Baudžiamoji byla Nr. 1-385-651/2013

 Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00244-12-0

 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.;

 (S)

1.1.7.2.5.;2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ernestai Rakūnaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, gynėjui advokato padėjėjui Eimantui Dambrauskui, nukentėjusiajam D. B., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

J. B., 2012 m. birželio 6 d. apie 16.30 val., Kaune, prie Savanorių pr. 16 namo, viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl mažareikšmės dingsties prikibo prie D. B., kuriam sudavė kumščiais ne mažiau 3 smūgių į veidą ir kaklą, padarydamas odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje su kraujosruva, odos nubrozdinimą kaklo srityje, dešinio žando srityje, nosies nugarėlėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis J. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad viskas įvyko dėl avarinės situacijos. 2012 m. birželio 6 d. apie 16 val. vairavo autobusą, važiavo pirma eile, priekyje iš antros eilės į pirmą užsuko ir staigiai sustojo lengvasis automobilis. Jis išlipo, vairuotojui gražiai pasakė: „ką tu čia išsidirbinėji, patrauk mašiną“. Vairuotojas metrą pavažiavo ir vėl sustojo, automobilis sugedęs nebuvo. Automobilio vairuotojas jam parodė pirštu gestą, jis užpyko, išlipęs atsidarė automobilio dureles ir sugriebė vairuotoją už marškinių. Gal ir norėjo duoti į „snukį“, bet nesudavė nė vieno smūgio. Paskui jį patį prispaudė ir sumušė iš baro išbėgęs padavėjas. Buvo iškviesta policija. Nukentėjusiajam buvo tik nubrozdinimai, kurie galėjo atsirasti, kai jį patį prispaudė vyras iš baro ir kirto į galvą kelis smūgius. Jis negalėjo apvažiuoti to automobilio, o paskui jį susidarė eilė. Kai baigėsi konfliktas, buvo patrauktas ir automobilis, gal vairuotojas patraukė. Savo veiksmus vertina teigiamai. Kito vairuotojo automobilyje sėdėjo mergina, turbūt norėjo prieš ją pasirodyti. Ji ir į policiją Kęstučio gatvėje buvo nuvažiavus. Iš autobuso jis buvo išlipęs du kartus.

            Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

            Nukentėjusysis D. B. parodė, kad važiavo Savanorių pr. antra juosta, kažkas pasidarė automobiliui, pradėjo trūkčioti, ir jis staiga persirikiavo į pirmą juostą. Kito varianto neturėjo, būtų užblokavęs visą antrą eilę. Autobusas net nevažiavo, o stovėjo stotelėje, kai jis persirikiavo, ir autobusas tik tada pradėjo važiuoti ir jam signalizuoti. Jis sustojo, įsijungė avarinį signalą, tada išlipo autobuso vairuotojas ir pradėjo rėkti. Jis pabandė patraukti automobilį, užsivedė, bet pavažiavo truputį ir vėl užgeso. Autobuso vairuotojas jį aplenkė, kažką rėkė, jis paklausė, kas yra, ir pakėlė į šonus rankas. Nepadorių gestų nerodė, tik abi rankas pakėlė į viršų, kai autobuso vairuotojas jam užblokavo kelią. Prieš užblokuojant jis nieko nerodė. Autobuso vairuotojas išlipo, atidarė jo automobilio duris ir jam trenkė, pradėjo tempti iš mašinos. Tiksliai negali pasakyti, bet autobuso vairuotojas jam sudavė mažiausiai du smūgius: į kaklą, į nosį, smakrą. Kaklą nubrozdino, kai tempė iš mašinos, suplėšė „bliuzoną“. Autobuso vairuotojas jį talžė, jis buvo užsimerkęs. Autobuso vairuotojas jo iš automobilio nebuvo išvilkęs, viskas vyko viduje. Kai autobusas užblokavo jam kelią, durelių nebuvo galima atidaryti, nebuvo galima išlipti pro tą tarpelį, vairuotojas bandė jį išplėšti. Autobuso vairuotojas atšoko, kai praeivis sudavė. Baro savininkė iškvietė policiją, irgi bandė išskirti. Į policiją jį nuvežė pareigūnai. Parašė pareiškimą. Kitą rytą pradėjo galvą skaudėti, tuomet važiavo į ligoninę, tą pačią dieną gal nejautė skausmo nuo streso. Automobilį į garažą nuvilko tėtis, buvo sugedęs kuro siurblys, pas tėtį suremontavo. Vairavimo stažas tuo metu buvo apie pusę metų. Po pusės metų policija jį išsikvietė, pasakė, kad turi nubausti dėl to įvykio, jis sakė, kad jo automobilis sugedo, bet sakė vis tiek nubaus, nes nėra dokumentų, patvirtinančių remontą. Skyrė 50 Lt baudą, baudą sumokėjo. Reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 5000 Lt, nes patyrė šoką, stresą, gėdą. Buvo nubrozdintas kaklas, nosis, smakras, lūpa prakirsta. Po įvykio labai sutriko sveikata, jam buvo paskirtas gulimas režimas. Galėjo vaikščioti, bet svaigo, galva, pykino. Jis negalėjo sportuoti, praleido varžybas, kurioms ruošėsi du metus. Dabar vėl sportuoja.

            Liudytoja A. M. parodė, kad J. B. nepažįsta, D. B. dabar jau pažįsta, jis draugauja su jos dukra. 2012 birželio 6 d. ji dirbo savo bare, 16-16.30 val. matė, kaip prie baro privažiavo automobilis „Ford Mondeo“ žalios spalvos, pirma juosta lėtai, su avariniu signalu, tuo metu atvažiavo autobusas, užblokavo jam kelią ir iššoko autobuso vairuotojas, kuris pradėjo mušti jaunuolį, sėdintį automobilyje. Iš pradžių mušė per langą, bandė išsitempti jaunuolį per vairuotojo pusės dureles. Ji išbėgo į gatvę, tempė nuo jaunuolio autobuso vairuotoją. Atsirado daugiau žmonių, kurie iš baro atbėgo. Autobuso vairuotojas ir ją stūmė, buvo agresyvus. Ji iškvietė policiją. Sužalojimų ant kaltinamojo nematė, bet nukentėjusysis buvo sumuštas, sužalojimai matėsi veide, po akimis, kaklas buvo raudonas. Autobuso vairuotojas jaunuolį smaugė, griebė už kaklo, o kita ranka smūgiavo į galvą. Nukentėjusiajam iš lūpos ar iš nosies bėgo kraujas, kraujo žymės matėsi toje srityje. Autobusas buvo išsikišęs į priešpriešinę eismo pusę. Eismas nebuvo sutrikęs, galėjo pravažiuoti lengvoji mašina. Kaltinamasis išsitraukė vaikiną iš automobilio ir toliau mušė vaikiną, o ji traukė jį už nugaros. Išsitraukęs negalėjo mušti, nes iš praeivių kažkas padėjo jį tramdyti. Atidarytos automobilio durelės buvo tiek, kad jėga lupant galima ištraukti.

            Liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dieną, kadangi buvo neseniai priimtas į darbą, važiavo su J. B. kaip stažuojamasis. J. B. vairavo. Atvažiavo į Laisvės al. stotelę. Sustojo, įlipo keleiviai. Tik pradėjus jiems važiuoti, jaunuolis su lengvuoju automobiliu staigiai užkišo, J. B. buvo priverstas staigiai stabdyti. Jaunuolis truputį pavažiavo. J. B. tik pradėjus važiuoti ir lenkiant automobilį, jaunuolis parodė nekultūringą gestą ranka vienu pirštu. Tada J. B. sustojo ir išlipęs nuėjo aiškintis. Matė, kaip J. B., atidaręs duris, aiškinosi su vairuotoju. Jis sėdėjo priekinėje sėdynėje dešinėje, bet nematė, kad būtų muštynės automobilyje. Nematė, kad J. B. būtų sugriebęs jaunuolį. J. B. iki pečių buvo įlindęs į automobilį. Tada išbėgo iš baro moteris ir vyras. Tas vyras pradėjo mušti J. B., tada jis iššoko iš autobuso ir išskyrė juos. Nieko jaunuoliui nebuvo padaryta, jei būtų prakirsta, matytųsi, kaip kad J. B. kraujas bėgo iš nosies nuo to vyro. Daugiau šioje situacijoje nukentėjo J. B.. Stabdymo momentą vertina kaip avarinę situaciją, nes jei J. B. nebūtų staigiai stabdęs autobuso, tikriausiai būtų apdaužęs tą automobilį. Niekas nebuvo sužeistas iš keleivių, nesiskundė. Jaunuolis sakė, kad eina su panele į tą barą, sakė, kad automobilis sugedo. J. B. iš autobuso buvo išlipęs vieną kartą.

Rašytine medžiaga:

Pareiškimu nustatyta, kad D. B. pranešė, kad 2012-06-06 apie 16.30 val. ties Savanorių pr. 16, buvo sumuštas ir užpultas savo automobilyje autobuso vairuotojo (b. l. 2).

Išrašu iš medicininių dokumentų nustatyta, kad D. B. galvos smegenų traumai būdingų pakitimų nematyti, rekomenduoti analgetikai, gulimas režimas (b. l. 3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra Kaune, ties Savanorių pr. 16 namu (b. l. 7-10).

Specialisto išvada Nr. G1438/12(02) nustatyta, kad D. B. konstatuota odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje su kraujosruva, odos nubrozdinimai kaklo srityje, dešinio žando srityje, nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių. Galvos smegenų sukrėtimas nepatvirtintas objektyviais klinikiniais duomenimis ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimamas (b. l. 16).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja A. M. atpažino J. B. kaip asmenį, kuris sumušė D. B. (b. l. 25-27).

2012-12-03 Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad D. B. buvo nubaustas 50,00  Lt bauda pagal ATPK 124¹ str. 4 d. už tai, kad 2012-06-06 16.30 val. Kaune, Savanorių pr. 14, vairavo automobilį, sustojo ir paliko stovėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-12-7236926). 

Nors J. B. kaltu neprisipažino, teigdamas, kad nukentėjusiajam D. B. nesudavė, nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti, kai jį patį prispaudė ir sumušė iš baro atbėgęs vyras, tačiau šie jo parodymai yra paneigti tiek nukentėjusiojo D. B., tiek liudytojos A. M. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi specialisto išvada objektyviai patvirtina, jog D. B. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dėl trijų ar daugiau trauminių poveikių. Liudytojas V. K. patvirtino, kad J. B. iki pečių buvo įlindęs į nukentėjusiojo automobilio vidų ir atbėgę iš baro moteris ir vyras gynė nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo D. B., liudytojų A. M., V. K. ir kaltinamojo J. B. parodymų analizė patvirtina, kad D. B. vairuojamas automobilis galėjo trukdyti autobuso, kurį vairavo kaltinamasis J. B., judėjimui pirma eile, todėl nukentėjusysis D. B. kaltinamojo reikalavimą patraukti automobilį stengėsi įvykdyti ir bandė pavažiuoti pirmyn, kad netrukdyti pravažiuoti autobusui. Tokiu būdu ši situacija buvo išspręsta taikiai, nukentėjusysis D. B. ramiai sėdėjo savo automobilyje, kai kaltinamojo J. B. vairuojamas autobusas lenkė jo automobilį. Nors nukentėjusysis D. B. neigė parodęs nepadorų gestą, teigė, kad tik pakėlė į viršų abi rankas, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo V. K. parodymais apie tai, kad J. B. tik pradėjus važiuoti ir lenkiant automobilį, nukentėjusysis parodė nekultūringą gestą vienu rankos pirštu. Būtent tokią konflikto priežastį nurodė ir pats kaltinamasis J. B. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Nors teismas nukentėjusiojo D. B. elgesį pripažįsta provokuojančiu, tačiau sprendžia, kad kaltinamojo J. B. reakcija buvo akivaizdžiai agresyvi ir nepriimtina, kadangi jis paliko savo darbo vietą ir viešoje vietoje dėl mažareikšmės priežasties panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, taip sukeldamas sumaištį, nutraukdamas ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių darbą. Kaltinamojo J. B. veika akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jis, demonstruodamas viešoje vietoje nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai kelia pavojų viešajai tvarkai.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis J. B. panaudojo smurtą D. B. atžvilgiu, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Jo atsakomybę  sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, dirbantis, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų centre neregistruotas, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarys teigiamas išvadas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.).

Daiktinių įrodymų nėra.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. D. B. nurodė, kad neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, stresas, nepatogumai, išgyvenimai. Dėl patirto sužalojimo skaudėjo galvą, turėjo laikytis gulimo režimo, negalėjo susitvarkyti buities, dėl streso negalėjo miegoti naktimis. Buvo nedarbingas, negalėjo lankyti kultūrizmo treniruočių ir dalyvauti varžybose, kurioms ruošėsi du mėnesius iki įvykio.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo J. B. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam D. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis dėl odos nubrozdinimo apatinėje lūpoje su kraujosruva, odos nubrozdinimų kaklo srityje, dešinio žando srityje, nosies nugarėlėje patyrė fizinį skausmą, emocinį šoką, bendravimo ir kitus nepatogumus, tačiau nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad šie nepatogumai tęsėsi ilgą laiką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad galvos smegenų sukrėtimas nepatvirtintas objektyviais klinikiniais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis kreipėsi į medikus dėl tolimesnio gydymo, patiria ilgalaikes pasekmes – jaučia skausmus, negali fiziškai dirbti ar sportuoti. Sporto ir sveikatingumo klubo pažyma, kad D. B. dėl traumos nelankė treniruočių ir negalėjo dalyvauti kultūrizmo varžybose nėra medicininis dokumentas, kurio pagrindu galima spręsti dėl patirto sužalojimo įtakos nukentėjusiojo galimybei sportuoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis D. B. nustatytinas 1000 Lt, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo J. B. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Išlaidos, patirtos D. B. advokato paslaugoms apmokėti, pripažintinos proceso išlaidomis, išieškant iš kaltinamojo J. B. (BPK  106 str. 2 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams. J. B. be bausmę vykdančios institucijos žinios privalo nekeisti gyvenamosios vietos.

            Priteisti iš J. B. D. B. naudai 1000,00 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš J. B. D. B. naudai 1000,00 (vieną tūkstantį) Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Dalia Kursevičienė