Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-2401-624-2013].docx
Bylos nr.: I-2401-624/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo 188721990 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2401-624/2013

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00482-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjui S. P., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas S. P. skunde, kurį patikslino 2013-03-04, prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4350 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 ir nuo 2010-05-21 buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose, kurių plotas apie 8 m2, jis buvo laikomas periodiškai su 2-3 asmenimis, dėl to jis kreipėsi į Lukiškių TI-K žodžiu, prašydamas paaiškinti dėl kokių priežasčių pažeidžiamos jo teisės į atitinkamą kalinimo plotą. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Lukiškių TI-K yra nuolat perpildyta, dėl to negali užtikrinti tinkamų kalinimo sąlygų. Dėl Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų – kalinimo perpildytose ankštose kamerose jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai. Dėl nuolatinio asmens erdvės pažeidinėjimo sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl patirtų išgyvenimų ir traumų ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K psichiatrą ir psichologą. Padarytą neturtinę žalą vertina 4350 Lt, t. y. po 50 Lt už kiekvieną, kalinimo netinkamomis sąlygomis dieną. Reikalavimą grindžia ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1-3, 7).

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad S. P. atvyko į Lukiškių TI-K 2009-07-03 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 115, kurios plotas - 7,45 m2, vakare kameroje buvo - 4 asmenys; nuo 2009-07-04 iki 2009-07-06 kameroje Nr. 115, kurios plotas - 7,45 m2, ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-07 buvo perkeltas į kamerą Nr. 140, kurios plotas – 7.94 m2, kurioje 2009-07-07 ir 2009-07-08 ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-07-09 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2009-07-10-2009-07-12 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-13 kameroje ryte buvo – 4, vakare - 3 asmenys; 2009-07-14 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-15 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-07-16 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-17-2009-07-26 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-27 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-28-2009-08-04 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-08-05 buvo perkeltas į kamerą Nr. 154, kurios plotas 7.94 m2, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-08-06 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2009-08-07-2009-08-12 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys;  2009-08-13-2009-08-14 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-08-15-2009-09-02 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-09-03 kameroje ryte buvo 3 asmenys; 2009-09-03 pareiškėjas buvo paleistas į laisvę. Antrą kartą pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010-05-24 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 116, kurios plotas – 7.49 m2, kurioje ryte buvo 2 asmenys, vėliau buvo perkeltas į kamerą Nr. 106, kurios plotas – 7.38 m2, kurioje vakare buvo 2 asmenys; 2010-05-25 perkeltas į kamerą Nr. 169, kurios plotas – 7.94 m2, joje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys, 2010-05-26-2010-05-27 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2010-05-28 kameroje ryte buvo 4, vakare - 3 asmenys; 2010-05-29-2010-06-01 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2010-06-02 kameroje ryte buvo 2, vakare - 4 asmenys; 2010-06-03 buvo perkeltas į kamerą Nr. 160, kurios plotas – 7.94 m2, kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2010-06-04-2010-06-07 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2010-06-08 perkeltas į kamerą Nr. 148, kurios plotas – 8.02 m2, kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010-06-09-2010-06-13 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2010-06-14 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims (ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui), tačiau nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3.6 kv. m. ploto. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nesutinka su skundo teiginiais, kad pareiškėjui dėl jo laikymo Lukiškių TI-K, pablogėjo sveikata, kadangi kaip matyti iš sveikatos istorijos, pareiškėjas buvo gydytas odontologo, kitų įrašų dėl pareiškėjo pablogėjusios sveikatos būnant Lukiškių TI-K neužfiksuota. Mano, kad nėra ryšio tarp įstaigoje prastų kalinimo sąlygų ir pareiškėjo sveikatos būklės. Taip pat psichologinės tarnybos pažymoje pateikta informacija, kad pareiškėjas 2009-07-03 ir 2010-05-25, t. y. atvykus į įstaigą buvo du kartus iškviestas pirminiam psichologiniam įvertinimui, išskirtiniais adaptaciniais sunkumais įkalinimo įstaigoje nepasižymėjo. Taip pat prašo pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03, o skundą teismui surašė 2013-02-05. Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 str. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant S. P. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 11-15).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas S. P. į Lukiškių TI-K atvyko 2009-07-03 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 115, kurios plotas - 7,45 m2, vakare kameroje buvo - 4 asmenys; nuo 2009-07-04 iki 2009-07-06 kameroje Nr. 115, kurios plotas - 7,45 m2, ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-07 buvo perkeltas į kamerą Nr. 140, kurios plotas – 7.94 m2, kurioje 2009-07-07 ir 2009-07-08 ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-07-09 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2009-07-10-2009-07-12 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-13 kameroje ryte buvo – 4, vakare - 3 asmenys; 2009-07-14 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-15 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-07-16 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-17-2009-07-26 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-27 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-28-2009-08-04 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-08-05 buvo perkeltas į kamerą Nr. 154, kurios plotas 7.94 m2, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-08-06 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2009-08-07-2009-08-12 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys;  2009-08-13-2009-08-14 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-08-15-2009-09-02 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-09-03 kameroje ryte buvo 3 asmenys; 2009-09-03 pareiškėjas buvo paleistas į laisvę. Antrą kartą pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010-05-24 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 116, kurios plotas – 7.49 m2, kurioje ryte buvo 2 asmenys, vėliau buvo perkeltas į kamerą Nr. 106, kurios plotas – 7.38 m2, kurioje vakare buvo 2 asmenys; 2010-05-25 perkeltas į kamerą Nr. 169, kurios plotas – 7.94 m2, joje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys, 2010-05-26-2010-05-27 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2010-05-28 kameroje ryte buvo 4, vakare - 3 asmenys; 2010-05-29-2010-06-01 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2010-06-02 kameroje ryte buvo 2, vakare - 4 asmenys; 2010-06-03 buvo perkeltas į kamerą Nr. 160, kurios plotas – 7.94 m2, kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2010-06-04-2010-06-07 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2010-06-08 perkeltas į kamerą Nr. 148, kurios plotas – 8.02 m2, kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010-06-09-2010-06-13 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2010-06-14 pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 11-15).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y. tuo, kad per laikotarpį nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 ir nuo 2010-05-21 iki 2010-06-13 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kameroje.   

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma), galiojusios iki 2010-04-11, 6.15 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 5 kv. m. plotas vienam žmogui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, tačiau šioje higienos normoje nėra nustatytas minimalus kamerų tipo patalpų plotas, tenkantis vienam joje kalinam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3.6 m2 (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 ir nuo 2010-05-24 iki 2010-06-14 (išskyrus 2010-05-24) nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą patalpose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (5 m2 ir 3.6 m2), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas mano, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad kalinamas tokiomis sąlygomis patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus, yra įrodytas. Duomenų, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl sveikatos sutrikimų (pablogėjo sveikata ir kt.) atsirado būtent dėl jo kalinimo nepriimtinomis sąlygomis, nėra. Kaip matyti iš pareiškėjo sveikatos istorijos, ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nereiškė. Pareiškėjas 2010-07-23, 2010-08-16 skundėsi dirglumu, blogu miegu, tačiau tokią sveikatos būklę siejo su byla, o ne su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis (b. l. 31-44), kiti sveikatos istorijoje užfiksuoti pareiškėjo nusiskundimai dėl sveikatos būklės nepatenka į ginčo laikotarpį, todėl nevertinami. Psichologinės tarnybos 2013-03-14 pažymoje Nr. 24-995 nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologinės tarnybos specialistus raštu kreipėsi dėl psichologinės pagalbos 3 kartus, tačiau apibendrinant konsultacijų pokalbius, išskirtiniais adaptaciniais sunkumais įkalinimo įstaigoje nepasižymėjo (b. l. 18).  Įrodymai, kad dėl kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikata, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK  6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas  byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpius nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 ir nuo 2010-05-21 iki 2010-06-13, iš viso 4350 Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda ta kiekvieną dieną. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03, 2009-09-03 paleistas į laisvę. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas teismui pateikė 2013-02-08 (žyma ant voko), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 įskaitytinai, nėra: CK 1.131 str. 2 d. numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.

Atsižvelgiant į laikotarpio (nuo 2010-05-25 iki 2010-06-13, kadangi 2010-05-24 kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus), kuriuo pareiškėjui S. P. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, šalies ekonominę padėtį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 300 Lt neturtinės žalos dydis už laikotarpį nuo 2010-05-25 iki 2010-06-13. Pažymėtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K, kaip matyti iš kalinamojo asmens įskaitos kortelės, atvyko 2010-05-24, o ne 2010-05-21, kaip nurodo pareiškėjas savo skunde, o 2010-05-24 kameros plotas vienam asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl žalos atlyginimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2010-05-25 iki 2010-06-13.

Atsakovės atstovės tiek atsiliepime į skundą, tiek ir teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, nėra svarbi, kadangi pagal CK 6.271 str. 1 d. nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo S. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui S. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 300 Lt (trijų šimtų litų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjas                                                                                                                   Arūnas Dirvonas  

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • 3K-7-2/2008
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK1 1.127 str. Ieškinio senaties termino pradžia
  • CK1 1.126 str. Ieškinio senaties taikymas
  • CK1 1.131 str. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės