Administracinė byla Nr. A-1655-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02325-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. 2017 m. gegužės 4 d. jis buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K). Atlikinėdamas paskirtą nuobaudą Lukiškių TI-K jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl nuobaudos termino skaičiavimo, nes žinojo, kad Alytaus PN administracija nesilaikys teisės aktų ir jį kamerų tipo patalpose laikys ilgiau nei priklauso. Atlikinėjant nuobaudą Lukiškių TI-K už pažeidimą jam buvo skirta 10 parų kamerų tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose jis buvo laikomas 11 parų neteisėtai. Su 2017 m. liepos 11 d. skundu jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų. Kalėjimų departamentas nekontroliavo Alytaus PN ir neatliko jokių veiksmų, kad būtų nubausti Alytaus PN pareigūnai už padarytus pažeidimus. Dėl šių aplinkybių jis patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4.       Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 3 d. buvo laikinai izoliuotas nutarimu Nr. 1251, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (tolia – ir BVK) 144 straipsnio pagrindu, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno. Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr.49-1093 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Pareiškėjas į kamerą buvo patalpintas 2017 m. balandžio 4 d. 17.00 val. 2017 m. gegužės 5 d. jis buvo perkeltas į Lukiškių TI-K šios nuobaudos tolimesniam atlikimui. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr.62-822 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Kadangi nuobaudos buvo skirtingos, nes skirtingos jų vykdymo ir nuteistųjų laikymo sąlygos, todėl 10 parų (Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-822 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų) buvo priskaičiuota prie 6 mėnesių (Alytaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 49-1093 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams)). Pareiškėją iš kamerų tipo patalpų Alytaus PN pareigūnai išleido 2017 m. spalio 14 d. 17.00 val. Alytaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 13 d. skundą, pripažino, kad 2017 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 1251 dėl laikinojo izoliavimo nebuvo pridėtas prie visos nubaudimo medžiagos ir laikinojo izoliavimo para nebuvo įskaičiuota į bendrą paskirtos nuobaudos laiką. Skaičiuojant nuobaudą buvo padaryta klaida ir pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas ilgiau nei priklausė, pareigūnai suklydo netyčia ir pareiškėjo atsiprašė dėl padarytos klaidos. Pareiškėjo teiginiai dėl patiriamų išgyvenimų yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos namai savo veiksmais (veikimu / neveikimu) padarė jam žalą.

5.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6.       Kalėjimų departamentas nurodė, kad Alytaus PN pareigūnai padarė klaidą, skaičiuodami nuobaudos atlikimo terminą, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie jam kilusią žalą. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus.

II.

7.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

8.       Teismas, vertindamas, ar pagristai atsakovo atstovas pasibaigus 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu paskirtos nuobaudos galiojimo laikui, laikė pareiškėją kamerų tipo patalpose iki 2017 m. spalio 14 d., t. y. papildomai 11 parų, akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas valstybės atsakomybės sąlygas, įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose ypatumus bei vadovaudamasis BVK ir

9.       Teismas taip pat nustatė, kad Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2017 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 1251 dėl nuteistojo laikinojo izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, pareiškėjas 2017 m. balandžio 3 d. 10.50 val. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Alytaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams už tai, kad vartojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis. Pareiškėjas į kamerų tipo patalpas patalpintas 2017 m. spalio 4 d. 17 val. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. perkeltas į Lukiškių TI-K tolimesniam nuobaudos atlikimui. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-822 pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 dienų už tai, kad vartojo necenzūrinius žodžius, žargoną.

10.       Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato, jog naujai paskirtos nuobaudos laikas turėtų būti įskaitomas į atliekamos nuobaudos laiką, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpiu gavus naują drausminę nuobaudą, pirmoji nuobauda buvo pagrįstai stabdoma, iki kol nuteistasis atliks naujai paskirtą drausminę nuobaudą, kaip nustatyta BVK 143 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo buvimas kamerų tipo patalpose pagrįstai buvo pratęstas terminui, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-822 paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų.

11.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo praleistas laikas 2017 m. spalio 3 d. kamerų tipo patalpoje dėl laikinojo izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, turėjo būti įskaitytas į bendrą 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 paskirtos nuobaudos laiką (BVK 144 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad Alytaus PN 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 363-1701 dėl padaryto pažeidimo pareiškėjo atsiprašė.

12.       Teismas sprendė, kad pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpis pagrįstai pratęstas 10 dienų dėl jam naujai 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-822 paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau nepagrįstai neįskaitytas 2017 m. balandžio 3 d. nuteistojo laikinasis izoliavimas (para) į bendrą 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 paskirtos nuobaudos laiką.

13.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2017 m. liepos 11 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuriame nurodė, jog 2017 m. balandžio 3 d. jam buvo paskirta drausminė nuobauda – patalpinimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams ir į skirtos nuobaudos terminą nebuvo įskaičiuotas laikinojo izoliavimo laikas. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-5362, kuriame nurodė, kad 2017 m. balandžio 3 d. 10.50 val. nutarimu Nr. 1251 pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus. Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Minėto nutarimo blanko antroje pusėje, ties pastraipa nuteistasis iš kamerų tipo patalpų išleistas arba grąžintas į paprastąją grupę (reikalingą pabraukti) nurodyta data 2017 m. spalio 4 d. 17.00 val. Sprendime paaiškino, kad minėtas įrašas yra toje blanko dalyje, kuri turėtų būti užpildyta tik tada, kai pareiškėjas bus išleidžiamas iš kamerų tino patalpos.

14.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui skirtos nuobaudos laikas nebuvo pasibaigęs, sprendė, kad Kalėjimų departamentas pagal pareiškėjo 2017 m. liepos 11 d. skundą išsamiai išnagrinėjo surinktą medžiagą, įvertino visas pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, raštu išsamiai atsakė į pareiškėjo skundą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir informavo Alytaus PN bei Lukiškių TI-K dėl pareiškėjo skundo, įpareigodamas užtikrinti, kad pareiškėjui skirtos nuobaudos laikas būtų skaičiuojamas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl nėra pagrindo vertinti, kad Kalėjimų departamentas neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Kalėjimų departamento atsakymas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pareiškėjo argumentus, jog Kalėjimų departamentas nekontroliavo ir neatliko jokių veiksmų dėl pareigūnų nubaudimo, vertino kaip deklaratyvius.

15.       Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, į pažeidimo trukmę (para), į vertybes, kurioms padarytas pažeidimas kėlė grėsmę (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), į tai, kad gavę informaciją apie padarytą pažeidimą Alytaus PN oficialiu raštu atsiprašė pareiškėjo, į tai, jog nenustatyta sunkesnio pobūdžio neigiamų padarinių, kad būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, į bendruosius teisės principus, sprendė, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

III.

16.       Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kuris, pareiškėjo teigimu, privalo išaiškinti teisės aktų nuostatas, o nesivadovauti vien pareiškėjo žinojimu.

17.       Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas priimtas šališkai, pažeidžiant pareiškėjo teises, netinkamai aiškinant teisės aktus. Teismas neiškvietė į teismo posėdį atsakovo atstovo, todėl pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė užduoti jam klausimus. Be to, teismas vadovavosi atsakovo atstovo atsiliepimu į skundą ir nepateikė teisės aktų išaiškinimo.

18.       Pareiškėjas, pabrėždamas BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentuoja, kad teismas nepagrįstai vadovavosi BVK 143 straipsnio 5 dalimi.

19.       Pareiškėjas, akcentuodamas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą ir teismo posėdyje nurodytus argumentus, pažymi, kad paskirtos iki 15 parų nuobaudos laikas neprasitęsia. Pareiškėjas paaiškina, kad 2017 m. sausio 19 d. jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. 2017 m. balandžio 4 d. jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į kamerų tipo patalpas. 2017 m. balandžio 19 d. buvimas drausmės grupėje pasibaigė ir buvo pervestas į paprastąją grupę.

20.       Pareiškėjo vertinimu, nei BVK, nei kitose teisės aktuose nėra nurodyta, kad atliekant paskirtą 6 mėnesių trukmės nuobaudą kamerų tipo patalpose ir padarius pažeidimą, už kurį skiriama iki 15 parų nuobauda, antroji nuobauda neturi būti įskaičiuota į paskirtą 6 mėnesių trukmės nuobaudos laiką. 6 mėnesių ir iki 15 parų trukmės nuobaudų atlikimo sąlygos skiriasi. Konkrečiu atveju 10 parų nuobauda nepagrįstai buvo priskaičiuota prie 6 mėnesių trukmės nuobaudos.

21.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir nepagrįstai atmetė jo prašymą išreikalauti iš atsakovo atstovo tikslu paneigti atsakovo atstovo pateiktų duomenų neatitikimą tikrovei, medžiagą apie analogiškas šiam atvejui kitam nuteistajam skiriamas nuobaudas (6 mėnesių ir iki 15 parų) ir jų skaičiavimą, kuri pagrįstų skundo argumentą, jog negalima atliktų nuobaudų priskaičiuoti prie 6 mėnesių nuobaudos.

22.       Pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 143 straipsnio 2 dalies 5 punktu, akcentuoja, kad teisiniu reglamentavimu nėra nustatyta, kad gaunant naują nuobaudą ankstesnė drausminė nuobauda turi būti stabdoma. Teisės aktai tik nurodo, kad paskiriant naują drausminę nuobaudą, ji turi būti vykdoma tuoj pat. Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo vadovautis BVK 3 straipsnio 3 ir 4 dalimis.

23.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kalėjimų departamentas patvirtino, kad Alytaus PN administracija, skaičiuodama nuobaudos terminą, padarė klaidą. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundo argumentų dėl nuobaudos skaičiavimo neginčijo.

24.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad maksimalus skiriamos nuobaudos terminas pagal BVK nuostatas yra 6 mėnesiai, tačiau konkrečiu atveju nuobauda buvo atliekama 11 parų ilgiau.

25.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas, aiškindamas dėl pareigos nurodyti priimti sprendimo motyvų apimtis, vadovavosi senais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimais.

26.       Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas neprivaloma atsakyti į kiekvieną argumentą, neatleidžia teismo nuo pareigos pateikti nešališką ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo išaiškinimą.

27.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, jog pareiškėjo buvo atsiprašyta. Atsiprašymo nebuvo, o kai 2017 m. spalio 4 d. buvo iškeltas klausimas dėl nuobaudos skaičiavimo, Nuteistųjų skirstymo į būrius komisija nurodė pareiškėjui nekelti pretenzijų. Teismui jis paaiškino, kad šias aplinkybes gali patvirtinti kiti nuteistieji, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovo atstovo teiginiai dėl klaidos ir atsiprašymo turėjo būti atmesti kaip neatitinkantys tikrovės.

28.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29.       Atsakovo atstovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.  Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais argumentais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. 

30.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

31.       Kalėjimų departamentas nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei jų visumą ir tai padarė laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą, ir teigia, kad remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais jo nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

32.       Bylos dalykas – 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui M. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neteisingai apskaičiuotas drausminės nuobaudos atlikimo pabaigos terminas, pareiškėjas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose buvo neteisėtai perlaikytas 11 parų).

33.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpis pagrįstai buvo pratęstas 10 dienų laikotarpiui dėl jam naujai 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-822 paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau nepagrįstai neįskaitytas 2017 m. balandžio 3 d. pareiškėjo laikinasis izoliavimas (para) į bendrą 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 paskirtos nuobaudos laiką. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o apsiribojo pareiškėjo teisės būti laikomam Alytaus PN teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu.

34.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad išaiškintų teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas teigia, kad sprendimą priėmė šališkas teismas, buvo pažeistos jo procesinės teisės (atsisakyta iškviesti atsakovo atstovus, neleista jiems užduoti klausimų, neišreikalauti įrodymai, susiję su kitu nuteistuoju), neišaiškintos teisės aktų nuostatų, ir laikosi pozicijos, kad nepagrįstai nebuvo nustatyta, jog jis kamerų tipo patalpose neteisėtai buvo perlaikytas 11 parų.

35.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. 

36.       Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, ir byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas dėl ABTĮ 146 straipsnyje nurodytų pagrindų; 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

37.       Pareiškėjas nurodo, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas teigia, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, ir yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teisėjos priimtą sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, apie tai, kad netenkinti pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, kuriais kritikuojama pirmosios instancijos teismo nurodyta EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad sprendimo motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, daro išvadą, kad pareiškėjas teigia, jog sprendimas yra be motyvų ir turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

39.       Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Lietuvos vyriausias administracinis teismas taip pat vadovaujasi šia praktika (žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020; kt.). Pareiškėjas nėra nurodęs, jog EŽTT šiuo aspektu yra pakeitęs praktiką.

40.       Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. 

41.       Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

42.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo procesines teises, nes neiškvietė į teismo posėdį atsakovo atstovų, neišreikalavo įrodymų, susijusių su kitu nuteistuoju (M. G. (pareiškėjas nurodo pavardę G.), kuris taip pat paskirtą nuobaudą atlikinėjo Lukiškių TI-K kameroje ir jam atlikinėjant paskirtą nuobaudą 6 mėnesius buvo paskirtos drausminės nuobaudos perkeliant į kamerų tipo patalpas iki 15 parų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, dėl kokių konkrečių skunde nurodytų aplinkybių įrodymo buvo būtina kviesti atsakovo atstovus į teismo posėdį. Atsakovo atstovai byloje yra pateikę atsikirtimus į pareiškėjo skundą, turimus dokumentus, susijusius su pareiškėjui paskirtomis nuobaudomis ir jų atlikimu. Byloje nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas, dėl kurio turėtų būti kviečiamas į teismo posėdį pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas darbuotojas D. A., nes pagal bylos duomenis pareiškėjas Lukiškių TI-K paskirtas nuobaudas atlikinėjo pagal Alytaus PN direktorius K. J. ir Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojo, einančio direktoriaus pareigas, R. O. nutarimus. Apeliacinės instancijos teismas išreikalavo iš atsakovo dokumentus, susijusius su M. G. nuobaudų atlikimu.

43.       Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpis pagrįstai buvo pratęstas 10 parų laikotarpiui dėl jam naujai paskirtos drausminės nuobaudos, pažymi, kad BVK (redakcija, galiojusi pareiškėjo nuobaudų atlikimo metu) 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte buvo nustatyta, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo 15 parų iki 6 mėnesių. Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime (BVK 142 str. 3 d.). Pagal BVK 143 straipsnio 5 dalį, paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma.

44.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 207 punkte nustatyta, jog laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudą atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo. Nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje (Taisyklių 223 p.). Taisyklių 228 punktas numato, jog atlikę nuobaudą nuteistieji nedelsiant paleidžiami iš kamerų tipo patalpų.

45.       Byloje nustatyta, kad Alytaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui, pareiškėjas į kamerų tipo patalpas patalpintas 2017 m. spalio 4 d. 17 val. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. perkeltas į Lukiškių TI-K tolimesniam nuobaudos atlikimui. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-822 pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 dienų laikotarpiui. Pagal bylos duomenis ši nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis BVK (redakcija, galiojusi pareiškėjo nuobaudų atlikimo metu) 142 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti paskirta nuobauda – nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 15 parų.

46.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BVK 143 straipsnio 5 dalimi, sprendė, kad pareiškėjui pirmosios nuobaudos atlikimas pagrįstai buvo stabdomas, iki pareiškėjas atliks naujai paskirtą drausminę nuobaudą; pareiškėjo buvimas kamerų tipo patalpose pagrįstai buvo pratęstas terminui, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 62-822 paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų laikotarpiui.

47.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjui paskirtomis nuobaudomis (perkėlimu į kamerų tipo patalpas), daro išvadą, kad šioje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neprivalėjo atlikti abiejų paskirtų nuobaudų, t. y. pareiškėjas, atlikdamas drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui, kartu atliko ir jam paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 10 dienų laikotarpiui. 

48.       Atsakovo atstovas, atsižvelgdamas į taikomas skirtingas nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose, kai jie atlieka nuobaudą, paskirtą pagal BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ir nuobaudą, paskirtą pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pagrįstai nurodo, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams vykdymas buvo sustabdytas. Pareiškėjui nebuvo paskirtos tos pačios nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, nes taikant šias nuobaudas nuteistieji laikomi skirtingomis sąlygomis (pareiškėjas jam paskirtą 10 parų nuobaudą privalėjo atlikti griežtesnėmis sąlygomis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas turėjo atlikti abi jam paskirtas nuobaudas, o tai, kad paskirtą antrąją nuobaudą jis atliko ne po to, kai pabaigė atlikti pirmąją nuobaudą, nesudaro pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, t. y. ši įkalinimo įstaiga sprendė, kokia tvarka pareiškėjas turi atlikti jam paskirtas nuobaudas.

49.       Pareiškėjas byloje nėra nurodęs teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjui buvo paskirtos tokios pat drausminės nuobaudos, nes, kaip jau minėta, pareiškėjui buvo paskirtos skirtingos drausminės nuobaudos, be to, pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui išsakyti argumentai nesudaro pagrindo nustatyti, jog pareiškėjas neturėjo atlikti abiejų paskirtų nuobaudų dėl jo padarytų pažeidimų. Tai, kad naujai paskirtą nuobaudą pareiškėjas atliko tuoj pat po jos paskyrimo, o ne po to, kai pareiškėjas baigė atlikti pirmąją nuobaudą (ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo antros nuobaudos paskyrimo), nėra pagrindas nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.

50.       Akcentuotina, kad BVK 145 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys šio kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. BVK 145 straipsnio 2 dalyje kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas; kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. BVK 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 3) kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.

51.       Byloje atsakovo atstovas pateikė įrodymus, kad kitas pareiškėjo nurodytas nuteistasis M. G., kuriam taip pat Alytaus PN buvo paskyrusi 6 mėnesių perkėlimą į kamerų tipo patalpas, nuobaudą atlikinėjo Lukiškių TI-K, kur jam buvo paskirtos dvi nuobaudos – 10 parų perkėlimas į kamerų tipo patalpas ir viena nuobauda – 15 parų perkėlimas į kamerų tipo patalpas, tačiau jis nuobaudas atlikinėjo tik 6 mėnesius. Įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo nustatyti, kad dėl to ir pareiškėjas neturėjo atlikti jam paskirtos 10 parų nuobaudos (jam negalėjo būti pratęstas 6 mėnesių terminas). 

52.       Byloje nenustatyta bei pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, kad jis buvo diskriminuojamas dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, t. y. kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, atlyginti, tik laimėjęs konkursą.

53.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio normose įtvirtintas visų asmenų lygybės principas (Lietuvos Respublikos (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; kita vertus, šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai).

54.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos BVK nuostatos, nustatančios nuobaudų skyrimą ir jų atlikimo tvarką, nėra diskriminuojančios pareiškėją.

55.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad Alytaus PN dėl padaryto pažeidimo (pareiškėjo praleistas laikas 2017 m. spalio 3 d. kamerų tipo patalpoje dėl laikinojo izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, neįskaitytas į bendrą 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 paskirtos nuobaudos laiką (BVK 144 str.)) atsiprašė. Tačiau pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti, nes byloje pateiktas rašytinis įrodymas, jog Alytaus PN atsiprašė (žr. Alytaus PN 2017 m. liepos 6 d. raštą Nr. 363-1701).

56.       Pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad nepagrįstai nenustatyti Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai (neveikimas), nepripažinti pagrįstais, nes šie argumentai nėra pagrįsti nei bylos įrodymais, nei teisės aktais.

57.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog pareiškėjas neteisėtai buvo laikomas vieną parą per ilgai kamerų tipo patalpoje.

58.       Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

59.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

60.       Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

61.       Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

62.       Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

63.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, trukmę bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nustatė, jog pareiškėjui nepriteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o pažeista teisė ginama pripažįstant pareiškėjo teisių pažeidimą.

64.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių jis nesutinka su jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdu. Pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, kad nustatytas pažeidimas padarė įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai. 

65.       Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

66.       Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinimuose yra nurodęs prašymą užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, t. y. pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

67.       ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

68.       Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

69.       Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų dėl būtinumo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjas paaiškinimus pateikė raštu. Dėl to pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

             Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė