Administracinė byla Nr. A-3856-662/2015

Procesinio sprendimo kategorija 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei H. F. (H. F.),

jos atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

vertėjui F.A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. F. (H. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 19 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) pilietės H. F. administracinėje byloje (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius 2016 m. balandžio 19 d. teikimu Nr. (21/20)-12-1715 kreipėsi į Vilniaus miesto aplinkės teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę H. F., (toliau – ir užsienietė), (duomenys neskelbtini) VSAT Užsieniečių registracijos centre, iki kol jos atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2016 m. liepos 19 d.

Teikime nurodyta, kad VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardoje, pildant prieglobsčio prašytojų (sutuoktinių) dokumentus, 2016 m. kovo 16 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatę du asmenys pateikė įtariamai dalinai suklastotus (duomenys neskelbtini) pasus, išduotus H. H., (duomenys neskelbtini) (moteris prisistatė kaip H. F., gim. (duomenys neskelbtini), vėliau prisistatė H. F. vardu), ir M. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (vyras prisistatė kaip M. A., gim. (duomenys neskelbtini)).

Minėtų (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu VSAT Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-5-00042-16.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio reikalų skyriaus 2016 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 15/6-8-15PR-23 nuspręsta prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, apgyvendinti prieglobsčio prašytoją H. F. Užsieniečių registracijos centre, išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą.

H. F. kartu su M. A., nesulaukę galutinių sprendimų, pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje bei 2016 m. balandžio 15 d. 14.40 val. pasišalino iš VSAT Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiai 2016 m. balandžio 16 d. apie 9.19 val. buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje, Augustavo mieste.

2016 m. balandžio 16 d. apie 17.00 val. (Lenkijos laiku) minėti (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo perduoti Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Podliasko rinktinės Sienos skyriaus bendradarbiavimo centrui Budziske.

2016 m. balandžio 17 d. M. A. ir H. F. VSAT Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus sprendimais sulaikyti iki 48 val. Baudžiamoji byla bus perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei, kuri kreipsis į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu.

VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijos Užkardos Sargybų skyriaus specialistas D. Z. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. balandžio 16 d. iš Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Podlasko rinktinės buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2016 m. balandžio 16 d. apie 8.00 val. valstybės sieną iš Lietuvos į Lenkiją kirto automobilis „Audi 80“, kurio vairuotojas vežė 2 (duomenys neskelbtini) piliečius – H. F. ir M. A., kurie su savimi turėjo santuokos liudijimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. birželio 15 d. Vairuotojo teigimu, jis užsieniečius turėjo nuvežti į Varšuvą.

Akivaizdu, kad H. F. tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, kadangi ji, nesulaukusi galutinio sprendimo jos atžvilgiu, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, savo veiksmais tyčia, piktybiškai pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriame numatyta prieglobsčio prašytojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų; 71 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriuo numatyta, kad prieglobsčio prašytojo pareiga yra vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas (Migracijos departamento sprendimu H. F. buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre); to paties įstatymo 135 straipsnį, numatantį užsieniečio neteisėtą išvykimą iš Lietuvos Respublikos, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-132 patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ 19.9 punktą, kuriame numatyta prieglobsčio prašytojo teisė išvykti iš centro vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka, taip pat VSAT Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3K-11 patvirtintų „Laikinai užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių vidaus tvarkos taisyklių“ V dalies 8 punktą, kuriame numatyta, kad prieglobsčio prašytojai gali išvykti iš centro ne ilgiau kaip 24 valandoms. Savo veiksmais H. F. trukdo priimti galutinius sprendimus dėl jos teisinio statuso, taip pat gali slėptis. Akivaizdu, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietė vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių įstatymus. 

II.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietę H. F. VSAT Užsieniečių registracijos centre, iki jos atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. liepos 19 d.

Teismas aptarė faktines bylos aplinkybes ir sutiko su teikime nurodytu argumentu, jog H. F. tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, kadangi ji, nesulaukusi galutinio sprendimo jos atžvilgiu, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu savo veiksmais tyčia, piktybiškai pažeidė Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 71 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 135 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. IV-132 patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ 19.9 punktą, VSAT Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 įsakymu Nr. 3K-11 patvirtintų „Laikinai užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių vidaus tvarkos taisyklių“ V dalies 8 punktą. Tokiais savo veiksmais H. F. trukdo priimti galutinius sprendimus dėl jos teisinio statuso, yra pagrindas manyti, jog ji gali slėptis, todėl yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietė gali vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių įstatymus. Vertinant pirmiau nurodytas aplinkybes, teigtina, jog taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas Įstatymo 115 straipsnyje, nėra pagrindo, todėl teikimas dėl užsienietės sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre tenkintas.

III.

Užsienietė (duomenys neskelbtini) pilietė H. F. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

Apeliaciniame skunde vadovaujasi Įstatymo 112 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad įrodžiusios, jog tai būtina, ir kiekvieną atvejį vertindamos individualiai, valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Taigi prieglobsčio prašytojui sulaikymas gali būti taikomas tik, jei tai atsižvelgiant į individualias prieglobsčio prašytojo aplinkybes yra būtina ir negali būti taikomos kitos švelnesnės alternatyvios priemonės.

Dėl užsienietės tapatybės nurodo, jog jos asmens tapatybė nėra nustatyta (oficialiai patvirtinta), tačiau užsienietė yra linkusi bendradarbiauti su Migracijos departamentu dėl jos nustatymo, t. y. pateikdama prieglobsčio prašymą Migracijos departamentui nurodė savo tikrąją tapatybę ir Migracijos departamentas šiais duomenimis vadovaujasi nagrinėdamas prieglobsčio bylą. Be to, jos vyras į bylą yra pateikęs santuokos liudijimą, kuriuo vadovaujasi tiek Migracijos departamentas, nagrinėdamas bylą, tiek Užsieniečių registracijos centras, sulaikydamas juos kaip šeimos narius vienoje patalpoje. Taigi, nors užsienietė nėra pateikusi savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau institucijos abejonių dėl jos tapatybės nėra išreiškusios.

Dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nurodo, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl teikiamos pagalbos teismui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nurodo, jog užsienietė sąžiningai atskleidė Vilniaus miesto apylinkės teismui visas šeimos aplinkybes, paaiškino, kodėl pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, taigi atskleidė visas Vilniaus miesto apylinkės teismui rūpimas aplinkybes ir bendradarbiavo, nustatant jos teisinę padėtį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nevertino šeimos pažeidžiamumo, be to, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos bylose, kai užsieniečiams pasišalinus iš Užsieniečių registracijos centro ir juos sulaikius, atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą, taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Teismas, priimdamas sprendimą nevertino aplinkybės, kad pareiškėja yra besilaukianti, todėl, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 182 punktu, yra laikytina pažeidžiamu asmeniu, jai yra taikomos visos pažeidžiamiems asmenims numatytos garantijos, be to, tai lemia ir visos šeimos pažeidžiamumą. Pareiškėjos vyras turi rūpintis savo besilaukiančia žmona, kuriai likti vienai be vyro yra nesaugu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji laukiasi vaikelio ir yra užsienietė, atsidūrusi jai svetimoje aplinkoje tiek socialine, tiek kultūrine prasme, neturi artimųjų ar draugų, kurie galėtų ja pasirūpinti, jos atskyrimas nuo vyro gali kelti stresinę situaciją, nerimą, baimę, nesaugumo jausmą, kas gali turėti itin neigiamų pasekmių jos nėštumui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tam, kad pažeidžiamų asmenų sulaikymas būtų teisėtas, nepakanka vien objektyviai egzistuojančio sulaikymo pagrindo, o turi būti nustatytos ypatingos aplinkybės, leidžiančios sulaikyti pažeidžiamus asmenis, t. y. tiek pats sulaikymo pagrindas turi būti ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ir pan.), tiek negalėjimas realiai taikyti alternatyvos (kai taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė jau buvo pažeista). Byloje nėra duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, o alternatyvi sulaikymui priemonė jos atžvilgiu niekada nebuvo taikyta, todėl teigti, kad jai realiai negali būti pritaikyta alternatyva, nėra pagrindo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepime į užsienietės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymi, kad užsienietės tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis (užsienietės paaiškinime nurodytas jos kelionės galutinis tikslas – Vokietija arba Danija), ji piktnaudžiauja Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktomis teisėmis bei prieglobsčio procedūra (prieglobsčio prašymas yra tik būdas nevaržomai keliauti į kitas Europos Sąjungos šalis), ji į Europos Sąjungos šalių zoną atvyko nelegaliai, jos asmens tapatybė nenustatyta, tik atvykusi ji prisistatė kitu vardu ir pavarde (naudojosi įtariamai iš dalies suklastotu asmens dokumentu ir bandė klaidinti pareigūnus, prisistatydama netikrais duomenimis), daugiau tikėtina nei priešingai, kad ji iš savo tėvynės išvyko dėl ekonominių, o ne politinių priežasčių, todėl yra pagrindas manyti, kad ji, piktnaudžiaudama prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis, gali vėl bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos į daugiau ekonomiškai išsivysčiusias Europos Sąjungos valstybes (2016 m. balandžio 15 d., nesulaukusi galutinio sprendimo jos atžvilgiu, tyčia, piktybiškai pažeisdama Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos). Užsienietė neteisėtai keliauja Europos Sąjungos viduje, neteisėtai kerta išorinę Europos Sąjungos sieną, todėl, įvertinus pažeidimų pavojingumo pobūdį, kuris pasireiškia piktybiniu elgesiu ir kelia visuomenės nepasitenkinimą, tyčia vilkina prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūras, pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitų Europos Sąjungos šalių įstatymus. Vilniaus rinktines Sienos kontrolės skyriaus atstovo teikime buvo paminėtas H. F. nėštumo faktas (remiantis 2016 m. balandžio 13 d. medicininiu pažymėjimu Nr. 19, H. F. nustatytas 12 savaičių nėštumas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimas buvo tenkintas ir užsienietė sulaikyta Užsieniečių registracijos centre, iki jos atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. liepos 19 d., teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sulaikymą Užsieniečių registracijos centre užsienietei skyrė vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat įvertinta ir tai, kad ji gali slėptis, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietė gali vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių įstatymus.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, jeigu neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

Iš Migracijos departamento 2016 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (15/6-8)15PR-23 „Dėl prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“ matyti, jog užsienietę buvo nuspręsta įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, jos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo priimtas nagrinėti iš esmės, ji kartu su vyru M. A. buvo apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre (užsienietės H. F. asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietės asmens byla) l. 46). H. F. kartu su savo vyru M. A. 2016 m. balandžio 15 d. 14.40 val. pasišalino iš VSAT Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiai 2016 m. balandžio 16 d. apie 9.19 val. buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje, Augustavo mieste (užsienietės asmens bylos l. 37–39, 40–41). Tai sudarė pagrindą VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriui teikimu kreiptis į teismą dėl užsienietės sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); (1 p.); užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (10 p.).

Kalbant apie asmenų sulaikymą, taip pat svarbu paminėti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendime nurodytas pagrindas sulaikyti užsienietę buvo, t. y. nevykdydama prieglobsčio prašytojo pareigų, ji savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Tačiau nagrinėjamu atveju yra itin svarbu pažymėti tai, jog užsienietė laukiasi (dėl šios faktinės aplinkybės egzistavimo ginčo nėra, ji yra patvirtinta 2016 m. kovo 17 d. prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo pažyma, b. l. 25–28). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Taigi užsienietė dėl to, jog laukiasi, laikytina pažeidžiamu asmeniu.

Pagal Įstatymo 114 straipsnio 3 dalį, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Be to, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija skelbia, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas; valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti (8 str.).

Kaip jau minėta, pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo atveju aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra: nors objektyviai aplinkybės, kad užsienietės tapatybė nėra oficialiai patvirtinta, bei tai, jog prieglobsčio prašytoja (užsienietė), grubiai ignoruodama aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos ir iš jos išvyko, gali būti pagrindas apriboti jos judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, taip pat ir taikyti sulaikymą, tokia priemonė pažeidžiamu asmeniu laikytinai užsienietei, kuri laukiasi, gali būti skiriama tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek, kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1797-756/2015, 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3714-662/2015). Šiuo atveju vertinant išdėstytas aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste užsienietės sulaikymas Užsieniečių registracijos centre vertintinas kaip netikslinga ir neproporcinga priemonė, o aplinkybių, kurios Įstatymo prasme galėtų būti suprantamos kaip ypatingos, sudarančios pagrindą sulaikyti užsienietę, teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta.

Tiesa, jog užsienietės tapatybė oficialiai nėra patvirtinta, tačiau byloje yra pateikta jos santuokos liudijimo kopija, kuria vadovaujamasi nustatant užsienietės tapatybę (užsienietės asmens bylos l. 56–59). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog užsienietė atskleidė teismui visas šeimos aplinkybes (apie artimus giminaičius, gyvenančius kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse), paaiškino, kodėl pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, bendradarbiavo nustatant jos teisinę padėtį.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neįvertino Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo, kuri gali būti taikoma prieglobsčio prašytojui (Įstatymo 115 str. 5 d.) – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, – užsienietei taikoma iki 2016 m. liepos 19 d., atsižvelgiant į VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikime nurodytą terminą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas yra pakeičiamas, paskiriant H. F. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės H. F. (H. F.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti ir paskirti (duomenys neskelbtini) pilietei H. F. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę H. F., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2016 m. liepos 19 d.

Nutartis neskundžiama.             

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Arūnas Dirvonas

              Veslava Ruskan