Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-13][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-5428-583-2020].docx
Bylos nr.: eI-5428-583/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Žemaitijos sėklos 170031284 atsakovas
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 171780190 pareiškėjas
Advokatų profesinė bendrija "Spectrum legis" 302598834 pareiškėjo atstovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Bylos dėl prašymų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
Kiti klausimai susiję su vietinėmis rinkliavomis
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Atliekų prevencija ir tvarkymas
Mokestiniai teisiniai santykiai
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Aplinkos apsauga
Vietinės rinkliavos
Teismo procesiniai dokumentai

?

  Administracinė byla Nr. eI-5428-583/2020

 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00606-2020-1

 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6;     

 55.1.3                                        (S)

img1 

 

 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 10 d.

Klaipėda

 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

2020 m. spalio 13 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei UAB „Žemaitijos sėklos“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

 

Teismas,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – TRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Žemaitijos sėklos“ (toliau – ir atsakovė) 1935,97 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamojo turto objektus esančius:

- (duomenys neskelbtini);

- (duomenys neskelbtini);

- (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovės priteisti patirtas 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 2,61 Eur išlaidas už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

Nurodoma, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 bei 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Vietinės rinkliavos nuostatai), kurie nustato, jog pareiškėjas: apskaičiuoja Vietinės rinkliavos dydį (2013 m. nuostatų 24 p., 2017 m. nuostatų 21 p.); organizuoja ir tvarko (administruoja) vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą (2013 m. nuostatų 46 p., 2017 m. nuostatų 4 p.); vykdo išieškojimą iš Vietinės rinkliavos mokėtojų (2013 m. nuostatų 60 p., 2017 m. nuostatų 54 p.).

        Vadovaujantis aukščiau išdėstytu akcentuojama, kad pareiškėjas yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

Proceso šalys apie bylos nagrinėjimą informuotos tinkamai.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas

, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-3168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Pagal Nuostatų 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nauja nuostatų redakcija patvirtinta 2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 ir įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų su vėlesniais pakeitimais ir Nuostatų naujos redakcijos, patvirtintos 2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovei vietinę rinkliavą už Nekilnojamojo turto objektą: pastatą – parduotuvę su administracinėmis patalpomis, paskirtis – prekybos, esantį (duomenys neskelbtini) apskaičiavo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.3; 4.1; 7.4 punktais. NT registro išraše nurodoma, kad atsakovė 2015-07-28 sudarė įvardijamo nekilnojamojo daikto lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Kadangi atsakovė įvardijamu laikotarpiu buvo nekilnojamojo daikto faktinė valdytoja, pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai teko prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Iš teismui pateiktos 2020 m. gegužės 4 d. pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo nustatyta, jog pareiškėjas atsakovei laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31 už šį nekilnojamojo turto objektą apskaičiavo 847,98 Eur vietinę rinkliavą

Pareiškėjas atsakovei vietinę rinkliavą už Nekilnojamojo turto objektą: pastatą – gyvenamąjį namą, paskirtis – gyvenamoji, esantį (duomenys neskelbtini) apskaičiavo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2; 4.1 - 4.2 punktais. Iš šių duomenų nustatyta, kad atsakovė yra nekilnojamojo daikto savininkė. Kadangi atsakovė įvardijamu laikotarpiu buvo nekilnojamojo daikto savininkė, pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai teko prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Iš teismui pateiktos 2020 m. gegužės 4 d. pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo nustatyta, jog pareiškėjas atsakovei laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31 už šį nekilnojamojo turto objektą apskaičiavo 632,24 Eur vietinę rinkliavą

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad atsakovei vietinę rinkliavą už Nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) apskaičiavo vadovaudamasis tuo, kad vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu buvo parduotuvė bei 2009-05-04 su UAB „Valda“ buvo sudaryta konteinerio panaudos ir komunalinių atliekų išvežimo sutartis.

  Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie Nekilnojamojo turto registruotą turtą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pastatai nurodomi 2.1 - 2.7 punktuose, nuosavybės teise priklauso D. M., B. V., R. M. (4.1 - 4.4 punktai). NTR registre jokių kitų įrašų apie juridinius faktus (nuomą, panaudą ar pan.), kurie pagrįstų faktinį įvardijamo nekilnojamojo daikto ar daiktų valdymą nėra. Pareiškėjas prašymą dėl vietinės rinkliavos grindžia Nuostatų 34 ir 46 punktais, numatančiais, jog vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys. Teismui nėra pateikti jokie faktiniai duomenys, kuriais būtų pagrindžiama aplinkybė, kad UAB „Žemaitijos sėklos“ vietinės rinkliavos už nekilnojamąjį daiktą (duomenys neskelbtini) apskaičiavimo laikotarpiu buvo įvardijamo nekilnojamojo daikto valdytoja. Todėl įvertinus Nuostatų teisinį reglamentavimą atsakovė negali būti pripažinta vietinės rinkliavos už įvardijamą nekilnojamąjį daiktą mokėtoja.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuojama, kad 455,75 Eur vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) atsakovei apskaičiuota nepagrįstai, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Duomenų, kad kituose nekilnojamojo turto objektuose - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo sukurtos atliekos ar teisės aktų nustatyta tvarka kreiptasi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir atsakovė būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

 

Dėl senaties termino taikymo

 

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas kreipėsi prašydamas priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-01. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). 

Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos nuosekliai laikomasi analogiškose bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.), išnagrinėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuriose pasisakyta dėl tuo metu galiosios penkerių metų senaties termino skaičiavimo eigos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. 2015 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015). 

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 m. birželio mėnesį. Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31.

Iš 2020-05-04 pažymų nustatyta, kad įvardijamu laikotarpiu už Nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) priskaičiuota 61,00 Eur vietinė rinkliava, o už Nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) priskaičiuota 246,00 Eur. Kaip jau nurodyta šiai reikalavimo daliai yra taikoma senatis ir prašymas dėl 307,00 Eur vietinės rinkliavos dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjas teismo prašo iš atsakovės priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šių išlaidų pagrindimui teikia išlaidas pagrindžiančius duomenis.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 puntu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.). Taigi, ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

Teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Kaip jau paminėta, nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Nors pareiškėjo prašoma priteisti 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Būtent tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1310-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016). Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme akcentuojama, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017, suformavo teisminę praktiką, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti visą prašytą atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė precedentą, pakeičiantį anksčiau suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose.

Pareiškėjas taipogi prašo priteisti ir 2,61 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registrų išrašų suformavimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris pagal Nuostatų 7 punktą (2017 m. sausio 26 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-1 patvirtintų nuostatų redakcija), administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro duomenų bazes, todėl disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

 

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės UAB „Žemaitijos sėklos“  pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 601,98 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės UAB „Žemaitijos sėklos“  pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 571,24 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės UAB „Žemaitijos sėklos“ pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

 

Teisėjas                                                                                                           Remigijus Arminas

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • eA-1310-662/2016
  • eA-1158-556/2016
  • eA-1163-556/2016
  • eA-870-858/2017