Bylos Nr. eII-286-1199/2025

        Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00138-2025-5

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 9.38; 19.20; 21.10.4 

(S)

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas

NUTARIMAS

2025 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,

sekretoriaujant Donatai Kojytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. I.,

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei Gretai Valiukevičiūtei,

vertėjai Viktorijai Mikelevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. I., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-694-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2025 m. birželio 6 d. nutarimu T. I. (toliau – ir pareiškėja) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 1 dalį, 515 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad ji, 2025 m. kovo 14 d., apie 5.45 val., atvykusi į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką autobusu Setra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir muitinei žodžiu deklaravo, kad draudžiamų daiktų ir ribojimų prekių neveža. Muitinės pareigūnams atlikus jos gabenamo asmeninio bagažo muitinį tikrinimą, rasta nedeklaruota degtinė „Starka“, 40 procentų stiprumo, vertė 15,79 Eur. Skundžiamu nutarimu pareiškėja yra nubustas už tai, kad neteisėtai gabendama per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdama prekių muitinei kontrolei, pažeidė 2013 m. spalio 9 d., Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat skundžiamu nutarimu T. I. nubausta už tai, kad ji įveždama į Sąjungą iš Baltarusijos Respublikos prekes, kurios įrašytos į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įtraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą XXVII priedą, ir kuriais draudžiama importuoti į Sąjungą, pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalį. Ši jos veika kvalifikuota pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį.

Už pirmiau nurodytų administracinių nusižengimų padarymą T. I. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, ir pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį ? 200 Eur bauda, subendrinus šias nuobaudas paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – 0,4 litro grynojo alkoholio konfiskavimas.

T. I. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo, panaikinti skundžiamą nutarimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad įvykio naktį tranzitu per Lietuvą važiavo autobusu su savo dukra S. B., grįždama iš privataus šeimos vizito Baltarusijoje. Per muitinį patikrinimą jų registruotame bagaže buvo rasti du 0,5 l talpos buteliai „Starka Select“ (40 procentų ABV). Tai buvo asmeninė tėvų dovana jos vyrui, skirta asmeniniam naudojimui, o ne pardavimui ar platinimui. Bendras alkoholio kiekis buvo vienas litras, neviršijant Komisijos reglamento (ES) Nr. 1186/2009 41 straipsnyje nustatytos ribos, pagal kurią keliautojams atvykstantiems į Europos Sąjunga iš trečiųjų šalių asmeniniam naudojimui leidžiama įvežti vieną litrą alkoholio, kurio kiekis viršija 22 procentus. Pareiškėja taip pat nurodo, kad buvo priversta pasirašyti dokumentą surašytą tik lietuvių kalba, be vertimo ar paaiškinimo. Jos (duomenys neskelbtini) pasas buvo laikinai sulaikytas beveik dviem valandoms. Naktį keliaujant su nepilnamečiu, jai buvo daromas psichologinis spaudimas, nesuteikiant jokio teisinio paaiškinimo ar pagalbos. Net jei ir muitinės pareigūnas manė, kad buvo padarytas techninis pažeidimas, paskirta nuobauda, atsižvelgiant į minimalų kiekį, tyčios nebuvimą, tranzito statusą, vaiko buvimą ir jos nepriekaištingą reputaciją, yra akivaizdžiai neproporcinga.

Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, Institucija nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, jog 2025 m. kovo 14 d. atvykusi maršrutiniu autobusu iš Baltarusijos Respublikos, pareiškėja muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad negabena draudžiamų ar ribojimų prekių. Muitinės pareigūnams atlikus pareiškėjos gabenamo bagažo fizinę kontrolę, buvo rasti nedeklaruoti alkoholiniai gėrimai – du 0,5 litro talpos buteliai pavadinimu „Starka“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus mokesčius, sudarė 15,79 Eur. Remiantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 1 dalies a punktu, importuojamos prekės turi būti pateikiamos iškart, kai įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėjo pareigą nedelsiant deklaruoti gabenamas akcizines prekes, tačiau šios pareigos nevykdė – prekių nedeklaravo ir tokiu būdu siekė išvengti muitinės kontrolės.

Institucija atsiliepime į skundą taip pat nurodo, kad pareiškėja 2025 m. kovo 14 d. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką importavo alkoholinius gėrimus, priskiriamus Kombinuotosios nomenklatūros (KN) 2208 pozicijai. Šios pozicijos prekės – alkoholis, yra įtrauktos į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėti Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą XXVII priedą. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalimi, draudžiama tokias prekes pirkti, importuoti arba perduoti į Europos Sąjungą.

Institucija pasisakydama dėl pareiškėjos skunde nurodyto argumento, kad bendras alkoholio kiekis – 1 litras stipriųjų gėrimų (2x0,5 l, 40 procentų tūrio) atitinka Komisijos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 41 straipsnyje nustatytą leidžiamą kiekį, pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju šis reglamentas nėra taikytinas. Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja keliautojus nedelsiant pateikti muitinei visas importuojamas prekes, kai tik jos įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją. Pareiškėja šios pareigos nevykdė. Kita vertus, Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalis draudžia pirkti, importuoti ar perduoti į Europos Sąjungą prekes, įtrauktas į šio reglamento XXVII priedą. Į minėtą priedą patenka ir KN 2208 pozicijai priskiriami alkoholiniai gėrimai, nepriklausomai nuo jų kiekio ar paskirties (asmeninio ar komercinio naudojimo). Reglamentu (EB) Nr. 765/2006 nustatytas ribojamųjų priemonių (sankcijų) režimas yra specialus (lex specialis) ir turi viršenybę prieš bendrąsias importo lengvatas nustatančias teisės normas, todėl šiuo atveju prekių importas į Sąjungos muitų teritoriją buvo apskritai draudžiamas, nepriklausomai nuo jų kiekio ar paskirties. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 2 dalimi, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas neatleidžia asmens nuo administracinės atsakomybės. 

Remiantis tuo, kas išdėstyta, institucija teismo prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. I. skundo netenkinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. I. teismo posėdžio metu parodė, kad skundą palaiko. Gyvena nuo 2012 m. Prancūzijoje, yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietė. Nėra prekiautoja, žmogus kuris užsiima prekių pervežimu, ji keliavo su 13 metų dukra, buvo du lagaminai, viename lagamine muitinės pareigūnas rado du butelius alkoholio gėrimų, kuriuos padėjo jos tėvai kaip dovaną sutuoktiniui. Ji, deja, nežinojo, kad nuo 2024 m. liepos galioja draudimas vežti alkoholį iš Baltarusijos. Jos kaltė, kad neišsiaiškino taisyklių, bet neturėjo tyčios vežti alkoholį slaptai, neturėjo tokio tikslo visiškai. Taip pat nori pabrėžti, kad kai buvo surašomas protokolas, buvo pažeistos jos teisės, protokolas lietuvių kalba tik buvo surašytas, kurios ji nesupranta, jai vertimas nebuvo pateiktas, viskas vyko naktį ir ką pareigūnas pasakė, kad tik turi teisę ją sulaikyti dar 8 valandoms. Paėmė jos pasą ir ji buvo spaudžiama, priversta pasirašyti protokolą, nesupratusi jo turinio. Buvo pažeistos jos teisės Chartijos 41 ir 44 straipsnyje, Žmogaus teisių konvencijos straipsnyje ir taip pat Lietuvos Respublikos 31 straipsnyje numatytos teisės. Prašo atsižvelgti, kad ji nepilnamečio vaiko motina ir buvo išvykusi tik tranzitu, neturėjo tikslo slėpti prekes ir padaryti žalą valstybei, ir paskirta bauda jai atrodo pernelyg griežta, ir neproporcinga. Prašo sumažinti baudą, peržiūrėti sprendimą arba panaikinti bausmę. Alkoholis nebuvo paslėptas ir buvo iš karto rastas lagamine, žodžiu ji pasakė, kad neveža draudžiamų prekių, bet tai buvo jos įsitikinimas, jog pagal taisykles galima vežti litrą alkoholio, ir pagal straipsnį jos atveju nebuvo tyčios ir visuomeninio pavojaus. Pagal ANK 515 straipsnį, muitinė sakė, kad ji pažeidė tarptautines sankcijas remdamasi reglamentu, bet šiame dokumente minimas alkoholio importas, o ne draudimas įvežti į Europos sąjungą, jį išplėtė 2006 m. birželį, bet alkoholis tiesiogiai neįeina į sąrašą, jeigu Lietuvos Respublika priėmė nacionalinį draudimą, tai yra nutarimą, apie tai piliečiai turėtų būti informuojami jiems prieinama kalba, vežėjas taip pat nepranešė apie tai keleiviams, tokiu būdu jos atžvilgiu pritaikytas ANK 515 straipsnis neturi pakankamai pagrindo. Muitinės medžiagoje yra teiginys, kad jos tikslai susiję su tuo, jog ji palaiko Baltarusijos ir Rusijos veiksmus, tokie teiginiai nepagrįsti ir netinkami, ji yra privatus asmuo, nepilnamečio vaiko mama ir jos kelionė turėjo asmeninį pobūdį. Pabaigoje norėtų pasakyti, kad neturėjo tyčios, kiekis minimalus ir prekės skirtos asmeniniam naudojimui. Kopiją protokolo davė muitinės pareigūnas. Jis kalbėjo rusų kalba. Jis pasakė, kad tai kontrabanda, kadangi du buteliai yra uždrausti. Nepamena ar pareigūnas pasakė kada bus byla, buvo tokioje būklėje, kad verkė. Jai atsiuntė nutarimą elektroniniu paštu. Muitinės pareigūnas, kai surašė dokumentus, jis paprašė jos kontaktų. Nutarimas buvo lietuvių kalba, nes ji mėgino surasti juridinę pagalbą Lietuvoje, savarankiškai internetu ieškojo šaltinių, vertimo. Sakė pareigūnui, kad neveža nieko draudžiamo. Ten buvo du buteliai 0,5 l talpos, stipraus alkoholio „Starka“. Viename iš lagamino gulėjo, po daiktais, jos lagamine buvo du buteliai. Žinojo, kad yra sankcijos, bet kokios būtent, apie alkoholį, nežinojo. Ji turbūt paskutinius penkerius metus skraido lėktuvu per Lietuvą, pigiausias variantas. Toks incidentas pirmas jos gyvenime. 

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad visą laiką protokolas pareigūnų žodžiu išverčiamas į tą kalbą, kurią kalba žmogus, rusų kalba pasirašęs asmuo, tai greičiausiai į rusų kalbą ir buvo išverstas. Poste yra išverčiami protokolai žodžiu, raštu neverčiami, bet išaiškinama viskas asmenims į jiems suprantamą kalbą. Nutarimų taip pat nėra praktikos versti į užsienio kalbą. Yra pridedamas tik informacinis pranešimas užsienio kalba, kur nurodoma kokia bauda ir kur pervesti. Skiriant nuobaudą, visais atvejais atsižvelgiama į gabenamų prekių vertę ir kiekį, šiuo atveju buvo nedidelis kiekis ir vertė, todėl paskirta minimali bauda. Konkrečiai žodžiu nedeklaravo, kad gabena draudžiamas prekes. Nepasakė, kad nedeklaravo ir nepristatė pareigūnui. Nėra skirtumo iš kur įveža, vis tiek įvežimas į Europos Sąjungą iš Baltarusijos. Institucijos atstovė taip pat palaikė atsiliepime nurodytus argumentus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Minėta, kad skundžiamu nutarimu T. I. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai subendrintą administracinę nuobaudą ? 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – 0,4 litro grynojo alkoholio konfiskavimą. Kadangi pareiškėja nesutinka nei su vienu iš jai inkriminuotų administraciniu nusižengimu, taip pat jai paskirta administracine nuobauda, akcentuoja ir tam tikrus jos atžvilgiu padarytus procesiniu pažeidimus, teismas pasisakys kiekvienu iš šių klausimų.

Dėl ANK 208 straipsnio nuostatų taikymo

ANK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

T. I. tiek skunde, tiek teismo posėdyje prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje, tačiau nurodė, kad neturėjo tyčios. Nežinojo, kad yra draudimas vežti alkoholį iš Baltarusijos. Alkoholis buvo dovana sutuoktiniui nuo jos tėvų. Alkoholis nebuvo paslėptas, žodžiu nedeklaravo, nes buvo įsitikinusi, kad pagal taisykles galima vežti litrą alkoholio. Dėl ANK 515 straipsnio 1 dalies savo kaltės nepripažįsta, nes reglamentuose nėra tiesioginio draudimo įvežti alkoholio.

Visų pirma teismas pasisako dėl pareiškėjos ANK 208 straipsnio 1 dalies argumentų, kur ji nurodė, kad neturėjo tyčios padaryti nusižengimo. Buvo įsitikinusi, kad pagal taisykles galima vežti litrą alkoholio.

Nors ANK 208 straipsnio 1 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas, tačiau kontrabandos kaip administracinio nusižengimo ir kaip nusikaltimo sudėties subjektyviąją pusę apibūdina kaltė, pasireiškianti tuo, kad asmuo, darydamas šią veiką, suvokia, jog jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, siekia išvengti tinkamos muitinės kontrolės ir nori taip veikti, tai atitinka ANK 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias tiesioginę tyčią. Pagal teismų praktiką, kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015; administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-895/2020, 2AT-43-495/2023).

Pažymėtina, kad T. I. priimtame institucijos nutarime, nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog T. I. tyčia, nepateikusi muitinės kontrolei ir žodžiu deklaravusi, kad draudžiamų daiktų ir ribojamų prekių neveža, per valstybės sieną gabeno 40 laipsnių stiprumo degtinę. Tačiau plačiau, būtent kokia tyčios forma – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, T. I. padarė nusižengimą, taip pat kuo remiantis buvo padaryta išvada dėl tyčinės kaltės pareiškėjos veiksmuose buvimo, išskyrus tai, kad ji žodžiu nedeklaravo vežusi alkoholį, nepasisakyta. Šiuo klausimu plačiau nepasisakyta ir institucijos pateiktame atsiliepime, tiesiog nurodant, kad pareiškėjos valinis elgesys atitinka ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. 

Atkreiptinas dėmesys, kad teisės teorijoje yra išskiriamas ne tik valinis, bet ir intelektualinis tyčios momentas. Kalbant apie valinį tiesioginės tyčios momentą nurodoma, kad jis išreiškia veikos siekimą (norėjimą), o intelektualinis momentas reiškia savo atliekamų veiksmų, jų pavojingumo supratimą. Tik esant šiems abiem momentams, o ne vienam iš jų, yra nustatoma tyčia asmens veiksmuose.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu, faktines įvykio aplinkybes, teismas negali sutikti su institucijos išvada dėl tiesioginės tyčinės kaltės buvimo T. I. veiksmuose. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja teigė buvusi tvirtai įsitikinusi, kad į Europos Sąjungos teritoriją galima teisėtai, be muito mokesčių įvežti vieną litrą alkoholio iš trečiųjų šalių. Šį savo įsitikinimą ji grindė teisės aktu, o būtent Komisijos reglamento (ES) Nr. 1186/2009 41 straipsniu. Be to, šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir prekių kiekis, jų gabenimo būdas. Byloje nenustatyta, kad T. I. būtų sąmoningai slėpusi gabentas prekes. Priešingai, du buteliai stipraus alkoholinio gėrimo buvo įdėti į jos bagažą kartu su kitais daiktais, t. y. tiesiog į lagaminą, kur iškart pareigūnai juos rado ir paėmė.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes kaip visumą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje negalima neginčijamai nustatyti, jog atlikdama skundžiamame nutarime nurodytus veiksmus T. I. veikė tiesiogine tyčia, t. y. negalima neginčijamai teigti, kad jos veiksmuose yra būtinas šio administracinio nusižengimo sudėties požymis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, remiantis pirmiau aptartomis nuostatomis, asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo turi įrodyti nutarimą surašiusi institucija.

Teismo vertinimu, vien nustatyto valinio momento pareiškėjos veiksmuose – jos gabentų prekių nepateikimo muitinės pareigūnams, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, nepakanka išvadai, jog ji veikė tiesiogine tyčia.

Nustačius, kad T. I. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės požymių, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį T. I. nutrauktina.

Dėl ANK 515 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

Pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip išvardyta XXVII priede, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos.

2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 XXVII priede į 1ra straipsnyje nurodytų prekių, leidžiančių Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius, sąrašą Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodu 2208 nuo 2024 m. liepos 1 d. įtrauktas nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 procentų tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai. Taigi priešingai nei teigė pareiškėja teismo posėdžio metu, šis draudimas yra nustatytas ne nacionaliniu Lietuvos, tačiau tarptautiniu teisės aktu, kuris yra skelbiamas viešai skirtingomis Europos Sąjungos kalbomis, tarp jų ir anglų bei prancūzų kalbomis.

Nagrinėjamo skundo kontekste, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šis administracinis nusižengimas, skirtingai nei įtvirtintas ANK 208 straipsnyje, gali būti padaromas ne tik tyčine, bet ir neatsargia kaltės forma, t. y. nustačius, kad nusižengimas padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo.

Nesutikdama su patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį, T. I. iš esmės nurodė, kad muitinės pareigūnai vadovavosi netinkamu reglamentu. Pasak T. I., turėjo būti remiamasi Komisijos reglamento (ES) Nr. 1186/2009 41 straipsniu, kuriame nustatyta, kad keliautojams, atvykstantiems į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių asmeniniam naudojimui leidžiama įvežti 1 litrą alkoholio. Su tokiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalis draudžia pirkti, importuoti ar perduoti į Europos Sąjungą prekes, įtrauktas į šio reglamento XXVII priedą. Kaip jau minėta, XXVII priede į 1ra straipsnyje nurodytų prekių, leidžiančių Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius, sąrašą Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodu 2208 įtrauktas ir nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 procentų tūrio, t. y. spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai. Minėtas reglamentas dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, yra specialusis (lex specialis), t. y. pritaikytas konkrečiai tik tam tikrai situacijai ir tam tikriems asmenims, o pareiškėjos nurodytas reglamentas yra bendro pobūdžio, kuris taikomas plačiai, įvairioms situacijoms ir įvairiems asmenims. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į skundą, specialusis reglamentavimas visais atvejais turi viršenybę prieš bendrąsias teises normas. Taigi patraukiant T. I. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį ir nustatant jos veiksmuose objektyviuosius šio administracinio nusižengimo požymius, institucija pagrįstai vadovavosi 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 nuostatomis.

Šiame kontekste teismas pasisako ir dėl pareiškėjos argumentų, kuomet ji nurodė, kad institucija atsiliepime pasisakydama, jog jos tikslai susiję su Baltarusijos ir Rusijos veiksmų palaikymu, ją įžeidė. Teismas atkreipia dėmesį, kad savo atsiliepime institucija naudojo reglamento formuluotes, citavo jo taikymo tikslus. Taigi minėti teiginiai nebuvo nukreipti konkrečiai tik į pareiškėją, tačiau jais buvo apskritai pasisakoma dėl tokio elgesio, kuomet asmenų būna pažeidžiami reglamento nustatyti draudimai, kylančių pasekmių.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad T. I. veiksmuose yra ir subjektyvieji šios administracinio nusižengimo sudėties požymiai – kaltė, kuri nagrinėjamu atveju pasireiškė nerūpestingumu, t. y. pareiškėja nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pati T. I., nurodžiusi, kad ji, vykdama į Baltarusiją, nepasidomėjo nuo 2024 m. liepos 1 d. pasikeitusio teisinio reglamentavimo reikalavimais, nors, teismo vertinimu, ne tik galėjo, bet ir turėjo tą padaryti, žinodama apie šiuo metu susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Minėta, kad pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti tiek jai paskirtą baudą, tiek prekių konfiskavimą, tačiau teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus ir teismo prašė arba sumažinti baudą, peržiūrėti sprendimą arba ją panaikinti. Nurodė, kad ji nepilnamečio vaiko motina ir buvo išvykusi tik tranzitu, neturėjo tikslo slėpti prekes ir padaryti žalą valstybei, ir paskirta bauda jai atrodo pernelyg griežta ir neproporcinga. Šioje nutartyje teismas taip pat buvo nurodęs, kad T. I. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį skundžiamu nutarimu paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda. Taigi, prašydama ją sušvelninti, pareiškėja iš esmės prašo jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant. Taikant šias nuostatas paprastai įvertinamas tiek paties pažeidėjo, tiek įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumas.

Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo T. I. ir jai skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo, teismas atsižvelgia į tai, kad T. I. nuoširdžiai tikėjo, kad gali vežti vieną litrą alkoholio. Nurodė, kad jos kaltė yra, jog neišsiaiškino taisyklių, bet neturėjo tyčios vežti alkoholį slaptai, neturėjo tokio tikslo visiškai. Toks incidentas pirmas jos gyvenime. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiomis pareiškėjos išsakytomis aplinkybėmis.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad T. I. per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nei karto nebuvo bausta administracine tvarka, atitinkamai ji niekada nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, padarytus dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo ar kitus šiurkščius administracinius nusižengimus. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad byloje nebuvo nustatyta nei vienos T. I. atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad T. I. įvykdytas administracinis nusižengimas nėra jai būdingas elgesys ir yra labiau atsitiktinio pobūdžio. O pati pareiškėja nėra linkusi pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir teisės aktų reikalavimus.

Minėta, kad spręsdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą, teismas įvertina ir įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. I. gabeno alkoholio su Baltarusijos Respublikos akcizo prekių ženklais, taip pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja vežė tik du butelius alkoholio, po 0,5 litro. Alkoholio vertė yra nedidelė – 15,79 Eur. Be to T. I. vežtas alkoholio kiekis (du buteliai po 0,5 l) iš esmės patvirtina jos nurodytas aplinkybės, kad alkoholį ji vežė būtent savoms reikmėms. Vežtų dviejų butelių degtinės, pareiškėja neslėpė, muitinės pareigūnai iškart alkoholį rado lagamine.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos tiek pačią T. I., tiek jos įvykdytą nusižengimą apibūdinančios aplinkybės, nors ir nešalina pareiškėjos administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau sudaro pagrindą išvadai dėl jo mažesnio pavojingumo palyginus su rūšiniu tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, administracinių nuobaudų paskirtis yra ne vien tik nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų bei atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Be to, teismų praktikoje yra akcentuojama, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo tikslas – užkirsti kelią Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius, taip sukuriant jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tačiau šis draudimas nėra savitikslis ir kiekvieną kartą turi būti vertinamos ne tik gabentos prekės, bet ir jų kiekis, atsižvelgiant į tai kokia apimtimi tų konkrečių prekių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją galėtų padėti Baltarusijai įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, įstatymų leidėjas pačiai ne teismo tvarka bylą išnagrinėjusiai institucija suteikia teisę skirti asmeniui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad T. I. anksčiau nebuvo bausta už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, ir apskritai nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn per pastaruosius penkerius metus, neigiamai charakterizuojančių T. I. duomenų byloje nėra, jos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinus jos nuoširdų gailėjimąsi bylos nagrinėjimo metu, faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (gabentų prekių kiekį, jų vertę), teismas daro išvadą, kad ANK 22 ir 27 straipsniuose nustatyti tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus pareiškėjai pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą. Teismo vertinimu, įvykdžiusi šią jai skirtiną teisingą ir įvykdytam administraciniam nusižengimui proporcingą administracinę nuobaudą, pareiškėja tinkamai įvertins padaryto nusižengimo pasekmes, padarys reikiamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nebekartos.

Administracinio poveikio priemonė – pareiškėjos gabentų prekių konfiskavimas, atsižvelgiant į įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį, 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 keliamus tikslus, T. I., vadovaujantis ANK 515 straipsnio 3 dalimi, yra paskirta pagrįstai. Naikinti ją dėl skunde nurodomų argumentų nėra pagrindo.

Dėl procesinių pažeidimų

Savo skunde T. I., be kita ko, nurodė, kad nei administracinio nusižengimo protokolas, nei nutarimas jai nebuvo išversti į jai suprantamą kalbą.

Iš dalies sutikdamas su šiais teiginiais, teismas visgi pažymi, kad pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pareigūno buvo žodžiu jai išverstas į jai suprantamą rusų kalbą. Tai, kad kažkokių jame išdėstytų aplinkybių T. I. galbūt nesuprato dėl susidariusios stresinės situacijos ir šios situacijos įtakotos jos būsenos, negali būti laikoma jos teisės suprasti kuo ji yra kaltinama ir teisės į gynybą pažeidimu.

Byloje taip pat nustatyta, to neneigė ir institucijos atstovė teismo posėdžio metu, kad nutarimai, priimti užsienio piliečiams, nėra verčiami į jiems suprantamą kalbą. Jie yra siunčiami asmenims lietuvių kalba, pridedant, šiuo konkrečiu atveju, rusų kalba surašytą pranešimą apie T. I. paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo sąlygas ir terminus, taip pat išaiškinant apskundimo tvarką. Teismo vertinimu, tokia praktika yra netoleruotina, nes taip yra varžoma asmens teisė suprasti jam priimto procesinio sprendimo esmę, jo motyvus, turinį, o tai savo ruožtu riboja asmens teisę, nežinant jam priimto procesinio sprendimo argumentų, apskųsti jam priimtą nutarimą. Vien tik apskundimo tvarkos išaiškinimas asmeniui suprantama kalba, esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, nelaikytinas pakankama priemone šiai ANK įtvirtintai asmens teisei užtikrinti. Vienok, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjai apskundus jai priimtą nutarimą laikantis įstatyme nustatytų terminų; dalyvaujant bylos nagrinėjime teisme, kuriame taip pat buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas; pasisakant jai visais rūpimais klausimais, taip pat išklausus T. I. suprantama klaba institucijos atstovės argumentus, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. I. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-694-2025.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-694-2025 dalį dėl T. I. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 208 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą T. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 208 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti T. I. už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 515 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, administracinę nuobaudą – 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

Kitą Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2025 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-694-2025 dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja        Liudmila Larionova