Civilinė byla Nr. 2S-515-260/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05472-2018-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5.; 3.1.9.6.; 3.3.2.5.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo   V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d.  nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-480-1070/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuria atmestas ieškovo V. J. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi jam paskirtos baudos panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Baudos skyrimo pagrindas ir prašymo ją panaikinti esmė

1.       Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinius atsakovui S. L. (S. L.) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmetė ieškovo V. J. pakartotinį pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir paskyrė ieškovui V. J. 500 (penkių šimtų) Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

2.       Teismas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovas V. J. pareiškė pakartotinį prašymą dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimo. Ieškovas, grįsdamas prašymą dėl Kauno apylinkės ir apygardos teismų teisėjų nušalinimo, paaiškino, kad jis buvo pareiškęs prašymą dėl teisėjų nušalinimo šioje civilinėje byloje, gavo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties dėl minėto prašymo kopiją, nurodė, kad jo prašymas nebuvo nagrinėjamas, susitelkta į vieną pareiškimo dėl nušalinimo motyvą – tai, kad bylą nagrinėja galimai rusų tautybės teisėja, bet pareiškime liko daug motyvų, kurie nebuvo nagrinėti. Pareiškimas dėl nušalinimo neišnagrinėtas, todėl prašo jį dar kartą pateikti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, kad pareiškimas būtų išnagrinėtas iš esmės.

3.       Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovas kategoriškai nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kuria atmestas jo pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, pats ieškovas nurodo, kad reiškia pakartotinį prašymą dėl Kauno teisėjų nušalinimo, kadangi ankstesnis prašymas taip ir nebuvo išnagrinėtas. Kaip papildomus savo pareiškimo dėl nušalinimo motyvus ieškovas nurodo aplinkybes, susijusias su jo susižalojimu Kauno apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 9 d., kada, ieškovo teigimu, jis susižalojo teismo patalpose, pareikalavo iš teismo pirmininko vaizdo kamerų įrašų, tačiau teismo pirmininkas atsisakė jam juos išduoti. Be to, kaip papildomus motyvus nurodo tai, kad yra didelė tikimybė, jog Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo pirmininkai gali daryti įtaką kitiems Kauno teismų teisėjams dėl nusistatymo prieš ieškovą. Jis pareiškė ieškinį Kauno apygardos administraciniame teisme Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir Kauno apygardos teismo pirmininkui. Todėl šie pirmininkai yra nusistatę prieš ieškovą ir labai tikėtina darys įtaką šią bylą nagrinėjančiam teisėjui. Be to, prašė pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodyto teiginio „Diskriminacija dėl tautybės yra uždrausta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu, todėl diskriminacinio bei įžeidžiančio pobūdžio teiginiai, nurodyti nušalinimo pareiškime, nevertinami“ išaiškinimo.

4.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodė, jog, susipažinęs su ieškovo 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškimu dėl nušalinimo, jis nustatė, kad pakartotinio prašymo dėl nušalinimo motyvai, kuriuos ieškovas nurodo kaip papildomus, buvo nurodyti ir jo 2018 m. lapkričio 15 d. pateiktame pareiškime (pareiškimo 4, 5 punktai), todėl teismas nevertina, kad tai nauji nušalinimo pagrindai. Taip pat teismas nurodė, jog pakartotinį prašymą dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo šioje civilinėje byloje sprendžia šią bylą nagrinėjanti teisėja (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  69 straipsnio 1 dalis), kadangi  ieškovo prašymas  dėl teisėjų nušalinimo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškime dėl nušalinimo.

5.       Spręsdamas dėl pareikšto nušalinimo pagrįstumo teismas pripažino, kad pakartotinis pareiškimas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių pasisakė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė  2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-156-943/2018, todėl bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kvestionuoti minėtoje nutartyje nurodytos išvados, kad pareiškėjo prašymas dėl nušalinimo yra nepagrįstas. Dėl to ieškovo pakartotinį pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo teismas atmetė.

6.       Teismas 2018 m. gruodžio 7 d. taip pat nurodė, kad ieškovas šioje byloje jau antrą kartą reiškia akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl teismo nušalinimo, nurodydamas iš esmės tuos pačius deklaratyvius motyvus dėl galimo Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo, dėl ko teismo posėdžiai šioje byloje, į kuriuos atvykdavo ir atsakovas, buvo atidedami du kartus. Ieškovas kategoriškai nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi bei teigia, kad jo prašymas taip ir nebuvo išnagrinėtas, nors, teismo vertinimu, jis buvo išnagrinėtas. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad ieškovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, reikšdamas nepagrįstus pareiškimus dėl nušalinimo, ir piktnaudžiauja teismo nušalinimo teise. Todėl teismas nutarė paskirti ieškovui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise 500 Eur baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

7.       Ieškovas V. J. pateikė prašymą panaikinti  Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi jam paskirtą baudą. Nurodė, kad  jo kreipimasis į Kauno apylinkės teismą su prašymu pakartotinai kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl visų Kauno apylinkės ir apygardos teismo teisėjų nušalinimo šioje byloje bei išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį nėra piktnaudžiavimas nušalinimo teise. Jis pareiškė pakartotinį nušalinimą dėl to, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės neišnagrinėjo jo pareiškimo dėl Kauno apylinkės ir apygardos teismų teisėjų nušalinimo šioje byloje. Bylą nagrinėjantis teismas nepagrįstai nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių (t. y. to, kad Kauno apylinkės teismo pirmininkas atsisakė išduoti ieškovui vaizdo kamerų įrašus) kaip naujų, nes ieškovui apie Kauno apylinkės teismo pirmininko atsisakymą išduoti vaizdo kamerų įrašus tapo žinoma tik 2018 m. lapkričio 20 d. Be to, bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas ir teisėja S. P. nepagrįstai nutarė, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas išnagrinėjo ieškovo 2018-11-14 pareiškimą dėl nušalinimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2019 sausio 7 d. nutartimi ieškovo V. J. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo atmetė.

9.       Teismas nutartyje nurodė, kad bauda ieškovui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise buvo paskirta vadovaujantis CPK 69 ir 95 straipsnio nuostatomis, bei suformuota šių normų taikymo teismine praktika, teismui nustačius, kad  ieškovo pakartotinis prašymas dėl teisėjų nušalinimo buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir  ieškovo 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškime dėl nušalinimo, kurį civilinėje byloje Nr. 2KT-156-943/2018 išnagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė  ir 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymo dėl teisėjų nušalinimo netenkino.

10.       Teismas vertino, kad  ieškovas, siekdamas kito Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo dėl Kauno apylinkės ir apygardos teismų teisėjų nušalinimo šioje byloje, nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir 2018 m. lapkričio 15 d. pateiktame pareiškime dėl nušalinimo, ir 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu pateiktame pakartotiniame pareiškime dėl teisėjų nušalinimo. Todėl teismas pripažino, jog ieškovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti 2018 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi paskirtos 500 Eur baudos.

III.       Atskirojo skundo argumentai

11.       Atskiruoju skundu  ieškovas  V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo.

12.       Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad ieškovas 2018 m. gruodžio 4 d. reiškė pakartotinį nušalinimą tais pačiais, kaip ir 2018-11-14 nušalinimo pareiškime motyvais. Jis (ieškovas) pateikė žodinį prašymą kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką su prašymu pilnai išnagrinėti 2018-11-14 pareikštą nušalinimą, išaiškinti, ką reiškia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018-11-23 nutarties teiginiai „Diskriminacija dėl tautybės yra uždrausta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu, todėl diskriminacinio bei įžeidžiančio pobūdžio teiginiai, nurodyti nušalinimo pareiškime, nevertinami“. Toks prašymas nėra joks piktnaudžiavimas nušalinimo teise.

2.2.                      Pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai nenagrinėjo ieškovo 2018-12-23 prašymo punktų, kuriuose jis nurodė: 1) kad jis 2018-12-04 teismo posėdyje reiškė prašymą jo 2018-11-14 nušalinimo pareiškimą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, nes prašymas nebuvo pilnai išnagrinėtas; 2) kad jo prašymas 2018-11-14 nušalinimo pareiškimą perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui nėra pakartotinis nušalinimas; 3) kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas 208-11-14 nušalinimo pareiškimą nagrinėjo tik dėl atskirų ieškovo motyvų ir nenagrinėjo visų ieškovo nurodytų konkrečių motyvų. Tai paneigia ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir patvirtina pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą.

13.       Atskirajame skunde ieškovas taip nurodė, kad jis prašo atskirąjį skundą perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, kad šis skundas būtų nagrinėjamas ne Kauno apygardos teisme, kadangi ieškovo 2018-11-14 nušalinimo pareiškimo visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams pilnai neišnagrinėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Atskirajame skunde ieškovas pareiškė prašymą jo atskirąjį skundą perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, kad šis skundas būtų nagrinėjamas ne Kauno apygardos teisme, kadangi ieškovo 2018-11-14 nušalinimo pareiškimo visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams pilnai neišnagrinėjo.

15.       Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis nustato, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

16.       Civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui nėra pagrindo, nes šioje byloje, dar ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovo V. J. 2018-11-14 pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės teismo ir  Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi išsprendė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė ir 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2KT-156-943/2018, ieškovo V. J. nušalinimo pareiškimo netenkino (II t., b. l. 27-28). Nenušalinus nuo bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teismo teisėjų, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, kad byla būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui.

17.       Ieškovas V. J. 2019 m. vasario 4 d. pateikė į bylą prašymą prie jo atskirojo skundo pridėti 2019 m. sausio 14 d. prašymą su priedais, kaip bylą nagrinėjusios teisėjos S. P. šališkumo ir ieškovo procesinių teisių pažeidinėjimo įrodymą (II t., b. l. 104-114).

18.       Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti, be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

19.       Ieškovas V. J., 2019 m. vasario 4 d. pateikdamas prašymą prie jo atskirojo skundo pridėti jo 2019 m. sausio 14 d. prašymą su priedais, nepaaiškino, kodėl iškilo šio naujo įrodymo pateikimo būtinybė, nepaaiškino, kokie prašomo prijungti prašymo duomenys patvirtina reikšmingą jo nurodytą aplinkybę apie bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šį įrodymą priimti.

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

21.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas panaikinti jam paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinius atsakovui S. L. (S. L.) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovas 2018 m. lapkričio 15 d. teismui pateikė
2018-11-14 pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos S. P., visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo (II t., b. l. 4-15). Kauno apylinkės teismas  2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė  2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-156-943/2018, ieškovo V. J. nušalinimo pareiškimo ir prašymo perduoti bylą kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkino (II t., b. l. 27-28). Nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje ieškovas V. J. pareiškė pakartotinį prašymą dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjimo. Po ieškovo 2018 m. gruodžio 4 d. pareikšto nušalinimo Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 7 d. priimtoje nutartyje nurodė, jog, susipažinęs su ieškovo 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškimu dėl nušalinimo, jis nustatė, kad pakartotinio prašymo dėl nušalinimo motyvai, kuriuos ieškovas nurodo kaip papildomus, buvo nurodyti ir jo 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškime (pareiškimo 4, 5 punktai), todėl teismas nevertina, kad tai nauji nušalinimo pagrindai, o todėl pakartotinį prašymą dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo šioje civilinėje byloje sprendžia šią bylą nagrinėjanti teisėja (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 69 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto nušalinimo pagrįstumo Kauno apylinkės teismas pripažino, kad pakartotinis pareiškimas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių pasisakė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-156-943/2018, todėl bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kvestionuoti minėtoje nutartyje nurodytos išvados, kad pareiškėjo prašymas dėl nušalinimo yra nepagrįstas. Dėl to ieškovo pakartotinį pareiškimą dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo teismas atmetė. Taip pat teismas pripažino, jog ieškovas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, reikšdamas nepagrįstus pareiškimus dėl nušalinimo, piktnaudžiauja teismo nušalinimo teise. Todėl teismas nutarė paskirti ieškovui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise 500 Eur baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis). Ieškovas V. J. 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą panaikinti jam Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskirtą baudą. Šį prašymą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties ieškovas V. J. padavė šioje byloje nagrinėjamą atskirąjį skundą.

23.       CPK 107 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali kreiptis į baudą paskyrusį teismą su pareiškimu, prašydamas baudą panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik tas asmuo, kuriam bauda paskirta (CPK 107 straipsnio 2 dalis).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, pripažįsta, kad negalima sutikti su ieškovo atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog  pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad  ieškovas 2018 m. gruodžio 4 d. pareiškė pakartotinį nušalinimą tais pačiais, kaip ir 2018-11-14 nušalinimo pareiškime nurodytais motyvais, kadangi jis tik pateikė žodinį prašymą kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką su prašymu pilnai išnagrinėti 2018-11-14 pareikštą nušalinimą, taip pat išaiškinti, ką reiškia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018-11-23 nutarties teiginiai  „Diskriminacija dėl tautybės yra uždrausta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu, todėl diskriminacinio bei įžeidžiančio pobūdžio teiginiai, nurodyti nušalinimo pareiškime, nevertinami“, o toks prašymas, jo nuomone, nėra joks piktnaudžiavimas nušalinimo teise.

25.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. posėdžio garso įrašas patvirtina, kad ieškovas šiame teismo posėdyje pakartotinai reiškė nušalinimą Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams, pats pareiškė, kad teismas gali jo pareiškimą laikyti nauju pareiškimu dėl nušalinimo. Todėl teismas negalėjo bylos toliau nagrinėti iki bus išspręstas teismo posėdyje padarytas pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo, privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Bylą nagrinėjusi teisėja teisingai įvertino, kad ieškovas pakartotinį prašymą dėl nušalinimo reiškia tais pačiais motyvais, kuriuos buvo nurodęs ir 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškime, pateiktame teismui 2018 m. lapkričio 15 d., išsamiai motyvuotoje nutartyje nurodė, kodėl pareiškimas yra tapatus jau išnagrinėtam ieškovo 2018-11-14 pareiškimui dėl teisėjų nušalinimo, todėl pakartotinį prašymą dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo šioje civilinėje ji pati ir išsprendė, kaip tą numato Civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalis. 

26.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį, visiškai pagrįstai įvertino, kad nors ieškovas ir teigia, jog teisėjų šališkumą patvirtina naujos aplinkybės, susijusios su ieškovo, kaip jis pats teigia, susižalojimu Kauno apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 9 d., kada jis pareikalavo iš teismo pirmininko vaizdo kamerų įrašų, tačiau teismo pirmininkas atsisakė jam juos išduoti, be to yra didelė tikimybė, jog Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo pirmininkai gali daryti įtaką kitiems Kauno teismų teisėjams dėl nusistatymo prieš ieškovą, tai nėra nauji pagrindai nušalinimui reikšti. Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškime, kuris pateiktas teismui 2018 m. lapkričio 15 d., jo 4 ir 5 punktuose, nurodytos šios aplinkybės.

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima pagrįstais pripažinti ir atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai nenagrinėjo ieškovo 2018-12-23 prašymo dėl baudos panaikinimo punktų, kuriuose ieškovas nurodė: 1) kad jis 2018-12-04 teismo posėdyje reiškė prašymą jo 2018-11-14 nušalinimo pareiškimą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, nes prašymas nebuvo pilnai išnagrinėtas;
2) kad jo prašymas 2018-11-14 nušalinimo pareiškimą perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui nėra pakartotinis nušalinimas; 3) kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas 208-11-14 nušalinimo pareiškimą nagrinėjo tik dėl atskirų ieškovo motyvų ir nenagrinėjo visų ieškovo nurodytų konkrečių motyvų. Šie argumentai yra susiję su ieškovo akivaizdžiai pareikštu vertinimu, kad, jo nuomone, netinkamai Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo išspręstas teisėjų nušalinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį, tiek ir 2019 m. sausio 7 d. nutartį, neprivalėjo atsižvelgti į tai, kaip ieškovas vertina Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį. Kauno apylinkės teismas  tinkamai įvertino pagrindinę esminę nagrinėjamu atveju reikšmingą aplinkybę, kad ieškovo 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškime pareikštas nušalinimas,  kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo išspręstas, ir 2018 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo posėdyje ieškovo pareikštas nušalinimas teisėjams yra tapatūs, dėl ko antrąjį teismas pripažino pareikštu pakartotinai, o tokio nušalinimo pareiškimą vertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

28.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ar keisti ieškovo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apskųstoji nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Raimondas Buzelis