LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties, kuria ieškovo J. J. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, civilinėje byloje Nr. e2-3473-854/2020 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai individualiai J. įmonei „J.“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Topo Consult“, dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto 184 962,24 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: 1) patikslinti ieškinio dalyką – nurodyti savo ar bankrutuojančios individualios J. įmonės „J.“ vardu reiškia ieškinį ir atitinkamai su kuo sieja materialinių teisinių padarinių kilimą; 2) atsižvelgiant į reiškiamo ieškinio pobūdį (netiesioginį ar ne) patikslinti faktines aplinkybes; reiškiant netiesioginį ieškinį, nurodyti faktines aplinkybes, susijusias su CK 6.68 straipsnio, numatančio netiesioginio ieškinio institutą, taikymo sąlygų egzistavimą; 3) pateikti duomenis, kad ieškinio pateikimo teismui metu ieškovas buvo bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ kreditorius; 4) reiškiant ne netiesioginį ieškinį sumokėti 2 362 Eur žyminį mokestį; 5) pateikti duomenis, kad ieškovo atstovu nurodytas asmuo V. P. J., o atsakovo atstovais nurodyti asmenys – VšĮ Vilniaus universiteto l. e. p. rektorius J. B. bei kancleris G. M., turi teisę būti atstovais teisme.

3.       Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo J. J. patikslintas ieškinys, kuriame nurodyta, kad ieškinį teikia du subjektai: J. J., kaip individualios J. įmonės „J.“ savininkas, kuris yra solidariai atsakingas savo turtu už pasekmes, nutraukus rangos sutartį, ir kreditorius V. P. J.. Ieškiniu prašo priteisti 184 962,24 Eur skolą ieškovams J. J. (183 326,99 Eur) ir V. P. J. (1 635,25 Eur).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovo J. J. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. J. ieškinio trūkumai iš esmės buvo nustatyti siekiant išsiaiškinti, kokio pobūdžio ieškinį ieškovas teikia – netiesioginį ieškinį bankrutuojančios individualios J. įmonės „J.“ vardu ar savo vardu, ir tokiu būdu nustatyti, kokie – bendrieji ir specialieji – ieškinio turiniui keliami reikalavimai turėjo būti įgyvendinti.

6.       Nurodė, kad ieškovas tiek patikslintame, tiek ir pradiniame, ieškinyje savo galėjimą teikti netiesioginį ieškinį grindė tuo, kad yra bankrutuojančios individualios J. įmonės „J.“ savininkas, tačiau duomenų apie savo, kaip kreditoriaus, statusą teismui nepateikė. Ieškovas, neįrodinėdamas, kad jis yra individualios J. įmonės „J.“ kreditorius, patikslintame ieškinyje bendraieškiu nurodė dar ir kitą bankrutuojančios individualios J. įmonės „J.“ kreditorių – V. P. J., pateikė jo kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Teismas nurodė, kad nors V. P. J. patikslintame ieškinyje ir nurodytas bendraieškiu, tačiau dokumento pabaigoje rekvizituose jo pavardė nenurodyta, patikslintas ieškinys nėra šio asmens pasirašytas nei pačiame patikslintame ieškinyje, nei pateiktas per EPP sistemą (pasirašytas elektroniniu sisteminiu parašu). Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie J. J. įgaliojimus kreiptis į teismą V. P. J. vardu (CPK 56-58 straipsniai), todėl tokie reikalavimai negali būti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

7.       Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria buvo atmestas J. J. prašymas įtraukti jį į bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ kreditorių sąrašą (civilinė byla Nr. e2-1134-450/2020).

8.       Teismas nurodė, kad ieškovas tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje dėstydamas faktines aplinkybes iš esmės pasisakė tik dėl rangos sutartinių teisinių santykių, buvusių tarp bankrutuojančios individualios J. įmonės „J.“ ir atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto, atskirai neišskirdamas ir nepasisakydamas dėl netiesioginio ieškinio instituto taikymo sąlygų ir su tuo nesiedamas siekiamo materialaus teisinio rezultato.

9.       Teismas, konstatavęs, kad ieškovas nepašalino nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, laikė, kad ieškinys nepaduotas ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovas J. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį ir priimti jo netiesioginį ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Ieškovas yra individualios J. įmonės „J.“ savininkas, todėl pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį ir CPK 673 straipsnį yra solidariai atsakingas su bankrutuojančia J. įmone „J.“ prieš kreditorius. Bankrutuojančios J. įmonės „J.“ įsiskolinimas siekia 460 034,67 Eur. Atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas pagal rangos sutartis turėtų sumokėti bankrutuojančiai J. įmonei „J.“ 551 180,79 Eur už keturių bendrabučių Saulėtekio alėjoje statybas. Nemokumo administratorius nesiėmė jokių veiksmų išreikalauti šios skolos. Jeigu atsakovė, vykdydama savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atsiskaitytų su bankrutuojančia J. įmone „J.“, atsirastų galimybė atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.

10.2.                      Gindamas individualios J. įmonės „J.“ interesus, ieškovas gina ir savo asmeninius interesus. Visi atsakovės neteisėti veiksmai išvardinti netiesioginiame patikslintame ieškinyje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14.       Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti kokio pobūdžio ieškinį ieškovas teikia – netiesioginį ieškinį bankrutuojančios individualios J. įmonės „J.“ vardu ar savo vardu (tiesioginį), išaiškindamas kokios yra netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygos ir kad ieškovas nepateikė duomenų, jog yra bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ kreditorius, t. y. subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą, pasinaudodamas netiesioginio ieškinio institutu, taip pat nurodęs, kad tuo atveju, kai reiškiamas tiesioginis ieškinys, būtina sumokėti 2 362 Eur žyminį mokestį.

15.       Nepaisant to, kaip patvirtina bylos duomenys (teismui pateiktas patikslintas ieškinys), ieškovas paminėtų trūkumų nepašalino, žyminio mokesčio nesumokėjo, be to, bendraieškiu papildomai nurodė V. P. J..

16.       Iš ieškinyje (patikslintame ieškinyje) nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovas J. J. yra bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ savininkas. Pateiktu patikslintu ieškiniu, kurį įvardija kaip netiesioginį, J. J. reikalauja priteisti jam asmeniškai iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto 183 326,99 Eur skolą, o V. P. J. – 1 635,25 Eur skolą, nurodęs, kad pagal 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas yra skolinga individualiai J. įmonei „J.“ 184 962,24 Eur.

17.       Netiesioginio ieškinio reikšimo sąlygos įtvirtintos CK 6.68 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

18.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė J. J. prašymą įtraukti jį į bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ kreditorių sąrašą (civilinė byla Nr. eB2-2574-340/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju apelianto pateiktas patikslintas ieškinys, nors ir įvardintas netiesioginiu, tačiau toks nėra, nes, remiantis CK 6.68 straipsnio nuostata ir kasacinio teismo išaiškinimais, nėra vienos iš būtinų netiesioginio ieškinio sąlygų – ieškovas J. J. nėra bankrutavusios įmonės kreditorius. Pažymėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas nėra bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ kreditorius, apeliantas nei patikslintu ieškiniu, nei atskiruoju skundu neneigė ir priešingai neįrodinėjo. Nors, apelianto teigimu, jis yra bankrutavusios bendrovės savininkas ir yra solidariai atsakingas, tačiau vien ši aplinkybė, nenustačius, kad J. J. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkei (atsakovei) VšĮ Vilniaus universitetui, nesuteikia teisės jam reikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nors J. J. pateikė, kaip jis įvardijo, netiesioginį ieškinį, tačiau skolą prašo priteisti ne bankrutavusiai įmonei, o sau asmeniškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad J. J. pateiktas ieškinys nėra netiesioginis, todėl už jį, kaip buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje, kurioje ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, turėjo būti sumokėtas 2 362 Eur žyminis mokestis. Bylos duomenys patvirtina, kad šis trūkumas nebuvo pašalintas, t. y. ieškovas J. Jokūbauskas už pateiktą ieškinį žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

19.       Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad teikdamas patikslintą ieškinį J. J. papildomai kaip ieškovą nurodė V. P. J., kuris yra bankrutavusios individualios J. įmonės „J.“ kreditorius. Kita vertus, nustatyta, kad paminėtas asmuo ieškinio nėra pasirašęs nei elektroniniu, nei paprastu parašu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtą aplinkybę, pagrįstai konstatavo, kad nesant įrodymų apie J. J. įgaliojimus kreiptis į teismą V. P. J. vardu (CPK 56-58 straipsniai), toks reikalavimas negali būti priimamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo J. J. ieškinio priėmimo klausimą iš esmės išsprendė teisingai, tinkamai aiškindamas ir taikydamas CPK nuostatas, todėl naikinti ar keisti skundžiamos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                 Rasa Gudžiūnienė