Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-11-14][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-10957-595-2023].docx
Bylos nr.: eI2-10957-595/2023
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 188770044 atsakovas
UAB "Tomas Gold" 302861445 pareiškėjas
Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai 301749532 pareiškėjo atstovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Teismo procesiniai dokumentai



Administracinė byla Nr. eI2-10957-595/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3

(S)

 

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tomas Gold“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo K. V., dėl turtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Tomas Goldkreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 258,88 Eur turtinę žalą; 2) priteisti atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašo priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad vartotojas K. V. (toliau – ir Vartotojas) 2019 m. gruodžio 7 d. pareiškėjos parduotuvėje įsigijo žiedą, už kurį jis sumokėjo 254 Eur, kuris galimai yra netinkamos kokybės. Vartotojas 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu kreipėsi į pareiškėją dėl iš žiedo iškritusio ir pamesto deimanto. Minėtas prašymas buvo netenkintinas, nurodant, jog žiedas galėjo būti mechaniškai paveiktas, todėl briliantas išsijudino ir iškrito. Pareiškėja pasiūlė žiedą pataisyti, tačiau brilianto kainą prašė padengti paties Vartotojo. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Tarnyba kreipėsi į pareiškėją, siūlydama kilusį ginčą išspręsti taikiai. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakyme nurodė, jog nesutinka, kad žiedas yra nekokybiškos būkles, kadangi jis nešiojamas trumpą laiko tarpą, t. y. vienerius metus ir aštuonis mėnesius, todėl Vartotojo minimas defektas nėra gamyklinis brokas, bet yra atsiradęs dėl išorinio mechaninio poveikio. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 2 d. Tarnybai taip pat nurodė, jog su Vartotoju aptarė galimybę pašalinti žiedo trūkumus pareiškėjos sąskaita, tačiau Vartotojas nori pateikti remontui nepilnos komplektacijos žiedą. Žiede esantis briliantas buvo pamestas Vartotojo, tačiau neaišku kokiomis aplinkybėmis. Ginčas nebuvo išspręstas taikiai, todėl buvo perduotas spręsti Tarnybai. Neišsprendus ginčo taikiu būdu, Tarnyba nagrinėjo Vartotojo prašymą iš esmės, atliko dokumentinę žiedo apžiūrą ir 2021 m. rugsėjo 17 d. surašė Gaminio/paslaugos vertinimo išvadą Nr. 1RV-92 (toliau – ir Gaminio vertinimo išvada).

Paaiškina, jog Tarnyba 2021 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-2508 „Dėl K. V. prašymo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė patenkinti Vartotojo reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu Vartotojo reikalavimą nemokamai pašalinti žiedo trūkumus. Pareiškėja dar iki atlyginant žalą, siekdama išsiaiškinti tikrąsias žiedo brilianto iškritimo aplinkybes, atidavė žiedą nepriklausomiems ekspertams – Viešajai įstaigai „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – ir Prabavimo rūmai). 2021 m. gruodžio 10 d. pareiškėja gavo Prabavimo rūmų tyrimo aktą Nr. 5.13-25 (toliau – ir Tyrimo aktas), kuriame nurodyta, jog brangakmenis – deimantas – žiede buvo įtvirtintas tinkamai ir negalėjo iškristi įprasto dėvėjimo metu, o tą patvirtina ir laikas nuo žiedo įsigijimo iki brangakmenio iškritimo. Žiede matomi įtrūkimai, kurie galėjo atsirasti ir pas gamintoją dėl nekokybiško liejimo, ir dėl galimo mechaninio poveikio dėvėjimo metu. Taip pat žiedo aukso lydinio spalvų ir sudėties skirtumai žiedo išoriniame ir vidiniame paviršiuose, dėvėjimui būdingų ir neišvengiamų suraižymų nebuvimas rodo, kad žiedo paviršius buvo poliruojamas, siekiant panaikinti galimas mechaninio pažeidimo žymes, kas gali būti labiausiai tikėtina brangakmenio iškritimo priežastis. Tokiu būdu, susiklostė situacija, jog Tarnyba priėmė akivaizdžiai neteisingus ir nepagrįstus aktus (Gaminio vertinimo išvadą bei Nutarimą) bei padarė pareiškėjai turtinę žalą.

Teigia, kad nei vienas iš Gaminio vertinimo išvadą ir Nutarimą priėmusių asmenų neturėjo aukštojo universitetinio išsilavinimo juvelyrikos moksle ir nebuvo išklausęs bent jau juvelyrikos kursų, todėl priimant šiuos aktus buvo pažeistas imperatyvus Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 223 straipsnio teisinis reglamentavimas. Būtent dėl šios priežasties Tarnyba padarė klaidingas išvadas, jog iš žiedo akutė iškrito dėl netinkamo įtvirtinimo. Šiuo atveju Tarnybos darbuotojų konstatuotas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas paneigia ekspertų – Tyrimo aktas. Pareiškėjos veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų veiksmų ir Tarnyba neturėjo jokios teisinės galimybės įpareigoti pareiškėjos nemokamai pašalinti žiedo trūkumus – nupirkti naują briliantą ir neatlygintinai jį įstatyti į žiedą.

 

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja nesutikdama su Tarnybos Gaminio vertinimo išvadoje pateiktomis išvadomis turėjo teisę teikti įrodymus, kurie pagrįstų faktą, jog pareiškėja pardavė Vartotojui tinkamos kokybės žiedą, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo ir nepateikė Tarnybai įrodymų. Taigi, Tarnyba Nutarimą priėmė pagal ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, Išvadoje pateiktas išvadas, esamą teisinį reglamentavimą. Be to, pareiškėja nesutikdama su Tarnybos Nutarimu turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau kaip matyti šia įstatymo suteikta teise nepasinaudojo. Nutarimo priėmimui dėl ginčo esmės buvo atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, išsamiai įvertini visi šalių pateikti įrodymai ir, Tarnybos nuomone, priimtas objektyvus bei pagrįstas sprendimas dėl tarp Vartotojo ir pareiškėjos kilusio vartojimo ginčo.

Teigia, jog dėl skunde reiškiamo reikalavimo atlyginti 258,88 Eur patirtą turtinę žalą, matyti, jog pareiškėja patirtą žalą kildiną iš Tarnybos Nutarimo. Visgi asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šiuo atveju Nutarimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, kuriuo buvo nutarta patenkinti Vartotojo reikalavimą. Sprendimo priėmimui dėl ginčo esmės buvo atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, išsamiai įvertini visi šalių pateikti įrodymai. Tokiu būdu, Tarnybos veiksmai vartojimo ginčo, kilusio tarp Vartotojo ir pareiškėjos, nagrinėjimo metu bei priimtas Nutarimas yra teisėti, todėl iš esmės negalėjo pareiškėjai sukelti turtinės žalos. Atitinkamai nėra nei vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti bei Tarnybos pareigos atlyginti pareiškėjai turtinę žalą.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 258,88 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vartotojas 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštu kreipėsi į pareiškėją dėl iš žiedo iškritusio ir pamesto deimanto.

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vartotojui atsakydama į pretenziją nurodė, kad nesutinka su teiginiu, kad žiedas yra nekokybiškas. Paminėjo, jog žiedas buvo nešiojamas vienerius metus ir aštuonis mėnesius. Tokiu būdu, paminėtas defektas yra ne gamyklinis brokas, bet atsiradęs dėl išorinio mechaninio poveikio nešiojant žiedą praktiškai du metus. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos juvelyras gali parinkti ir įdėti briliantą į Vartotojo žiedą. Tačiau tokiu atveju, žiedo sutvarkymo išlaidas turėtų padengti Vartotojas.

Vartotojas 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl iš UAB „Tomas Gold“ įsigyto žiedo kokybės.

Tarnyba 2021 m. rugpjūčio (nenurodyta diena) raštu Nr. 4E- nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. gavo Vartotojo prašymą dėl iš UAB „Tomas Gold“ įsigyto žiedo kokybės. Prašyme Vartotojas nurodo, kad pardavėjo atžvilgiu kelia reikalavimą nemokamai pašalinti daikto trūkumus. Tokiu būdu, Tarnyba pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą ir pasiūlė ginčą su Vartotoju spręsti taikiai. Taip pat įpareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 2 d. informuoti Vartotoją ir Tarnybą apie priimtą sprendimą.

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu „Dėl vartotojo K. V. pateikto prašymo“ Tarnybai nurodė, jog nėra žinoma kokiomis aplinkybėmis iškrito akmuo ir kaip buvo nešiojamas žiedas. Nesutiko su teiginiu, kad žiedas yra nekokybiškas. Žiedas buvo nešiojamas ilgą laiko tarpą - vienerius metus ir aštuonis mėnesius. Tokiu būdu, Vartotojo minimas defektas nėra gamyklinis brokas, bet yra atsiradęs dėl išorinio mechaninio poveikio nešiojant žiedą praktiškai dvejus metus. Be to, iškritęs briliantas nebuvo išsaugotas. Atitinkamai pareiškėja sutiko apmokėti remonto išlaidas, tačiau nesutiko padengti išlaidų už naują brangakmenį.

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu „Dėl vartotojo K. V. pateikto prašymo“ Tarnybai nurodė, kad pakeisti pamestą akmenį nauju nesutinka ir pasiūlė Vartotojui susimokėti tik už parinktą briliantą, o juvelyro paslaugą žiedo sutvarkymui bus apmokėta įmonės lėšomis.

Tarnyba 2021 m. rugsėjo 17 d. surašė gaminio vertinimo išvadą Nr. 1RV-92, kurioje nurodė, kad vertinant ginčo nagrinėjimo metu gautą medžiagą ir nuotraukas nustatyta, jog iš žiedo korpuso iškritusi akutė, mechaninių pažeidimų žiedo korpuso paviršiuje, kurie galėjo turėti įtakos akutės iškritimui, nenustatyta. Žiedo akutė iškrito dėl netinkamo įtvirtinimo. Taip pat nurodė, kad žiedas neatitinka kokybės rodiklių, kurie paprastai būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių Vartotojas galėjo tikėtis pagal daikto pobūdį. Dėl netinkamo akutės įtvirtinimo žiedo korpuse, akutė iškrito. Žiedas netinkamas naudoti pagal paskirtį, kokybės trūkumai esminiai. Vartotojo kaltės dėl atsiradusių defektų nenustatyta. Apie apžiūros rezultatus Vartotojas ir pareiškėja buvo informuoti 2021 m. rugsėjo 17 d.

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 20 d., pateikė nuomonę dėl 2021 m. rugsėjo 17 d. Gaminio vertinimo išvados ir nurodė pateikti paaiškinimą, kodėl apie žiedo apžiūrą pareiškėja, kaip tiesiogiai suinteresuotas asmuo, net nebuvo informuota. Taip pat pateikti atsakymus į kitus klausimus, susijusius su ginčo preke.

Tarnyba 2021 m. rugsėjo (nenurodyta diena) raštu Nr. 4E- „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad žiedo apžiūra vyko dokumentinio vertinimo būdu. Gaminio vertinimo išvada buvo parengta vertinant su prašymu Tarnybai Vartotojo pateiktas nuotraukas. Kadangi fizinė prekės (žiedo) apžiūra nebuvo organizuojama šalys į apžiūrą kviečiamos nebuvo. Taip pat paminėjo, jog nagrinėjat Vartotojo prašymą pareiškėja turi teisę, be kita ko, teikti savo paaiškinimus, argumentus bei įrodymus, turinčius reikšmę išnagrinėjant ginčą ir priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu „Dėl vartotojo K. V. pateikto prašymo“ nurodė, kad nesutinka vykdyti Vartotojo reikalavimą pakeisti prarastą gaminio dalį. Tačiau paminėjo, jog pasiūlymas suteikti nemokamą žiedo tvarkymo paslaugą, jei Vartotojas apmokės brilianto kainą, lieka galioti.

Tarnyba 2021 m. rugsėjo 30 d. Nutarimu išsprendė tarp Vartotojo ir pareiškėjos kilusį ginčą. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė patenkinti Vartotojo reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu Vartotojo reikalavimą nemokamai pašalinti įsigyto žiedo trūkumus.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja, siekdama išsiaiškinti tikrąsias žiedo brilianto iškritimo aplinkybes, 2021 m. spalio 11 d. kreipėsi į viešąją įstaigą „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – Prabavimo rūmai), atidavė žiedą ištyrimui.

2021 m. gruodžio 16 d. Prabavimo rūmai surašė Tauriųjų metalų gaminių kokybės tyrimo aktą Nr. 5.13-24 (toliau – ir Tyrimo aktas), kurio metu buvo ištirtas standartinės 585 prabos auksinis žiedas, masė 1,41 g, kurio akutė – brangakmenis – iškritusi. Tyrimo aktu Prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorijos ekspertai pateikė tokias išvadas: 1. Brangakmenis – deimantas – žiede buvo įtvirtintas tinkamai ir negalėjo iškristi įprasto dėvėjimo metu, o tą patvirtina ir laikas nuo žiedo įsigijimo iki brangakmenio iškritimo; 2. Žiede matomi įtrūkimai, kurie galėjo atsirasti ir pas gamintoją dėl nekokybiško liejimo, ir dėl galimo mechaninio poveikio dėvėjimo metu; 3. Žiedo aukso lydinio spalvų ir sudėties skirtumai žiedo išoriniame ir vidiniame paviršiuose, dėvėjimui būdingų ir neišvengiamų suraižymų nebuvimas rodo, kad žiedo paviršius buvo poliruojamas, siekiant panaikinti galimas mechaninio pažeidimo žymes, kas gali būti labiausiai tikėtina brangakmenio iškritimo priežastis.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl patirtos turtinės žalos, kurią neva sudaro jos patirtos išlaidos, kurias sumokėjo Prabavimo rūmams: 48,40 Eur ir 10,48 Eur už Tauriųjų metalų gaminių kokybės tyrimo aktą Nr. 5.13- 724 bei brangakmenio ekspertizę, 200 Eur juvelyrui už žiedo remontą ir įstatytą briliantą, viso 258,88 Eur.

             Nurodo, kad po Tyrimo akto tapo akivaizdu, kad žiedo brangakmenio – deimanto – iškritimo priežastis yra dėvėjimo metu patirtas mechaninis pažeidimas, o ne netinkamas deimanto įtvirtinimas žiede. Teigia, kad Tarnybos specialistai, neturintys jokių ekspertinių ar specialiųjų žinių juvelyrikoje, viršijo savo įgaliojimus, veikė ultra vires, pažeidė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) teisės normas ir dėl to priėmė akivaizdžiai neteisingus ir nepagrįstus aktus (Gaminio vertinimo išvadą bei Nutarimą) bei padarė pareiškėjai turtinę žalą. Minėta turtinė žala pasireiškė žiedo remonto išlaidų, Tauriųjų metalų gaminių kokybės tyrimo akto gavimo bei teisinių išlaidų patyrimu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje įtvirtinta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima.

Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Taigi, būtina nustatyti, kad atsakovė veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti.

Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nagrinėjamu atveju, visų pirma, yra būtina nustatyti, ar Tarnyba konkrečioje situacijoje atliko neteisėtus veiksmus, bei nustatyti kitas Tarnybos civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (priežastinį ryšį bei patirtą žalą).

Tarnybos funkcijos ir teisės įtvirtintos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje. Tarnyba ginčus nagrinėja ir sprendimus priima vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 – 294 straipsnių nuostatomis, o taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-12-3 įsakymu Nr. 1R-382 „Dėl Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Tarnybos direktoriaus 2019-04-10 įsakymu Nr. 1-128 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintu darbo reglamentu (toliau – Darbo reglamentas), Tarnybos direktoriaus 2015-12-23 įsakymu Nr. 1333 „Dėl valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Tarnybos nuostatais (toliau – Tarnybos nuostatai) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis (toliau – Civilinis kodeksas).

Įstatymo 221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai priskirtiems ginčams nagrinėti sudaromos nuolatinės vartojimo ginčų komisijos. Vartojimo ginčų komisijos nagrinėja vartojimo ginčus atskirose vartojimo prekių ir paslaugų srityse arba Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniuose vienetuose. Vartojimo ginčų komisijų sudarymo ir darbo tvarka, jų nagrinėjami vartojimo ginčai nustatomi vartojimo ginčų komisijų nuostatuose. Šiuos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Vartojimo ginčų komisiją sudaro trys nariai: 1) komisijos pirmininkas. Juo skiriamas asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ginčų sprendimo patirties; 2) įgaliotosios vartotojų asociacijos paskirtas atstovas; 3) verslininkus vienijančios asociacijos paskirtas atstovas.

Įstatymo 223 straipsnyje nustatyta, kad Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai privalo užtikrinti, kad fiziniai asmenys, sprendžiantys vartojimo ginčus, turėtų būtinų ekspertinių žinių ir būtų nepriklausomi ir nešališki. Laikoma, kad šiuos reikalavimus fiziniai asmenys, sprendžiantys vartojimo ginčus, atitinka, jeigu: 1) jie turi aukštąjį teisinį išsilavinimą arba turi ginčų sprendimo teismo ar ne teismo tvarka patirties, arba turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir yra išklausę mokymo programą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo srityje. Kai ginčai nagrinėjami kolegialiai, šį reikalavimą turi atitikti bent vienas fizinis asmuo; 2) jie yra paskirti spręsti ginčus ne teismo tvarka neterminuotam laikui ar ne trumpesniam negu dvejų metų laikotarpiui ir ši pareiga gali pasibaigti tik teisės aktų nustatytais pagrindais; 3) jie neprivalo atsižvelgti į ginčo šalių ar jų atstovų nurodymus; 4) jiems mokamas užmokestis ar kitos kompensacijos už dalyvavimą sprendžiant ginčus yra nesusiję su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros rezultatu; 5) jie yra įsipareigoję nedelsdami atskleisti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektui visas aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos jų nepriklausomumui ir nešališkumui arba sukelti interesų konfliktą su bet kuria iš ginčo šalių. Pareigą atskleisti tokias aplinkybes šie asmenys turi visos vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros metu.

Įstatymo 225 straipsnio 2 dalis numato, kad vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros metu turi būti užtikrintos šios ginčo šalių teisės: 1) teisė pareikšti savo nuomonę ir gauti kitos ginčo šalies pateiktus paaiškinimus, dokumentus ir kitus įrodymus, taip pat gautas išvadas ir pateikti savo pastabas dėl jų.

Taisyklių 14 punktas nustato, jeigu ginčui nagrinėti reikia papildomų ginčo šalių paaiškinimų ir (ar) kitų įrodymų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija paprašo, kad vartotojas ir (ar) pardavėjas, paslaugų teikėjas pateiktų šiuos įrodymus, ir nustato terminą, per kurį jie turi būti pateikti.

Pagal Taisyklių 15 punktą vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali kreiptis į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kuri yra atsakinga už su ginču susijusią vartojimo sritį, prašydama per nustatytą ne trumpesnį negu 20 dienų terminą pateikti išvadą dėl vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nurodyto reikalavimo ir (ar) pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktų paaiškinimų.

Pagal Taisyklių 17 punktą Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, pasirengusi nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinės procedūros tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Ginčą nagrinėjant rašytinės procedūros tvarka, ginčo šalys į posėdį nekviečiamos ir ginčas nagrinėjamas joms nedalyvaujant.

Taisyklių 24 punktas nurodo, kad vartojimo ginčai nagrinėjami laikantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principų. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas būtų tinkamai išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką.

Pagal Taisyklių 25 punktą vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija pirmiausia imasi priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo vartojimo ginčą išspręsti taikiai, jeigu, atsižvelgiant į konkrečias ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas. Jeigu vartotojas ir pardavėjas ar paslaugų teikėjas ginčą užbaigia taikiu susitarimu, vartojimo ginčo nagrinėjimas jį nagrinėjančios institucijos sprendimu nutraukiamas. Jeigu pasiekti taikaus susitarimo nepavyksta, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo esmės.

Pagal Taisyklių 31 punktą ginčo šalys ginčo neteisminio sprendimo procedūros metu turi teisę: 31.4. teikti įrodymus, įskaitant prekių ir (ar) paslaugų kokybės ekspertizės aktą ar laboratorinių tyrimų protokolą, ir dalyvauti juos tiriant, teikti paaiškinimus ir argumentus, prieštarauti kitos ginčo šalies ar kitų nagrinėjant ginčą dalyvaujančių asmenų prašymams ir argumentams, užduoti klausimus, pateikti prašymus, įskaitant prašymus vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai atlikti prekių ir (ar) paslaugų kokybės ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, be kurių rezultatų negalima išnagrinėti ginčo; 31.5. gauti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos motyvuotą sprendimą, kuriuo ginčas išnagrinėtas iš esmės; 31.6. apskųsti bendrosios kompetencijos teismui vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūrinį sprendimą, užkertantį kelią toliau nagrinėti ginčą; 31.7. per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašant nagrinėti ginčą iš esmės.

Tarnybos nuostatų 9.2.1 papunktyje nurodyta, jog Tarnyba vykdydama ne maisto produktų rinkos priežiūrą pagal kompetenciją prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą, informacijos apie ne maisto produktus teikimą nustatančių teisės aktų reikalavimus ir analizuoja šių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų priežiūros duomenis. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Tarnybai nagrinėjant vartojimo ginčą yra reikalinga atlikti ne maisto gaminio ar paslaugos apžiūrą bei surašyti gaminio/paslaugos vertinimo išvadą dėl jų kokybės, gaminio/paslaugos vertinimo išvada surašoma vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020-12-31 įsakymu Nr. 1-318 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Tarnybos patikrinimų taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog gaminio/paslaugos vertinimo išvada yra tik vienas iš vertinamųjų ginčo nagrinėjimo dokumentų, kuriame įvertinama tikrinamo daikto kokybė (būklė) patikrinimo atlikimo metu bei surašomos faktinės aplinkybės. Gaminio/paslaugos vertinimo išvada nėra baigiamas vartojimo ginčo nagrinėjimas. Galutinis sprendimas dėl ginčo baigties yra priimamas vadovaujantis ne tik gaminio/paslaugos vertinimo išvadoje pateiktomis išvadomis, bet ir įvertinus bei išanalizavus visus ginčo nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir aplinkybes.

Teismas pažymi, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

 Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarnyba priėmė Nutarimą, remdamasi paminėtais aktualiais teisės aktais.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba pažeidė Įstatymo 223 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai privalo užtikrinti, kad fiziniai asmenys, sprendžiantys vartojimo ginčus, turėtų būtinų ekspertinių žinių ir būtų nepriklausomi ir nešališki. Pareiškėjos nuomone, nei vienas iš Gaminio vertinimo išvadą ir Nutarimą priėmusių asmenų neturėjo tam reikalingos kompetencijos.

              Pasisakant dėl šio argumento pažymėtina tai, kad Įstatymo 223 straipsnyje nurodyti reikalavimai taikomi būtent kitiems vartojimo ginčus nagrinėjantiems subjektams, tačiau ne vartojimo ginčus nagrinėjančioms institucijoms, šiuo atveju Tarnybai. 

              Kaip matyti iš vykusio šalių susirašinėjimo (nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio), Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 4E-21584 nurodė pareiškėjai, jog 2021 m. rugpjūčio 16 d. gavo Vartotojo prašymą dėl iš UAB „Tomas Gold“ įsigyto žiedo kokybės. Tarnyba pradėjo ginčo neteisminio sprendimo procedūrą ir pasiūlė ginčą su Vartotoju spręsti taikiai bei pasiūlė pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus (nuotraukas, vaizdo įrašus, prekės instrukciją, serviso ir/ar atliktos ekspertizės išvadas) dėl vartotojo prašyme nurodytų reikalavimų. Pareiškėja teikė tarnybai atsakymus, nurodant, kad ji nesutinka su Vartotojo reikalavimais, viename iš atsakymų nurodė, kad siekiant objektyviai įvertinti žiedo būklę, turi būti kompetetingo juvelyro atlikta nuodugni žiedo akmens įsodinimo vietos ekspertizė su mikroskopu. Tačiau pareiškėja nei prašė konkrečios ekspertizės atlikimo, nei pateikė ekspertų išvadą Tarnybai ginčo nagrinėjimo metu, nors tokią teisę turėjo pagal Taisyklių 31.4 punkto nuostatas. Tarnyba išnagrinėjusi visą medžiagą dokumentinio vertinimo būdu, priėmė Nutarimą, kurio pareiškėja neskundė. Nors pareiškėja teigia, kad teikė prašymus dėl ekspertizės skyrimo, tačiau, kaip minėta, nenustatyta, kad konkretus prašymas būtų Tarnybai pateiktas ginčo nagrinėjimo metu. Tik po Nutarimo priėmimo ir įsiteisėjimo, t.y. 2021 m. spalio 10 d. pareiškėja kreipėsi į Prabavimo rūmus, kurie 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė Tyrimo aktą.

            Pažymėtina, kad aktualus teisinis reguliavimas nenumato Tarnybai pareigos kreiptis į ekspertus. Tokią teisę turėjo būtent pareiškėja ir ginčo nagrinėjimo metu ja nepasinaudojo. Todėl, Tarnyba Nutarimą priėmė pagal ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, Išvadoje pateiktas išvadas, esamą teisinį reglamentavimą.

Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nenustačius bent vienos iš aukščiau minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-284-822/2017). Atsižvelgiant į minimą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti – t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo tyrimą atliko ir Nutarimą remiantis galiojančiais teisės aktais ir išlaikant visas teisės aktais numatytas procedūras, surašė kompetentingi Tarnybos specialistai. Todėl pareiškėjos nurodomi argumentai, kad tai atliko specialių žinių neturintys asmenys yra niekuo nepagrįsti, jokių tai paneigiančių įrodymų pareiškėja nepateikė. Nesant jokių kitų pagrįstų įrodymų byloje, teismas neturi jokio pagrindo abejoti Nutarimą surašiusių specialistų kompetencija. Nenustatyta, kad pareiškėja būtų reiškusi ir nušalinimą dėl tyrimą atliekančių asmenų. Tai, kad po Nutarimo priėmimo Prabavimo rūmai padarė priešingą išvadą dėl brangakmenio iškritimo iš žiedo, neįrodo, jog Tarnyba surašydama Nutarimą atliko neteisėtus veiksmus. Kaip minėta, pareiškėja turėjo teisę savalaikiai kreiptis į Prabavimo rūmus dėl brangakmenio iškritimo priežasties nustatymo ir tokius įrodymus (ekspertų išvadą) pateikti Tarnybai ginčo nagrinėjimo metu. Šia teise pasinaudojo tik po to, kai Nutarimas įsiteisėjo. Tarnybai tokia pareiga teisės aktais nėra nustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškėja, tiek Vartotojas su minėta Gaminio vertinimo išvada buvo supažindinti 2021 m. rugsėjo 17 d. Akcentuotina ir tai, jog šiuo atveju Gaminio vertinimo išvada nebuvo baigiamas vartojimo ginčo nagrinėjimas. Galutinis sprendimas dėl ginčo baigties buvo priimtas vadovaujantis ne tik Gaminio vertinimo išvadoje pateiktomis išvadomis, bet ir įvertinus bei išanalizavus visus ginčo nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir aplinkybes. Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog Gaminio vertinimo išvadą priėmę asmenys neturėjo aukštojo universitetinio išsilavinimo juvelyrikos moksle ir nebuvo išklausę bent jau juvelyrikos kursų, priimant Gaminio vertinimo išvadą bei pažei Įstatymo 223 straipsnio teisinį reguliavimą, pažymi, jog pareiškėja po to, kai susipažino su Gaminio vertinimo išvada (2021 m. rugsėjo 17 d.) Tarnybai nepateikė įrodymų (duomenų), kurie paneigtų Gaminio vertinimo išvados argumentacijos. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 29 d. reikšdama nesutikimą, nepateikė Tarnybai įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog pareiškėja pardavė Vartotojui tinkamos kokybės žiedą. Šiuo atveju Tarnyba, vartojimo ginčus nagrinėja atsižvelgdama į ginčo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus, dokumentus, laikydamasi rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena ginčo šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, jog Tarnybos priimta Gaminio vertinimo išvada, nagrinėjant ginčą tarp pareiškėjos ir Vartotojo nebuvo paneigta ir užginčyta kitais įrodymais.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja turtinę žalą kildina iš Tarnybos netinkamai atliekamų pareigų. Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 10E-2508 „Dėl K. V. prašymo“. Nagrinėjamu atveju įvertinus ir Prabavimo rūmų tyrimo akte pateiktas išvadas visete su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. kad: 1. Brangakmenis – deimantas – žiede buvo įtvirtintas tinkamai ir negalėjo iškristi įprasto dėvėjimo metu, o tą patvirtina ir laikas nuo žiedo įsigijimo iki brangakmenio iškritimo; 2. Žiede matomi įtrūkimai, kurie galėjo atsirasti ir pas gamintoją dėl nekokybiško liejimo, ir dėl galimo mechaninio poveikio dėvėjimo metu; 3. Žiedo aukso lydinio spalvų ir sudėties skirtumai žiedo išoriniame ir vidiniame paviršiuose, dėvėjimui būdingų ir neišvengiamų suraižymų nebuvimas rodo, kad žiedo paviršius buvo poliruojamas, siekiant panaikinti galimas mechaninio pažeidimo žymes, kas gali būti labiausiai tikėtina brangakmenio iškritimo priežastis, teismas neturi pagrindo teigti, jog Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus, veikė ne pagal jai priskirtą kompetenciją, netinkamai atliko savo funkcijas, viršijo įgaliojimus, pažeidė tyrimo, ginčo nagrinėjimo procedūras, pažeidė gero administravimo principą, kitus teisės principus. Pažymėtina, kad Prabavimo rūmų Tyrimo aktas šiuo atveju būtų vertinamas kartu su visais kitais tyrimo rašytiniais įrodymais.  

             Taigi, esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad nėra įrodyta nė viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjos prašymas priteisti 258,88 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metinių palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra netenkinamas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

 

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėja, 

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomas Gold“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                                Vita Valeckaitė