Civilinė byla Nr. e3K-3-307-701/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13927-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4.; 3.1.3.6.2.

                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. S. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Doritekso kapitalas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl CK 1.126 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, draudikės, dalyvaujančios byloje trečiuoju asmeniu, savanorišku civilinės atsakomybės draudimu apdraudusios atsakovės civilinę atsakomybę, pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį teisinių pasekmių.
2. Ieškovė prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovės 2505 Lt (725,50 Eur) turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad 2011 m. kovo 30 d. trečiajam asmeniui UAB „Doritekso kapitalas“ priklausantis butas Kaune, Dzūkų g. 11-28, buvo užlietas vandeniu iš viršuje esančio atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 33. Butas Nr. 28 buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir kt. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl draudėjai (UAB „Doritekso kapitalas“) ieškovė išmokėjo 2505 Lt (725,50 Eur) draudimo išmoką. Įvykio metu atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą. Ieškovės teigimu, 2014 m. kovo 30 d. suėjęs ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – advokato kontoroje nesusisinchronizavusių duomenų apie įrašytas darbo užduotis (bylas).
4. Trečiasis asmuo pagal patikslintą ieškinį (atsakovė pagal pradinį ieškinį) draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, atsiliepime į pradinį ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 725,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
6. Teismas, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą (ieškovė (draudikė) buvo apdraudusi būsto draudimu nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir kt. trečiojo asmens UAB „Doritekso kapitalas“ (draudėjo) butą Nr. 28, šis užlietas vandeniu iš atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 33, dėl to buvo surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, užvesta žalos atlyginimo byla, išmokėta draudimo išmoka), nustatęs visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė, kad dėl padarytos žalos kalta atsakovė ir jai tenka pareiga atlyginti draudimo išmoką išmokėjusiai ieškovei trečiojo asmens (draudėjos) patirtą žalą.
7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, pažymėjo, kad tuo atveju, kai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, perima teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ieškinio senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos – nagrinėjamu atveju nuo 2011 m. spalio 28 d. (CK 1.127 straipsnio 4 dalis), o ne nuo žalos padarymo, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, momento, kadangi senaties terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nuo įvykio datos (2011 m. kovo 30 d.), t. y. anksčiau, nei ieškovė įgijo teisę pareikšti ieškinį.
8. Teismas sprendė, kad draudikė AB „Lietuvos draudimas“, 2011 m. spalio 28 d. išmokėjusi draudimo išmoką draudėjai UAB „Doritekso kapitalas“, nuo šio momento įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos padarymo asmenį (atsakovę J. S. ), todėl 2014 m. liepos 28 d. pateikdama ieškinį teismui ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
9. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal trečiojo asmens draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo subrogacijos atveju, nustatė, kad apie savo pažeistą teisę draudėja sužinojo 2011 m. kovo 30 d., apie draudžiamąjį įvykį buvo informuota ir draudikė (ieškovė AB „Lietuvos draudimas“). Taigi nuo šios dienos tiek draudėjai, tiek draudikei atsirado teisė į ieškinį bei prasidėjo CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų senaties termino eiga reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
11. Teismas pažymėjo, kad draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), tačiau šis faktas negali būti tapatinamas su ieškinio senaties termino pradžia, nes, pirma, subrogacijos atveju ieškinio senaties termino skaičiavimui taikomos nukentėjusiai draudėjai taikytinos ieškinio senaties reikalavimui pareikšti termino taisyklės; antra, šiuo atveju CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė netaikytina, nes subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, kuriam ieškinio senaties skaičiavimas pagal CK 1.128 straipsnį nesikeičia.
12. Teismas sprendė, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti pagal subrogaciją ieškinio senaties terminas prasidėjo 2011 m. kovo 30 d. ir baigėsi 2014 m. kovo 30 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, CPK 74 straipsnio 1 dalis). Subrogacinį reikalavimą ieškovė pareiškė 2014 m. liepos 28 d. paduodama ieškinį teismui, t. y. praleidusi įstatymu nustatytą trejų metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ir prašė šį terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas minėtą teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepagrįstai atsisakė svarstyti ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo ir nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
13. Pasisakydamas dėl proceso dalyvio, galinčio reikšti prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, teismas pažymėjo, kad civiliniame procese šalimis laikomi ieškovas ir atsakovas (CPK 41 straipsnis), o ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas.
14. Teismo vertinimu, ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl žalos priteisimo, turėjo teisę pasirinkti, ar žalos atlyginimo reikalauti tik iš J. S. , ar tik iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, ar iš jų abiejų kartu. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai J. S. ir draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance AS“ filialą, atlyginti žalą turi skirtingus savarankiškus pagrindus – ieškovės reikalavimas atsakovei kyla iš delikto, o reikalavimas trečiajam asmeniui – iš atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos savanoriškos civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus ieškinį J. S., darytina išvada, kad priimtas teismo sprendimas neturės prejudicinės galios trečiojo asmens atžvilgiu. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo turi teisę veikti tik savo vardu, tačiau nėra įgaliotas veikti atsakovės vardu ir interesais. Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo nėra bylos šalis, o tik trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, laikytina, kad jis nėra tinkamas subjektas, galintis pareikšti prašymą dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje. Tokį prašymą jis įgytų teisę reikšti tik tuomet, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pareikštas būtent jam kaip civilinę atsakomybę apdraudusiam draudėjui.
15. Konstatavęs, kad trečiasis asmuo nėra tinkamas subjektas reikšti prašymą dėl ieškinio senaties taikymo byloje ir joje nesant duomenų, kad tokį prašymą būtų pareiškusi atsakovė, teismas sprendė, jog pirmiau aptarta aplinkybė dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo ginčo santykį reguliuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo nesudarė pagrindo panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; taikyti vykdymo atgręžimą – įpareigoti UAB „Doritekso kapitalas“ grąžinti kasatorei 949,33 Eur. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 20.1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-387/2013), nepagrįstai susiaurino ginčo šalies sąvoką, sutapatindamas ją su bylos šalimis civiliniame procese. Nors atsakovė neprašė teismo taikyti ieškinio senatį, tačiau tokį prašymą savo procesiniuose dokumentuose, dar būdama atsakovė, išreiškė kasatorė. Kasatorė byloje dalyvauja trečiojo asmens teisėmis, tačiau ji pripažintina ginčo materialinio teisinio santykio šalimi: kasatorė yra solidariai atsakinga už atsakovės padarytą žalą; ieškovė šiame ginče turi tiesioginio reikalavimo teisę kasatorei, iš pradžių ieškinys buvo pareikštas ir kasatorei (kaip atsakovei); ieškovės pareikštas materialinis teisinis reikalavimas nukreiptas ir prieš kasatorės interesus, nes ji (kasatorė), vykdydama sutartinius įsipareigojimus, privalės atlyginti ieškovei iš atsakovės priteistą žalą arba kompensuoti atsakovei jos patirtas išlaidas išmokant žalos atlyginimą ieškovei. Nors byloje atsakovė nereiškė prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas privalėjo ją taikyti, nes to prašė solidarioji skolininkė – kasatorė, t. y. kita ginčo materialinio santykio šalis, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiam kasatorės reikalavimui atsakovė nepritarė.
2. Kasatorė, atsakovei pareikalavus (apie teismo sprendimą ji sužinojo, kai jos turtas buvo areštuotas vykdant teismo sprendimą), vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, 2015 m. gruodžio 23 d. į antstolio sąskaitą pervedė 520,19 Eur, iš kurių 499,33 Eur sudaro UAB „Doritekso kapitalas“ priteista suma (likusi dalis – vykdymo išlaidos). 2015 m. lapkričio 18 d. ji (kasatorė) UAB „Doritekso kapitalas“ pervedė 450 Eur (apeliacinės instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma). Kasacinio skundo tenkinimo atveju UAB „Doritekso kapitalas“ šias sumas įpareigotina grąžinti kasatorei.

17. Trečiasis asmuo UAB „Doritekso kapitalas“ atsiliepimu į kasacinį skundą dėl jo tenkinimo ar netenkinimo prašo teismo spręsti savo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Byloje neįrodyta, kad atsakovės ir kasatorės atsakomybė yra solidari: atsakovė byloje yra J. S. , o ne kasatorė; byloje nėra kasatorės ir atsakovės sudarytos draudimo sutarties, todėl, neįrodžius savanoriškos civilinės atsakomybės draudimo sutarties turinio, nėra pagrindo teigti apie solidariąją atsakomybę.
2. Kasatorė nėra šios bylos ginčo materialinio teisinio santykio šalis, nes: ieškovės reikalavimas kyla iš delikto, o galima kasatorės pareiga atsakyti – iš atsakovės ir kasatorės sudarytos savanoriškos civilinės atsakomybės draudimo sutarties; kasatorė byloje dalyvauja trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, statusu, o tokiems asmenims būdingas tik procesinis teisinis suinteresuotumas, nes neveikiamos jų materialiosios teisės ir pareigos (teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms). Kadangi prašymas taikyti ieškinio senatį yra materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, todėl kasatorė, kuri yra tik trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negalėjo jo pareikšti.
3. Ieškovė reikalavimo atlyginti patirtą žalą kasatorei nereiškia, ji nėra bendraatsakė. Kasatorei reikalavimą galėtų pareikšti nebent jos draudėja (atsakovė), jei tai padaryti ją įgalintų sudaryta draudimo sutartis.
4. Jei kasacinis teismas spręstų, kad teismai privalėjo nagrinėti kasatorės prašymą taikyti ieškinio senatį, būtų privaloma vertinti, ar ieškinio senaties praleidimo priežastys šiuo atveju pripažintinos svarbiomis ir ar yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.
18. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudikės, dalyvaujančios byloje trečiuoju asmeniu, savanorišku civilinės atsakomybės draudimu apdraudusio atsakovės civilinę atsakomybę, pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį teisinių pasekmių

19. Nagrinėjamu atveju aktualus teisės klausimas dėl draudikės (kasatorės), dalyvaujančios byloje trečiuoju asmeniu, savanorišku civilinės atsakomybės draudimu apdraudusios atsakovės civilinę atsakomybę, byloje pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį teisinių pasekmių, kai atsakovė – draudėja, kuriai ieškovė reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nei tiesiogiai, nei per atstovą teismo procese nedalyvavo ir savo pozicijos neišreiškė, t. y. ar teismas nagrinėjamoje byloje gali tokio asmens reikalavimu taikyti ieškinio senatį.
20. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma.
22. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-387/2013). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.
23. Kilus teisminiam ginčui tarp materialiojo teisinio santykio šalių, šios tampa procesinių teisinių santykių subjektais. Ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagal savo procesinę padėtį byloje paprastai dalyvauja atsakovu, kadangi ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir procesinių teisinių santykių šalis dažniausiai sutampa. Tačiau ginčo materialiojo teisinio santykio šalis dalyvauti byloje gali būti patraukta ir trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, pavyzdžiui, tais atvejais, kada yra solidariųjų prievolės skolininkų daugetas, o ieškovas reikalavimą nukreipia tik vienam iš bendraskolių. Tokiu atveju trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis bendraskolis turi teisę reikalauti taikyti ieškinio senatį.
24. Ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma ir kurie nukreipti prieš prašančios taikyti ieškinio senatį ginčo šalies interesus. Vienos iš byloje dalyvaujančių ginčo materialiojo teisinio santykio šalių pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį paprastai negalioja kitoms turinčioms teisę prašyti taikyti senatį ginčo šalims. Jeigu viena iš dalyvaujančių byloje ginčo materialinio teisinio santykio šalių ieškinio senatį taikyti prašo, o kita – ne, ieškinys, pareikštas šiai šaliai, paprastai negali būti atmetamas taikant ieškinio senatį.
25. Esant solidariajai atsakomybei vieno iš bendrininkų pareikšto reikalavimo taikyti ieškinio senatį galiojimas kitiems bendrininkams pasižymi tam tikrais ypatumais: vieno bendrininko reikalavimas laikomas pareikštu ir kitų bendrininkų interesais, tačiau vienam iš bendrininkų pareiškus, kad jis atsisako reikalauti taikyti ieškinio senatį, kito bendrininko reikalavimas ieškinio senatį taikyti nelaikomas pareikštu atsisakiusio taikyti ieškinio senatį bendrininko vardu. Pagal CK 6.16 straipsnio 3 dalį vieno iš solidariųjų skolininkų pareikštas atsisakymas reikalauti taikyti ieškinio senatį neturi įtakos kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuris atsisakė reikalauti taikyti ieškinio senatį, netenka atgręžtinio reikalavimo teisės į kitus bendraskolius, kurių pareiga pasibaigė suėjus ieškinio senaties terminui. Taigi, solidariosios atsakomybės atvejais vieno iš bendrininkų pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendrininkams, jeigu šie nėra atsisakę reikalauti taikyti ieškinio senatį.
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio, dėl kurio reikalaujama priteisti žalos atlyginimą, metu (žr. šios nutarties 3 punktą) atsakovės civilinė atsakomybė buvo savanorišku civilinės atsakomybės draudimu apdrausta kasatorės (ši draudimo sutartis byloje nepateikta). Ieškovei 2011 m. lapkričio 18 d. pateikus atsakovei pretenziją dėl 2505 Lt (725,50 Eur) išmokėtos draudimo išmokos sumokėjimo, ši (atsakovė) pretenziją peradresavo kasatorei (draudikei), ši 2012 m. vasario 22 d. pranešimu ieškovei nurodė, kad atsakovės (draudėjos) civilinė atsakomybė yra apdrausta, tačiau draudikė (kasatorė) negali tenkinti prašymo atlyginti žalą, nes nėra nustatyta draudėjos kaltė.
27. Sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartį nukentėjęs asmuo greta reikalavimo į atsakingą už žalą asmenį įgyja teisę reikalauti draudimo išmokos ir iš civilinės atsakomybės draudiko. Šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus: reikalavimas į atsakingą už žalą asmenį atsiranda iš delikto, o reikalavimas į draudiką – iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Nukentėjusiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė į civilinės atsakomybės draudiką įtvirtinta ir Draudimo įstatymo 94 straipsnyje.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savanoriškam civilinės atsakomybės draudimui būdinga tai, jog teisinis reguliavimas expressis verbis nenustato šių dviejų skirtingais pagrindais atsirandančių ir materialiąja teisine prasme savarankiškų reikalavimų santykio, šiuo klausimu pasisakoma tik teismų praktikoje. Prievolių teisės požiūriu, savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Kartu tai taip pat nereiškia, kad abu (iš delikto ir draudimo sutarties) reikalavimai turi būti tenkinami juos sumuojant, nes tai neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties ir reikštų nukentėjusio asmens nepagrįstą praturtėjimą gaunant dvigubą žalos atlyginimą. Dėl nurodytų materialiųjų teisinių santykių ypatumų savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką – kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios sutampa, jie tenkinami solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Kauno autobusai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-300/2012). Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Arūno transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009).
29. Šioje byloje ieškovės pradiniame ieškinyje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas dviem atsakovėms: atsakovei J. S. , kaip daikto (buto) savininkei, ir atsakovei draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance AS“ filialą, kaip atsakovės J. S. draudikei. Juo ieškovė prašė turtinės žalos atlyginimą iš abiejų atsakovių priteisti solidariai. Atsiliepimu į pradinį ieškinį atsakovė draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Po to ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio prieš atsakovę draudimo bendrovę „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančią per „If P&C Insurance AS“ filialą, jame (pareiškime) nenurodydama savo pozicijos pasikeitimo motyvų, ir teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi tą bylos dalį nutraukė. Patikslintu ieškiniu reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo reiškiamas vien tik atsakovei J. S. , o jos draudikė – kasatorė byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
30. Nors atsakovės ir kasatorės sudaryta draudimo sutartis byloje nėra pateikta ir jos sąlygos nėra byloje nustatytos, šios nutarties 26 ir 29 punktuose nurodytos aplinkybės suponuoja galimybę konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovės ir kasatorės atsakomybė (visa reikalavimo apimtimi arba iš dalies) yra solidari. Tokią išvadą sustiprina ir kasatorės kasaciniame skunde nurodyti teiginiai bei juos patvirtinantys įrodymai, kurių trečiasis asmuo UAB „Doritekso kapitalas“ savo atsiliepime į kasacinį skundą nekvestionuoja, kad kasatorė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei, 2015 m. gruodžio 23 d. į antstolio sąskaitą pervedė 520,19 Eur, iš kurių 499,33 Eur sudaro UAB „Doritekso kapitalas“ priteista suma (likusi dalis – vykdymo išlaidos), o 2015 m. lapkričio 18 d. ji (kasatorė) UAB „Doritekso kapitalas“ pervedė 450 Eur (apeliacinės instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma).
31. Remiantis šios nutarties 23, 25, 30 punktais konstatuotina, kad šioje byloje kasatorė, nors ir nebūdamas atsakovė, o turėdamas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinę padėtį, yra tinkamas subjektas pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir jos reikalavimu teismas gali taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
32. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai susiaurino ginčo šalies sąvoką, sutapatindamas ją su bylos šalimis civiliniame procese.
33. Dėl bylų faktinių aplinkybių skirtingumo kaip nepagrįstas atmestinas kasacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad šioje byloje teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-387/2013.
34. Bylą nagrinėjantys teismai turi vadovautis teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008), dėl to kasacinio skundo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 39, kuris yra tik metodinė medžiaga, negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo buvimo.
35. Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes konstatavęs, kad šioje byloje kasatorė yra tinkamas subjektas pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir jos reikalavimu ieškinio senatis gali būti taikoma, teismas turi nustatyti ieškinio senaties taikymui reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir pagal jas taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Iš naujo nagrinėjant bylą taip pat išreikalautina atsakovės ir kasatorės sudaryta draudimo sutartis, tirtinos ir nustatytinos jos sąlygos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Kasacinis teismas patyrė 4,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Perduodamas bylą nagrinėti iš naujo kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Antanas Simniškis