Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-966/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12250-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1;

 (S)

2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1;

2.4.6.5.1; 2.4.7

Kauno apygardos teismas

N u o S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,

nuteistųjų P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. B. ir nuteistojo P. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 204 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį 204 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens S. S. civilinis ieškinys dėl 2 202,20 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti už tai, kad:

1.1.                      P. U. nuo 2015 m. vasario 24 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinės vieta, adresu (duomenys neskelbtini), direktorius ir atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: 1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; neturėdamas prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininko ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai organizavo 1000 litrų talpos hidraulinės alyvos pažymėjimą svetimu prekių ženklu bei jos realizavimą: įmonės produktų vadovei V. B. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 20 d., jo nurodymu supilsčius hidraulinę alyvą į 1000 litrų talpą bei jo paruoštais lipdukais pažymėjus ją (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. gruodžio 20 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nedidelį prekių kiekį - svetimu prekių ženklu, t. y. (duomenys neskelbtini)  įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtą 1000 litrų talpos hidraulinę alyvą „(duomenys neskelbtini)“, kurios taros apipavidalinimas (žymėjimas) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kurios atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios prekės 1000 litrų talpos žemiausia rinkos kaina yra 1 500 Eur;

1.2.                      UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje P. U., nuo 2015 m. vasario 24 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti: 1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; neturėdamas prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininko ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai organizavo 1000 litrų talpos hidraulinės alyvos pažymėjimą svetimu prekių ženklu bei jos realizavimą: įmonės produktų vadovei V. B. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 20 d. jo nurodymu supilsčius hidraulinę alyvą į 1000 litrų talpą bei jo paruoštais lipdukais pažymėjus ją (duomenys neskelbtini)  įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. gruodžio 20 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nedidelį prekių kiekį - svetimu prekių ženklu, t. y. (duomenys neskelbtini)  įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtą 1000 litrų talpos hidraulinę alyvą „(duomenys neskelbtini)“, kurios taros apipavidalinimas (žymėjimas) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kurios atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios prekės 1000 litrų talpos žemiausia rinkos kaina yra 1500 Eur.

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojų A. Ž., L. S., V. Č., V. T. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė V. B. (toliau – ir nuteistosios atstovė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, į 1 000 litrų talpos IBC konteinerį iš 5 vnt. 200 litrų statinių perpilta alyva nebuvo falsifikuota, tai buvo ta pati alyva „(duomenys neskelbtini)“. IBC 1 000 litrų talpos konteineris su alyva „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)  įmonės (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėta tik tam, kad matytųsi šios alyvos gamintojas, jos charakteristikos, paskirtis ir pan., ir tai niekaip neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai, todėl laikytina, kad šiuo atveju leidimas svetimu prekių ženklu pažymėti prekes ir pateikti jas realizuoti reikalingas nebuvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 204 straipsnio 2 dalį yra nuteista nepagrįstai.

3.2.                      Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad hidraulinė alyva „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – hidraulinė alyva) (duomenys neskelbtini)  įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėta neturint leidimo. Byloje yra pateiktas 2016 m. rugpjūčio 2–11 dienomis vykę susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto vadybininko A. G. ir (duomenys neskelbtini) darbuotojo M. van der L., kurio esmė ta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laimėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkursą, užsakė 27 kubinius metrus alyvos, A. G. paprašė atsiųsti originalių šios alyvos etikečių, kurios dedamos ant IBC konteinerių ar statinės, turint galvoje tai, kad alyvą reikės išpilstyti ir pažymėti. Jam buvo atsakyta, kad dėl kokybės priežasčių jiems negali išsiųsti „(duomenys neskelbtini)“ etikečių. Tuomet paaiškėjo, kad kadangi šis užsakymas buvo atliktas „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje sistemoje, įvyko klaida ir vietoje TNB alyvos buvo pristatyta analogiška „(duomenys neskelbtini)“ alyva. Kilo problema, kadangi alyva TNB turi MB patvirtinimą (duomenys neskelbtini), t. y. ją galima naudoti automobiliuose Mercedes Benz, tuo tarpu pristatyta „(duomenys neskelbtini)“ alyva tokio patvirtinimo neturi. Viename iš laiškų (2016 m. rugpjūčio 15 d. 13:56) M. van der L. nurodė, kad problemos nėra, nes „(duomenys neskelbtini)“ produktas yra paremtas tokia pačia priedų technologija kaip ir TNB produktas, skirtumas tas, kad TNB produktas turi oficialų patvirtinimą, todėl laikytina, kad klientui pristatomas produktas turi MB patvirtinimą (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio 21 d. 16.21 val. elektroniniu laišku A. G. prašė atsiųsti oficialų laišką , kad „(duomenys neskelbtini)“ yra tas pats produktas, kaip ir TNB bei TNB „(duomenys neskelbtini)“ etiketes (juodas ant balto). Atsakant į tai, 2016 m. rugpjūčio 11 d. 21:01 buvo atsiųstas elektroninis laiškas, patvirtinantis, kad buvo pristatyta alyva „(duomenys neskelbtini)“ vietoje “ (duomenys neskelbtini)“, nors tai nebuvo tiesa. Laiške buvo nurodyta, kad „Negaliu pagaminti etikečių, nes jei išsiųsiu jums IBC konteinerių etiketes, mes neužpildysime IBC konteinerių patys, todėl negalėsiu valdyti šio proceso kokybės. Taigi, mūsų kokybės departamentas draudžia siųsti etiketes. Siūlau pasigaminti savo etiketes“.

3.3.                      Skunde pažymima, kad apie šį susirašinėjimą buvo informuojami tiek prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ atstovai el. paštu (duomenys neskelbtini), tiek P. U. el. paštu (duomenys neskelbtini). Šis tokį susirašinėjimą suprato kaip leidimą pasigaminti etiketes su prakės ženklu, ką ir padarė. Iš 2018 m. liepos 13 d. P. U. atsiųsto elektroninio laiško „gamintojo laiškas, neteisingas (duomenys neskelbtini) produkto etiketės naudojimas“ galima daryti išvadą, kad buvo uždrausta ant „(duomenys neskelbtini)“ produkto klijuoti etiketes su TNB informacija, t. y. nurodyti, kad tai TNB produktas, tačiau, prekės ženklo savininkui akivaizdžiai matant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ant IBC konteinerių klijuoja savos gamybos „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo lipdukus, to daryti nedraudė. Todėl galima teigti, kad prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo turėdama įmonės (duomenys neskelbtini) leidimą ir jai neprieštaraujant. Prieštaravimai atsirado po to, kai ši įmonė nutraukė santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš esmės tik dėl to, kad buvo klaidingai manoma, jog prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamas pažymint ir parduodant falsifikuotą produktą. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokią galimybę motyvuotai atmetė, t. y. nustatė, kad šiuo prekės ženklu buvo pažymėtas originalus „(duomenys neskelbtini)“ produktas.

3.4.                      Skunde taip pat nurodoma, kad išteisinamasis nuosprendis turėtų būti priimtas ir dėl to, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos juridinis asmuo veikia, veiklos ir be jų veiklos iš viso būtų neįmanoma. Šiuo atveju aptarto susirašinėjimo duomenys, jo eiga yra pakankami konstatuoti, kad P. U. suprato, kad leidimas buvo duotas, t. y. sąžiningai klydo. Tokiu atveju pripažintina, kad P. U. negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista nepagrįstai, kadangi jos vardu ir interesais veikusio asmens P. U. veiksmuose nėra vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – subjektyviosios pusės, t. y. tyčios.

3.5.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktiką, apkaltinamieji nuosprendžiai bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 204 straipsnyje, buvo priimti tik tuo atveju, jei pažymėtos ar pateiktos realizuoti prekės buvo klastotės, padirbiniai. Praktikos, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl originalios prekės pažymėjimo atitinkamu ženklu, nors ir be sutikimo, nepavyko rasti. Be to, nors padariniai nėra būtinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą svarbu nustatyti ir tai, kiek padaryta veika yra pavojinga. Nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai originalią prekę pažymėjo jos pačios originaliu ženklu be savininko sutikimo, taip pat be savininko sutikimo ją pateikė realizuoti, tačiau tokie veiksmai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių, sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių.

4.       Apeliaciniame skunde nuteistojo P. U. gynėjas advokatas Aidas Mažeika (toliau – ir nuteistojo gynėjas) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, į 1 000 litrų talpos IBC konteinerį iš 5 vnt. 200 litrų statinių perpilta alyva nebuvo falsifikuota, tai buvo ta pati alyva „(duomenys neskelbtini)“. IBC 1 000 litrų talpos konteineris su alyva „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėta iki tam, kad matytųsi šios alyvos gamintojas, jos charakteristikos, paskirtis ir pan., ir tai niekaip neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai, todėl laikytina, kad šiuo atveju leidimas svetimu prekių ženklu pažymėti prekes ir pateikti jas realizuoti reikalingas nebuvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 204 straipsnio 2 dalį yra nuteista nepagrįstai.

4.2.                      Nesutinkama su teismo išvada, kad hidraulinė alyva „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – hidraulinė alyva) (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėta neturint leidimo. Byloje yra pateiktas 2016 m. rugpjūčio 2–11 dienomis vykę susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto vadybininko A. G. ir (duomenys neskelbtini) darbuotojo M. van der L., kurio esmė ta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laimėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkursą, užsakė 27 kubinius metrus alyvos, A. G. paprašė atsiųsti originalių šios alyvos etikečių, kurios dedamos ant IBC konteinerių ar statinės, turint galvoje tai, kad alyvą reikės išpilstyti ir pažymėti. Jam buvo atsakyta, kad dėl kokybės priežasčių jiems negali išsiųsti „(duomenys neskelbtini)“ etikečių. Tuomet paaiškėjo, kad kadangi šis užsakymas buvo atliktas „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje sistemoje, įvyko klaida ir vietoje TNB alyvos buvo pristatyta analogiška „(duomenys neskelbtini)“ alyva. Kilo problema, kadangi alyva TNB turi MB patvirtinimą 228.51, t. y. ją galima naudoti automobiliuose Mercedes Benz, tuo tarpu pristatyta „(duomenys neskelbtini)“ alyva tokio patvirtinimo neturi. Viename iš laiškų (2016 m. rugpjūčio 5 d. 13:56) M. van der L. nurodė, kad problemos nėra, nes „(duomenys neskelbtini)“ produktas yra paremtas tokia pačia priedų technologija kaip ir TNB produktas, skirtumas tas, kad TNB produktas turi oficialų patvirtinimą, todėl laikytina, kad klientui pristatomas produktas turi MB patvirtinimą 228.51. 2016 m. rugpjūčio 21 d. 16.21 val. elektroniniu laišku A. G. prašė atsiųsti oficialų laišką , kad „(duomenys neskelbtini)“ yra tas pats produktas, kaip ir TNB bei TNB „(duomenys neskelbtini)“ etiketes (juodas ant balto). Atsakant į tai, 2016 m. rugpjūčio 11 d. 21:01 buvo atsiųstas elektroninis laiškas, patvirtinantis, kad buvo pristatyta alyva „(duomenys neskelbtini)“ vietoje “ (duomenys neskelbtini)“, nors tai nebuvo tiesa. Laiške buvo nurodyta, kad „Negaliu pagaminti etikečių, nes jei išsiųsiu jums IBC konteinerių etiketes, mes neužpildysime IBC konteinerių patys, todėl negalėsiu valdyti šio proceso kokybės. Taigi, mūsų kokybės departamentas draudžia siųsti etiketes. Siūlau pasigaminti savo etiketes“.

4.3.                      Skunde pažymima, kad apie šį susirašinėjimą buvo informuojami tiek prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ atstovai el. paštu (duomenys neskelbtini), tiek P. U. el. paštu (duomenys neskelbtini). Šis tokį susirašinėjimą suprato kaip leidimą pasigaminti etiketes su prakės ženklu, ką ir padarė. Iš 2018 m. liepos 13 d. P. U. atsiųsto elektroninio laiško „gamintojo laiškas, neteisingas (duomenys neskelbtini) produkto etiketės naudojimas“ galima daryti išvadą, kad buvo uždrausta ant „(duomenys neskelbtini)“ produkto klijuoti etiketes su TNB informacija, t. y. nurodyti, kad tai TNB produktas, tačiau, prekės ženklo savininkui akivaizdžiai matant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ant IBC konteinerių klijuoja savos gamybos „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo lipdukus, to daryti nedraudė. Todėl galima teigti, kad prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo turėdama įmonės (duomenys neskelbtini) leidimą ir jai neprieštaraujant. Prieštaravimai atsirado po to, kai ši įmonė nutraukė santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš esmės tik dėl to, kad buvo klaidingai manoma, jog prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamas pažymint ir parduodant falsifikuotą produktą. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokią galimybę motyvuotai atmetė, t. y. nustatė, kad šiuo prekės ženklu buvo pažymėtas originalus „(duomenys neskelbtini)“ produktas.

4.4.                      Skunde pažymima, kad šiuo atveju P. U. veikoje nėra vieno iš inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių – subjektyviosios pusės, t. t. tyčios. Aptartas susirašinėjimas elektroniniu paštu, jo eiga yra pakankami konstatuoti, kad P. U. suprato, jog leidimas žymėti prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ duotas buvo, t. y. sąžiningai klydo, tokiu atveju negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio.

4.5.                      Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktiką, apkaltinamieji nuosprendžiai bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 204 straipsnyje, buvo priimti tik tuo atveju, jei pažymėtos ar pateiktos realizuoti prekės buvo klastotės, padirbiniai. Praktikos, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl originalios prekės pažymėjimo atitinkamu ženklu, nors ir be sutikimo, nepavyko rasti. Be to, nors padariniai nėra būtinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą svarbu nustatyti ir tai, kiek padaryta veika yra pavojinga. Nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Šiuo atveju originali prekė buvo pažymėta jos pačios originaliu ženklu be savininko sutikimo, taip pat be savininko sutikimo ji buvo pateikta realizuoti, tačiau tokie veiksmai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių, sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas Aidas Mažeika palaikė apeliaciniuose skunduose pareikštą prašymą ir argumentus,  prašė apeliacinius skundus tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė apeliacinius skundus prašė atmesti, kaip nepagrįstus.

Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. B. ir nuteistojo P. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliaciniai skundai tenkinami.

6.       Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį skundžia nuteistieji P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V. B., tačiau abu apeliaciniai skundai savo turiniu, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvais bei reiškiamais prašymais yra tapatūs. Skunduose prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėtas originalus produktas, P. U. buvo įsitikinęs, kad leidimas žymėti prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ duotas buvo, todėl šiuo atveju nenustatytas vienas iš BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – tyčia. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl apeliacinių skundų pasisako bendrai.

7.       Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltais ir nuteisti dėl to, kad P. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, pažeisdamas Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų nuostatas, neturėdamas prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininko ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai organizavo 1000 litrų talpos hidraulinės alyvos, kurios atitinkamo teisėto gamintojo originalios prekės 1000 litrų žemiausia rinkos kaina yra 1 500 Eur, pažymėjimą svetimu prekių ženklu bei jos realizavimą. Aprašyta veika kvalifikuota pagal BK 204 straipsnio 2 dalį.

8.       BK 204 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos. Už šią veiką atsako ir juridinis asmuo (BK 204 straipsnio 3 dalis). Šio nusikaltimo dalykas – kitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugų ženklas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka, bei tokiu ženklu pažymėtos prekės. Tik panašus į saugomą prekių ir paslaugų ženklą, tačiau jam netapatus (nors galimai ir klaidinantis) prekės ar paslaugų ženklas negali būti šio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo dalykas ir tokio ženklo naudojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį. BK 204 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tik veikimu vienu ar keliais šių alternatyvių būdų: a) nedidelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo, b) svetimu prekių ženklu pažymėtų nedidelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo, c) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo. Prekių pažymėjimas svetimu prekių ženklu reiškia tokio svetimo prekių ženklo patalpinimą (užrašymą, išsiuvinėjimą, įspaudimą, priklijavimą ir pan.) ant pačios prekės arba ant prekės etiketės ar prekės pakuotės. Prekių pateikimas realizuoti reiškia tokių svetimu prekių ženklu pažymėtų, prekių perdavimą (parduodant, dovanojant, mainant ar pan.) trečiajam asmeniui arba tokių veiksmų su svetimu prekių ženklu pažymėtomis prekėmis atlikimą, kurie aiškiai demonstruoja siekį tokias prekes platinti tretiesiems asmenims (prekių atvežimas į prekybos sandėlį, parduotuvę ar turgų, jų eksponavimas pardavimui, išdalinimas prekybos agentams, prekių platintojams ir pan.). Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė ar netiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neturėdamas leidimo svetimu prekės ženklu žymi prekes ar pateikia jas realizuoti arba naudojasi svetimu paslaugų ženklu ir dėl to ženklo savininkas ar teisėtas naudotojas ar kiti tretieji asmenys gali patirti žalą, šių pasekmių nori arba sąmoningai leidžia joms atsirasti.

9.       BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra tie prekių ir paslaugų ženklai, kurie saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais saugomais prekių ir paslaugų ženklais yra laikomi: a) teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje įregistruoti prekių ir paslaugų ženklai; b) ženklai, kurie yra kompetentingai institucijai (Valstybiniam patentų biurui) paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas; c) ženklai, kurie yra Lietuvos Respublikos galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas; d) ženklai, kurie Lietuvos Respublikoje yra pripažinti plačiai žinomais (saugomi net neįregistruoti). Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

10.       Nuteistasis P. U. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau neneigė kaltinime nurodytų aplinkybių, kad alyva buvo perpiltą į vieną 1000 litrų talpos tarą ir pažymėta atspausdinta etikete su „(duomenys neskelbtini)“ prekiniu ženklu jo nurodymu. Nuteistasis paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima didmenine prekyba eksploataciniais skysčiais, alyva, tepalais, juos importuoja į Lietuvą, skirsto, išvežioja Lietuvos rinkoje esantiems klientams. Su (duomenys neskelbtini) įmone, vadovaujama P. K., bendradarbiavimą pradėjo nuo 2016 m. vasario mėnesio. Pagal sutartį pirkdavo jų produkciją, pažymėtą „(duomenys neskelbtini)“ prekiniu ženklu. Produkcija visada būdavo gaunama tarose, pažymėtose minėtu prekiniu ženklu. Buvo atvejų, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ alyvą pirko autocisternose, alyva tada atvažiuoja be taros, tada perpilama į taras. Tada būdavo atspausdinamas informacinis lapas, techninis dokumentas, kad žinoti, kokia produkcija yra taroje. Kai kuriems klientams alyvą yra vežę autocisternose, produkciją yra pylę į tas pačias 1000 litrų talpos taras, dėję nefirmines etiketes. Sutartyje apie etiketes nieko nebuvo parašyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą yra pirkusi palaidą alyvą, ją pylė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 1000 litrų talpas ir klijavę specifikaciją, kad visiems būtų aišku, kas tai per produktas. Atspausdintame dokumente matėsi, kas yra gamintojas. Tai darydavo ne tam, kad kažką suklaidinti, o kaip tik dėl to, kad būtų aiškumas dėl produkto. Sutartyje tokios tvarkos, kas turi pasirūpinti originalios prekės ženklais, nebuvo parašyta. Tai nei karto nebuvo aptarta. Jeigu įmonė nupirktų iš to gamintojo ir ant jo produkcijos uždėtų kito gamintojo prekinį ženklą, tada jau būtų neatitinkantys dalykai. Tačiau taip nebuvo. Sutartyje nebuvo numatyta, į kokias talpas reikia pilti, konkrečių reikalavimų nebuvo numatyta. Jokio papildomo aprašymo, tvarkos, susitarimo, žymėjimo konkretaus niekada nebuvo. Pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo gavusi. Pasitaikydavo atvejų, kai įmonė turėdavo vienokį kiekį alyvos, o klientui reikia kitokio kiekio produkcijos. Tikrai buvo, kai perpylė produktą į reikiamo kiekio tarą. Prekės ženklas atitinka informaciją, kas yra talpos viduje. Perpylus produktą iš vienos taros į kitą, prekės ženklas atitiko. Minima 1000 litrų talpa, kurią jų įmonė pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra „(duomenys neskelbtini)“ produktas, lydintys dokumentai visi buvo „(duomenys neskelbtini)“ gamintojo. Produkciją, kurią išpilstė, aprašymas atitiko. Kai atvežama produkcija, lipdukai kartu nebūna. Būna krovinio dokumentai – sąskaita, krovinio važtaraštis, saugos duomenų lapas ir techninis pasas. Kai produkcija buvo perkama autocisternomis, gamintojas etikečių neduodavo. Pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu (2018 m. gruodžio 20 d.) mano, jog tuo metu fiziškai sandėlyje originalios 1000 litrų talpos neturėjo, turėjo 5 talpas po 200 litrų. Iš penkių talpų alyvą perpylė į 1000 litrų talpą, atliko žymėjimą, uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plombas ant taros ir nuvežė klientui. Sutartyje niekada nebuvo aptarta ženklinimo tvarka. Buvo vienintelis kartas, kai jų bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pati užklausė, o jie atsakė. Ant kubinio (1000 litrų talpos) konteinerio įmonėje buvo atspausdintas informacinio pobūdžio dokumentas, kuris realiai parodo, kas tai yra per produktas. Ant 1000 litrų talpos konteinerio yra užklijuojamas lipdukas, nes produktas negali būti be jokio užrašo (4 t., b. l. 107–111, 146, 147).

11.       Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė V. B. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties su (duomenys neskelbtini)  įmone pagrindu pirko alyvą. Alyva buvo tiekiama visokiais būdais, t. y. talpomis po vieną toną, bakeliais ir autocisternomis. Sutarties nėra skaičiusi, tačiau praktikoje yra taip daroma, kad kai atvažiuoja autocisterna, įmonėje alyvą išpilsto į taras, susisveria, susižymi. Įmonė tara pasirūpindavo pati. Po to tarą iš klientų surinkdavo. Prie taros būdavo pridedamas paprastas lapas su užrašu, kokio tai gamintojo ir kokia alyva, kiek litrų, kiek sveria. Šiuo atveju atsispindėjo, kad tai yra (duomenys neskelbtini)  įmonės produkcija. Įmonei niekas neduodavo originalių etikečių. Kai produkciją atveždavo su originaliomis taromis, ten būdavo užklijuota etiketė. Kai išpilstydavo, uždėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plombas ir sužymėdavo. Atėjus užsakymui dėl 1000 litrų tepalo (toninio konteinerio), sandėlyje tepalai buvo statinėmis. Tada iš statinių tepalą supylė į 1000 litrų talpos konteinerį. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 litrų alyvos originalioje talpoje neturėjo. Todėl alyvą perpylė į savo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tarą. Prie taros buvo pridėtas paprastas word lapas, kuriame buvo parašyta, kad tai „(duomenys neskelbtini)“ alyva, šio tepalo gamintojas (duomenys neskelbtini)  įmonė, kad tarą pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra žinoma aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų draudžiama išpilstyti alyvą. Kai pristatydavo alyvą cisternoje, tai būdavo krovinio važtaraštis, sertifikatas, saugos duomenų lapas. Lipdukų ir prekės ženklo nėra. Kai išpilsto produktą, direktorius word formatu yra padaręs pavadinimą, kuriame nurodyta alyvos rūšis ir specifikacijos. Aprašymas (ištrauka) yra iš sertifikato ir iš interneto (4 t., b. l. 113).

12.       Taigi, kaip matyti iš aptartų nuteistojo P. U. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. B. parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įprasta praktika, kai gauta alyva būdavo perpilama į kitas talpas pagal klientų užsakymus, talpos būdavo užplombuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ plombomis ir pažymimos užklijuojant lapą su informacija apie talpoje esantį gaminį (pavadinimą, gamintoją, kiekį). Talpos būdavo taip pažymimos, kad žinoti, kokia produkcija yra jų viduje. Informacija atspausdintame ir ant talpos užklijuotame lipduke atitiko talpos turinį, kadangi įmonės atspausdintame lipduke buvo informacija apie tą gaminį, kuris ir buvo perpiltas į talpą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. P., paaiškinęs, kad yra matęs, kad buvo atvežta cisterna tepalo, yra tekę vežti pilstom alyvą (5 t., b. l. 29, 30), taip pat liudytojas T. P., parodęs, kad klientų prašymu tepalas būdavo perpilamas į kitas talpas, talpa būdavo pažymima lipduku, kurį duodavo V. B., ant lipduko būdavo parašyta, kokia tai produkcija, lipdukas nuo originalaus gal skirdavosi, bet nekreipė dėmesio, nes tai buvo ta pati produkcija (5 t., b. l. 99, 100).

13.       Kaip minėta, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo, pažymėdamas prekę svetimu prekių ženklu be prekių ženklo savininko leidimo, supranta, kad produktą pažymi svetimu prekių ženklu, t. y. kad tokiu ženklu pažymimas produktas nėra tapatus tam, kurį identifikuoja konkretus prekės ženklas, kad tokiam veikimui jis neturi prekių ženklo savininko leidimo ir nori taip veikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, patikimų įrodymų, kurie leistų daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl subjektyviojo BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elemento – tyčios buvimo nuteistųjų veikoje, šioje byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl BK 204 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje iš esmės grindė tik tuo, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais įrodyta, jog 1000 litrų talpa, į kurią buvo perpilta alyva, buvo pažymėta ne originaliu „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. U. atspausdintu lipduku, kuriame nurodytas prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje surinktų įrodymų subjektyviojo požymio – tyčios – aspektu teismas neanalizavo ir nevertino, P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčios turinio neatskleidė, o tik preziumavo, kad BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė tyčia. Tai lėmė, kad baudžiamasis įstatymas P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pritaikytas neteisingai.

14.       Byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad 1000 litrų alyvos talpa, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 20 d. pardavė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pažymėta ne originaliu (duomenys neskelbtini)  įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. U. sukurtu ir atspausdintu lipduku, kuriame buvo nurodytas prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“, nekyla. Šios faktinės aplinkybės neneigė nei P. U., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė V. B., ji nustatyta ir kitais bylos duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas pagal BK 204 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo galimai neoriginalų prekinio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ produktą (alyvą), kadangi tara vizualiai neatitinka originalios „(duomenys neskelbtini)“ 1000 litrų taros reikalavimų (1 t., b. l. 2–9). Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspausdintas ir ant talpos užklijuotas lipdukas su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ skiriasi nuo originalios taros ženklinimo (1 t., b. l. 19–28, 30). Aplinkybė, kad ant tyrimui pateikto objekto (nuotraukoje pavaizduotos 1 plastikinės 1000 litrų talpos hidraulinės alyvos su žymenimis „(duomenys neskelbtini)“) esantis prekių ženklas atkartotas skirtingai nuo originalių prekių ženklų, neatitinka prekių ženklų proporcijos, atkartojimo kokybė, prekių ženklų detalės, turinys nesutampa su originalių prekių etiketėmis, nustatyta ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvos Respublikoje prekių ženklų specialisto K. S. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6–10). Vizualiai matomą skirtumą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ant 1000 litrų talpos užklijuoto lipduko ir lipdukų su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“, klijuojamų ant originalių talpų, pastebėjo ir kaip liudytojai apklausti V. T., A. Ž., L. S., V. Č.. Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą 1000 litrų talpos alyvos konteinerį, buvo pastebėta, kad užklijuota etiketė yra ne tokia, kokia turi būti užklijuota ant originalių „(duomenys neskelbtini)“ alyvos konteinerių, etiketė turėjo būti spalvota – mėlynai raudona, tačiau lipdukai buvo nespalvoti, neatitiko ženklinimo reikalavimų (5 t., b. l. 30–35, 52, 53).

15.       Aptartų duomenų kontekste atkreipiamas dėmesys, kad BK 204 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos rūšiniu objektu laikoma normali teisės aktų sureguliuota ekonomikos ir verslo tvarka, o tiesioginiu – prekių ir paslaugų ženklų naudojimo tvarka. Papildomas objektas – kito asmens turtiniai interesai (nuosavybė) ir neturtiniai interesai (prestižas), taip pat vartotojų interesai, nes vartotojai yra klaidinami ir apgaunami dėl įsigyjamų prekių ar paslaugų kokybės, kilmės ar kitų svarbių aplinkybių. Pagal Prekių ženklų įstatyme pateiktą prekių ženklo apibrėžimą, kaip jau minėta, prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima atvaizduoti grafiškai. Tai suponuoja, kad baudžiamosios atsakomybės pagal BK 204 straipsnio 2 dalį taikymui turi būti nustatyta, jog prekių ženklu be jo savininko leidimo yra pažymėtas neoriginalus produktas, t. y. ne tas produktas (ne tos sudėties, savybių, ne to gamintojo ir kt.), kurį konkretus prekės ženklas identifikuoja.

16.       Kaltinamajame akte P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 204 straipsnio 2 dalį pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėta 1000 litrų talpos hidraulinė alyva „(duomenys neskelbtini)“, kurios sudėtis ir taros apipavidalinimas (žymėjimas) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iš P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“  pareikšto kaltinimo aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtoje 1000 litrų talpoje hidraulinė alyva „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko sudėties gamintojo originalioms prekėms keliamų reikalavimų, pašalino, kaip neįrodytą. Dėl šios kaltinime nurodytos aplinkybės pašalinimo apeliacinis skundas nėra paduotas, o teisėjų kolegija aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad minėta aplinkybė buvo pašalinta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad alyvos mėginių paėmimo aplinkybės, rodančios, kad šis procesinis veiksmas buvo atliktas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, specialistės paaiškinimai, kad elementinės tepalinių alyvų priedų analizės metodas muitinės laboratorijoje nėra akredituotas, šias aplinkybes įvertinus in dubio pro reo principo kontekste, teikia pagrindą išvadai, kad aplinkybė dėl 1000 litrų talpoje buvusios alyvos sudėties neatitikimo gamintojo originaliai prekei keliamų reikalavimų, byloje neįrodyta.

17.       Taigi, byloje nebuvo įrodyta, kad P. U. lipduku su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo neoriginalų produktą, t. y. ne tą alyvą, kurią įsigijo iš prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininko – P. K. kompanijos. Tai reiškia, kad prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju buvo pažymėtas būtent tas produktas, kurį ir identifikuoja prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau produktas buvo pažymėtas ne originaliu prekės ženklu (originalia etikete), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. U. atspausdintu ir jo nurodymu ant talpos užklijuotu lipduku, kurio paskirtis, kaip matyti iš aukščiau aptartų P. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės V. B. nuoseklių ir neprieštaringų parodymų, buvo identifikuoti talpoje esantį produktą ir šie parodymai jokiais kitais objektyviais bylos įrodymais nėra paneigti.

18.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme P. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė V. B. nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad atspausdintas lipdukas su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ ant 1000 litrų talpos su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo alyva buvo užklijuotas tam, kad žinoti, koks produktas (kokio gamintojo, kokių charakteristikų) yra talpoje. Tokios pačios pozicijos P. U. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu. Esminiai prieštaravimai šių asmenų parodymuose nenustatyti, dėl kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių jie davė išsamius, nuoseklius parodymus, be kita ko kategoriškai tvirtindami, kad atspausdintu lipduku su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėtas originalus produktas ir ši aplinkybė nebuvo paneigta. Kaip minėta, BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas yra tyčinė nusikalstama veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą yra galima tik įrodžius asmens veikoje tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Šiuo atveju P. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės V. B. parodymų turinys, įvertinus jį kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad tyčia P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje nenustatyta ir neįrodyta.

19.       Pagrindžiant išvadą pažymėtina ir tai, kad tyčios turinys nustatomas ne vien tik pagal asmens paaiškinimus ir pareiškimus. Teismas apie tyčios turinį sprendžia ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir kita. Kaip nurodė P. U., lipduką su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ jis atspausdino ir nurodė užklijuoti ant talpos su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo alyva būdamas tikras, kad tokie veiksmai nėra neteisėti. Kaip paaiškino nuteistasis, „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo alyvą perpylus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpas, originalaus lipduko neturėjo, prekės ženklo savininkas originalaus lipduko, nors ir buvo prašoma, neatsiuntė, sutartyje įsigytos produkcijos išpilstymas į kitas talpas, žymėjimas atskirtai nebuvo aptartas ir šie nuteistojo paaiškinimai byloje esantiems duomenis neprieštarauja. Kaip matyti iš 2016 m. kovo 24 d. sutarties (kontrakto) tarp kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovo P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo P. U., sąlygos dėl alyvos perpylimo į kitas talpas, prekybos taip išpilstyta alyva, jos ženklinimo, iš tikrųjų atskirai neaptartos (2 t., b. l. 29–33), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko A. G. susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) darbuotoju elektroniniu paštu 2016 metais rugpjūčio mėnesį turinio matyti, kad  vadybininkas A. G. aiškinosi dėl cisternoje buvusios alyvos kiekio,  klausė, ar turi originalią etiketę alyvai, kurią deda ant IBC konteinerio ar statinės, nurodė, kad reikia 60 etikečių, dabar 25, o vėliau reikės kitiems užsakymams, klausė, ar gali atsiųsti etiketės nuotrauką, buvo gautas atsakymas, kad dėl kokybės priežasčių išsiųsti „(duomenys neskelbtini)“ etikečių negali. Atsisakius atsiųsti etiketes, vadybininkas A. G. nurodė, kad yra prašomos etiketės produktui, kurį nusipirko, tikslinasi dėl produkto, dar kartą prašo atsiųsti etiketes, į šį laišką 2016 m. rugpjūčio 11 d. gaunamas atsakymas, kad: „negaliu pagaminti etikečių, nes jei išsiųsiu jums IBC konteinerių etiketes, mes neužpildysime IBC konteinerių patys, todėl negalėsiu valdyti šio proceso kokybės. Taigi mūsų kokybės departamentas draudžia siųsti etiketes. Siūlau pasigaminti savo etiketes“. Šio susirašinėjimo kopijos buvo siunčiamos ir P. U. bei „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 170–173). Vertinant šiuos duomenis aplinkybės, kad byloje nebuvo įrodytas „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu pažymėtos alyvos neatitikimo gamintojo originaliai prekei keliamiems reikalavimams (alyvos neoriginalumo) faktas, kontekste, jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistųjų veikoje nenustatyta ir neįrodyta tyčia, nekyla.

20.       Tai, kad prekinio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ alyva iš mažesnių talpų buvo perpilta į vieną 1000 litrų talpą, jokios reikšmės P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos teisiniam vertinimui neturi ir toks veiksmas savaime nėra nusikalstamas. P. U. parodė, tai matyti ir iš susirašinėjimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko ir įmonės, iš kurios buvo perkama alyva, darbuotojų, turinio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ alyvą pirko ne tik konteineriuose, bet ir cisternose, todėl logiška, kad norint šią alyvą parduoti klientams, yra reikalinga ją išpilstyti į kliento pageidaujamos talpos tarą. Nors P. K. elektroniniame laiške A. Ž. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gerai žinojo, jog negalima perpakuoti ir naudoti (duomenys neskelbtini) ženklo, pažymėtina, kad dėl originalios etiketės gavimo vykstant susirašinėjimui 2016 metais, apie kurį prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininkui buvo žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo išpilstyti produkciją ir pažymėti tarą nebuvo informuota. Priešingai, buvo pasiūlyta pasigaminti savo etiketes. Be to, išpilstymas į kitas taras, jei toks draudimas ir būtų numatytas sutartyje, iš esmės reikštų tik sutarties pažeidimą, tačiau ne baudžiamosios atsakomybės taikymą dėl svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo. Be to, minėtas P. K. laiškas A. Ž. buvo atsiųstas 2021 m. balandžio 1 d., t. y. jau po to, kai pats P. K. buvo informuotas apie gamintojo originaliai prekei (alyvai) keliamų reikalavimų neatitinkančios sudėties alyvos žymėjimą prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, kaip minėta, byloje nebuvo įrodyta, kad P. U. „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu pažymėjo ne šio prekinio ženklo, o kitą (neoriginalią) alyvą.

21.       Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamo asmens kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šiame kontekste yra svarbi baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

22.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad byloje surinktais įrodymais šiuo atveju yra įrodyta tik tai, kad neoriginali (ne gamintojo) 1000 litrų talpa buvo pažymėta P. U. sumaketuotu ir atspausdintu lipduku, t. y. taros žymėjimas neatitiko teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų (1000 litrų taros žymėjimas skyrėsi nuo tarų, kuriose UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo pristatoma „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo produkcija (alyva). Tačiau neįrodyta, kad 1000 litrų taroje esanti alyva skyrėsi nuo originalios gamintojo, kurio prekinis ženklas „(duomenys neskelbtini)“, alyvos. Taigi, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo atveju lipduku su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėtas ne originalus produktas, todėl išlikus abejonėms dėl nuteistųjų asmenų tyčios, jos yra vertinamos pastarųjų naudai. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodyta šios nutarties 8 punkte, baudžiamąją atsakomybę pagal BK 204 straipsnio 2 dalį užtraukia tik tapataus prekių ar paslaugų ženklo naudojimas be jo savininko sutikimo. Tik panašus į saugomą prekių ir paslaugų ženklą, tačiau jam netapatus (nors galimai ir klaidinantis) prekės ar paslaugų ženklas negali būti šio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo dalykas. Aplinkybė, kad P. U. sumaketuotas ir jo nurodymu taros žymėjimui panaudotas lipdukas su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu nebuvo tapatus originaliam prekės ženklui, nustatyta ne tik nuteistųjų, liudytojų parodymais, bet ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, tarp jų ir specialisto išvada, t. y. iš skirtingų įrodymų šaltinių gautais duomenimis nustatyta, kad skirtumas tarp originalaus „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpos žymėjimui panaudoto prekių ženklo buvo akivaizdus, šie ženklai nebuvo tapatūs. Ši aplinkybė taip pat teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikų, kaip nusikalstamų BK 204 straipsnio 2 dalies prasme, vertinimo yra nepagrįsti.

23.       Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis ieškovas (prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininkas), manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos, jas gali ginti civilinio proceso tvarka. Prekių ženklų įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: pripažinti jų teises; įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio įstatymo 75 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą; taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus. Minėto įstatymo 75 straipsnis nurodo, kad turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja būtent Civilinis kodeksas ir Prekių ženklų įstatymas. Todėl, pažeidus prekės ženklo savininko teises, dėl tokio pobūdžio teisių į prekės ženklo nuosavybę pažeidimo gynimo, pirmiausiai susiklosto civiliniai teisiniai santykiai. Baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), pagal BK 204 straipsnį turėtų kilti tik tuo atveju, kai prekės ženklo savininkas negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat kai faktinės aplinkybės (pažeidimo mastas, piktybiškumas, padaryta žala ir pan.) rodo didelį pažeidimo pavojingumo laipsnį ir asmens veikoje yra įrodyta BK 204 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Pažymėtina ir tai, kad BK 204 straipsnyje nustatyti baudžiamosios atsakomybės už prekės ženklo savininko teisių pažeidimus tikslai nėra kompensaciniai, jie pirmiausia skirti ne teisių į prekės ženklo nuosavybę pažeidimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o baudžiamojo įstatymo nustatytai sankcijai už šią pavojingą veiką pritaikyti. Iš civilinio ieškovo atstovo teisininko S. S. paaiškinimų matyti, kad prekių ženklo savininko interesas šioje byloje iš esmės yra susijęs su siekiu gauti turtinės žalos atlyginimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos, prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtos alyvos, kuri, civilinio ieškovo įsitikinimu, buvo suklastota. Tačiau kaip minėta, byloje nebuvo įrodyta, kad P. U. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė neoriginalią alyvą. Taigi, pagrindo išvadai, kad civilinis ieškovas, manydamas, kad jo, kaip prekės ženklo savininko, teisės buvo pažeistos, šių teisių negali ginti civilinio proceso tvarka, nėra pagrindo.

24.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje BK 204 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra P. U., veikoje nėra nustatyta ir pagrįsta bylos įrodymais,  skundžiamas nuosprendis dėl P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo kaltais naikinamas BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu ir priimamas naujas nuosprendis, išteisinant P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 204 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Konstatavus, kad P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti nepagrįstai, iš naujo išspręstinas civilinio ieškinio klausimas.

25.       Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas S. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 202,20 Eur turtinės žalos atlyginimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos suklastotos alyvos kaina, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 45). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini)  policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. spalio 17 d. nutarimu (duomenys neskelbtini)  įmonė (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 46, 47).

26.       BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimas reglamentuotas BPK 115 straipsnyje, numatančiame ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka dėl P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimamas išteisinamasis nuosprendis, jiems nepadarius BK 204 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

27.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašė iš valstybės priteisti nuteistiesiems jų turėtas teisinės pagalbos išlaidas (6 t., b. l. 105). Iš bylos duomenų matyti, kad pagal PVM sąskaitas faktūras P. U. už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo: 280 Eur (už susipažinimą su bylos medžiaga, pasitarimą 2021 m. vasario 25 d.), 140 Eur (dalyvavimą teismo posėdyje), 70 Eur (apeliacinio skundo surašymą 2022 m. kovo 15 d.), iš viso – 490 Eur (6 t., b. l. 80–84). UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas teisines paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo: 480 Eur (apeliacinio skundo paregimas 2022 m. kovo 14 d.), 800 Eur (kelionės išlaidos 2022 m. gegužės 11 d., pasirengimas, teismo posėdis 2022 m. gegužės 11 d.), 363 Eur (teisinės paslaugos), 363 Eur (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga), 665,50 Eur (teismo posėdžiai 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 29 d., kelionės išlaidos), 605 Eur (teisinės paslaugos), 121 Eur (teisinės paslaugos), iš viso – 3 397,50 Eur (6 t., b. l. 86–103).

28.       BPK 106 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas advokato darbo apmokėjimas, nėra nurodyta, kad asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, byloje keliant klausimą dėl proceso išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją su BPK 105 straipsnio 5 dalimi ir sprendžiama dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo.

29.       Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų atlyginimo kaltinamajam nepriteisti ar jo dydį sumažinti. Analogiškai dėl advokato darbo apmokėjimo turi būti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas dėl jam pareikštų kaltinimų, – teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021).

30.       Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistieji P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgaliotos atstovės V. B., prašydami panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir juos išteisinti. Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami. Advokatas Aidas Mažeika prašo iš valstybės priteisti teisinės pagalbos išlaidas, kurias P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinėje instancijoje. Turėtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl apeliacinėje instancijoje P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį, P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę į išlaidų teisinei pagalbai (tiek procese pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje) atlyginimą.  Kaip minėta, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį gali sumažinti.

31.       Atsižvelgiant į tai, kad P. U. apeliacinis skundas tenkinamas ir jis išteisinamas, į bylos apimtį (bylą sudaro 6 tomai), teisiamųjų posėdžių skaičių (advokatas Aidas Mažeika nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo 11 teisiamųjų posėdžių, parengė apeliacinį skundą, apeliacinėje instancijoje įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, kuriame advokatas Aidas Mažeika dalyvavo), P. U. patirtos 490 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos visa apimtimi.

32.       Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios išlaidos – 3 397,50 Eur – šiuo atveju mažintinos. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisines paslaugas teikė advokato padėjėja A. O., kuri teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėja, už suteiktas teisines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini)  sumokėjo 2 117,50 Eur. Apeliacinį skundą parengė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas dalyvavo advokatas Aidas Mažeika, kuriam už apeliacinėje instancijoje suteiktas teisines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 280 Eur. Įvertinus tai, kad baudžiamasis procesas UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje vyko dėl tos pačios (savo faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu kvalifikavimu) veikos, dėl kurios procesas vyko ir P. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas tais pačiais įrodymais (duomenimis), kuriais buvo grindžiamas ir P. U. pareikštas kaltinimas, atsižvelgus į tai, kad apeliacinėje instancijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas dalyvavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (kaip P. U. gynėjas), į P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinių skundų turinį (skunduose nurodomi tie patys nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvai ir argumentai), taip pat įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei turinį (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nevienkartinės teisinės paslaugos, vykimas į teisiamuosius posėdžius ir dalyvavimas juose ginant juridinį asmenį, pasirengimas teismo posėdžiui, apeliacinio skundo parengimas) darytina išvada, kad teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus atitiks 1 000 Eur suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. B. ir nuteistojo P. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį panaikinti.

P. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini)  įmonės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens S. S., civilinį ieškinį dėl 2 202,20 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Išteisintajam P. U. priteisti iš valstybės 490 Eur išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Išteisintajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti iš valstybės 1 000 Eur išlaidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną (1 vnt.) su liudytojo V. Č. apklausos garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotus saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini) ” ((duomenys neskelbtini)) daiktinius įrodymus - alyvos „(duomenys neskelbtini) ” LSP 5w-30 mėginį (apie 0,5 litrų), paimtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“(pakuotė Nr. 1), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; alyvos „(duomenys neskelbtini) ” mėginį (apie 0,5 litrų), paimtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pakuotė Nr. 2), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; alyvos „(duomenys neskelbtini) ” mėginį (apie 1 litrų), paimtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“(pakuotė Nr. 3); alyvos „(duomenys neskelbtini) ” mėginį (apie 1 litrų), paimtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pakuotė Nr. 4), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1 vnt. 1000 litrų tarą su hidrauline alyva (duomenys neskelbtini), paimtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės buveinės adresas, (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                         Algirdas Giedraitis

Audrius Meilutis

Jurga Vasiliauskienė