Administracinio nusižengimo byla

                                                                                       Nr. AN2-319-361/2018

        Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00911-2018-2 

 (S)

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4;

                                                                                       1.5.1; 1.5.5; 1.5.9; 9.38; 21.11.10; 21.11.11

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimo,

n u s t a t ė:

1. M. G. Klaipėdos teritorinė muitinė 2018-07-25 surašė administracinio nusižengimo protokolą, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu 2018-06-27 pateikė muitiniam tikrinimui ir įforminimui importo deklaraciją MRN 18TLC0100IM513A5 automobiliui „AUDI Q3 2.0 T Prestige“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) su transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. KVER0090, kurioje automobilio rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ žinyną nustatyta 20 020 Eur, deklaruodamas automobilio su defektais vertę deklaracijos 46 langelyje 5 695,83 Eur. Dokumentinio tikrinimo metu nustatyta, kad automobilio, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), modelis „AUDI (USA) Q3 2.0 T Premium Plius quatro“ ir rinkos vertė pagal VšĮ „EMPREKIS“ žinyną yra 23 010 Eur, todėl deklaracija MRN 18TLC0100IM513A5 neišleista. 2018-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas pateikė naują importo deklaraciją MRN 18LTLC0100IM053C97 su patikslinta vertinimo ataskaita KVER0090, kurioje automobilio rinkos vertė iš VšĮ „Emprekis“ žinyno pritaikyta 23 010 Eur, automobilio modelis nurodytas „AUDI (USA) Q3 2.0T Premium Plus quatro“, deklaracijos 46 langelyje automobilio vertė su defektais nurodyta 7 664,07 Eur su papildomai priskaičiuotais 196 Eur muito ir 454 Eur PVM, viso 650 Eur mokesčių. M. G. importo deklaracijoje Nr. MRN 18TLC0100IM513A5 pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Susidarė mokesčių nepriemoka 650 Eur, kuri viršijo penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydį ir neteisingai deklaruotos prekės automobilio vertė 7 664,07 Eur viršijo vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. M. G. pateikdamas neteisingus duomenis importo deklaracijoje MRN 18TLC0100IM513A5 pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas ir 2015-07-28 Komisijos deleguoto Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Muitinės Sąjungos Kodekso nuostatos B1-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyrius, 7 pastraipą. Tokie M. G. veiksmai įvertinti kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalies, požymius.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-09-10 nutarimu M. G. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1 600 Eur baudą.

3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018-09-10 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą M. G. nutraukti. Jeigu teismas nuspręstų, kad apeliantas vis dėlto yra kaltas dėl nusižengimo padarymo, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir padarė esminių proceso teisės pažeidimų. M. G. veiksmuose nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bei tinkamai teisiškai įvertinti reikšmingas aplinkybes. Teismas nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų ir padarė nemotyvuotą išvadą, kad apeliantas privalėjo tikrinti turto vertintojo pateiktus duomenis. Teismas paviršutiniškai, vienpusiškai įvertino ginčo teisinius santykius ir nutarimą grindė nemotyvuotomis prielaidomis.

3.1. Nei Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte, nei Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipoje nėra nustatyta jokia prekių deklaravimo tvarka, kurios tariamai nesilaikė M. G.. Šios normos apibrėžia tik subjektą, kuriam, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, gali būti taikoma atsakomybė, tačiau prekių deklaravimo tvarkos, leidžiančios deklarantui aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, nenustato, todėl ir atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipoje aiškiai pasakyta, kad asmuo gali būti laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą tik vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, o tai reiškia, kad šioje normoje expressis verbis įtvirtintas reikalavimas Europos Sąjungos valstybėms narėms, priimti galiojančius nacionalinius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos specialios sąlygos dėl atsakomybės taikymo deklarantui, kuomet deklaracijoje nurodomi duomenys apie importuojamų prekių vertę pagal nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą. Tačiau tokių galiojančių nuostatų, juo labiau konkrečios prekių deklaravimo tvarkos Lietuvos Respublika nėra nustačiusi. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (administracinė byla Nr. N62-50/2011), akivaizdu, kad teismo išvada, jog M. G. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, kuri tariamai numatyta šiose teisės normose yra visiškai nepagrįsta.

3.2. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad „turto vertintoją ir užsakovą sieja civiliniai santykiai reguliuojami civilinio proceso teisės normomis, todėl M. G. kaip deklarantas privalėjo rūpestingai bei atidžiai patikrinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo ataskaitoje nurodytus duomenis.“ Tačiau atsakomybei taikyti reikšminga ne tai, jog turto vertintoją ir užsakovą sieja civiliniai santykiai, bet teisės aktuose nustatyta prekių deklaravimo tvarka, kurioje aiškiai būtų apibrėžti prekių deklaravimo atvejai, kuomet prekių muitinė vertė nustatoma remiantis nepriklausomų turto vertintojų apskaičiuota verte. Teismas, nenurodydamas jokių konkrečių teisės aktų, deklaratyviai konstatavo, kad M. G., kaip deklarantas, privalėjo patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje nurodytus duomenis, t. y. iš esmės atlikti pakartotinį turto vertinimą. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla gali tik asmuo, kuriam išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama jo, kaip tam tikros srities turto arba verslo vertintojo, kvalifikacija. 

3.3. M. G., gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomo turto vertintojo M. Ž. 2018-06-25 sudarytą „Transporto priemonės Audi Q3 vertinimo ataskaitą Nr.KVER0090“, kurioje  nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš sužalojimą yra 20 020 Eur ir gavęs patvirtinimą, kad vertinimas atliktas pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus ir Tarptautinius vertinimo standartus, neturėdamas jokių specialių žinių apie importuojamą prekę, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad turto vertintojas M. Ž. automobilio „Audi Q3“ rinkos vertę pagal VšĮ „Emprekis“ žinyną nustatė ne tam modeliui, kurį tik jis fiziškai ir apžiūrėjo (2018-06-25 Transporto priemonės apžiūrėjimo aktas Nr. KVER0090). Transporto priemonės registracijos pažymėjime Nr. F51649J pirmos eilutės lentelės (1. VEHICLE DESCRIPTION) 3 stulpelyje „MAKE“ buvo nurodyta „AUDI“, o 4 stulpelio grafoje „MODEL“ tik „QPL“. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad teismo išvados, jog M. G. pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus ir turėjo imtis teisės aktuose nenustatytų priemonių bei pakartotinai tikrinti vertintojo nustatytus duomenis yra nepagrįstos. Apelianto nuomone, priešingai nei teigia teismas, jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog būtų nustatyta tiksli importuojamos transporto priemonės muitinė vertė. 2009-12-26 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte aiškiai nurodyta, kad „Jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms vertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė“.

3.4. Aplinkybė, jog 2018-06-30 kito deklaranto (V. G.) pateiktoje importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM053C97 transporto priemonės „Audi Q3“ muitinė vertė buvo nustatyta remiantis patikslinta turto vertinimo ataskaita Nr. KVER0090, kurioje apskaičiuota rinkos vertė 23 010 Eur, neįrodo, kad M. G. 2018-06-27 importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM513A5 pateikė neteisingus duomenis apie prekės muitinę vertę, nes ji buvo nustatyta išimtinai remiantis turto vertintojo pirmine turto vertinimo ataskaita Nr. KVER0090. Šiame kontekste apeliantas pažymi, jog tokia situacija susiklostė tik dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų, kurie neišleidę importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM513A5 deklaruotų prekių, nurodė kreiptis į turto vertintoją, kad būtų surašyta nauja turto vertinimo ataskaita su muitinės pageidaujama 23 010 Eur rinkos verte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantė V. G., neturėdama jokio kito pasirinkimo ir norėdama, kad importuojama transporto priemonė, kuo greičiau būtų išleista į laisvą apyvartą bei pristatyta prekių gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini), kreipėsi į turto vertintoją, kad šis patikslintų turto vertinimo ataskaitos duomenis. Muitinė šia situacija sąmoningai pasinaudojo patraukdama atsakomybėn M. G., neva jis importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis. Tai, kad muitinė nusprendė neišleisti ginčo deklaracijoje deklaruotų prekių, neturi ir negali būti laikoma kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn už nenustatytos prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą. Byloje apskritai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą, kad importo deklaracijoje Nr. 18TLC0100IM513A5 buvo deklaruotas automobilis „AUDI Q3 2.0T Prestige“, o turėjo būti „AUDI (USA) Q3 2.0T Premium Plus quatro“. Tiek M. G. teiktos deklaracijos Nr. 18TLC0100IM513A5 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekių aprašymas“, tiek V. G. importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM053C97 nurodytas tas pats automobilio aprašymas „AUDI Q3, BALTA, PGM/MT 2016, K/NR (duomenys neskelbtini), 2000 CMQ, Benzinas, SU DEFEKTAIS“. Todėl minėta teismo išvada yra nepagrįsta.  

3.5. Nepašalintos abejonės administracinio nusižengimo pažeidimo byloje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (LVAT nutartys Nr. N575-310/2012, Nr. N575-718/2012, Nr. N444-1254/2012 ir kt.). Pareiga įrodinėti tenka institucijai, kuri šiuo atveju jokių įrodymų dėl transporto priemonės modelio, išskyrus išrašą iš VšĮ „Emprekis“ žinyno nepateikė. Be to, M. G. neturėjo jokio realaus pagrindo numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas M. Ž., fiziškai apžiūrėjęs vertinimui pateiktą transporto priemonę, nustatydamas ginčo transporto priemonės rinkos vertę ir surašydamas turto vertinimo ataskaitą, remsis ne modelio „AUDI (USA) Q3 2.0T Premium Plus quatro“ verte, bet naudos „AUDI Q3 2.0 T Prestige“ modelio rinkos vertę. Taigi, apeliantas nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jo intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad jo psichinis santykis su veika neatitiko kaltės formos – tyčios ar neatsargumo.

3.6. Teismas ypatingai sureikšmino aplinkybę, kad M. G. turi didelę patirtį transporto deklaravimo srityje, daug kartų baustas administracine tvarka už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 212 straipsnį, todėl nėra nė mažiausios abejonės dėl to, jog jis žinojo apie tai, jog būtent jam kaip deklarantui kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis. M. G. negalėjo žinoti, kad turto vertintojas M. Ž. vertinimui parinks ne to modelio duomenis. Informacijos nuo muitinės M. G. nenuslėpė ir neturėjo pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta verte. Teismas neteisingai vertindamas M. G. veiksmus ir jo psichinį santykį su šias veiksmais (neva jis parinko ne to modelio transporto priemonės rinkos vertę), padarė nepagrįstas išvadas dėl jo neatsargios kaltės. Teismas iš esmės apsiribojo muitinės pateikta ginčo situacijos interpretacija ir klaidingai konstatavo, jog M. G. yra kaltas ir privalo atsakyti už nepriklausomo turto vertintojo veiksmus.

3.7. Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (vadinama - Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte numatyta, kad muitinė turi leisti deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taikyti administracinę atsakomybę net už ne jo sudarytus duomenis. Šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą ir aiškintis jos sudarymo aplinkybes. Formuojant tokią praktiką susiklostytų situacija, kuomet deklarantas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos būtų verčiamas atlikti turto vertintojų funkcijas, o jas ir atlikęs nebūtų tikras, kad muitinės pareigūnas jo sprendimo nepakeis. Tokiu keliu einant ir eliminuojant bet kokią galimybę deklarantui pataisyti deklaracijos duomenis, muitinės veikla bus ir jau yra orientuota tik į be sąlygišką muitinės tarpininkų persekiojimą ir mechanišką traukimą administracinėn atsakomybėn. Mano, jog tokia praktika akivaizdžiai ydinga ir nesuderinama su ANK 1 straipsnyje numatyta administracinių nusižengimų paskirtimi. Klaipėdos apygardos teismas panašiose administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-187-606/2018 ir AN2-232-651/2017, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimus, tačiau šiuo atveju apygardos teismas neturėtų tiesiogiai remtis vien tik juose pateiktu vertinimu ir atkreipti ypatingą dėmesį į apelianto pateiktus argumentus tiek dėl prekių deklaravimo tvarkos, tiek dėl kaltės nebuvimo. Teismui nusprendus remtis pradėta formuoti praktika, būtų paneigta Konstitucinė teisingumo samprata, kuri privalo suponuoti ne tik formalų, nominalų teisingumą, ne tik išorinę teisingumo regimybę, bet svarbiausia, tokius sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

3.8.         Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad apeliantas vis dėlto yra kaltas, yra pagrindas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sušvelninti skirtą nuobaudą. Apeliantui paskirta 1 600 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė ir prieštaraujanti teisingumo ir proporcingumo principams (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus žymiai mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Apeliantas atsakomybėn patrauktas dėl kito asmens veiksmų, o ir jokių neigiamų pasekmių nekilo.

4. Klaipėdos teritorinės muitinė atsiliepimu su skundu nesutinka. Skundžiamą nutarimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą. Nurodo, jog pagal teismų formuojamą praktiką, deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdamas importo deklaraciją deklarantas tampa atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad deklarantas deklaracijoje neteisingai nurodo prekės statistinę vertę, nes vadovavosi turto vertintojo pateiktais duomenimis, ir kartu dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti mokesčiai, savaime nepašalina jo kaltės. Jeigu muitinė nebūtų nustačiusi neatitikimų deklaracijoje,  būtų padaryta 650 Eur žala valstybei. M. G., kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, turėjo būti žinoma jo pareiga – teikti tikslius ir išsamius duomenis. Todėl faktas, kad jis deklaravo prekę pagal turto vertintojo nurodytus duomenis, negali panaikinti deklaruojančio asmens atsakomybės. 2018-04-05 apžiūros aktą pasirašė ir atitinkamai transporto priemonės apžiūroje dalyvavo ir turto vertintojas ir muitinės tarpininko atstovas (M. G.) ir tai patvirtina 2018-06-25 Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. KVER0090. M. G. prieš pateikdamas muitinei deklaraciją turėjo būti aktyvus ir pagal turimus duomenis, remdamasis darbo patirtimi, nustatyti realų deklaruojamos prekės modelį (modifikaciją) ir su tuo susijusią informaciją. Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 70 straipsnio 1 dalį, prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, t. y. kaina, kuri faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Nagrinėjamu atveju prekių muitinės vertės nebuvo įmanoma nustatyti pagal šią normą, todėl ji buvo nustatinėjama taikant antrinį vertinimo metodą, kurį pasirinko pats M. G.. M. G., deklaruodamas prekę muitinei, privalėjo įstatymų nustatyta tvarka elgtis atidžiai ir rūpestingai, o surinktų byloje įrodymų visuma rodo, kad jis padarė administracinį nusižengimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apelianto padarytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinktais ir tinkamai teismo ištirtais įrodymais.

6. Priešingai nei teigia apeliantas, teismo motyvai ir išvados yra pagrįstos. Nors apeliantas savo kaltę dėl administracinio nusižengimo neigia, jo kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3); deklaracija Nr. 18LTLC0100IM0513A5 (b. l. 19), 2018-06-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės turto vertinimo ataskaitomis Nr. KVER0090 (b. l. 20, 41); 2018-06-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės turto vertinimo santraukomis Nr. KVER0090 (b. l. 21, 42), 2018-07-02 Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto viršininkės R. Š. tarnybiniu pranešimu „Dėl neteisingos turto vertinimo ataskaitos pateikimo Nr. 8D-2217 (b. l. 18), deklaracija Nr. 18LTLC0100IM053C97 (b. l. 38).

7. Administracinio nusižengimo kaltė skirstoma į dvi formas: tyčią ir neatsargumą. Tyčia ir jos rūšys reglamentuotos ANK 8 straipsnyje, o administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo – ANK 9 straipsnyje. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nerūpestingumą apibūdina du požymiai – numatytų ANK padarinių nenumatymas ir galėjimas bei turėjimas juos numatyti. Žodžiais „turėjo ir galėjo“ išreiškiamas priekaištas asmeniui dėl to, jog jis pažeidė savo pareigą būti atidus, dėmesingas, rūpestingas, elgtis tokiu būdu, kad nebūtų sukeltas pavojus įstatymo saugomoms vertybėms. Nerūpestingumo atveju, asmuo skirdamas nepakankamai dėmesio savo pareigai užtikrinti, kad nebūtų pažeistos įstatymo ginamos vertybės, tačiau turėdamas galimybę tai padaryti, nors ir nesuvokdamas visų konkretaus administracinio nusižengimo sudėčiai priskiriamų požymių, faktiškai juos realizuoja. 

8. Nurodyti 6 punkte faktiniai duomenys ir jų visuma, kurių turinys plačiau atskleistas skundžiamame nutarime, remiantis 7 punkte aptartais neatsargios kaltės instituto taikymo aspektais, leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, jog M. G. padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, o būtent veikdamas nerūpestingai.

9. Atlikdamas muitinės tarpininko atstovo pareigas M. G., beje, 2018 ir 2017 m. net po tris kartus baustas pagal to paties ANK 212 straipsnio 1, 3, 5 dalis, negalėjo nežinoti, jog yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą, išsamumą ir teisingumą. M. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (užsakovė), sudarė automobilio vertinimo apmokestinimo tikslu sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (turto vertintoja) ir šį vertinimą atliko šios bendrovės turto vertintojas M. Ž. (b. l. 42-44). Tačiau ši aplinkybė savaime nešalina ir nesumenkina M. G., kaip deklaranto, teisių ir pareigų turinio 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies a punkto ir 2015-07-28 Komisijos deleguoto Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Muitinės Sąjungos Kodekso nuostatos B1-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus, 7 pastraipos nuostatų prasme. Šių, apelianto nusižengimu pažeistų teisės normų turinys atskleistas skundžiamame nutarime, taigi apeliantui žinomas ir todėl nebekartojamas.

10. Apeliantas, manydamas, kad turto vertintojas netinkamai įvykdė minėtą šalių sandorį dėl automobilio vertinimo, turi galimybę ginti pažeistas savo teises ir teisėtus interesus tiek ikiteismine, tiek teismine tvarka. Kita vertus, akivaizdu, jog turto vertintojo M. Ž. sudarytose vertinimo dokumentuose (atskaitose, santraukose) yra teisingai nurodytas automobilio identifikavimo numeris, todėl apeliantui objektyviai neturėjo kilti jokių kliūčių įsitikinti tikrąja deklaruojamo automobilio marke ir modeliu. Atsižvelgiant į visa tai, apelianto teiginiai, jog byloje apskritai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą, kad importo deklaracijoje Nr. 18TLC0100IM513A5 buvo deklaruotas automobilis „AUDI Q3 2.0T Prestige“, o turėjo būti „AUDI (USA) Q3 2.0T Premium Plus quatro“, atmestini kaip faktiškai nepagrįsti.

11. Teismas apelianto kaltę byloje nustatė ir siejo ne su pastarojo kvestionuojamais nepriklausomo turto vertintojo veiksmais, o su jo kaip deklaraciją pasirašančio ir teikiančio muitinės įstaigai asmens nerūpestingumu. Duomenų, jog apeliantas pirmasis pastebėjo deklaravimo tvarkos pažeidimą ir/ar prašė muitinės leisti pataisyti prekių deklaraciją, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Todėl skunde nurodyta Kioto konvencijos nuostata, kad muitinė turi leisti deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taikyti administracinę atsakomybę net už ne jo sudarytus duomenis, šiuo konkrečiu atveju yra teisiškai nereikšminga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikdamas importo deklaraciją M. G. tapo atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. M. G. deklaracijoje neteisingai nurodė automobilio statistinę vertę, o tokiu neteisėtu elgesiu sudarė prielaidas valstybei gauti ženkliai mažesnį (650 Eur) mokestį nei turi būti sumokėta už tokios vertės prekę. Neigiamų padarinių realiai nekilo tik todėl, jog muitinė pastebėjo ir tinkamai įformino deklaravimo tvarkos pažeidimą.

12. ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių – bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Dėl aptartų ir teismo tinkamai įvertintų apelianto veiksmų buvo pažeista prekių deklaravimo tvarka, kas atitinka ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, nes neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

13. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, jog M. G. administracine tvarka vien už ANK 212 straipsnio pažeidimus 2017 metais baustas net 3 kartus (2017-07-04 nutarimu pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį 20 Eur bauda; 2017-06-22 nutarimu pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį 200 Eur bauda; 2017-11-06 pareikšta žodinė pastaba pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį), 2018 metais – taip pat 3 kartus (2018-05-11 nutarimu pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį įspėjimu; 2018-04-05 nutarimu pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį 35 Eur bauda; 2018-02-08 nutarimu pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį 35 Eur bauda) (b. l. 5-10). Šie duomenys M. G. charakterizuoja kaip ypač linkusį nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų elgesio taisyklių bei jas nuolat pažeidinėti. Todėl M. G. už pakartotinai, dėl neatsargumo padarytą nusižengimą, nenustačius atsakomybę lengvinančių bei atsižvelgus į tai, jog realiai valstybei žala padaryta nebuvo, pagrįstai paskirta proporcinga nusižengimo sunkumui ir apelianto asmenybei nuobauda – bauda, kurios dydis nesiekia sankcijoje numatytos baudos vidurkio. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantui, jog skundžiamu nutarimu paskirta 1 600 Eur bauda yra neproporcinga, neatitinkanti teisingumo, protingumo principų.

14. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą ją švelninti. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas sankcijas. Skirta M. G. nuobauda – 1 600 Eur bauda atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ją mažinti nėra įstatyme numatyto pagrindo. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų reikalavimų ir yra tinkama priemonė įgyvendinant administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnio 2 dalis), t. y. nubaudžiant M. G. už padarytą administracinį nusižengimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių nusižengimų ateityje.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovo advokato E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                     Dalius Jocys