Baudžiamoji byla Nr. 1-110-363/2022

Proceso Nr. 1-01-1-21554-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6; 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;

2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.2

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 10 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,

sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,

nukentėjusiajai J. K.,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

civilinio atsakovo Balcia Insurance SE atstovui advokatui M. S.,

kaltinamajam E. P., 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas 

n u s t a t ė :

1. kad kaltinamasis, vairavo motorinę transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Tai yra, kaltinamasis E. P., 2021 m. birželio 30 d., apie 13.15 val., Plungės r., Aleksandravo k., Vingio-Pievų gatvių sankryžoje, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir sukdamas į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu, priešpriešine eismo juosta paspirtuku „Ekoride P4 1kW“ važiavusiai J. K., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota paspirtuko „Ekoride P4 1kW“ vairuotoja J. K., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais E. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti) ir 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad negali įvardinti dienos, kai tai nutiko, į tą sankryžą per dieną įvažiuoja po keletą kartų. Į sankryžą įvažiavo gal apie metrą, nes užstoja sodybos krūmai, esantys prie kelio, ir stabtelėjo. Tuo metu paspirtukas važiavo ties sodybos varteliais, tiksliai atsimena, buvo apie 25 metrai nuo sankryžos, gal truputį toliau, jis sankryžos nebuvo pravažiavęs. Įvykis įvyko prieš sankryžą. Pamatė, kad parvažiuoja nukentėjusioji, ji išsigando, pradėjo tiesiai jam į mašiną važiuoti ir niekur nesuko, jis priėmė žaibišką sprendimą, kad įvažiuos mašina į kelią ir ji pravažiuos. Nukentėjusioji važiavo labai lėtai. Jis jau buvo beveik visai pravažiavęs, kai nukentėjusioji šalia mašinos pravažiavo ir užkabino priekabėlės ratą, vertėsi ir nukrito, to momento nematė. Greitis nebuvo didelis, gal 10 km/h. Jis suprato, kad ji išsigando jį pamačiusi, dėl išgąsčio nebekontroliavo savo veiksmų. Sutinka, kad sukėlė įvykį, kad išvažiuojant iš šalutinio kelio reikia duoti pagrindiniu keliu važiuojančiam pirmenybę. Pasielgė neatsargiai, gerai neapsižiūrėjo ir dėl to įvyko eismo įvykis. Transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu, vairavo būdamas blaivus. Anksčiau yra patekęs į eismo įvykius, jie buvo nedideli, žmonės nebuvo sužaloti. Pagal KET 62 p. paspirtukas laikėsi reikalavimo. 

Su nukentėjusiąją susitaikė, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

2.3. Nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2021-06-30 apie 13 val., elektriniu paspirtuku, važiavo Pievų g. Aleksandravo k., Plungės r. Pievų g. yra pagrindinis kelias. Ji važiavo antru bėgiu. Važiuojant pamatė, kad jai iš dešinės, iš šalutinės Vingio g., išvažiavo šviesios spalvos automobilis. Kai pirmą kartą pamatė automobilį, tarp jų buvo nemažiau kaip 5 metrai. Automobilis į sankryžą įvažiavo lėtai. Kaip suprato vairuotojas pamatęs ją, staigiai padidino greitį ir suko į kairę. J. K. dar bandė išvengti susidūrimo ir suko vairą į dešinę, bet nespėjo ir atsitrenkė į automobilio priekabą. Kas po to įvyko neatsimena. Sąmonę atgavo ligoninėje, kur sužinojo, kad ji buvo patekusi į eismo įvykį. Jai yra nustatyta galvos trauma, kaukolės įtrūkimas, nervo pažeidimas. Eismo įvykio metu matomumas buvo geras, kelio danga asfaltas sausas. Eismo įvykio metu buvo blaivi. Kai pirko elektrinį paspirtuką, pardavėjas sakė, kad jo registruoti nereikia. Paspirtukas turi 3 bėgius, jo maksimalus greitis 25 km per valandą. Eismo įvykio metu šviesą atspindinčios liemenės neturėjo ir nedėvėjo (b. l. 46-49).

2.4. Specialisto išvadoje Nr. G 1448/2021(04) konstatuojama, kad J. K. nustatytas kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžis dešinio smilkinkaulio srityje, galvos smegenų sumušimas, kraujo išlaja po kietuju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, povoratinklinė kraujosruva, dešinės ausies būgnelio trauminis plyšimas padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. J. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamatų kaulų lūžio (b. l. 69-70).

2.5. Specialisto išvadoje Nr. T-A 3532/2021(01) nurodoma, kad J. K. eismo įvykio metu buvo blaivi (b. l. 39).

2.6. Specialisto išvadoje Nr. T-A 3527/2021(01) nurodoma, kad E. P. eismo įvykio metu buvo blaivus (b. l. 101).

2.7. Iš kelių eismo įvykio apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykis įvykio Plungės r. Aleksandravo k., Pievų g. prie pastato Nr. 9, nereguliuojamoje sankryžoje su šalutiniu keliu į Vingio g. Ant kelio matosi nuvirtęs, apgadintas elektrinis paspirtukas. Automobilis „Toyota Corrolla Verso“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) prie kurio prikabinta priekaba, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje kelio dalyje (b. l. 17-27, 36).

2.8. Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad savos gamybos priekabai sugadinta kairės pusės tvirtinimo kilpa ir kairės pusės sparnas (b. l. 28-29).

2.9. Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad paspirtukui „EkoRide P4 1 kw“ sugadinta priekinis ratas, priekinis sparnas, priekinis kairės pusės amortizatorius (b. l. 31-33).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. P., vairuodamas motorinę transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. K. sveikata, todėl E. P. veika atitinka BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

4. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ir nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas.

Kaltinamojo kaip vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta Balcia Insurance SE. Pagal formuojamą teismų praktiką, įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį ir tik šių įsipareigojimų neįvykdymas arba netinkamas vykdymas yra pagrindas draudiko civilinei atsakomybei atsirasti. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis, tai ir buvo padaryta, dalis žalos nukentėjusiajai yra atlyginta draudimo bendrovės. Iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad šiuo atveju kaltinamasis neturi atlyginti žalos nukentėjusiajai. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti nukreiptas į E. P. tik tuo atveju, jei draudimo sumos neužtektų žalai atlyginti, tačiau tokia situacija nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, nėra teistas, gailisi, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

5. Baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad: kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus kaltinamojo elgesį, kad eismo įvykis sukeltas dėl neatsargumo, praeityje nėra baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, kas rodo, kad E. P. padarytas pažeidimas yra vienkartinis, atsitiktinis, taip pat į tai, kad E. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė, jie yra susitaikę, darytina išvada, kad uždraudimas naudotis specialia teise jam netaikytinas.

6. Civilinis ieškinys.

6.1. Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad eismo įvykio metu buvo sužalota, dėl eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, tačiau dalis žalos liko neatlyginta. Dėl eismo įvykio buvo sugadinti jos rūbai ir batai 50 eurų vertės, už gydytojos paskirtus vaistus ir vitaminus sumokėjo 135,82 Eur, už įsigytus akinius sumokėjo 195,98 Eur, šių išlaidų draudimo bendrovė neatlygino, todėl prašo iš draudimo bendrovės priteisti 381,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

6.2. Dėl eismo įvykio nukentėjusioji ir jos artimieji patyrė ypatingai stiprių emocinių sukrėtimų ir gilių dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją ir kitus rimtus patyrimus, kurie labai paveikė visuose lygmenyse ir vis atsispindi atmintyje ir kasdienybėje. Nukentėjusioji ilgą laiką buvo gydoma ligoninėse, patyrė didelį skausmą, nepatogumus, galvos svaigimą, nesuvokimą realybės, baimę, vaizdinius, garsus, emocijas, atsirado akivaizdi veido deformacija, ilgalaikis vaistų %vartojimas, judėjimo apribojimas, sulėtėjusi reakcija, atskirtis nuo šeimos gyvybiškai svarbiais momentais. Jaučia neužtikrintumą dėl ateities, dabar jaučia didelė baimę ir nebegali važiuoti elektriniu paspirtuku, bijodama vėl būti pertrenkta.

Šiuo metu, norint sugrįžti į gyvenimo ritmą ir atgauti jėgas, judesius, emocinę ir fizinę pusiausvyrą, socialinį pripažinimą, gerą savijautą, tvirtai ir užtikrintai eiti pirmyn-reikalinga pagalba. Šiuo metu nukentėjusioji yra netekusi 45% darbingumo ir neturi galimybės pilnavertiškai išlaikyti savo šeimos.

Savo patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 30000 Eur. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 9630 Eur neturtinės žalos, todėl likusią neatlygintą neturinę žalą 20370 Eur prašo priteisti iš draudimo bendrovės.

6.3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė pateiktą teismui ieškinį ir parodė, kad vaistus jai buvo išrašiusi gydytoja sanatorijoje. Kokius vaistus pirko, tiksliai nebepamena, žino, kad vitaminą C, į akį lašinti vaistus, nes jai dešinė akis ašarojo, buvo raudona, bijojo saulės. Neatsimena tiksliai vaistų pavadinimų, receptų šiuo momentu neturi. Kai kuriuos vaistus reabilitacijoje gavo nemokamai, kai kuriuos reikėjo pačiai pirkti, nes sanatorijoje tų vaistų neturėjo. Draudimo bendrovei receptus buvo pateikusi. Jai skyrė akinius, gydytojas paaiškino, kad dėl galvos sutrenkimo buvo akies uždegimas. Prieš nusiperkant akinius, išrašė vaistus lašinti kasdien ir dabar lašina, jei yra problema. Akiniai kas dieną nešiojami, jie pagerina matymą į tolį ir dar, kai išeina į lauką, jie užtamsėja, kad akis negautų saulės spindulių. Kai išvežė ją greitosios pagalbos automobiliu, paguldė į ligonę, visus drabužius sukarpė ir jai atnešė sukarpytus. Draudimo bendrovė už rūbus neatlygino. Prašo didesnės neturtinės žalos, nes buvo daug išlaidų, per tą laiką, kol nedirbo, negavo pajamų, turėjo skolintis pinigų. Ko draudimas prašė jos, pateikė, apie drabužius nieko nesakė. Dėl prašymo, kad reikia pateikti prašymą, nieko nesakė. Buvo paklausta dėl rūbų sugadinimo, bet taip ir liko, jie dažnai skambindavo ką reikia pristatyti, gal buvo sakyta, gal pati pamiršo. Vitaminus pirko, nes gydytojas liepė sanatorijoje nusipirkti ir juos vartoti, kad organizmas po avarijos nusilpęs, kad greičiau atsigautų. Iki avarijos akinių nereikėjo. Po avarijos kasdien reikia nešioti akinius. Gydytoja sakė, kad galėjo būti po avarijos akies sutrenkimas, nes buvo akies pažeidimas. Prieš avariją daug metų akinių nenešiojo. Iki avarijos galėjo normaliai dirbti, dabar sunkiai. Po avarijos komisija nustatė neįgalumą, yra darbinga 55 procentus, jaučiasi blogai - sukasi galva. Ligoninėje operacijos nedarė. Dirba tik pusę etato ir nežino, ar ilgai galės dirbti. Prieš autoįvykį buvo padaryta kojos operacija, beveik du mėnesiai buvo praėję, po operacijos koja tiek nebeskaudėjo, o po avarijos visa koja buvo mėlyna ir dažnai skauda. Dar kartą važiavo konsultuotis dėl kojos, šiuo metu negali daryti operacijos. Veidas prieš avariją toks perkreiptas nebuvo, po avarijos praėjus 3 dienoms veidas persikreipė, nejaučia viršutinės lūpos. Prašo priteisti pilnai, kiek trūksta iki 30000 Eur. Po eismo įvykio veidas yra paralyžiuotas, gydytojas sakė, kad pažeistas veidas, reikia daryti mankštas, atsigerti vandens ir laikyti burnoje, tačiau negali to padaryti, nes vanduo išbėga. Valgo su kaire puse, o skystas maistas per dešinę pusę išbėga lauk. Dėl veido paralyžiaus jaučiasi blogai, patiria stresą, nepatogumus. Akis ir ausis buvo sužaloti per eismo įvykį, čekis, kur yra „Tanakan“ 70 eurų - dėl to buvo išrašyti tie vaistai, iki avarijos ausies sutrikimai nebuvo pripažinti. Akies sužalojimai buvo nustatyti tik po avarijos.

6.4. Civilinio atsakovo Balcia Insurance SE atstovas parodė, kad vadovaudamiesi nurodytais teisės aktais yra sumokėję draudimo išmoką, sumokėję 645 Eur už paspirtuko sugadinimą, 1258 Eur pagal „Sodros“ pretenziją, 10143,64 Eur išmokėjo J. K.. Jų prievolė sumokėjus šias išlaidas pasibaigė, nes sumokėjo teisiškai pagrįstas sumas. Dėl turtinės žalos nurodė, kad ieškovė prašo atlyginti už vaistus, bet nori pastebėti, kad pateikti čekiai už vitaminus, kremą, negali būti laikomi vaistais, pagal šiuos kvitus draudimo kompanija nėra atlyginusi, mano, kad ieškovė nepagrindė šio reikalavimo, neįrodė, kad vitamino C vartojimas susijęs su įvykiu. Už vaistus „Tanakan“- įrodymų nėra gavę, komentuoti to negali. Dėl akinių - vadovaujasi teismo eksperto išvadomis, kuriose pasisakoma, kad akinių įsigijimas nekompensuojamas, nes rega iki eismo įvykio buvo labai prasta, mano, kad toks reikalavimas nepagrįstas. Dėl drabužių, batų - reikalavimo nėra gavę, mano, kad šioje dalyje reikalavimas taip pat nepagrįstas. Dėl neturtinės žalos, draudimo kompanija atsižvelgė į visus sužalojimus, dėl tos priežasties buvo pritaikyti maksimaliai rekomenduotinas dydis - 12 mėnesių dydis, 640 buvo paskaičiuota 12 mėnesių, o gautoji suma dar padidinta 25 procentais, išmoka buvo sumokėta maksimaliai įvertinus sužalojimo sunkumą. Dėl prašymo papildomai sumokėti 20370 eurų neturtinei žalai atlyginti, reikalavimas mano, kad yra nepagrįstas. Pirma, 45 procentai nedarbingumo buvo nustatyta įvertinus visus jos sveikatos ypatumus, buvo vertinamas ir sveikatos pablogėjimas, kuris buvo iki įvykio. Nukentėjusioji iki eismo įvykio turėjo labai daug ir gana stiprių sveikatos problemų: tiek judėjimo, tiek regos problemų, tos problemos buvo įskaičiuotos į tuos 45 procentus nedarbingumo. Nori pastebėti, kad jų maksimali išmoka atitinka tiek sužalojimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, tiek teismų praktiką dėl atlygintinos žalos. Mano, kad įvertinus sužalojimus, įvertinus teismo eksperto išvadas, kad buvo didelių sužalojimų iki eismo įvykio, kad sumokėta 9600 eurų, atitinka teismų praktikos vidurkį paskaičiuota žalai atlyginti. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš civilinės ieškovės civilinio atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei ieškinys bus atmestas ar atmestas iš dalies.

Kaltinamasis ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra, proceso išlaidas nukentėjusiajai atlygino.

6.5. Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš J. K. parodymų ir pateiktų dokumentų matyti, kad ji turėjo 130,05 Eur išlaidų vaistams ir vitaminams, buvo sugadinti jos 50 Eur vertės rūbai, turėjo 195,98 Eur išlaidų akinių įsigijimui, todėl ši ieškinio dalis tenkintina, priteisiant žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės. Ieškovė atsisakė 5,77 Eur priteisimo už kremą Corega, nes tai nėra su eismo įvykiu susijusios išlaidos, kvitas pateiktas per klaidą.

Nors ieškovė nepateikė įrodymų apie sugadintų rūbų ir basučių vertę, pagal LR CK 6.249 str. 1 d. jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal padarytus įvykyje transporto priemonių sužalojimus, nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, kad basutės suplyšo eismo įvykio metu, o rūbai buvo sukarpyti teikiant jai medicininę pagalbą, galima daryti išvadą, kad nukentėjusiosios nurodyti rūbai ir basutės buvo sugadinti, nurodoma daiktų vertė yra reali, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Taip pat teismas tenkina ir ieškinio dalį dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų vaistų ir vitaminų įsigijimui bei akinių įsigijimui, nes šios patirtos išlaidos yra įrodytos, po sužalojimo nukentėjusioji ilgą laiką gydėsi, jai buvo reikalingi vaistai ir vitaminai stiprinti nusilpusiam po gydymo ir vaistų vartojimo organizmui. Kadangi nukentėjusiosios viena akis po eismo įvykio neužsimerkė, akiai apsaugoti buvo reikalingi vaistai ir akiniai, todėl reikalavimas priteisti išlaidas už akinių įsigijimą yra teisėtas ir pagrįstas. Civilinio atsakovo nurodomos aplinkybės, kad regėjimas buvo sutrikęs nukentėjusiajai ir iki eismo įvykio, nepanaikina poreikio po eismo įvykyje patirtų sužalojimų nukentėjusiajai įsigyti akinius pažeistos akies apsaugai.

Draudimo bendrovės nustatytas ir nukentėjusiajai išmokėtas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius – pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017), todėl šioje dalyje ieškinys atmetamas.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Kaip nurodė civilinio atsakovo Balcia Insurance SE atstovas, skaičiuojant neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai buvo įvertinti nukentėjusiosios patirti sužalojimai, jų pasekmės, nepatogumai, išgyvenimai, nustatytas nedarbingumo lygis, draudimo bendrovė vadovavosi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367.

Įvertinus nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su draudimo bendrovės nustatytu neturtinės žalos nukentėjusiajai dydžiu. Prie ieškinio nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų dėl sveikatos būklės pablogėjimo ar specialiųjų poreikių, specialistų vertinimo dėl veido korekcijos negalimumo, negalėjimo dirbti pagal jai nustatytą darbingumo lygį ir kitų nurodomų nepatogumų.

7. Atstovavimo išlaidos.

Teismas atmeta civilinio atsakovo atstovo prašymą priteisti iš civilinės ieškovės civilinio atsakovo Balcia Insurance SE turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato šių išlaidų priteisimo, o CPK 93 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nuostatos yra taikomos nagrinėjant civilines bylas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-165-648/2020).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš civilinio atsakovo Balcia Insurance SE, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 376.03 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti. 

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja                (parašas)                        Irena Šeškauskienė