Civilinė byla Nr. 2S-1990-640/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31303-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.5; 3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje sprendžiant ieškovo I. P. V. skundo atsakovui J. B. dėl sklypo dalies užgrobimo, priėmimo klausimą.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas I. P. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu atsakovui J. B. dėl sklypo dalies užgrobimo.

2.       Skunde nurodoma, kad 2019 m. liepos 11 d. atvažiavus į SB „(duomenys neskelbtini)“ esančią nuosavą valdą, asmuo išvydo, jog dalis metalinės tvoros nuardyta, išverstas sklypo pietvakarių kampe įbetonuotas riboženklis , o vietoje jo įkaltas metalinis strypas, prie kurio pririšta virvė kampu driekiasi iki bendros tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 ribos gali. Vaismedžiai, augę arti suniokoto ir išversto riboženklio nupjauti. Asmuo teigia supratęs, jog jau pradėtas realizuoti jo sklypas dėl to kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakė priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.       Nustatė, kad iš ieškovo paduoto procesinio dokumento turinio, tarp šalių kilęs ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad ieškovo paduotas procesinis dokumentas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl jį atsisakytina priimti.

5.       Pirmosios instancijos teismas ieškovui išaiškino, kad jis su procesiniu dokumentu, atitinkančiu CPK reikalavimus turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Apeliantas  I. P. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį.

7.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

7.1.       2019 m. liepos 11 d. atvažiavus į SB „(duomenys neskelbtini)“ esančią nuosavą valdą, asmuo išvydo, jog dalis metalinės tvoros nuardyta, išverstas sklypo pietvakarių kampe įbetonuotas riboženklis , o vietoje jo įkaltas metalinis strypas, prie kurio pririšta virvė kampu driekiasi iki bendros tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 ribos gali. Vaismedžiai, augę arti suniokoto ir išversto riboženklio nupjauti.

7.2.       Sklypo Nr. 169 savininkas J. B. buvo kreipęsis į NŽT dėl apeliantui priklausančio žemės sklypo Nr. 168 perleidimo, tačiau jam 2012 m. gruodžio 21 d. raštu buvo išaiškinta, kad siekis pasididinti plotą yra nepagrįstas.

7.3.       Maišiagalos policija nustatė, kad atsakovas ir jo sūnus sunaikino riboženklius ir bendrą sklypų ribą, užgrobė žemės sklypo Nr. 168 dalį ir kt., t.y. išvykdė vagystę, bet teismas nežinia kodėl aneksijos nepastebėjo, prokuratūros nepasitelkė.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9.       Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl dalies jo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) užgrobimo. Ieškovas teigia, kad jo sklypą užgrobė atsakovas J. B., kurio gyvenamąją vietą ieškovas nurodo adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti tokį I. P. V. skundą, nes jis yra teismingas ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Apeliantas su tokia teismo nutartimi nesutinka, todėl prašo ją panaikinti.

11.       Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.), o fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d., LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.). CPK 31 straipsnis išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikti ieškinį atsakovui – numato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.).

12.       Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo dėl kurio byloje kilo ginčas buvimo vieta yra Vilniaus rajone - (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš skundo, Vilniaus rajone nurodoma ir atsakovo J. B. gyvenamoji vieta. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškinys konkrečiu atveju turėtų būti reiškiamas remiantis CPK 29 arba 31 straipsnio nuostatomis, t.y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba pagal daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą buvimo vietą, kurios šiuo atveju sutampa ir yra Vilniaus rajone. Kaip minėta, apeliantas nesutiko su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko, nes prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti. Pastebėtina, kad apeliantui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė tokį savo reikalavimą (CPK 178 str.), tačiau pateiktame atskirajame skundė jis nenurodė visiškai jokių argumentų susijusių su bylos teismingumu, teismo nutartyje nustatytų aplinkybių teisingumu, kurios sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu. Taigi, laikytina, kad apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina kaip neteisėta ar nepagrįstą.

13.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

14.       Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines normas nustatančias bylų teismingumą, todėl vadovaudamasis CPK 29 ir 31 straipsniais teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog skundas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338, 339 straipsniais,

teismas

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                    Rūta Veniulytė-Jankūnienė