Civilinė byla Nr. e2A-1505-852/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04623-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ir atsakovo UAB „Ferogama“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui UAB „Ferogama“ dėl nelaimingu atsitikimu darbe padarytos žalos sveikatai atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas G. K. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. vasario 10 d. Sprendimu Nr. DGKS-1076 darbo byloje Nr. APS-131-963, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Nustačius, kad senaties terminai, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, praleisti, atsižvelgiant į ilgalaikį gydymą bei dokumentų, būtinų žalai pagrįsti, rinkimą, atnaujinti terminą dėl turtinės žalos atlyginimo reikalavimui pareikšti; 2) Priteisti jam iš atsakovo UAB „Ferogama“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys) patirtą iki 2019 m. gruodžio 31 d. turtinės žalos atlyginimą – 2 949,76 Eur; turtinės žalos atlyginimą už dėl suluošinimo negautas pajamas nuo 2020 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis, mokamas kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d., kol ieškovas sulauks pensinio amžiaus, jas apskaičiuojant pagal tokią taisyklę: ieškovo prarasto darbingumo laipsnis padauginamas iš neto minimaliosios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje, iš priteistinos periodinės išmokos, išskaičiuojant ieškovo gaunamą netekto darbingumo pensiją bei kitas dėl negalėjimo dirbti susijusias išmokas. Periodinė išmoka indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; neturtinės žalos atlyginimą – 30 000 Eur; 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) Priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Ferogama“ krovėju. 2017 m. sausio 3 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – prie sandėlio, iškraunant iš vilkiko puspriekabės nestandartinių gabaritų krovinį, krovinys pasvyro ir užvirto ant jo ir dėl to jam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad iki 2018 m. rugsėjo 7 d. gydėsi, nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., nustatyta, jog yra tik iš dalies darbingas dėl 45 proc. netekto darbingumo. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pažymėjo, kad atsižvelgtina į tai, jog pareikštu ieškiniu jis siekia apginti tokią vertybę kaip asmens sveikata, kuri buvo sutrikdyta dėl nepakankamos saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje. Akcentavo, kad vertintinos ir sekančios aplinkybės: ieškovas pateikė teismui pirmą ieškinį 2019 m. gruodžio 31 d. (nepraėjus 3 metų senaties terminui dėl turtinės žalos pareikšti) ir vėliau savo veiksmais nuosekliai ir savalaikiai gynė savo teises; nelaimingo atsitikimo darbe aktas su tyrimo medžiaga buvo užbaigtas ir išsiųstas ieškovui 2017 m. vasario 27 d.; jis iki 2018 m. rugsėjo 7 d. gydėsi bei jam buvo tęsiama nedarbingumo pažyma; 2019 metais jis gydėsi namie ambulatoriškai, lankė reabilitacijos kursus bei rinko medicininius dokumentus būtinus nedarbingumo lygiui nustatyti. Darbingumo lygio pažyma gauta 2019 m. spalio 29 d.; paskutinė operacija dėl sužalojimo pasekmių šalinimo atlikta 2020 m. vasario 1 d. Išduota nedarbingumo pažyma iki 2020 m. vasario 25 d. Pažymėjo, kad mano, jog nepraleido bendro 3 metų senaties termino reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pareikšti, o 3 mėnesių senaties terminas buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių (ligos bei būtinų žalai pagrįsti dokumentų surinkimo) pripažintinų svarbiomis ir terminas (jei teismas pripažintų jį praleistu) atnaujintinas. Akcentavo, kad ieškiniams dėl neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo senaties terminas netaikomas. Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų nurodė, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė darbdavio padaryti įstatymo ir įstatymo įgyvendinamųjų norminių aktų pažeidimai. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, organizuodamas profesinės rizikos vertinimą įmonėje, neužtikrino, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai rizikos veiksniai dėl krovinių užvirtimo kroviko darbo vietoje, kai vykdomi pakrovimo ir iškrovimo darbai su savaeigiu šakiniu krautuvu iš vilkiko puspriekabės. Nebuvo imtasi priemonių, draudžiančių darbuotojams būti savaeigių įrenginių veikimo zonoje. Nenumatyti saugus darbų atlikimo metodai, prevencinės priemonės rizikai išvengti ir sumažinti. Šiuo neteisėtu darbdavio neveikimu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 19 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 punktas, Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Šakinio krautuvo operatorius, atlikdamas vilkiko puspriekabės iškrovimo darbus su savaeigiu šakiniu krautuvu, nesilaikė reikalavimo, kad keliant krovinį šalia jo nebūtų žmonių. Buvo pažeisti DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 37 punktas. Nelaimingo atsitikimo metu galiojęs įstatymas numatė, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 2002 m. redakcijos 260 straipsnio 1 dalis), užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys (DK 2002 m. redakcijos 260 straipsnio 2 dalis). Neteisėtas darbdavio neveikimas sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą ir buvo pagrindinė sąlyga padariniams atsirasti, t. y. jo sužalojimui. Tai sudaro pagrindą konstatuoti darbdavio kaltę, todėl darbdavys turi visiškai atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnis). Pagal 2016 m. gegužės 23 d. darbo sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią algą, kuri: nuo nelaimingo atsitikimo darbe sudarė 380 Eur per mėnesį,(327,70 Eur neto ); nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur per mėnesį, (353 Eur neto ); nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur per mėnesį (pagal senesnę mokesčių sistemą prilygtų 430 Eur) ir atitiko 395,78 Eur neto. Atitinkamai, jeigu ieškovas nebūtų suluošintas ir dirbęs sulygtą darbą jis būtų gavęs darbo užmokesčio (pajamų): 2017 metais – 327,70 x 12 = 3932,40 Eur; 2018 metais – 353,00 x 12 = 4 236,00 Eur; 2019 metais – 395,78 x 12 = 4 749,36 Eur. Bendras gautinas darbo užmokestis neto už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytų 12 917,76 Eur. Pagal pateiktus dokumentus ieškovas bendrai gavo ligos, netekto darbingumo pensijos ir nedarbo draudimo išmokų: 2017 m. – 3 811,26 Eur; 2018 m. – 3 418,19 Eur; 2019 m. – 2 938,96 Eur. Bendrai gautos išmokos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudaro 10 168,41 Eur. Todėl, priteistina iš atsakovo negauto darbo užmokesčio neto suma už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudaro 2 749,35 Eur. Be to, dėl gydymosi patyrė transporto išlaidas. Dėl judėjimo negalios, duktė ir jos sugyventinis jį nuolat vežiodavo gydymo tikslais į gydymo įstaigas su nuosava transporto priemone ir jis kompensuodavo susidariusias kuro išlaidas. Atsižvelgiant, kad ieškovui nuo 2017 m. sausio 27 d. (išrašius iš ligoninės) iki 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo tęsiama nedarbingumo pažyma ir pagal įstatymo reikalavimus jis kas dešimt dienų privalėjo nuvykti jos prasitęsti, ieškovas buvo priverstas 18 mėnesių, kas dešimt dienų vykti į gydymo įstaigą, išskyrus 40 dienų, kai gulėjo reabilitacijoje, viso 50 kartų (18x3-4 kai gulėjo reabilitacijoje) po 34 km. Nuvažiuoto atstumo suma dėl nedarbingumo pažymos pratęsimo – 1700 km. Viso pravažiuotas atstumas 2863 km (1163+1700). Atsižvelgiant, kad kuro sąnaudos sudaro 7 litrai/100 km, ieškovas patyrė 200,41 Eur išlaidų (28,63x7), skaičiuojant dyzelino kainą po 1 Eur už litrą. Ieškovo prarastą galimybę gauti didesnes pajamas patvirtina tai, kad nelaimės metu jam buvo 52 metai, 45 proc. nedarbingumo lygis jam nustatytas iki 2021 m. spalio 8 d., ir tai, kad ieškovas iki nelaimės nuolat dirbo. Ieškovo darbo užmokestis būtų žymiai didėjęs, kadangi visuotinai žinoma aplinkybė, jog tiek šalies vidutinis darbo užmokestis, tiek minimalus darbo užmokestis, yra augantis. Be to, vertinant ieškovo negautų pajamų dydį, atsižvelgtina ne tik į nelaimės metu ieškovo gautą darbo užmokesčio dydį, bet vertinant ir kainų augimą bei infliacijos poveikį. CK 6.288 straipsnio 3 dalis įtvirtina du su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdus – periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe 2019 m. spalio 29 d. Pažyma DLN-2 Nr. 3858 patvirtina, kad ieškovui iki 2021 m. spalio 8 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Jau atliktos 3 šlaunikaulio ir kitų kojos kaulų operacijos bei dvi rankos kaulų operacijos (numatyta trečia rankos kaulų operacija). Per visą nurodytą laikotarpį ieškovas nerado ir jam nebuvo pasiūlyta jokio, atitinkančias jam nustatytas darbo sąlygas, darbo. Akivaizdu, kad sveikatos sužalojimo padariniai yra ilgalaikiai ir sunku tikėtis pilno sveikatos atsistatymo ateityje. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad ieškovas negali šiuo metu tiksliai nurodyti kaip keisis MMA (kuris numatomas nuosekliai didinti), tikslinga būtų priteisti turtinės žalos atlyginimą už dėl suluošinimo negautas pajamas nuo 2020 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis. O būtent, ieškovui iš atsakovo priteisti periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d., kol ieškovas sulauks pensinio amžiaus. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe, jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Jis patyrė daugybinius kaulų lūžius (blaudzdikaulio, šleivikaulio, rankos kaulų). Gydymo laikotarpis tęsėsi metus ir devynis mėnesius. Jam buvo atliktos trys kojos kaulų ir dvi rankos kaulų operacijos, artimiausiu metu numatoma trečia rankos operacija. Per šį laikotarpį ieškovas buvo priverstas kęsti didelius fizinius skausmus. Ilgalaikis gydymas ir sužalojimų specifika (judėjimo negalia, dešinės rankos ne funkcionalumas) ilgam, beveik dviejų metų laikotarpiui prikaustė jį prie lovos, galėjo judėti tik minimaliai ir su pagalbinėmis priemonėmis ir kitų asmenų pagalba. Negalėjo pats apsitarnauti (pavalgyti, praustis, apsirengti bei atlikti kitus asmeninio poreikio veiksmus). Dėl patiriamo bejėgiškumo ir ateities netikrumo jausmų patyrė sunkius psichologinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nemiga, dažnu raudojimu bei užsisklendimu savyje. Dėl besikartojančių skaudžių išgyvenimu buvo priverstas kreiptis psichologinės pagalbos. Šios, dėl sužalojimo masto bei ilgalaikio gydymo patirtos didelės fizinės bei dvasinės kančios atitinkamai vertintinos nustatant ieškovui patirtos neturtinės žalos dydį.  Suluošinimo pasekmės neišnyko ir po gydymo užbaigimo. Ieškovui nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis, jis negali dirbti darbo susijusio su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu, kelti daugiau kaip 15 kg svorį. Dėl sutraiškytų kaulų dešinė koja žymiai trumpesnė, ties sąnariu susilenkia tik 45 laipsnius, ieškovas priverstas nuolat dėvėti ortopedinę avalinę ir todėl jis šlubčioja. Kaip ir anksčiau tinkamai nefunkcionuoja jo dešinės rankos riešas, negyvi du dešinės plaštakos pirštai, todėl jokių stipresnių ar sudėtingesnių veiksmų su dešine ranka atlikti negali. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis sunkiai išgyvena nepilnavertiškumo ir kančios jausmus dėl išlikusiu po suluošinimo sveikatos pakitimų, kūno atskirų dalių išorinį subjaurojimą bei jų funkcionalumo dalinius praradimus ir tai papildomai vertintina nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Pažymėjo, kad turi (duomenys neskelbtini) specialybę, anksčiau 13 metų dirbo pagal turimą specialybę ir tik dėl tokio darbo nebuvimo laikinai dirbo nekvalifikuotus darbus. Tačiau visada turėjo vilti dirbti savo mėgstamą darbą. Patirtas suluošinimas ir sužalojimai neleidžia šiuo metu dirbti darbo pagal turimą specialybę, bei kartu paneigia tikimybę, kad tokį darbą jis galės dirbti ateityje. Akivaizdžiai tai patvirtina Užimtumo tarnybos pažyma, nurodanti, kad nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d ieškovui aplamai nebuvo įmanoma surasti ir pasiūlyti jokio, net pagalbinio darbininko darbo, atitinkančio jam leistino darbo pobūdį ir sąlygas. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo dėl suluošinimo patirtas dideles netektis bei patiriamus dvasinius išgyvenimus dėl ilgalaikių, reikšmingų sveikatai išliekamųjų reiškinių, dėl galimybės dirbti ateityje ne tik norimą, bet ir aplamai pilnavertį darbą ir tai papildomai vertintina nustatant ieškovui patirtos neturtinės žalos dydį. Ieškovas vedė sveiką gyvenimo būdą, niekada nevartojo alkoholinių gėrimų ir jokių svaigalų. Nuolat sportuodavo (bėgiodavo) ir mėgdavo keliauti, leisti laisvalaikį gamtoje. Kadangi buvo išsiskyręs ir vienišas, jausdavo didelį malonumą dirbdamas kolektyve darbe, mėgo dalyvauti visuomeniniuose renginiuose, įvairiose šventėse. Jo gaunamos pajamos užtikrindavo jam galimybę gyventi norimą aktyvų gyvenimą Dėl suluošinimo patirta fizinė negalia ir ilgą laiko tarpą, apie du metus, užsitęsęs gydymas, bei sumažėjusios gaunamos pajamos (išmokos), atėmė jam galimybę gyventi pagal norimą ir įprastą gyvenimo būdą. Gaunamų ligos išmokų, o vėliau nedarbo draudimo ir neįgalumo pensijų iš esmės užtekdavo tik buto mokesčiams susimokėti ir su gydymo procesu susijusioms išlaidoms padengti (vaistai, ramentai, ortopediniai batai, įklotai (pampersai), valymo servetėlės, kremai nuo pragulų ir t.t.). Tai reiškia, kad dėl suluošinimo patirtos pasekmės tiesiogiai įtakojo ieškovo gyvenimo būdo pasikeitimą, sukėlusi ieškovui didelius nepatogumus bei gilius dvasinius išgyvenimus. Nurodytos suluošinimo pasekmės, apribojo galimybę bendrauti su pažįstamais asmenimis ir giminaičiais. Dėl patirto suluošinimo ir ilgalaikio gydymo ieškovas negalėjo važiuoti aplankyti savo sunkiai besiverčiančių artimiausių giminių – mamos ir sesers, kurios gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl, dėl suluošinimo patirti nepatogumai ir dvasinės kančios dėl gyvenimo būdo pasikeitimo, dėl prarastos galimybės užsiiminėti mėgstamu sportu, bei bendrauti su artimiausiais asmenimis yra taip pat papildomai vertintini nustatant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas fizinių ir sveikatos netekčių bei dėl to patirtų dvasinių kančių sudedamąsias dalis bei kriterijus, ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 30 000 Eur.

2.       Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, taikyti senatį ieškovo reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, padarytos sveikatos sužalojimu, taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis, redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas patyrė sužalojimus, įvyko 2017 m. sausio 3 d., tad senaties terminas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti pasibaigė 2020 m. sausio 3 d. Prašymas pateiktas 2020 m. sausio 15 d. Todėl senaties terminas yra praleistas. Aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą 2020 m. sausio 2 d. nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kadangi kaip nustatyta darbo byloje, ieškovas jau 2019 m. vasario 14 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei 2019 m. vasario 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyrius nusprendė tenkinti jo prašymą suteikti teisinę pagalbą. Vadinasi ieškovas turėjo profesionalų atstovą beveik metus laiko, todėl turėjo galimybę kreiptis nepraleisdamas termino. Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad nesutinka, jog privalo kompensuoti ieškovui negautas pajamas nuo 2017 m. sausio 3 d. iki ieškovas sulauks pensinio amžiaus. Pažymėjo kad nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovas realiai tokio dydžio žalą patirs ateityje. Taigi, negautas pajamas ieškovas apskaičiuoja, taikydamas tikėtinumo (o ne realumo, kaip nustatyta CK 6.249 straipsnyje) kriterijų. Pagal byloje esančius duomenis, šiuo metu darbingumo lygio terminas yra iki 2021 m. spalio 8 d. Taigi, nurodytas ieškovo terminas (iki pensinio amžiaus) yra visiškai abstraktus ir niekuo nepagrįstas. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, prieštarauja teismų praktikoje formuojamiems neturtinės žalos dydžiams. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, nustatyta, kad buvo priteistas 21 721,50 Eur žalos atlyginimas darbuotojui, dėl nelaimingo atsitikimo darbe tapusiam visiškai nedarbingam, paralyžiuotam ir turinčiam nuolatinės slaugos poreikius. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti beveik trečdaliu didesnę neturtinę žalą, nors ieškovui nustatyti lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai, ieškovas yra darbingas (55 proc. darbingumas), jam nenustatytas nuolatinės slaugos poreikis ir kt. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, nustatyta, kad dėl profesinės ligos ieškovė neteko 60 proc. darbingumo. Teismas minimoje byloje priteisė darbuotojai 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, kurioje teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovui dėl sveikatos sužalojimo (netekus 85 procentų darbingumo) priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal formuojamą praktiką, neturtinės žalos dydis, be kita ko, priklauso ir nuo netekto darbingumo lygio. Matyti, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, neatitinka protingumo, sąžiningumo principų, prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad ieškovo sveikatos būklė nepagerės, ieškovas yra darbingas, gali visapusiškai pasirūpinti savimi. Be to, nagrinėjamu atveju Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad G. M. savo paaiškinime nurodė, jog ieškovas vilkiko puspriekabėje neturėjo būti ir keliant krovinį šiam buvo sušaukta pasitraukti, tačiau ieškovas pasiliko puspriekabėje, nors lipti į ją ir padėti reguliuoti krovinio pakėlimo niekas neliepė ir neprašė. Pažymėjo, kad ieškovas buvo instruktuotas pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją atliekant pakrovimo – iškrovimo darbus rankiniu būdu Nr. 7, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 1 d., tačiau nesilaikė reikalavimo numatyto minėtoje instrukcijoje „3.6. Darbuotojas turi dirbti tik paskirtą darbą. Kilus neaiškumams, kaip saugiai atlikti darbą, kreiptis pas padalinio vadovą.“ Padalinio vadovės paaiškinimuose nurodyta, kad į ją kreiptasi nebuvo, nors vertinant ieškovo ir visų darbuotojų paaiškinimus akivaizdu, kad nepavykus krovinio iškelti pirmąjį kartą, kreipimasis buvo būtinas. Taip pat minėtos instrukcijos 4.2 punkte numatyta, kad „naudojant technines krovinių kėlimo priemones, turi būti užtikrintas krovinio stabilumas“, tai reiškia, kad pats ieškovas turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad iškrovimo darbai būtų vykdomi saugiai. Esminis kriterijus šioje byloje – tai nepakankamas ieškovo rūpestingumas. Ieškovas, būdamas pakankamai rūpestingu bei protingai atsargiu žmogumi, suprasdamas savo atliekamų darbo funkcijų pavojingumą privalėjo naudotis visomis galimybėmis saugiai iškelti krovinį, bei konsultuotis su padalinio vadove, bei imtis veiksmų užtikrinti krovinio stabilumą. Įvertinus visas byloje esančias aplinkybes yra nustatytina ieškovo kaltė dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų, kaip tam tikrų definicijų, suvokimo pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Štai bylose dėl neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo darbe atveju, net ir nesant nukentėjusiojo kaltės, kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 25 000, 50 000 Lt (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-529/2008). Nurodė, kad ieškovas kaltę perkelia atsakovui, nors šiuo atveju atsakovo kaltės nėra, kadangi šakinis krautuvas buvo valdomas kito darbuotojo, kuris galimai nesilaikė krautuvo saugaus naudojimo reikalavimų, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Atsakovas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga daro pagrįstą išvadą, kad jo kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nėra, kadangi: ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas darbuotojas V. K. apklausos metu nurodė: „mano nuomone, dėl kilusio nelaimingo atsitikimo darbe yra paties nukentėjusiojo darbuotojo G. K. kaltės, nes jis stovėjo puspriekabėje tarp neiškrautų staklių dalių, ko daryti negalima, o taip pat jis buvo pavojingoje zonoje krovinio kėlimo metu.“; ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas darbuotojas V. S. apklausos metu nurodė: „mano nuomone, nelaimingas įvykis įvyko todėl, kad jie minėtą krovinį darbininkai mėgino iškrauti krautuvu užkabindami iš apačios, o ne iš viršaus, kur buvo metalinė kilpa. Minėtą kilpą turėjo pamatyti priekaboje buvęs Igoris (ieškovas). Taip pat noriu patikslinti, kad minėtas nuketėjęs Igoris (ieškovas) tuo metu stovėjo tarp dviejų krovinių, tai yra draudžiama. Jis tuo metu, kai krito krovinys neturėjo kur atsitraukti.“; ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas darbuotojas A. K. apklausos metu nurodė: „minėtas G. K. į priekabos vidų įlipo pats, nors buvo įspėtas autokrautuvo vairuotojo G. M., o taip pat kolegą įspėjau ir aš. Mes jį įspėjome, kad jam nereikėjo lipti į minėtą priekabą, nes autokrautuvo vairuotojas būdamas kabinoje galėjo matyti priekaboje buvusį krovinį. <...> Aš manau, kad galimai nelaimingas atsitikimas įvyko dėl G. K. kaltės, nes jis buvo pavojingoje zonoje tarp krovinių krovinio kėlimo metu ir būdamas priekaboje galėjo mus įspėti, kad krovinio viršuje buvo metalinė kilpa.“; ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas pats ieškovas patvirtino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad visi darbuotojai bandę iškrauti krovinį skubėdami nepagalvojo kaip tai padaryti saugiai; ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. M. nurodė, kad „Aš susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, noriu pareikšti, kad savo kaltę pripažįstu visiškai. <...> Dėl savo veiksmų gailiuosi ir noriu su G. K. susitaikyti ir jo atsiprašyti.“; ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pareiškė, kad įtariamajam G. M. neturi jokių pretenzijų – nei turtinių, nei neturtinių, patvirtino, kad su įtariamuoju susitaikė, tai galimai reiškia, kad ieškovas iš įtariamojo gavo atitinkamą sumą pinigų, kurios gavimas iš esmės lėmė šalių susitaikymą, o tokia praktika, kai įtariamasis sumoka nukentėjusiajam baudžiamosiose bylose yra dažna. Todėl akivaizdu, kad ieškovui yra atlyginta už patirtą žalą įvykus nelaimingam atsitikimui, o šiuo ieškiniu ieškovas tik siekia nepagrįsto praturtėjimo; atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl kito darbuotojo G. M. veiksmų, bet ne UAB „Ferogama“, akivaizdu, kad neteisėtus veiksmus atliko tik G. M., kuriems susitaikius Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01466-17. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė ieškovui iš atsakovo dėl 2017 m. sausio 3 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 2 949,76 Eur turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. negautas pajamas ir kuro išlaidas bei 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo 481 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 449 Eur žyminį mokestį.

4.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl senaties termino nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai pareikštu ieškiniu ieškovas prašo atlyginti žalą, padarytą darbe sužalojus jo sveikatą, tokiu atveju ieškinio senaties termino taikymas, užtikrinant santykių stabilumą ir apsaugant pažeidimą darbo saugos srityje padariusį atsakovą nuo pareigos atlyginti padarytą žalą, būtų neproporcingas vertybei, kuri liktų be teisminės gynybos – asmens sveikatai ir būtinybei kompensuoti jos praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2017 m. sausio 3 d., vadinasi, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas turėjo kreiptis iki 2020 m. sausio 3 d., šioje byloje nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš darbdavės teismui pateiktas 2020 m. vasario 14 d., tačiau iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ nustatyta, kad ieškovas pirmą kartą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš darbdavės kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. nepraleidęs 3 metų senaties termino. Kadangi ieškovas kreipėsi ne į tą teismą ir dar buvo nepasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi jo ieškinį atsisakė priimti (civilinė byla Nr. e2-1311-912/2020), tuomet ieškovas operatyviai – iš karto po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties įsiteisėjimo 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į DGK, kuriai 2020 m. vasario 10 d. priėmus sprendimą, ieškovas vėlgi operatyviai 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą, todėl įvertinęs visas šias aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad darbo ginčas kildinimas dėl turtinės ir neturtinės žalos susijusios su sveikatos sužalojimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl atnaujino darbuotojui praleistą ieškinio senaties terminą. Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo nurodė, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-56/2013). Nurodė, kad iš 2017 m. vasario 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas įmonės darbuotojas (ieškovas) – krovėjas, įvyko 2017 m. sausio 3 d. 15.07 val., ieškovui nustatyta sveikatos pakenkimo diagnozė – kairės kojos blauzdikaulio atramos lūžis, kairio šlaunikaulio lūžis, nelaimingas atsitikimas įvyko įmonės darbuotojui krautuvo vairuotojui G. M. su šakiniu krautuvu keliant nestandartinį krovinį, kuris užvirto ant ieškovo, kuris buvo puspriekabės viduje ir reguliavo krautuvo vairuotojui krovinio paėmimą, tyrimo metu nustatyta, kad reikalavimo draudžiančio krovėjui būti vilkiko puspriekabėje įmonės vidaus dokumentuose nėra numatyta, reikalavimas stebėti, kad krovinio kėlimo metu šalia sienos, rietuvės ar kito įrengimo nebūtų žmonių yra nurodytas Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 3, su kuria G. M. buvo susipažinęs, G. M. nurodė, kad ieškovas vilkiko puspriekabėje neturėjo būti ir keliant krovinį jam liepė iš ten išeiti, tačiau jis pasiliko viduje. Nustatyta, kad 2015 m. vasario 2 d. buvo organizuotas ir atliktas profesinės rizikos vertinimas sandėlio darbininko darbo vietoje sandėlyje, tačiau nebuvo įvertinti rizikos veiksniai vykdant pakrovimo ir iškrovimo darbus iš vilkikų puspriekabių, nenumatyti saugūs darbų atlikimo metodai ir prevencinės priemonės galimai rizikai išvengti ar sumažinti, konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas – neužtikrinta, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai rizikos veiksniai dėl krovinių užvirtimo kroviko darbo vietoje, kai vykdomi pakrovimo ir iškrovimo darbai su savaeigiais šakiniais krautuvais iš vilkikų puspriekabių, nesiimta priemonių, draudžiančių darbuotojams būti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, nenumatyti saugūs darbų atlikimo metodai, prevencinės priemonės rizikai išvengti ar sumažinti, konstatuoti DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 punkto pažeidimai, 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas – šakinio krautuvo operatorius G. M., atlikdamas vilkiko puspriekabės iškrovimo darbus su savaeigiu šakiniu krautuvu, nesilaikė reikalavimo, kad keliant krovinį šalio jo nebūtų žmonių, dėl ko keliamas krovinys virsdamas kliudė šalia stovėjusį ieškovą ir sunkiai jį sužalojo. Ieškovo teigimu, neteisėtas darbdavio neveikimas sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą ir buvo pagrindinė sąlyga padariniams atsirasti (jo sužalojimui), todėl mano, kad darbdavys jam turi visiškai atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas neįrodė būtinų sąlygų žalai priteisti, esminis kriterijus byloje – paties ieškovo nepakankamas rūpestingumas. Iš aukščiau aptarto 2017 m. vasario 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra konstatuotos dvi – tiek dėl darbdavės kaltės, tiek dėl kito darbuotojo (šakinio krautuvo vairuotojo G. M.) kaltės. Pažymėjo, kad šakinio krautuvo vairuotojas G. M. savo paaiškinimuose nurodė, jog ieškovas neturėjo būti puspriekabėje ir jis ieškovui tai sakė, jį įspėjo, tačiau ieškovas nieko neatsakė, kur buvo ieškovas jam keliant krovinį jis nebematė, nes vaizdą jam užstojo šakių rėmas, ieškovo išlipančio iš puspriekabės nematė, taigi, akivaizdu, neišgirdęs ieškovo atsakymo į jo nurodymą pasitraukti, ieškovo, nematydamas jo išlipimo iš puspriekabės, tačiau vis tiek pradėdamas kelti krovinį, nesilaikė reikalavimo, įtvirtinto Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 1 d., 37 punkte (stebėti, kad keliant krovinį, esantį šalia sienos, rietuvės ar kito įrenginio, nebūtų žmonių). Pabrėžė, kad Krovėjo pareiginiuose nuostatuose, Instrukcijoje, Darbo tvarkos taisyklėse, t. y. dokumentuose, su kuriais įmonė ieškovą buvo supažindinusi, nebuvo įtvirtintas draudimas krovėjui (ieškovui) būti puspriekabėje, atliekant krovimo darbus. Pats ieškovas savo paaiškinime darbo inspektoriui nurodė, jog anksčiau niekas nedraudė būti puspriekabėje krovinio kėlimo metu, mano, kad tai daryti galima. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nei G. M., nei kas kitas jam nesakė pasitraukti prieš keliant krovinį, G. M. jam sakė padėti medinius tašelius po kroviniu, G. M. kilstelėjo krovinį kelis sprindžius ir jis turėjo pakišti tašelius, bet krovinys iš karto krito ant jo, tokia visada buvo jo darbo praktika, kad jis įlipdavo į puspriekabę ir paruošdavo krovinį kėlimui, žinojo, kad negalima būti puspriekabėje kai jau keliamas pats krovinys, jis būtų išlipęs iš puspriekabės, kai būtų krovinys pradėtas kelti, tačiau tai dar nebuvo daroma, krovinys buvo tik kilstelėtas, kad pakišti medinius tašelius. Taip pat ir G. M. savo paaiškinimuose nurodė, kad kai būna iškraunami kroviniai per priekabos šoną, kaip šiuo atveju, tai priekaboje būna arba vilkiko vairuotojas, arba bendradarbiai krovėjai. Taigi, akivaizdu, kad būtent darbdavės neįtvirtintas aiškus draudimas ieškovui (krovėjui) būti puspriekabės viduje keliant visiškai ar kilstelint krovinį paskatino ieškovą neatsižvelgti į kolegų skatinimus pasitraukti, jei tokie buvo, tuo labiau, kaip ieškovas teismui teigė, tokių nurodymų iš kolegų jis netgi negirdėjęs, be to, kaip jau nustatyta aukščiau, pats G. M. nurodė, kad jis negirdėjo, jog ieškovas būtų atsakęs į jo nurodymą pasitraukti ir jo jis nematė keldamas krovinį, o tiek ieškovo, tiek G. M. aukščiau aptarti paaiškinimai rodo dar ir tai, kad kraunant krovinius per puspriekabės šoną įmonėje buvo toleruojama nuolatinė praktika, kad puspriekabėje būna krovėjas. Pastebėjo, kad ir Lietuvos teismo ekspertizės centro darbų saugos tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo įtakos tai, kad iškraunant krovinį nebuvo užtikrintas krovinio stabilumas ir kad darbuotojai buvo pavojingoje zonoje. Taigi, dar kartą pabrėžtina, kad būtent darbdavė, atsakinga už darbuotojų saugą darbe, neužtikrino, kad ieškovui, kaip krovėjui, būtų įtvirtintas draudimas būti puspriekabės viduje keliant visiškai ar kilstelint krovinį, taip pat neorganizavo darbo taip, kad krautuvo vairuotojas neturėtų galimybės nesilaikyti reikalavimo užtikrinti, kad keliant krovinį šalia nebūtų žmonių, neorganizavo darbo taip, kad būtų užtikrinamas krovinių stabilumas juos keliant, vadinasi, atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų, kas sąlygojo žalingų pasekmių ieškovui atsiradimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent krautuvo vairuotojas aiškinosi su atvykusiu vilkiko vairuotoju, kaip krovinys į puspriekabę buvo pakrautas, kaip jam jį iškrauti, pats pasirinko krovimą su ilgesnių pakėlimo šakių krautuvu, leido vilkiko vairuotojui ir ieškovui jam padėti reguliuojant krovinio pakėlimą, jis kėlė krovinį, tačiau krovinys susiūbavo, todėl pastatė jį atgal, tuomet sutiko, kad ieškovas ir vilkiko vairuotojas pakištų medinius tašelius, būtent krautuvo vairuotojas buvo tas asmuo, kuris organizacinius pavedimus duodavo krovėjams (tarp jų ir ieškovui), todėl jei jam (krautuvo vairuotojui G. M.) atrodė, jog iš pirmo karto nepavykęs bandymas pakelti krovinį tolimesniam kėlimui kelia riziką, kreiptis į padalinio vadovę L. M.. Instrukcijos 3.6 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas, kilus neaiškumams kaip saugiai atlikti darbą, turi kreiptis pas padalinio vadovą, krovėjų ir krautuvo vairuotojo tiesioginė vadovė (padalinio vadovė) buvo L. M., krovinio kėlimą vykdė ne vienas ieškovas, krovinio kėlimą organizavo krautuvo vairuotojas G. M., ieškovas teismo posėdžio metu aiškino, kad jis suprato, jog krovimo metu jis turi klausyti krautuvo vairuotojo organizacinių nurodymų, taigi, pats ieškovas šiuo atveju į padalinio vadovę kreiptis neturėjo, nes krovimą jis atliko ne vienas, o organizacinius nurodymus jam davė krautuvo vairuotojas. L. M. patvirtino, kad ji yra atsakinga už darbų saugą atliekant krovos darbus sandėlyje, tačiau į ją darbuotojai nesikreipė dėl problemų kraunant krovinį. Byloje nustatyta, kad L. M. buvo krovinio krovimo pradžioje, stebėjo krovinio iškrovimą kurį laiką, pati patvirtino, kad krovimo darbai vyko kaip ir įprastai, ji nepastebėjo, kad reikėtų kažkokių iškrovimo sugebėjimų, darbai buvo nesudėtingi, jai nesant už krovimo darbus būna atsakingas krautuvo vairuotojas G. M., vadinasi, matė, kokioje vietoje ir kokiu būdu vyksta krovimas, tam neprieštaravo ir paliko darbuotojus tęsti krovimo darbus, nedavė nurodymo pilnai ištentuoti puspriekabę. Nors pats ieškovas savo paaiškinime tyrėjui paaiškino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, nes jie skubėjo iškrauti krovinį, nepagalvojo kaip jį iškrauti saugiai, galėjo naudoti diržus, tačiau organizacinius nurodymus krovėjams davė krautuvo vairuotojas, o padalinio vadovė L. M. paliko darbuotojus krauti krovinį tokioje vietoje ir tokiomis priemonėmis, kokias parinko krautuvo vairuotojas, pati patvirtindama, kad kai jos nėra už krovimo darbus lieka atsakingas krautuvo vairuotojas. Šios aukščiau aptartos aplinkybės dar kartą patvirtina jau aukščiau padarytą išvadą, kad atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų, kas sąlygojo žalingų pasekmių ieškovui atsiradimą. Taigi, išsamiai įvertinus bylos medžiagą, akivaizdu, jog darbdavė neužtikrino, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai rizikos veiksniai dėl krovinių užvirtimo krovėjo darbo vietoje, kai vykdomi pakrovimo ir iškrovimo darbai su savaeigiais šakiniais krautuvais iš vilkikų puspriekabių, nesiėmė priemonių, draudžiančių darbuotojams būti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, nenumatė saugių darbų atlikimo metodų, prevencinių priemonių rizikai išvengti ar sumažinti, taip pažeisdama DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų nuostatas. Sprendė, kad byloje nustatytos visos darbdavės civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti ieškovui jo sveikatai padarytą žalą. Atsakovės nurodytas ieškovo nepakankamas rūpestingumas, neatsargumas, kaltė byloje nenustatyti. Kartu pažymėjo ir tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ieškovui atliekant krovėjo pareigas, kai tuo metu buvo naudojamas šakinis krautuvas – didesnio pavojaus šaltinis, nelaimingo atsitikimo darbe akte, kaip jau pažymėtina aukščiau, konstatuota, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra dvi – tiek dėl darbdavės kaltės, tiek dėl kito darbuotojo (šakinio krautuvo vairuotojo G. M.) kaltės, darbdavė pažeidė DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų nuostatas. Jokia ieškovo tyčia ar didelis neatsargumas nenustatytas (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kas dar kartą patvirtinta darbdavio pareigą atlyginti darbuotojui didesnio pavojaus šaltinio (ant ieškovo užvirtęs krovinys buvo keliamas šakiniu krautuvu) padarytą žalą. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui nelaimingu atsitikimu darbe padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – galvos nubrozdinimas, dešinio antakio muštinė žaizda, dešinės plaštakos plėštinė žaizda, dešinės plaštakos V-o piršto artimojo pirštakaulio, V-o delnakaulio atviras, kairės pėdos kulnakaulio, kairiojo blauzdikaulio kūno atviras, kairiojo šeivikaulio, kairiojo šlaunikaulio kūno lūžiai. Bylos medžiaga patvirtina, kad iš karto po nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas su greitąja medicinos pagalba buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, buvo hospitalizuotas, 2017 m. sausio 3 d. ir 2017 m. sausio 15 d. operuotas, iš ligoninės išrašytas 2017 m. sausio 27 d. su nurodymu 3 mėnesius vaikščioti su ramentais ir įtvaru, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, po to reguliariai gydytojų nurodymu lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje konsultacijoms, jam skirta reabilitacijos priemonių programa, tęsiant nurodymą vaikščioti su ramentais, 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. spalio 30 d., 2018 m. kovo 23 d. atliktos dar papildomos operacijos, toliau tęsiant nurodymą vaikščioti su ramentais, nuo 2018 m. spalio mėn. ėmė vaikščioti be ramentų, leista dirbti nesunkų fizinį darbą, 2020 m. sausio 31 d. operuotas (rando plastika), iki šiol tęsiama jam skirta reabilitacijos priemonių programa. Taigi, akivaizdu, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, atliktų operacijų kiekio, pooperaciniu laikotarpiu atliktų procedūrų, iki šiol išlikusio šlubavimo, rankos pirštų pilno nevaldymo, ieškovas patyrė itin didelius skausmus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 10 d. išdavė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą Nr. 3115, kuria pripažino ieškovą iš dalies darbingu – ieškovo netektas darbingumas 45 procentai, darbingumo lygis 55 procentai nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinis skyrius 2019 m. spalio 29 d. parengė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1632, kurioje pripažino, jog ieškovo darbingumo lygis nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. spalio 8 d. 55 procentai. Tiek pagal Užimtumo tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. pažymą Nr. Sp-1922, tiek pagal liudytojos V. K. parodymus laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovui Užimtumo tarnyba neturėjo galimybės pasiūlyti darbo. Taigi, ieškovas darbe buvo sužalotas ypač sunkiai (sunkus sveikatos sutrikdymas), patyrė didelius fizinius skausmus (atlikta keletas operacijų), dvasinį sielvartą, ilgą laiką turėjo vaikščioti su ramentais, yra liekamieji reiškiniai (iki šiol šlubuoja, negali valdyti visų rankos pirštų), iki 2021 m. spalio 8 d. jam nustatytas 55 procentų darbingumas, todėl teismas vertina, kad ieškovas neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalą. Akivaizdu, kad dėl patirto sužalojimo jis toliau dirbti tokio pobūdžio darbo, kokį jis dirbo, būdamas 1964 m. gimimo, nebegalės, nes krovėjo darbui reikalinga stipri sveikata ir fizinė jėga, patirtas sužalojimas apsunkino jo galimybes įsidarbinti, ieškovas gyvena vienas, kas dar labiau sunkina jo gyvenimo kokybę esant sužalotam darbe. Įvertinama ir tai, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, šiuo metu įdarbinęs 55 asmenis, Sodrai skolų nefiksuojama. Pagal visas byloje nustatytas aplinkybes ir teismo aukščiau padarytas išvadas, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe priteisiama 17 000 Eur neturtinė žala. Būtent toks neturtinės žalos atlyginimas teismo vertinimu laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo pagal byloje nustatytas aplinkybes. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Pastebėtina, kad ieškovo prašomas priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas jo atveju visiškai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi nuo 20 000 Eur dydžio neturinė žala priteisiama tik darbuotojui tapus 100 procentų nedarbingu (esant paralyžiuotam, esant nuolatiniam slaugos poreikiui) arba tapus 45 procentų nedarbingu, bet esant atliktai amputacijai (kai sužalojimas negrįžtamas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015), tuo tarpu ieškovo atveju jam kilo lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai. Spręsdamas dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovas yra nurodęs, jog jo iki 2019 m. gruodžio 31 d. patirtą 2 949,76 Eur turtinę žalą sudaro 200,41 Eur išlaidos kurui dėl vykimo į gydymo įstaigas ir 2 749,35 Eur negautas darbo užmokestis nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išminusavus gautas išmokas (ligos, draudimo, netekto darbingumo). Pasisakydamas dėl ieškovo nurodytų jo patirtų 200,41 Eur išlaidų kurui dėl vykimo į gydymo įstaigas teismas pažymėjo, kad byloje ginčas nekilo, jog ieškovui daug kartų po sužalojimo darbe teko vykti į gydymo įstaigas, tai patvirtina ir bylos medžiaga, ieškovo ieškinyje pateikto kuro išlaidų aritmetinio apskaičiavimo, pasirinkto skaičiavimo metodo teisingumo atsakovė neginčijo, priešingai, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad įmonės vadovas sutiktų atlyginti ieškovui kuro išlaidas, teismas ieškovo pateiktą kuro išlaidų apskaičiavimą laiko pagrįstu, išlaidos buvo būtinos, todėl sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas 200,41 Eur išlaidas kurui. Pasisakydamas dėl ieškovo nurodytos jo patirtos turtinės žalos – 2 749,35 Eur negauto darbo užmokesčio nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išminusavus gautas išmokas (ligos, draudimo, netekto darbingumo), teismas pažymi, kad ieškovo darbo užmokestis pas atsakovę buvo nustatytas jo darbo sutartyje – darbdavė buvo įsipareigojusi mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, ieškovas skaičiuodamas negautas pajamas teisingai vadovavosi minimalia mėnesine alga jau atskaičius mokesčius, tokį skaičiavimo būdą yra įtvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009), atsakovė neginčijo ieškovo pateikto negauto darbo užmokesčio aritmetinio apskaičiavimo teisingumo pagal turėtas gauti sumas, jei nebūtų buvęs darbe sužalotas ir būtų toliau dirbęs, ir gautas išmokas (ligos, draudimo, netekto darbingumo). Nors atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas įmonės buvo apdraustas, gavo draudimo išmokas iki kol jam buvo nustatytas dalinis darbingumas, nuo tada gauna dalinio darbingumo išmokas, todėl atsakovė neturi padengti skirtumo tarp darbo užmokesčio ir gautų išmokų, tačiau, teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija priešatauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, be to, pabrėžtina, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė, ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia draudimo išmokos, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais, atsakingas asmuo turi atlyginti tą turtinės žalos dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2012). Taigi, teismas vadovaudamasis CK 6.283 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 1 dalies, DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aukščiau pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika sprendžia, kad nukentėjusysis darbuotojas įgyja teisę reikalauti kaltąjį asmenį darbdavį atlyginti tokią turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo išmokos. Teismas įvertina aukščiau teismo jau aptartą darbuotojui iki 2021 m. spalio 8 d. nustatytą dalinį 55 procentų darbingumą, negalėjimą susirasti darbo dėl turimų liekamųjų sužalojimo reiškinių, todėl konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 2 749,35 Eur negautą darbo užmokestį (išminusavus gautas išmokas) nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi, iš viso nuo 2017 m. sausio 3 d. (nelaimingo atsitikimo darbe dienos) iki 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovo patirta 2 949,76 Eur turtinė žala, kurią sudaro 200,41 Eur išlaidos kurui dėl vykimo į gydymo įstaigas ir 2 749,35 Eur negautas darbo užmokestis nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išminusavus gautas išmokas (ligos, draudimo, netekto darbingumo), ieškovui priteisiama iš atsakovės. Toliau spręsdamas dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo dėl tolimesnio laikotarpio (nuo 2020 m. sausio 1 d.) teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog jis siekia, kad turtinės žalos atlyginimą už dėl suluošinimo negautas pajamas nuo 2020 m. sausio 1 d. teismas jam priteistų periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d., kol jis sulauks pensinio amžiaus, jas skaičiuojant pagal tokią taisyklę: jo prarasto darbingumo laipsnis padauginamas iš neto minimaliosios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje, iš priteistos periodinės išmokos išskaičiuojant jo gaunamą netekto darbingumo pensiją bei kitas dėl negalėjimo dirbti susijusias išmokas, periodinę išmoką indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas su tokia ieškovo pozicija (turtinės žalos skaičiavimu į ateitį) nesutinka, kadangi šiuo atveju ieškovui 55 procentų darbingumas yra nustatytas iki 2021 m. spalio 8 d., medicininių dokumentų išraše fiksuojama patenkinama prognozė ieškovo pasveikimui ir darbingumui, ieškovo pateikta Užimtumo tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. Sp-1922 teikia informaciją už laikotarpį iki 2019 m. lapkričio 12 d., liudytojos V. K. parodymai apie ieškovo aktyvius veiksmus ieškant darbo taip pat negali paliudyti jo tolimesnių aktyvių darbo paieškų ateityje, tuo tarpu sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo teismui svarbu įvertinti darbingumo lygio procentinę išraišką ir paties ieškovo aktyvius veiksmus ir elgesį konkrečiame darbingumo lygyje, taip pat svarbu įvertinti konkrečiu laikotarpiu gautas išmokas (ligos, netekto darbingumo ir pan.), ko šiuo atveju nuo 2020 m. sausio 1 d. negalima padaryti, tuo tarpu teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis, todėl šiuo metu yra pagrindas priteisti ieškovui turtinę žalą tik iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau tai nepanaikina ieškovo teisės ateityje kreiptis į teismą dėl jo patirtos ir konkrečiais įrodymais pagrįstos turtinės žalos iš atsakovės priteisimo nuo 2020 m. sausio 1 d., toks ieškinys nebus tapatus išnagrinėtam ieškiniui, nes jis bus grindžiamas vėliau atsiradusiomis aplinkybėmis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

5.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje dėl nepriteistos neturtinės žalos atlyginimo dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (priteisti visą prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį); 2) Priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6.       Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, nustatė ir įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir įrodymus. Tačiau dalyje dėl priteistos neturtinės žalos, nepagrįstai sumažino jos dydį nuo ieškovo prašomu priteisti 30 000 Eur iki 17 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis ginčijamame sprendime rėmėsi, buvo priimtos formuojant praktiką dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kurie įvyko iki 2015 metų. Kadangi neturtinė žala kompensuojama pinigine išraiška, o pinigų vertė pagal jų perkamąją galią laiko atžvilgiu nėra tolygi, priklauso nuo infliacijos, vartojimo kainų pokyčio, visuomeninės ekonominės raidos tendencijų, kitų ekonominių rodiklių (nedarbas, karantinas ir pan.), todėl negalima tam tikru laikotarpiu išmokėtos neturtinės žalos piniginės išraiškos (piniginio išmokėjimo dydžio) tiesiogiai taikyti kitam laikotarpiui, neatsižvelgiant į infliaciją bei kitas esamas ekonomines sąlygas. Tai būtų neteisinga ir nesąžininga, nes taip paskaičiuota neturtinė žala neatitiktų ir neatliktų tinkamo kompensacinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė, kad nuo 2015 metų žymiai pasikeitė vartojimo prekių kainos 20-25 proc. (kas atitinka infliacijos dydžio reikšmę), dvigubai išaugo minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (MMA) dydis, atitinkamai didėjo pinigine išraiška ir minimalus pragyvenimo lygis, socialinės pašalpos. Todėl, laikantis teisingumo principų, neturtinės žalos už patirtas sveikatos bei dvasines netektis, šiuo metu (nagrinėjant ginčą) atitikmuo pinigine išraiška (sumos dydžiu) turėtų būti atitinkamai 20-25 proc. didesnis, nei už atitinkamas patirtas sveikatos ir dvasines netektis iki 2015 metų. Teisiniu ir socialiniu požiūriu visiškai nepateisinama, kad vienodai nukentėję, bet skirtingais laikotarpiais asmenis, gautų vienodas neturtinės žalos kompensacijas pagal pinigines sumas, tačiau prekių, paslaugų ar kitų būtiniausių poreikių vienodai įsigyti negalėtų. Tokia metodika nulemtu nelygų ir diskriminacinį neturtinės žalos įvertinimo mechanizmą.

7.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) Priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu dėl ieškinio senaties atnaujinimo laikant, kad privalomo proceso nesilaikymas negali būti svarbi priežastis neatnaujinti ieškinio senaties termino. Pažymėjo, kad civilinėje byloje esanti medžiaga leidžia teigti, jog ieškovas profesionalią teisinę pagalbą buvo gavęs nuo 2019 m. vasario 19 d., todėl turėjo visas galimybes galimai pažeistą savo teisę apginti įstatyme numatytais terminais, kadangi buvo likę pakankamai laiko iki ieškinio senaties termino pabaigos, o taip pat aplinkybė, kad ieškovui paskirtas advokatas kreipėsi į teismą savo rizika, siekdamas praleisti būtiną ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją, nėra laikytina svarbia aplinkybe atnaujinti senaties terminą, kadangi atstovas yra profesionalus teisininkas, kuriam yra žinoma, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadija šio ginčo atveju yra privaloma. Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą ignoravo aplinkybę, kad neteisėti veiksmai dėl ko kilo nelaimingas atsitikimas yra nulemti ne tik atsakovo veiksmų, bet taip pat kito darbuotojo veiksmų, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip perkeldamas visą turtinės žalos atlyginimą vienam atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs patenkinti ieškovo reikalavimą, priteisė negautas pajamas nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nors pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad darbo santykiai su ieškovu būtų tęsęsi iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar dar ilgiau. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas iki nelaimingo atsitikimo nebuvo išdirbęs net metų, todėl nesant ilgalaikių darbo santykių su ieškovu atitinkamai nebuvo pagrindo ir spręsti, kad darbo santykiai būtų trukę iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar ilgiau. Teismas nuspręsdamas priteisti negautas pajamas iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš esmės taikė tikėtinumo kriterijų, t. y. būtent tokį kriterijų, kuriuo vadovaudamasis atmetė kitą ieškovo reikalavimą priteisti negautas pajamas nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki ieškovo pensinio amžiaus. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo neatsargumo faktą, kaip vieną iš neturtinės žalos mažinimo kriterijų, atmetė, nors neatsargumo faktas buvo patvirtintas paties ieškovo. Atsakovas teismui pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagos turinį, kuriame atsakovo darbuotojai pateikė išsamius paaiškinimus dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, tačiau teismas juos ignoravo ir rėmėsi išimtinai ieškovo paaiškinimais pateiktais teismo posėdžio metu. Todėl pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui neproporcingą neturtinės žalos atlyginimo sumą. 

9.       Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą.

10.       Ieškovas pasisakydamas dėl senaties termino nurodė, kad svarbi aplinkybė yra ta, kad pareikštu ieškiniu jis siekia apginti tokią vertybę kaip asmens sveikata, kuri buvo sutrikdyta dėl nepakankamos saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje. Taip pat reikšminga, kad ieškovas pateikė teismui pirmą ieškinį 2019 m. gruodžio 31 d. (nepraėjus 3 metų senaties terminui dėl turtinės žalos pareikšti) ir vėliau savo veiksmais nuosekliai ir savalaikiai gynė savo teises. Taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas iki 2018 m. rugsėjo 7 d. gydėsi bei jam buvo tęsiama nedarbingumo pažyma. Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai nustatė, kad darbdavys neužtikrino, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai rizikos veiksniai dėl krovinių užvirtimo krovėjo darbo vietoje, kai vykdomi pakrovimo ir iškrovimo darbai su savaeigiais šakiniais krautuvais iš vilkikų puspriekabių, nesiėmė priemonių, draudžiančių darbuotojams būti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, nenumatė saugių darbų atlikimo metodų, prevencinių priemonių rizikai išvengti ar sumažinti, taip pažeisdama DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų nuostatas. Byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti ieškovui jo sveikatai padarytą žalą. Pažymėjo, kad priteistos turtinės žalos dydis skaičiuojamas ne tikėtinumu, kad ieškovas dirbtų pas atsakovą iki 2019 m. gruodžio 31 d., o faktinėmis, realiomis dėl atsakovo kaltės atsiradusiomis pasekmėmis – ieškovo darbingumo bei galimybės generuoti darbines pajamas netekimu bei sumažėjimu už praėjusį atitinkamą laikotarpį. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad patyrė labai sunkų sveikatos sužalojimą, pasireiškusį daugybiniais įvairių galūnių ir kūno vietų kaulų lūžiais ir ilgu gydymo laikotarpiu (apimančiu net 5 operacijas). Šiai dienai gydymas tęsiasi. Visai nepagrįstas ir nepriimtinas atsakovo siūlymas taikyti 2006-2008 m. sveikatos sužalojimo darbe bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo laikytus sąžiningus, teisingus ir protingus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi kalbama apie neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška, šis įvertinimas turi būti objektyvus ir teisingas bent jau pagal pinigų vertę (jų perkamąja galia). 

11.       Atsakovas atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas sprendė dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio senaties

15.       Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą atnaujinti darbuotojo praleistą ieškinio senaties terminą, pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėjo būti atnaujintas. Akcentavo, kad ieškovas profesionalią teisinę pagalbą buvo gavęs nuo 2019 m. vasario 19 d., todėl turėjo visas galimybes galimai pažeistą savo teisę apginti įstatyme numatytais terminais. Aplinkybė, kad ieškovui paskirtas advokatas kreipėsi į teismą, praleidęs būtiną ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją, nėra laikytina svarbia aplinkybe atnaujinti senaties terminą.

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuoti priežasčių, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas įstatyme įtvirtintas kreipimosi į teismą terminas, vertinimo kriterijai. Pirma, teismas, spręsdamas svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra siejamas su ieškovo (terminą atnaujinti prašančiojo) asmeniu, kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs bylos šalių elgesio standartai. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Antra, ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reiktų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą (ieškinio senaties termino paskirtis) ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Trečia, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad ieškinio senaties termino taikymą bei atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų negalima taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sužalotas ieškovas, įvyko 2017 m. sausio 3 d., todėl dėl turtinės žalos priteisimo dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas turėjo kreiptis iki 2020 m. sausio 3 d., tačiau ieškinys teismui pateiktas 2020 m. vasario 14 d. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, pirmiausia pažymi, kad terminas ieškiniui pareikšti buvo praleistas nežymiai. Antra, nepaisant to, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo nuspręsta teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, buvo priimtas 2019 m. vasario 19 d., tai, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe patyrė sunkius sužalojimus, jam buvo atlikta ne viena operacija ir jo gydymas iki šiol tęsiasi, galėjo įtakoti jo galimybes pradėti jo pažeistų teisių gynybos procedūrą. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ją pradėjus, procesinėmis teisėmis buvo naudojamasi operatyviai, be nepagrįsto delsimo. Todėl įvertinus tai, kas išdėstyta, ir tai, kad ieškiniu ieškovas siekia apginti tokią vertybę kaip asmens sveikata, kuri buvo sutrikdyta dėl nepakankamos saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje, nėra pagrindo daryti priešingai išvadas nei pirmosios instancijos teismas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

18.       Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui negautas pajamas nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo spręsti, jog darbo santykiai su ieškovu būtų tęsęsi iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar dar ilgiau. Pažymėjo, kad ieškovas įmonėje, iki nelaimingo atsitikimo, nebuvo išdirbęs net metų.

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas. Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų (pavyzdžiui, nepilnametis (-ė), studentas (-ė), namų šeimininkas (-ė), pensininkas (-ė) ir pan.). Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. Personal Injury and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą išaiškinimą, bei įvertinęs bylos aplinkybes, pagal kurias ieškovas, būdamas penkiasdešimt dviejų metų amžiaus buvo sunkiai sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe metu, neteko dalies darbingumo, sprendžia, kad nepaisant to, jog ieškovas įmonėje dirbo neilgą laiko tarpą ir turėjo lūkesčių ateityje dirbti pagal turimą išsilavinimą, sprendžia, kad buvo pakenkta jo galimybei užsidirbti, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti jam negautas pajamas iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

21.       Tiek ieškovas, tiek atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį.

22.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo neatsargumo faktą, kaip vieną iš neturtinės žalos mažinimo kriterijų, nors neatsargumo faktas buvo patvirtintas paties ieškovo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovo darbuotojai pateikė išsamius paaiškinimus dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas juos ignoravo ir rėmėsi išimtinai ieškovo paaiškinimais, pateiktais teismo posėdžio metu.

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas gali būti pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės (ją mažinti), jei jis įrodo, kad žala atsirado būtent dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis) (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. Nr. e3K-3-159-313/2018).

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad egzistuoja didelis nukentėjusiojo asmens – ieškovo – neatsargumas, dėl ko būtų pagrindas mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovas, išsamiai įvertino visą byloje surinktą medžiagą, t. y. tiek teisės aktų, reglamentavusių darbo organizavimo ir vykdymo įmonėje tvarką, nuostatas, tiek po nelaimingo atsitikimo darbe atliktų tyrimų medžiagą bei šių įrodymų pagrindu teisingai sprendė, jog atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų, kas sąlygojo žalingų pasekmių ieškovui atsiradimą.

25.       Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniais sprendimais dėl neturtinės žalos dydžio bylose dėl nelaimingo atsitikimo darbe, priteisė neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgdamas į tai, kad pinigų vertė pagal jų perkamąją galią laiko atžvilgiu nėra tolygi, priklauso nuo infliacijos, vartojimo kainų pokyčio, visuomeninės ekonominės raidos tendencijų, kitų ekonominių rodiklių (nedarbas, karantinas ir pan.).

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose, atsižvelgė, t. y. rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, 2012 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012, 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009. Tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovas, neatsižvelgė į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Pažymėtina, kad dvasinių ir fizinių kančių atlyginimo mechanizmas, kaip ir valstybės bei visuomenės gyvenimo sąlygos, negali būti statiškas, jis vystosi ir teismas, priteisdamas kompensaciją konkrečiai sprendimo priėmimo dienai, gali ir turi atsižvelgti ne tik į potencialią fizinių ir dvasinių kančių tęstinumo galimybę, į asmens susirūpinimą dėl būsimų išgyvenimų, bet ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, artimiausias prognozes ir panašius pobūdžio faktorius, verčiančius kelti atsakomybės už neturtinę žalą dydį, nes šiai dienai nustatyta kompensacija laikui bėgant gali nebeatitikti pasikeitusios teisinės ir visuomeninės realybės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, šiuos faktorius įvertinęs sprendžia, kad neturtinės žalos atlyginimo suma didintina iki 25 000 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28.       Ieškovui teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas. Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 3 d. pažyma Nr. (12.32) PT-2504 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui patirta 320 Eur išlaidų. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo priteisiamos 320 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bei 180 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 79, 80, 85, 96, 99 straipsniai).

29.        Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo UAB „Ferogama“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą dalyje dėl ieškovui priteisto neturtinės žalos dydžio pakeisti ir priteisti ieškovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Ferogama“ (į. k. 301133896) dėl 2017 m. sausio 3 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe 25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Ferogama“ (į. k. 301133896) 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Ferogama“ (į. k. 301133896) 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.  

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.