Byla Nr. PK-66-1021/2017

Teisminio proceso Nr. 1-53-3-00001-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.11.1; 2.11.6; 2.11.7.2.

(S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 6 d.

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis susipažinęs su nukentėjusiojo A. Č. privataus kaltinimo pareiškimu,

n u s t a t ė :

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas A. Č. pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo jis prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 str.,

Pareiškime A. Č. nurodo, kad  šiuo metu yra kalinamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Kaltinamasis R. Z. jam daro neteisėtą kriminalinį poveikį, siekdamas kiek tik sugeba apsunkinti dirbtinai jo kalinimo sąlygas kaltinamojo administruojamoje įstaigoje, siekdamas  priversti jį pakeisti teismui duotus parodymus.  Kaltinamasis eidamas laikinai (duomenys neskelbtini) PN direktoriaus pareigas, elgdamasis žinomai neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnyba, priima trečiųjų asmenų jam duotus kriminalinius užsakymus maksimaliai jam apsunkinti ir komplikuoti jo kalinimo  sąlygas. Tuo tikslu kaltinamasis R. Z. gavęs trečiojo asmens užsakymą, apie tai neinformavęs savo vadovų, kaip to reikalauja iš jo teisės aktai apie jam daromą kriminalinį poveikį jį terorizuoti ir daryti žalą, elgdamasis nesąžiningai, būdamas pats pažeidžiamas ir todėl valdomas trečiojo asmens, jam sistematiškai ilgą laiką skiria pačias sunkiausias ir žiauriausias nuobaudas, kokias tik numato teisės aktai, ir visada tik už tai, kad jis ,,savo noru“ neinantis egzistuoti į kaltinamojo jam smurtu brukamą lagerio 1-ąjį būrį, kuriame  kolektyviai gyvena apie 100 kalinamųjų ir kurių elgesys yra kriminalizuotas. Administruodamas lagerį - (duomenys neskelbtini) PN kaltinamasis gerai žino, kad tame būryje visi ten kalinami asmenys yra veikiami kriminalinio pasaulio subkultūros, savų taisyklių, tradicijų, nuostatų, elgesio standartų, įpročių ir t.t. Į tokią kraštutinai kriminalizuotą ir smurtinę egzistavimo terpę kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais, taip pat smurtiniais, siekia jį perkelti vegetuoti. Savo paranojiškais atkakliais veiksmais skirdamas nuobaudas jam, kuris jau tris metus kalinamas kameroje nesutinka ,,savo noru“ eiti į jam brukamą aplinką vegetuoti ir kuri yra ypač jam pavojinga. Kaltinamasis terorizuodamas nukentėjusįjį žiauriomis ir nežmoniškomis, dirbtinai pritrauktomis nuobaudomis, teisina savo nederamus ir sadistinius veiksmus prieš nukentėjusįjį teiginiu, kad esą jis privalo vykdyti jo įsakymą. Kaltinamasis būdamas užangažuotas susidoroti fiziškai su nukentėjusiuoju, neteisėtai vykdydamas trečio asmens kriminalinį užsakymą, pažeisdamas įstaigos sistemos statuto nuostatas, savo duotą priesaiką, gerai žino, kad nukentėjusysis jo administruojamoje įstaigoje yra patyręs daugybę kartų smurtinius išpuolius iš jam nepažįstamų asmenų ir visada viešose vietose, kas yra oficialiai užfiksuota dokumentuose. Visa tai akivaizdžiai ignoruodamas ir nepaisydamas to pasekmių, smurtu stumia į kriminologinę terpę gyventi, gerai žinodamas tų veiksmų pasekmes. Tai kaltinamasis daro per nesibaigiančias smurtines nuobaudas jį terorizuodamas ir kartu piktnaudžiaudamas savo tarnyba. Kaltinamasis nukentėjusiajam esant išvykus į Kauno TI dalyvauti teismo posėdyje, gavo neteisėtą kriminalinį užsakymą 2016-12-10-16 dienomis skubiai komplikuoti ir apsunkinti nukentėjusiojo egzistavimo  lageryje sąlygas, jį terorizuoti įvairiomis nuobaudomis ir žiauriu elgesiu, tikslu priversti jį teisme pakeisti  duotus parodymus, priversti nevykdyti teismo nutarties reikalavimų dalyvauti teismo posėdžiuose, kartu su pastangomis jį įstumti į kriminalinių delikvalentinių asmenų terpę, kad būtų galima narkomano ir psichiškai nestabilaus asmens rankomis susidoroti. Gautą korupcinį trečio asmens užsakymą kaltinamasis pradėjo vykdyti 2016-12-16 tik grįžus nukentėjusiajam iš Kauno TI ir tą pačią dieną jam nutarimu paskyręs pačią sunkiausią ir žiauriausią  nuobaudą -12 parų uždaryti nežmoniškomis sąlygomis į nežmoniškai ankštą bausmių kamerą, kuri neatitinka Lietuvos higienos normų ir kitų teisės aktų. Po to sekė dar 15 parų laikyti nukentėjusįjį šuniškomis sąlygomis, o po to dar 15 parų, ir t.t. naudojant fizinę ir psichinę prievartą, siekiant smurtu ir drakoniškomis bausmėmis neteisėtai nukentėjusįjį priversti pakeisti duotus teisme parodymus, priversti atlikti neteisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo elgiantis pagal kaltinamojo įnorius ir siekius. Minėti konkretūs kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 21 str.3  d. garantuotas ir saugomas teises ir laisves, draudžiančias žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Kaltinamasis, elgdamasis neteisėtai iš savo asmeninių paskatų, vykdydamas jo gautą užsakymą terorizuoti nukentėjusįjį ir smurtu priversti jį atsisakyti savo jam garantuojamos Konstitucijos garantų ir saugomų teisių, esminiai pažeidė LR Konstitucijos saugomą nukentėjusiojo teisę įtvirtintą 30 str. dėl savo  teisių ir laisvės pažeidimų turėti teisę kreiptis į teismą. Savo neteisėtais terorizavimo veiksmais prieš jį jam realizuojant savo Konstitucines ir įstatymų garantuotas ir saugomas teises, kaltinamasis esminiai pažeidė nukentėjusiojo Konstitucijoje 33 str.2 d. įtvirtintą teisę kritikuoti įstaigų ir pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus, draudimą persekioti asmenį už kritiką. Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį terorizuojant pačiomis sunkiausiomis, ir žiauriausiomis, nežmoniškiausiomis nuobaudomis, žeminant jo orumą, žalojant jo sveikatą, siekimas priversti nukentėjusįjį pakeisti duotus parodymus teisme, daromos pastangos priversti nedalyvauti teismo posėdžiuose ir nevykdyti jam duotų teismo pavedimų, atisakymas kaltinamojo įvykdyti teismo sprendimo reikalavimus, visos šios kaltinamojo veikos akivaizdžiai patenka į BK 148 str. ir 228 str. dispozicijas. Kaltinamasis R. Z. skiria pačias sunkiausias, nežmoniškiausias ir žiauriausias bausmes nukentėjusiajam, žaloja jo sveikatą, žemina jo orumą ir jį terorizuoja, tai teisindamas tuo, kad nukentėjusysis jau tris metus gyvena lagerio kameroje ir ,,savo noru“ neina gyventi į aukščiau minėtą kriminalinę ir smurtaujančią, narkotikus vartojančių asmenų terpę. Tačiau EŽT Konvencijos 3 str., EŽT teismo sprendimai analogiškais atvejais, EŽT išaiškinimai, TPPT Pakto 7 d., Europos Konvencija prieš kankinimus, nežmonišką, žiaurų, žeminantį elgesį ir baudimą, LR BVK 4 str., 70 str.1-6 dalys,112 str. 1,2 d., pataisos įstaigų taisyklių 65 p. užtikrina nukentėjusiajam teisę į izoliaciją kameroje nuo visų asmenų, praktikuojančių smurtą, narkotikų vartojimą, telefoninius sukčiavimus, reketą ir įstaigos režimo pažeidimus. Taip pat Europos tarybos ministrų Komiteto patvirtintų Europos kalinimo taisyklių 18.4.18.5,18.6,18.7,18.9 p. nustato kalinių paskirstymo į gyvenamąsias patalpas tvarką ir taisykles. Pastarosios įpareigoja kalinimo įstaigose laikyti kalinius kartu tik tada, kai jie patys pageidauja būti patalpintais kartu su kitais kaliniais ir tik tada kai kaliniai sutaria. Ir visada kaliniai atskiriami, jeigu jie nesutaria, nesutinka būti kartu. Prieš paskirstant kalinius vienoje patalpose su kitais, jie turi galimybę pasirinkti. Tokiu būdu teisės aktai draudžia skirti bausmes tik už tai, kad kalinamas asmuo nenori kartu gyventi vienoje patalpoje ar būti vienoje patalpoje su kitais kaliniais su kuriai nesutaria ar nesutinka būti laikomi kartu. Toks kalinio sprendimas nėra ir negali būti laikomas teisės aktų pažeidimu. Aukščiau paminėti kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį, esminiai ir šiurkščiai pažeidžiantys Šalies konstitucijos įteisintos ir garantuotos nukentėjusiojo teisės ir saugomus interesus, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, fizinį ir dvasinį didžiulį stresą, emocinę depresiją, žymų sveikatos pablogėjimą AKS ligos žymų paūmėjimą, svorio didelį kritimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, bendrą diskomfortą, neurologinės būklės ilgalaikį pablogėjimą, todėl iš kaltinamojo priteistina neturtinė žala-35000 eurų. Vadovaudamasis LR BPK 407 str., 408 str., BK 148 str., Konstitucijos 21 str.3 d., 30 str., 33 str.2 d., EŽT Konvencijos 3 str., TPPT pakto 7 str., EŽT teismo sprendimais analogiškose bylose, Europos Konvencijos prie kankinimą, nežmonišką, žiaurų, žeminantį elgesį bei baudimą, Europos kalinimo taisyklių 18.4-18.7 p., 18.9 p., LR BVK 4 str., 70 str. 1,2,3,4,6 d., 112 str. 1,2 d., Pataisos įstaigų Vidaus taisyklių 65 straipsnį, teismo prašantis patraukti R. Z. baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka, pripažinti R. Z. padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 148 str. ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka, priteisti iš R. Z. 35000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. (BPK 4121 str.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. 2 d. numato, kad skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, liudytojų vardai ir pavardės ir gyvenamoji vieta. Pažymėtina tai, kad privatus kaltintojas, formuluodamas kaltinimą turi aiškiai apibrėžti kaltinimo ribas, nurodydamas Lietuvos Respublikos BPK 412 str. skundui keliamus reikalavimus. Kaltinimas turi būti konkretus ir aiškus, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nuostatomis privalo padaryti nukentėjusysis, kaltinimo esmė turi būti aiški kaltinamajam, kad jis galėtų gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo - Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2006, Nr. 7-254) konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų.

Iš pareiškimo turinio matyti, kad  privatus kaltintojas A. Č. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. Z., laikinai einantį (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pareigas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 str.. Privatus kaltintojas kaltina  nusikaltimo, numatyto BK 148 str.1 d. padarymu, kuri remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 407 str.1 d. priskiriamas prie privataus  kaltinimo nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas.

              Privatus kaltintojas savo pareiškime nurodo, kad  kaltinamasis R. Z. daro jam neteisėtą kriminalinį poveikį, siekdamas priversti jį pakeisti teismui duotus parodymus, žinomai neteisėtai piktnaudžiaudamas tarnyba priima trečiųjų asmenų užsakymus, skiria nuobaudas, nes jis neina į kriminalinę aplinką, reikalauja vykdyti jo įsakymą, pažeidžia įstaigos sistemos statuto nuostatas, jį terorizuoja, piktnaudžiaudamas savo tarnyba, terorizuoja įvairiomis nuobaudomis tikslu jį priversti pakeisti teisme duotus parodymus, priversti nevykdyti teismo nutarties reikalavimų dalyvauti teismo posėdžiuose, paskyrė žiauriausią nuobaudą 12 parų, naudojant fizinę ir psichinę prievartą tikslu jį priversti pakeisti teisme duotus parodymus, savo neteisėtais terorizavimo veiksmais kaltinamasis pažeidė konstitucinę teisę kritikuoti įstaigų ir pareigūnų darbą ir apskųsti jų sprendimus kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį jį terorizuojant bausmėmis, žeminant jo orumą, žalojant jo sveikatą, siekimas priversti nukentėjusįjį pakeisti duotus parodymus teisme, daromos pastangos priversti nedalyvauti teismo posėdžiuose, nevykdyti teismo  duotus parodymus, atsisakymas vykdyti teismo sprendimo reikalavimus, visos šios veikos patenka į BK 148 str. ir 228 str.. dispozicijas. Kaltinamojo veiksmai jam padarė neturtinę žalą, kurią jis vertinantis 35000 eurų.

Pagal BK 148 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems. Šio nusikaltimo objektu laikytina žmogaus valios laisvė. Reikalavimo, kaip veikos, požymis suprantamas kaip tam tikras poveikis kitam asmeniui, siekiant kad šis pasielgtų prieš savo valią taip, kaip nori kaltininkas. Taikant BK 148 straipsnio 1 dalį turi būti nustatytas reikalavimo neteisėtumas, t. y. turi būti konstatuota, kad reikalavimas nesusijęs su kaltininko ar kito asmens teisės įgyvendinimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas, reikalaudamas kitą žmogų elgtis pagal jo nurodymus, suvokia savo reikalavimo ir grasinimo neteisėtumą, kad taip suvaržo kito asmens laisvę. Būtini objektyvūs šio nusikaltimo požymiai yra reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas ir to siekiama vartojant psichinę prievartą. Psichinės prievartos vartojimas suprantamas kaip grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti žalą nukentėjusiojo asmens ar jo artimųjų interesams. Taigi būtinasis šio nusikaltimo požymis yra ryšys tarp žmogaus veiksmų laisvės varžymo ir psichinės prievartos panaudojimo, nes vien žmogaus veiksmų laisvės varžymas, nenaudojant psichinės prievartos, nesudaro minėto nusikaltimo sudėties.

BK 228 str. numato  baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilyginta asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis  ar fizinis asmuo. Ši nusikalstama veika nėra privataus kaltinimo veika, dėl jos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Be to kaltinamasis nurodo, kad kaltinamasis  visus veiksmus atlieka  vykdydamas trečiojo asmens nurodymus, bei siekdamas, kad jis atsisakytų, pakeistų duotus parodymus teisme. Už poveikį liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui numato baudžiamąja atsakomybę BK 233 str.. Ši nusikalstama veika taip pat nėra privataus kaltinimo veika, dėl jos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas.

              Nusikaltimo numatyto BK 148 str. objektas yra  žmogaus laisvė, nusikaltimo, numatyto 228 str.  objektas yra  valstybės tarnyba ir viešieji interesai, nusikaltimo, numatyto BK 233 str. objektas yra teisingumas. Iš privataus kaltinimo pareiškimo matyti, kad privatus kaltintojas nurodo požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 148 str.1 d., 233 str.1 d., 228 str.1 d.. Šios BK numatytos nusikalstamos veikos tarpusavyje konkuruoja, kas laikoma teisės normų konkurencija. BK 148 str.1 d. ir 233 str.1 d. konkuruoja tarpusavyje kaip bendra ir speciali norma, kadangi BK 148 str.1 d. numato baudžiamąja atsakomybę už  reikalavimą atlikti veiksmu ar kitaip elgtis pagal kaltinamojo nurodymą, o BK 233 str.1 d. numato atsakomybę už konkrečius veiksmus - už poveikį liudytojui, kaip ir nurodo privatus kaltintojas. Esant  bendro ir specialaus pobūdžio konkurencijai, taikoma speciali, šiuo atveju BK 233 str.1 d..

Privatus kaltintojas nurodo, kad kaltinamasis laikinai eina (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pareigas, todėl jis yra valstybės tarnautojas, specialus nusikaltimo, numatyto BK 228 str., subjektas. Privatus kaltintojas kaltina kaltinamąjį padarius  privataus kaltinimo nusikalstamą veiką, numatytą BK 148 str., kurios  objektyvioji  pusė apima tik vieną iš veikų, kurių  padarymu kaltinamas  R. Z.. Visus galimai nusikalstamus veiksmus pagal  privataus kaltintojo pareiškimą apima BK 228 str.1 d., todėl ši nusikalstama veika ir BK 148 str. numatyta veika tarpusavyje konkuruoja pagal visumos ir dalies konkurencijos taisyklę. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Šiuo atveju BK 148 str., taip pat 233 str. numato švelnesnę baudžiamąją atsakomybę negu BK 228 str., todėl turi būti taikoma pastaroji teisės norma.  Nusikalstama veika, numatyta BK 228 str.1 d., nėra privataus kaltinimo veika, dėl jos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas bendra tvarka, todėl pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę, manydamas, kad R. Z. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 228 str.1 d., požymių kreiptis  pagal teritorinį priklausomumą į įstaigas, turinčias teisė pradėti ikiteisminį tyrimą: prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnybą, policiją.

Atsižvelgiant į tai, kad privatus kaltintojas A. Č. kreipėsi į teismą nepagrįstai  kaltinamojo R. Z. galimai padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal privataus kaltinimo  nusikalstamą veiką, numatytą BK 148 str., todėl jo pareiškimas, aiškiai esant aplinkybei, numatytai BPK 3 str.1 d.1 p., t.y. kad nepadaryta privataus kaltinimo nusikalstama veika, numatyta BK 148 str.1 d., negali būti  priimtas, privataus kaltinimo byla nepradėtina. Kadangi skundas tuo pačiu neatitinka ir skundui  keliamų reikalavimų, numatytų  BPK  412 str.2 d., t.y. jame nėra suformuluotas kaltinimas dėl privataus kaltinimo nusikalstamos veikos, jis įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, gražintinas jį padavusiam asmeniui.

Remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 str., 412 str. 3 d., 4121 str.1 d., 440 str., teismas,

n u t a r i a :

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiojo A. Č. privataus kaltinimo skundą, kaltinant R. Z. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 str.1 d., ir šiai nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti pareiškėjui, kad manydamas, jog  R. Z. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 228 str.1 d., požymių jis turi teisę  kreiptis  pagal teritorinį priklausomumą į įstaigas, turinčias teisę  pradėti ikiteisminį tyrimą: prokuratūrą, ar  Specialiųjų tyrimų tarnybą, ar  policiją.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio  rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Jonas Abraitis