Pranešėja J Civilinė byla Nr. 2S-238-730/2017
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02248-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5.;
(S)
3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys L. G., antstolis Tomas Ubartas,
n u s t a t ė :
- Pareiškėja prašė pakeisti išieškotoją BUAB „Rąstinės pirtys“ į išieškotoją I. M.. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016-06-27 sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius BUAB „Rąstinės pirtys“ perleido naujajam kreditoriui I. M. reikalavimo teisę į skolininko L. G. skolą.
- Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-11-02 nutartimi prašymą tenkino. Pakeitė pradinį išieškotoją BUAB „Rąstinės pirtys“ pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-102-903/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. G., naujuoju išieškotoju I. M.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis Tomas Ubartas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0136/16/00229 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko L. G. išieškotojo BUAB „Rąstinės pirtys“ naudai. 2016-06-27 sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius BUAB „Rąstinės pirtys“ perleido naujajam kreditoriui I. M. reikalavimo teisę į skolininko L. G. skolą. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas pripažino, jog yra pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0136/16/00229 pradinį išieškotoją BUAB „Rąstinės pirtys“ pakeisti į išieškotoją I. M., reikalavimo teisės parleidimas nepažeis skolininko teisių ir nesuvaržys jo prievolės.
- Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo L. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-11-02 nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Byla išnagrinėta neįtraukus visų suinteresuotų asmenų, tai yra, pirminio kreditoriaus BUAB „Rąstinės pirtys“.
- Reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti, kadangi ją sudarant buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio nuostatos.
- Teismas negalėjo pakeisti išieškotojo, kadangi pirminis kreditorius BUAB „Rąstinės pirtys“ nutarties priėmimo dieną jau buvo išregistruotas.
- Išieškotojo pakeitimas suvaržė suinteresuoto asmens teises, kadangi tokiu būdu buvo apsunkinta suinteresuoto asmens galimybė atnaujinti procesą byloje su pirminiu kreditoriumi dėl darbų atlikimo kokybės ir nuostolių atlyginimo garantinio termino metu.
- Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
- Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl teisių perėmimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
- Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Tomo Ubarto žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0136/16/00229, užvesta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimo pagrindu dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko L. G. išieškotojo BUAB „Rąstinės pirtys“ naudai. 2016-06-27 sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius BUAB „Rąstinės pirtys“ perleido naujajam kreditoriui I. M. reikalavimo teisę į skolininko L. G. skolą.
- Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles nustato CPK 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, jo pertvarkymas ir pan.), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
- Minėtos procesinės teisės normos įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo. Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.
- Nesutikdamas su skundžiama nutartimi apeliantas vienu iš argumentų nurodo tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti, kadangi ją sudarant buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio nuostatos.
- Procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl sprendžiant procesinių teisių perėmimo išnagrinėtoje byloje klausimą negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su jų prievole (jos atsiradimo pagrindu, dydžiu ir pan.) išieškotojui. Tas pats pasakytina ir dėl argumentų, susijusių su reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimu ir/ar jos teisiniu ydingumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-126-464/2017). Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp BUAB „Rąstinės pirtys“ ir I. M. 2016-06-27 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, jog apie sutarties sudarymą apeliantas buvo informuotas, išsiunčiant 2016-07-27 pranešimą. Pats apeliantas pripažįsta, kad apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį jam buvo pranešta, todėl apeliantas manydamas, kad minėta sutartis sudaryta pažeidžiant kokias nors teisės normas, jo interesus ar prieštarauja įstatymui, turėjo teisę ginčyti šio dokumento teisėtumą, tačiau įrodymų, jog tokių veiksmų ėmėsi, nėra pateikta. Jeigu apeliantas nesutinka su įvykusiu perleidimu dėl įstatymo ar jo teisių pažeidimo, reikalavimų perleidimas gali būti nuginčytas inicijuojant naujos bylos procesą. Kadangi jokių įrodymų, jog ši sutartis yra nuginčyta ar ginčijama nėra pateikta, abejoti jos teisėtumu nei pirmosios instancijos teismas nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog teisų perėmimas įvyko, neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjos prašymo.
- Atskirasis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad byla išnagrinėta neįtraukus visų suinteresuotų asmenų, tai yra, pirminio kreditoriaus BUAB „Rąstinės pirtys“, be to, teismas negalėjo pakeisti išieškotojo, kadangi pirminis kreditorius BUAB „Rąstinės pirtys“ nutarties priėmimo dieną jau buvo išregistruotas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.
- CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardinti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, iš kurių vienas - kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-156-479/2016 priėmė sprendimą dėl BUAB „Rąstinės pirtys“ pabaigos, sprendimas įsiteisėjo 2016-09-09. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad įmonė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2016-09-14, taigi minėta įmonė nebėra teisinių santykių subjektu. Prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese teismui pateiktas 2016-09-23, tai yra, jau pasibaigus pradinio kreditoriaus veiklai, todėl BUAB „Rąstinės pirtys“ pagrįstai nebuvo įtraukta dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu ir nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat skundžiamos nutarties teisėtumui neturi įtakos aplinkybė, jog nutarties priėmimo dieną BUAB „Rąstinės pirtys“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, kadangi esminės reikšmės turi ta aplinkybė, jog Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2016-06-27, tai yra iki įmonės veiklos pabaigos. Be to, CPK 596 straipsnyje numatyta, kad vienas iš pagrindų pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra juridinio asmens likvidavimas.
- Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog skundžiama nutartimi yra suvaržytos suinteresuoto asmens teises, kadangi tokiu būdu buvo apsunkinta suinteresuoto asmens galimybė atnaujinti procesą byloje su pirminiu kreditoriumi dėl darbų atlikimo kokybės ir nuostolių atlyginimo garantinio termino metu, pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas L. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-102-903/2015 ir pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-01-20 nutartimi civilinę bylą Nr. A2-534-1025/2017 pagal pareiškėjo (atsakovo) L. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims (ieškovui) BUAB „Rąstinės pirtys“ atstovaujamai bankroto administratoriaus ir (trečiajam asmeniui) UAB „Noble group“ dėl proceso atnaujinimo sustabdė iki paaiškės, ar įvyko teisių perėmimas. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog skundžiama nutartimi jam buvo užkirstas kelias teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje.
- Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
- Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 596 straipsnis), priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį.
Teisėja Erinija Kazlauskienė