VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M.,

dalyvaujant pareiškėjams, jų atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,

atsakovų atstovėms J. D., L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų E. V. (E. V.) ir J. V. skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – Administracija), byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Š., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai E. V. ir J. V. skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2D-8362 „Dėl planavimo organizatoriaus atsisakymo į pasiūlymus“, 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 gegužės 15 d. atsakymo Nr. A51-65286/20(2.14.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ dalį, kurioje atmestas pareiškėjų siūlymas ir prašymas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną Nr. RUK-3-5 sumažinti, iš šios zonos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nurodytą pareiškėjų pasiūlymą išnagrinėti iš naujo, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjai teikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai du pasiūlymus dėl Bendrojo miesto plano sprendinių: 1) sumažinti funkcinę zoną Nr. RUK-3-5, iš jos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2) visą Neries pakrantę (duomenys neskelbtini) gatvėje ties Verkių regioniniu parku priskirti intensyviam ir / ar ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynių ir / ar miškų teritorijų funkcinei zonai, kurioje būtų įrengti šaligatviai, pėsčiųjų ir / ar dviračių takai, šių šaligatvių apšvietimas, poilsio zonos.

Savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. A51-65286/20 (2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų bendrojo plano keitimui“ nurodė, kad į antrąjį pareiškėjų pasiūlymą Savivaldybės administracija atsižvelgė, tačiau pirmąjį pasiūlymą, pareiškėjų vertinimu, nepagrįstai atmetė. Todėl pareiškėjai dalyje, kurioje atmestas jų pasiūlymas sumažinti funkcinę zoną Nr. RUK-3-5, iš jos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, pateikė skundą Inspekcijai.

Pažymi, kad mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji funkcinė zona Nr. RUK-3-5 yra nepagrįstai išplėsta čia augančio miško sąskaita, todėl siūlė ir prašė mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną Nr. RUK-3-5 sumažinti, iš šios zonos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, kurioje auga apie 20 metų miškas, ir joje esančius žemės sklypus, kuriuose nėra gyvenamųjų namų, priskirti išimtą teritoriją prie neurbanizuojamų teritorijų bei apriboti galimybę šioje vietoje vykdyti bet kokią statybą, kad būtų išsaugotas čia augantis miškas. Faktą, kad teritorijoje aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, esančius žemės sklypus auga miškas patvirtina: 2019 m. gruodžio 30 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0179/19/03; VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus pavaduotojo Š. B. 2016 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. S-773; UAB „Log Forest“ 2018-10-19 pažyma – išvada dėl sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); Valstybinės miškų tarnybos registruoto vidinės miškotvarkos projektų rengėjo V. J. 2018-11-19 Miško įvertinimo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje pažyma; Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų autoriaus V. B. 2020-02-04 raštas dėl medyno, esančio sklypo teritorijoje, įvertinimo; Ortofoto iš interneto tinklalapio www.regia.lt; Ištraukos iš Bendrojo plano grafinės ir tekstinės dalių.

Teigia, kad ginčo žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, ir pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punktą miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams. Todėl nagrinėjamu atveju visas aptartas miškas laikytinas valstybinės reikšmės mišku, išimtine nuosavybės teise priklausančiu Lietuvos Respublikai.

Nurodo, kad, nesumažinus funkcinės zonos Nr. RUK-3-5, iš jos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra reali grėsmė, jog ateityje bus galima vystyti statybas, ko pasėkoje šioje zonoje prieš daugelį metų susiformavęs miškas bus sunaikintas. Todėl turi būti apgintas viešasis interesas, tiesiogiai susijęs su visuomenės sveikata, gyvenimo kokybe ir gerove. Valstybinės reikšmės miško, esančio (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje aplink namus Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apsauga turi būti užtikrinta ir atsispindėti ir Bendrojo plano sprendiniuose.

Tad, rengiamo Bendrojo plano sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 3 punkto nustatytų uždavinių, t. y. nenumatytos priemonės valstybinės reikšmės miško, esančio funkcinėje zonoje Nr. RUK-3-5, išsaugojimui. Todėl Savivaldybės atsakymo dalis, kuria nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į Pareiškėjų pasiūlymą dėl funkcinės zonos Nr. RUK-3-5 sumažinimo, naikintina ir Savivaldybės administracija įpareigotina Pareiškėjų pasiūlymą išnagrinėti iš naujo.

Pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra formalus, nemotyvuotas.

Teisme 2020 m. spalio 11 d. gauti pareiškėjų atstovo papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad Inspekcija ir Administracija skundžiamą Administracijos sprendimą nepagrįstai laiko motyvuotu, nes jame nėra įvertinta pareiškėjų pateikta medžiaga, neabejotinai patvirtinanti, kad ginčo teritorijoje auga miškas, ir nėra jokių motyvų, kodėl šio miško teritoriją (20 arų) Administracija priskyrė prie mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios funkcinės zonos Nr. RUK-3-5, o ne prie neurbanizuojamos funkcinės zonos, kaip tai numato Teritorijų planavimo normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 (IV skyrius. Teritorijos funkcinės zonos ir jų turinys).

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įvertinusi pareiškėjų pasiūlymus dėl rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. A51-65286/20(2.15.1.1E-VMA) informavo pareiškėjus, jog pasiūlymams dėl bendrojo plano keitimo yra pritarta iš dalies, o pasiūlymui, kuriam nepritariama, nepritarimo motyvai yra pateikiami atsakyme. Vilniaus miesto savivaldybės administracija minėtame rašte nurodė, jog į pasiūlymą sumažinti funkcinę zoną RUK-3-5, iš jos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vilniuje, neatsižvelgta. Rašte paaiškinta, kad bendrojo plano sprendiniai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 str. „Teritorijų planavimo proceso tęstinumas“ nuostatomis, numatančiomis, kad rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Bendrajame plane numatyta Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona RUK-3-5, kuri apima teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nustatyta įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – Galiojantis BP), sprendinius, pagal kuriuos minėta teritorija patenka į Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, nagrinėjamame rajone. Galiojančiame BP ši funkcinė zona yra sujungta su toliau esančiomis teritorijomis ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir kt.), o Bendrojo plano sprendiniuose Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona RUK-3-5 yra sumažinta, tarp kitos, Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios zonos TUR-2-3 (į kurią patenka teritorijos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir kt.) įterpiant Ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų zoną, perskiriančią abi mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias zonas.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 (IV skyrius. Teritorijos funkcinės zonos ir jų turinys), prie neurbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų priskiriamos tik miškų ir miškingų teritorijų zonos, žemės ūkio teritorijų zonos, vandenų zonos ir konservacinių teritorijų zonos. Ekstensyviai naudojamų želdynų zona priskirta prie Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) aplinkoje numatyta Ekstensyviai naudojamų želdynų zona, kurioje auga miškas. Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamojoje zonoje RUK-3-5 yra įsiterpusio valstybinės reikšmės miško, kuris pagrindiniame brėžinyje pažymėtas kaip „valstybinės reikšmės miškas“, tačiau Bendrojo plano aiškinamojo rašto I skyriaus Ketvirto skirsnio 33 p. nurodyta: „Jei į funkcinę zoną, kurioje galima statyba, patenka įsiterpę valstybinės reikšmės miškai, veiklą juose reglamentuoja Miškų įstatymas. Šiose teritorijose miško žemę pavertus į kitas naudmenas – atskirųjų želdynų teritorijas, jas pakartotinai transformuoti galima tik į mišką“.

Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastro duomenimis, aplink (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskeltini) esančius sklypus miško žemė yra atokiau sklypų ir ji nepatenka į Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną. Be to, Bendrajame plane numatytas tekstinis reglamentas Nr. 8, galiojantis funkcinei zonai RUK-3-5: „Statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą (toliau – TPD). Kompleksinio TPD teritorijos dydį nustato atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinys“. Tai reiškia, kad rengiant vietovės lygmens TPD ir nustatant jame konkrečius reglamentus (užstatymo zonas ir kt.), turės būti vertinami taip pat ir esami vertingi želdiniai, jei jie pateks į konkrečią teritoriją.

Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 15 d. rašte Nr. A51-65286/20 (2.15.1.1E-VMA) pakankamai išsamiai ir motyvuotai nurodė pareiškėjų dalies pasiūlymų atmetimo motyvus, kuriuos pagrindė tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą.

Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

Pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiūlymų dėl BP sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjams. Įvertinusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 15 d. atsakymą, padarė išvadą, kad ši pareiga įvykdyta iš esmės nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, motyvuojant nesutikimą su pateiktais pasiūlymais.

Nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai iš esmės nesutinka su skundžiamuose atsakymuose nurodomais motyvais ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjų pasiūlymus, nesudaro pagrindo tenkinti jų skundo. Planavimo organizatoriaus 2020 m. gegužės 15 d. atsakymo pagrįstumas, ir taikytini teisės aktai bus vertinami kitoje stadijoje, t. y. tada, kai teritorijų planavimo dokumentas bus pateiktas tikrinti Inspekcijai.

Pabrėžia, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, o svarbu tik išlaikyti procedūrą ir motyvuotai atsakyti pareiškėjui, t. y. teismų praktikoje išaiškinta, kad Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.  

Teismo posėdžio metu pareiškėjai, jų atstovas skundą palaiko, prašo jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Nurodė, kad atsakovės skundžiamą Administracijos sprendimą nepagrįstai laiko motyvuotu, nes jame nėra įvertinta pareiškėjų pateikta medžiaga neabejotinai patvirtinanti, kad ginčo teritorijoje auga miškas, ir nėra jokių motyvų, kodėl šio miško teritoriją (20 arų) Administracija priskyrė prie mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios funkcinės zonos Nr. RUK-3-5, o ne prie neurbanizuojamos funkcinės zonos, kaip tai numato Teritorijų planavimo normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 (IV skyrius. Teritorijos funkcinės zonos ir jų turinys). Be to pažymi, kad iš skundžiamo Administracijos sprendimo nėra aišku, kokioje zonoje jie pripažįsta esant mišką.

Teismo posėdžio metu atsakovių atstovės su skundu iš esmės nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Akcentavo, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai išsamus ir motyvuotas, o ar Administracija pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjų pateiktą pasiūlymą, bus svarstoma vėlesnėse teritorijų planavimo stadijose.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl viešojo svarstymo procedūrų teikiant ir nagrinėjant pareiškėjų pasiūlymus rengiamam bendrajam savivaldybės planui metu priimtų Administracijos ir Inspekcijos sprendimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams E. V. ir J. V.. Iš 2020-08-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo plotas – 0,1000 ha, iš kurio užstatyta teritorija – 0,1000 ha. Žemės sklype įregistruotas nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso J. Š.. Iš 2020-08-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo plotas – 0,1000 ha, iš kurio užstatyta teritorija – 0,1000 ha. Žemės sklype įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Aplink pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens sklypus apie 20-25 metus auga medžių savaiminukai (pušys, beržai) 20 arų sklype, kurie įvairių pareiškėjų pateiktų specialistų žiniomis priskirtini prie miško ir galimai sudaro didesnio masyvo ((duomenys neskelbtini) girininkijos) dalį (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. spalio 11 d. raštas, pareiškėjų pateiktos įvairių specialistų išvados). Administracija šios faktinės aplinkybės neginčija. Tai konstatuota ir teismo antstolio 2019 m. gruodžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais Nr. 0179/19/03.

Pareiškėjai kartu su kitais Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos gyventojais raštu 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pasiūlymais dėl Bendrojo plano sprendinių. Pareiškėjai prašė mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją funkcinę zoną Nr. RUK-3-5 sumažinti, iš šios zonos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje auga virš 20 metų miškas, ir joje esančius žemės sklypus, kuruose nėra gyvenamųjų namų, priskirti prie neurbanizuojamų teritorijų bei apriboti galimybę šioje vietoje vykdyti bet kokią statybą, kad būtų išsaugotas čia augantis miškas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų pasiūlymus, 2020 m. gegužės 15 d. pateikė raštą Nr. A51-65286/20 (2.15.1.1E-VMA) „Dėl pasiūlymų Bendrojo plano keitimui“, kuriuo informavo, jog pareiškėjų pasiūlymams dėl Bendrojo plano keitimo yra pritarta iš dalies, t. y. pritarė pasiūlymui visą Neries pakrantę (duomenys neskelbtini) gatvėje ties Verkių regioniniu parku priskirti intensyviam ir / ar ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdinių ir / ar miškų teritorijų funkcinei zonai, kurioje būtų įrengti šaligatviai, pėsčiųjų ir / ar dviračių takai, šių šaligatvių apšvietimas, poilsio zonos ir nepritarė pasiūlymui sumažinti funkcinę zoną Nr. RUK-3-5, iš jos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 15 d. raštu, jį apskundė atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. 2020 m. birželio 23 d. Inspekcija pateikė pareiškėjams atsakymą Nr. 2D-8362 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pasiūlymus“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti Pareiškėjų skundą. Inspekcija nurodė, jog planavimo organizatorius, atmesdamas pareiškėjų pasiūlymus, atsakyme pakankamai išsamiai nurodė atmetimo motyvus ir paaiškino jų nepriimtinumą bei pagrindė tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, todėl nėra pagrindo įpareigoti planavimo organizatorių panaikinti ar pakeisti administracinį sprendimą (2020-05-15 raštą Nr. A51-65286/20 (2.15.1.1E-VMA) bei nagrinėti Pareiškėjų pasiūlymus pakartotinai.

Ginčui aktualios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 37 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020 ir kt.).

Savivaldybių bendrieji planai priskiriami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems savivaldybės lygmeniu. Baigiamąjį savivaldybės teritorijos kompleksinio planavimo etapą sudaro bendrojo plano sprendinių viešinimas, derinimas, tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje ir tvirtinimas bei registravimas teritorijų planavimo dokumentų registre (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų engimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 209 p.). Kiekviena savivaldybės bendrojo plano rengimo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją (160 p.). Savivaldybės bendrasis planas teikiamas derinti, o vėliau ir tvirtinti, kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita (214-215 p.). 

Pažymėtina ir tai, kad teismas, nagrinėdamas savivaldybės administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, nevertina rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).

Pagal Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Aplinkos ministro 2014 sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7, reikalavimus teritorijų planavimo lygmenis atitinkančios funkcinės zonos skirstomos į neurbanizuojamas (20 p.) bei urbanizuotas ir urbanizuojamas funkcines zonas (21 p.), prie pastarųjų priskiriamos ir bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona (21.8 p.), ekstensyviai naudojamų želdynų zona (21.8.2 p.). Visose 20 ir 21 punktuose nurodytose apibendrintose ir detalizuotose funkcinėse zonose gali būti nustatytos ir kitos pagrindinę veiklą papildančios veiklos (23 p.). Prie vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos galimi žemės panaudojimo būdai savyje įtraukia ir atskirųjų želdynų teritorijas (žr. 1 lentelę).

Iš bendrojo plano sprendinių matyti, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ir aptariamas 20 medžių plotas priklauso 2,3 ha mažo užstatymo intensyvumo gyvenamajai funkcinei zonai Nr. RUK-3-5, kurioje galimi iki 10 m aukščio vienbučiai / dvibučiai pastatai, didžiausias leistinas sklypo užstatymo intensyvumas 0,4, mažiausias sklypo plotas naujai statybai 1000 kv. m, teritorijai taikomi ir tekstiniai reglamentai Nr. 8, 32, 33, 35.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Administracijos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo (atsakymo) bei Inspekcijos 2020 m. birželio 23 d. sprendimo (atsakymo) turinį, prieina prie išvados, kad juose pareiškėjams buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta į pateiktus pasiūlymus visą Neries pakrantę (duomenys neskelbtini) gatvėje ties Verkių regioniniu parku priskirti intensyviam ir / ar ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų ir / ar miškų teritorijų funkcinei zonai, kurioje būtų įrengti šaligatviai, pėsčiųjų ir / ar dviračių takai, šių šaligatvių apšvietimas, poilsio zonos (šiam pasiūlymui pritarta). Tuo tarpu pasiūlymui sumažinti funkcinę zoną RUK-3-5, iš jos išimant teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nepritarta, taip pat motyvuota ir išsamiai nurodant argumentus. Administracijos sprendime nurodoma, kad Bendrajame plane sprendiniai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 str. „Teritorijų planavimo proceso tęstinumas“ nuostatomis, numatančiomis, kad rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Bendrajame plane numatyta mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona RUK-3-5, kuri apima teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nustatyta įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendinius, pagal kuriuos minėta teritorija patenka į Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, nagrinėjamame rajone ŠR 3.2.1. Galiojančiame Bendrajame plane ši funkcinė zona yra sujungta su toliau esančiomis teritorijomis ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir kt.), o Bendrajame plane sprendiniuose Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona RUK-3-5 yra sumažinta, tarp kitos, Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios zonos TUR-2-3 (į kurią patenka teritorijos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir kt.) įterpiant Ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų zoną, perskiriančią abi Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias zonas. Administracija nurodė, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo normomis (IV skyrius. Teritorijos funkcinės zonos ir jų turinys), prie neurbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų priskiriamos tik miškų ir miškingų teritorijų zonos, žemės ūkio teritorijų zonos, vandenų zonos ir konservacinių teritorijų zonos. Ekstensyviai naudojamų želdynų zona priskirta prie Urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų. Kaip minėta aukščiau, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) aplinkoje numatyta Ekstensyviai naudojamų želdynų zona, kurioje auga miškas. Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamojoje zonoje RUK-3-5 yra įsiterpusio valstybinės reikšmės miško, kuris pagrindiniame brėžinyje pažymėtas kaip „valstybinės reikšmės miškas“, tačiau Bendrajame plane aiškinamojo rašto I skyriaus Ketvirto skirsnio 33 p. nurodyta: „Jei į funkcinę zoną, kurioje galima statyba, patenka įsiterpę valstybinės reikšmės miškai, veiklą juose reglamentuoja Miškų įstatymas. Šiose teritorijose miško žemę pavertus į kitas naudmenas – atskirųjų želdynų teritorijas, jas pakartotinai transformuoti galima tik į mišką“. Taip pat informavo, kad, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastro duomenimis, aplink (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) esančius sklypus miško žemė yra atokiau sklypų ir ji nepatenka į Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną. Be to, Bendrajame plane numatytas tekstinis reglamentas Nr. 8, galiojantis funkcinei zonai RUK-3-5: „Statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą (toliau – TPD). Kompleksinio TPD teritorijos dydį nustato atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinys“. Tai reiškia, kad rengiant vietovės lygmens TPD ir nustatant jame konkrečius reglamentus (užstatymo zonas ir kt.), turės būti vertinami taip pat ir esami vertingi želdiniai, jei jie pateks į konkrečią teritoriją.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kad aukščiau aptartas Administracijos atsakymas atitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl būtinumo motyvuotai atsakyti apie pasiūlymų atmetimo priežastis. Inspekcija pagrįstai nurodė, kad tokia patikra, kokios siekia pareiškėjai (visuomenės pasiūlymai ir jų atmetimo motyvų pagrįstumas), atliekama kitoje bendrojo planavimo stadijoje - teritorijų planavimo dokumento tikrinimo stadijoje. Tiek Tarnybos, tiek Inspekcijos sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiškėjų pasiūlymus bendrajam planui, taip pat nurodyti aptarto aukščiau pasiūlymo atmetimo argumentai. Nenustatyta, kad, vertinant pareiškėjų pasiūlymą ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymo atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtais ginčijamus atsakovų sprendimus. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjų skundo argumentus, pateiktus rašytinius paaiškinimus, išsakytas pozicijas posėdžio metu, daro išvadą, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiškėjų pastabas ir pasiūlymus. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti konkrečių pasiūlymų atmetimo motyvų turinio (pareiškėjų nesutikimo su pasiūlymų atmetimu motyvų), tačiau pabrėžtina, kad nesutikimo su pasiūlymais ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjų skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti pareiškėjų skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.