, o ne kaip visumą, taip padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, t. y. nepagrįstą atsisakymą kvalifikuoti nusikalstamą veiką ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį.
3.2. Kaltininko veiksmais, kai jis, išvengdamas muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus – akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pirmiausia, realizuojami objektyvieji BK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusikaltimo požymiai, tačiau akivaizdu, kad nors šių nusikaltimų (kontrabandos ir disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) objektyviosios pusės veiksmas – gabenimas, yra analogiškas, kitas objektyvusis požymis – nusikaltimo padarymo vieta skiriasi. Kai ši veika, pradėta kaip kontrabanda, tęsiama kaltininkui toliau neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamais prekėmis Lietuvos Respublikoje, šios veikos turi būti kvalifikuojamos pagal BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 1992 straipsnio 1 dalies sutaptį, o jeigu kaltininkas turi tikslą minėtais daiktais neteisėtai disponuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau šios veikos nebaigė, nes muitinės pareigūnų yra sulaikomas dar neišvykęs iš muitinės kelio posto (tai nustatyta šioje baudžiamojoje byloje), ši veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 22 straipsnio 1 dalies, 1992straipsnio 1 dalies sutaptį.
3.3. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis po jo sulaikymo muitinio tikrinimo metu (įvykdžius kontrabandą) jokių kitų nusikalstamų veiksmų Lietuvos Respublikos teritorijoje neatliko, tačiau pagal bylos duomenis darytina išvada, jog buvo pradėtas realizuoti BK 1992 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas alternatyvusis veiksmas – akcizais apmokestinamų prekių gabenimas: paslėptos slėptuvėje cigaretės buvo įvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją, jos buvo rastos ir sulaikytos vilkikui su puspriekabe jau būnant Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo sudarytos visos sąlygos tęsti pradėtą puspriekabėje paslėptų cigarečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šie kasatoriaus veiksmai akivaizdžiai rodo jo sumanymą ir norą ne tik išvengti muitinės kontrolės, bet ir netrukdomai gabenti akcizais apmokestinamas prekes toliau nuo Lietuvos Respublikos sienos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad kasatoriaus įvykdyta kontrabanda buvo baigta, o tolimesnius nuteistojo veiksmus nutraukė muitinės pareigūnai. Nutraukti galima ne baigtą nusikaltimą, o pradėtą vykdyti veiką, todėl šie apeliacinės teismo argumentai patvirtina teismo išvadų prieštaringumą.
3.4. Taip pat nepagrįsta teismo išvada dėl to, kad nuteistojo išsakyta pozicija, jog įvežtas cigaretes jis būtų pardavęs Lietuvoje, galima interpretuoti tik kaip „tyčios iškėlimą aikštėn“. Sąvoka „tyčios iškėlimas aikštėn“ baudžiamojoje teisėje suprantama kaip veiksmai, kuriais asmuo atskleidžia tretiesiems asmenims savo ketinimą ar apsisprendimą padaryti konkretų nusikaltimą, tačiau šie veiksmai turi būti atliekami iki tiesiogiai pradedant daryti nusikaltimą ir tai neturi būti taikoma pradėtam (nors ir nebaigtam dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių) daryti nusikaltimui. Be to, nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas nuteistojo parodymus įvertino tik kaip prielaidą, nes jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytiems įrodymams keliamiems reikalavimams, jis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Akivaizdu, kad ketinimas parduoti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) Lietuvoje negali būti įgyvendinamas be jų gabenimo po Lietuvos Respublikos teritoriją. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis turėjo sumanymą negabenti cigarečių toliau gilyn į Lietuvos Respublikos teritoriją, o kažkokiu būdu Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto teritorijoje išimti gabenamas cigaretes iš slėptuvės ir palikti, jeigu jos nebūtų rastos ir sulaikytos. Todėl visiškai nelogiška ir byloje esančiais įrodymais nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš įvykio aplinkybių matyti, jog sulaikytos cigaretės galėjo būti paliktos ten, kur jos buvo rastos patikrinimo metu, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, neturint tikslo jų gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3.5. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kuriems kasatorius būtų pardavęs gabenamas cigaretes, todėl nuteistojo veiksmai, kuriuos jis galimai būtų atlikęs ateityje, t. y. jeigu nebūtų laiku užkardyti, negali būti vertinami pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis buvo kaltinimas dėl pasikėsinimo gabenti akcizais apmokestinamas prekes, nei jų realizavimas, nei bendrininkavimas gabenant cigaretes jam nebuvo inkriminuotas, todėl šie teismo argumentai yra nepagrįsti ir neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl kaltinimo pasikėsinant gabenti akcizas apmokestinamas prekes pagrįstumo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 1992 straipsnį
5. Kasaciniame skunde teigiama, kad I. F. nepagrįstai yra išteisintas dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje kaltininko veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 22 straipsnio 1 dalies, 1992 straipsnio 1 dalies sutaptį.
6. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už kontrabandą (2015 m. gegužės 7 d. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) baudžiamas tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.
7. Taigi vienu iš kontrabandos, nurodytos BK 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. redakcija), dalyku laikomi privalomi pateikti muitinei daiktai, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais kontrabandos dalyką sudarančiais daiktais gali būti ir tam tikros akcizais apmokestinamos prekės, pvz., cigaretės.
8. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtu gabenimu, t. y. jų gabenimu: 1) nepateikiant jų muitinės kontrolei arba 2) kitaip išvengiant šios kontrolės.
9. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, pateikimas. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2014).
10. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo).
11. Konkrečiai kontrabandos baigtumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-430/2014). Tais atvejais, kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai daiktai, kurie turi būti pateikti muitinei, nėra pateikiami muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiama. Tokių daiktų nepateikimas muitinės kontrolei gali pasireikšti ir tuo, kad šie daiktai yra slepiami vietose, apsunkinančiose jų aptikimą, pvz., specialiai tam įrengtose slėptuvėse. Tokiais atvejais kontrabandos baigtumas sutampa su momentu, kai išaiškėja, kad privalomi pateikti muitinei daiktai nebuvo pateikti muitinės kontrolei (pvz., muitinės pareigūnai rado paslėptus nuo kontrolės daiktus).
12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai akcizais apmokestinamos prekės, pvz., cigaretės: 1) siekiant jas neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į kitą valstybę, kurį laiką yra gabenamos Lietuvos Respublikos teritorija arba 2) tokias prekes neteisėtai pergabenus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jos toliau gabenamos Lietuvos Respublikos teritorija. Taigi tiek vienu, tiek kitu atveju akcizais apmokestinamos prekės, kurios yra kontrabandos dalykas, dar gabenamos ir Lietuvos Respublikos teritorija.
13. Šiame kontekste paminėtina, kad BK 1992 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) (2005 m. birželio 23 d. redakcija) yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
14. BK 1992 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 1992 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo nurodyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje nurodytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016).
15. Taigi tuo atveju, kai kaltininkas neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą) toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos BK 1992 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Kontrabandos sudėtis neapima šio neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnio) požymio, todėl tokiais atvejais kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis. Kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis turėtų būti kvalifikuojami ir tie atvejai, kai tokios prekės, neteisėtai gabenamos iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes, kurį laiką yra gabenamos Lietuvos Respublikos teritorija.
16. Minėta, kad kasaciniame skunde teigiama, jog I. F. nepagrįstai yra išteisintas dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Kasatoriaus nuomone, I. F. veiksmuose yra ir pasikėsinimo neteisėtai disponuoti (t. y. gabenti) akcizais apmokestinamomis prekėmis požymių (BK 22 straipsnio 1 dalis, 1992 straipsnio 1 dalis).
17. BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Sprendžiant dėl pasikėsinimo nusikaltimuose, kurių sudėčių būtinasis požymis nėra padariniai, reikia nustatyti, jog kaltininkas atliko ne visus, o tik dalį iš veiksmų, kurie yra ne alternatyvūs, bet būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai (pvz., esant nusikaltimams, kuriuos apibūdina dviejų būtinų veiksmų visuma, kaltininkas padaro tik vieną iš šių veiksmų). Tačiau bet kuriuo atveju pripažįstant, kad yra pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, reikia nustatyti, kad buvo pradėti realizuoti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.
18. Teismai nustatė, kad I. F. į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Mercedes Benz“ įvežė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes (jų muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą), kurios nuo muitinės kontrolės buvo slepiamos vilkiko puspriekabės „Krone“ dugno ertmėse esančioje slėptuvėje. I. F. buvo sulaikytas Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto pareigūnų. Iš karto po to, kai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vilkikas buvo patikrintas muitinės pareigūnų, šio patikrinimo metu buvo rastos neteisėtai atgabentos cigaretes, o I. F. buvo sulaikytas. Taigi I. F. veiksmai laikytini baigta kontrabanda ir teismų teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.
19. Minėta, kad pripažįstant, jog yra pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, reikia nustatyti, kad buvo pradėti realizuoti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, I. F. po jo sulaikymo muitinio tikrinimo metu, t. y. kai jau buvo padaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, jokių kitų nusikalstamų veiksmų neatliko. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad padaręs kontrabandą I. F. būtų pradėjęs realizuoti objektyviuosius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, požymius. Vadinasi, I. F. veiksmai negali būti dar kvalifikuojami ir kaip pasikėsinimas padaryti BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą.
20. Nagrinėjamoje byloje galėtų būti svarstomas klausimas, ar tokie I. F. veiksmai negalėtų būti kvalifikuojami kaip rengimasis padaryti BK 1992 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.
21. BK 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas.
22. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta duomenų, kurie neabejotinai leistų teigti, kad I. F. veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji rengimosi padaryti BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką požymiai.
23. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.).
24. Taigi teismai, nepripažindami I. F. veiksmų rengimusi padaryti BK 1992 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
25. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus.
26. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų prieštarauja bylos medžiagai bei apeliacinės instancijos teismo sprendimo turiniui. Teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, nuteistojo ir liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK nustatytus procesinius veiksmus. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Teismo sprendimuose visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
27. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, motyvuotai atsakė į visus esminius prokuroro apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir argumentus paaiškindamas, kodėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Dalia Bajerčiūtė
Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
Aurelijus Gutauskas
Artūras Ridikas
Armanas Abramavičius