Civilinė byla Nr. e3K-3-98-403/2024

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00231-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.10

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

A T S K I R O J I  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal: 1) ieškovo R. L. ieškinį atsakovams M. J. ir T. U., L. L., L. S., Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarui Raimundui Miknevičiui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo; 2) atsakovo T. U. priešieškinį ieškovui R. L. ir atsakovui M. J., trečiasis asmuo Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras Raimundas Miknevičius, dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo; 3) trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais mažosios bendrijos ,,Mano žemės“ ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui R. L., atsakovams T. U., M. J., tretieji asmenys Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras Raimundas Miknevičius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, L. L., L. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas R. L. ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytą dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 9549), pagal kurią T. U. dovanojo M. J. 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) pirkimo–pardavimo sutartimi; 2) perkelti ieškovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko ginčo žemės sklypą už 500 Eur; 3) priteisti iš ieškovo R. L. atsakovui T. U. 500 Eur.

2.       Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio plotas 3,5000 ha (duomenys neskelbtini), ir kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu. Ieškovas atsitiktinai, sudaręs kadastrinių matavimų sutartį su matininku, sužinojo, kad ginčijama 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi atsakovas T. U. atsakovui M. J. padovanojo tris žemės sklypus, be kita ko, ir ginčo žemės sklypo dalį, kurios vertė buvo nurodyta 500 Eur.

3.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas taip pat ex officio (pagal pareigas) pripažino 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 9549), pagal kurią T. U. dovanojo M. J. žemės sklypą, kurio plotas 1,0900 ha (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio plotas 3,4600 ha (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu; taikė restituciją natūra – grąžino atsakovo T. U. nuosavybėn žemės sklypą, kurio plotas 1,0900 ha (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio plotas 3,4600 ha (duomenys neskelbtini). 

4.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. spalio 12 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo R. L. ieškinys bei priteista piniginė kompensacija, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Taip pat buvo panaikinta Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo dalis, kuria ex officio buvo pripažinta apsimestine likusi 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 9549) dalis ir taikyta restitucija.

5.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 12 d. sprendimą pakeitė – konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį pripažino apsimestiniu sandoriu. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

6.       Nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėjami privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo sandoriai ir nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant išvengti privalomos Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nustatytos žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūros taikymo.

7.       Nagrinėjant bylą ieškovas teigė, kad stambieji ūkininkai žemės sklypų pirkimą ir pardavimą dažnai įformina ne pirkimo–pardavimo, bet dovanojimo sutartimis. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo, be kita ko, liudytojo parodymais.

8.       Iš nagrinėtoje byloje esančių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro išrašas, liudytojo parodymai, atsakovų paaiškinimai ir kt.) matyti, kad dažni atvejai, kada notarų tvirtinamose žemės sklypų dovanojimo sutartyse nurodoma žemės sklypo vertė yra kelis kartus mažesnė už Nekilnojamojo turto registre nurodytąją ir net keliasdešimt kartų mažesnė už rinkos kainą.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 5 straipsnį, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra (GPMĮ 2 straipsnio 14 dalis). Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms (GPMĮ 2 straipsnio 15 dalis). Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 2500 eurų.

10.       Teisėjų kolegija pažymi, kad: 

10.1.                      atsakovų T. U. ir M. J. nesieja GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte nustatytos giminystės ryšiai;

10.2.                      2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi atsakovas T. U. padovanojo M. J. 3 žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 1, kurio plotas 1,0900 ha (duomenys neskelbtini) (indeksuota žemės sklypo vertė – 592 Eur, žemės sklypo vertė – 370 Eur, vidutinė rinkos vertė – 1330 Eur); žemės sklypą Nr. 2, kurio plotas 3,4600 ha, (duomenys neskelbtini) (indeksuota žemės sklypo vertė – 2186 Eur, žemės sklypo vertė – 1366 Eur, vidutinė rinkos vertė – 4170 Eur); 1/2 dalį žemės sklypo Nr. 3, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu B, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (indeksuota žemės sklypo vertė – 3629 Eur, žemės sklypo vertė – 2268 Eur, vidutinė rinkos vertė – 3680 Eur);

10.3.                      2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi dovanojami žemės sklypai įvertinti 1100 Eur (žemės sklypas Nr. 1 – 100 Eur, žemės sklypas Nr. 2 – 500 Eur, žemės sklypas Nr. 3 – 500 Eur);

10.4.                      2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartis patvirtinta notaro R. Miknevičiaus notarinio registro Nr. 9549;

10.5.                      byloje esanti informacija patvirtina, kad tiek atsakovas T. U., tiek atsakovas M. J. yra ne kartą dovanoję ar gavę dovanų žemės sklypus. Devyni iš dešimties  atsakovui M. J. priklausančių žemės sklypų yra įgyti dovanojimo sutarčių pagrindu.

11.       Pagal GPMĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, gyventojai turi iš bet kokio sandorio ar ūkinės operacijos gautomis pajamomis ir leidžiamais atskaitymais (ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais) laikyti tokias pajamų ir leidžiamų atskaitymų (ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų) sumas, kurios atitinka tokio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Taigi, sudarydami sandorius ar ūkines operacijas, pvz., turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo sutartis, paslaugų teikimo sutartis ar kt., gyventojai atitinkamo sandorio ar ūkinės operacijos dalyką, t. y. parduodamą, išnuomojamą, dovanojamą turtą, teikiamą paslaugą ar kt., turi įvertinti tikrąja rinkos kaina ir ja vadovautis nustatydami iš atitinkamo sandorio ar ūkinės operacijos gautas pajamas ar leidžiamiems atskaitymams (ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams) priskiriamas patirtas sąnaudas.

12.       GPMĮ 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad tikroji rinkos kaina yra suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Jei sudarydamos sandorį šalys veikia sąžiningai, siekdamos abipusės ekonominės naudos, tokiame sandoryje nustatyta kaina atitinka tikrąją rinkos kainą. Nustatant sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi šalių sutarta žemės sklypų vertė (1100 Eur) yra daugiau nei aštuonis kartus mažesnė už Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę šių žemės sklypų rinkos vertę (9180 Eur).

13.       Atsižvelgiant į tai, kad, pagal GPMĮ nuostatas, nuo dovanotų žemės sklypų tikros rinkos kainos tiesiogiai priklauso, ar konkrečiu atveju gyventojui kyla prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį, taip pat šio mokesčio dydis, svarbu įvertinti, ar, sandoriuose nurodant žymiai mažesnę nei reali žemės sklypų vertę, nėra siekiama išvengti mokestinės prievolės.

14.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės, išaiškinta, kad konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, 69 punktas). Nagrinėtoje byloje sprendžiant ginčą buvo vertinama notaro patvirtinta žemės ūkio paskirties žemės sklypų dovanojimo sutartis. Siekdami užtikrinti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, tvirtindami nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius (ypač, kai šie sudaromi ne tarp artimų giminaičių), notarai, be kita ko, turi patikrinti, ar šalių nurodoma dovanojamo turto vertė nėra akivaizdžiai neatitinkanti tikrosios to turto vertės, o nustatę akivaizdų minėtų verčių neatitikimą, turi aiškintis tokio neatitikimo priežastis, o nepašalinus abejonių dėl sandorio šalių nurodomo fakto neatitikimo tikrovei, atsisakyti tokius sandorius tvirtinti. Nagrinėtoje byloje dovanojimo sandoris, kurį ieškovas teigė esant apsimestinį, notaro buvo patvirtintas, nors jame nurodyta dovanojamo turto, kurio pirkėjo teises ir pareigas ieškovas prašė perkelti jam, vertė buvo daugiau nei aštuonis kartus mažesnė už Nekilnojamojo turto registre nurodytą jo vidutinę rinkos vertę. Tokiu būdu galimai buvo sudarytos prielaidos išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, taip pažeidžiant viešąjį interesą.

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 299 straipsnyje nustatyta, jog teismai privalo reaguoti į nagrinėjant civilinę bylą nustatytus teisės pažeidimus. Nurodyta proceso teisės norma grindžiama tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Aptariama teisės norma taip pat sudaro pagrindą teismui reaguoti ne tik į nagrinėjant civilinę bylą nustatytus teisės pažeidimus, bet ir į situacijas, kuriose kyla abejonė dėl galimų teisės pažeidimų, jei tokie pažeidimai reikštų viešojo intereso pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. atskirąją nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-969/2021).

16.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia apie šios nutarties 12 ir 13 punktuose nurodytus galimus teisės pažeidimus, kuriems pasitvirtinus tai reikštų viešojo intereso pažeidimą, atskirąja nutartimi informuoti Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją, kuri, esant pagrindui, galėtų pagal kompetenciją imtis veiksmų viešajam interesui ginti, taip pat informuoti Lietuvos Respublikos notarų rūmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 299 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi bei 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Informuoti Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją apie galimus, be kita ko, atsakovų T. U. ir M. J. neteisėtus veiksmus siekiant išvengti prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį.

Informuoti Lietuvos Respublikos notarų rūmus apie susiklosčiusią notarinių veiksmų atlikimo praktiką tvirtinant žemės ūkio paskirties žemės sklypų dovanojimo sandorius, kuri galimai sudaro prielaidas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Artūras Driukas

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė