Civilinė byla Nr. e2-84-944/2022

Proceso Nr. 2-25-3-00221-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.1;

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 10 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant:

nuotoliniu būdu per ZOOM programą ieškovui A. K. (A. K.), jo atstovei advokatei Asta Jakštienei,

teismo posėdžių salėje atsakovui T. B., jo atstovui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovui T. B. dėl išlaidų automobilio remontui ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „MJM MOTORS“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas prašė priteisti 3 022,33 Eur išlaidų, susijusių su transporto priemonės variklio remontu; 70,386 Eur palūkanų pagal įstatymą, skaičiuojamų nuo 2020-09-29 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2021-03-17); 5 proc. metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti bendros skolos su palūkanomis sumos (3 092,71 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas internetiniame portale adresu: www.autoplius.lt rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad už 17 499,00 Eur yra parduodamas PEUGEOT TRAVELLER, 2.0 l., keleivinis mikroautobusas, 2018-03 pagaminimo datos, 128 333 km ridos, juodos spalvos, be defektų, pardavėju buvo nurodyta Rendita, MB. Apžiūros metu ieškovui transporto priemonė ieškovui, todėl susitarė dėl pirminės apžiūros autoservise atlikimo. 2020-06-26 automobilių servise „Karingas“, ieškovo iniciatyva buvo atlikta pirminė automobilio apžiūra. Automobilio pirminės apžiūros servise metu nebuvo nustatyta automobilio defektų, dėl kurių būtų galima suabejoti jo technine būkle. 2020-06-30 tarp atsakovo T. B., kaip pardavėjo, ir ieškovo A. K., kaip pirkėjo, buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. 2020-09-18, nuo transporto priemonės įgijimo praėjus 2,5 mėn. ir su ja nuvažiavus 2 652 km, ieškovui važiuojant kelyje, transporto priemonės prietaisų skydelyje užsidegė įspėjamoji variklio lemputė „Engine foult: Repair needed“, po ko transporto priemonės variklis užgeso ir ji sustojo. Ieškovas nesėkmingai bandė iš naujo užvesti transporto priemonės variklį. Jam nepavykus to padaryti, buvo iškviestas autovežis, kuris transporto priemonę nugabeno į UAB „Armi Servisas“. 2020-09-23, 9.00 val., transporto priemonė buvo apžiūrėta, dalyvaujant ieškovui, atsakovui ir UAB „Armi Servisas“ specialistams. 2020-09-23 vykusios apžiūros metu UAB „Armi Servisas“ specialistai patvirtino nustatytus automobilio variklio trūkumus (nutrūkusi paskirstymo velenų grandinė, paskirstymo velenai ir vožtuvų svirtelės) bei papildomai nustatė, kad transporto priemonės variklis buvo anksčiau remontuotas. Tokią išvadą, jų teigimu, leido daryti automobilyje variklyje sudėtos senos ir neoriginalios detalės, t. y. vožtuvų svirtelės, prispaudėjai ir kt., užteptas hermetikas, kuris Prancūzijos Respublikoje, iš kurios atgabenta transporto priemonė, taip pat kitose vakarų Europos šalyse nebenaudojamas. Atlikus automobilio variklio remonto darbus, ieškovui buvo išrašyta 2020-09-28 PVM sąskaita faktūra Nr. ARMI 1336950 3 501,15 Eur bei perdavimo – priėmimo aktas. Ieškovas 2020-09-28 mokėjimo pavedimu apmokėjo už atliktus darbus išrašytą sąskaitą faktūrą. Atsakovas nesutiko atlyginti ieškovo patirtas išlaidas remontuojant automobilio variklį, tokį atsisakymą grindė tuo, kad automobilis susideda iš dalių ir mechanizmų, kurie dėvisi ir genda, todėl pardavėjo atsakomybė parduoto automobilio kokybei negali trukti visą laiką, kol automobilis yra naudojamas, taip pat nėra įrodymų dėl variklyje sudėtų neoriginalių, senų detalių ir hermetiko, be to, automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, grafoje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ nurodyta, kad automobilis parduodamas be garantijos, pardavėjas neatsako už automobilio techninį stovį.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pirko automobilį sau, savo asmeniniams poreikiams. Įsigytas automobilis apklijuotas reklaminio pobūdžio lipdukais, t. y. tokiu būdu ieškovas reklamuoja savo individualią veiklą. Ginčo automobiliui sugedus, pardavėjas atsisakė atlyginti remonto išlaidas, todėl kreipėsi į teismą. Apžiūrėjo automobilį, susiderėjo dėl kainos ir jį įsigijo. Prieš automobilio įsigijimą, apžiūrėjo autoservise, bendras vaizdas tenkino, vizualiai jokių defektų nesimatė. Važiuojant automobiliu jis sustojo, buvo nugabentas į UAB „Armi servisas“, ten nurodyta, kad yra variklio defektas. Atsakovas buvo informuotas dėl automobilio apžiūros, nesutiko apmokėti išlaidas. Servisas pateikė sąskaitą, kurią apmokėjo ir reikalauja priteisti iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ta aplinkybė, kad automobilio apžiūros metu atsakovas patvirtino, kad iki automobilio pardavimo jį remontavo, t. y. dažė padangų diskus, buferį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo remontuojamas ginčo automobilio variklis. Atsakovas taip pat nesutinka, kad ieškovas būtų laikomas vartotoju, o atsakovas profesionaliu pardavėju. Ta aplinkybė, kad atsakovas vadovauja juridiniam asmeniui, kurio veikla susijusi su variklinių transporto priemonių ir jų atsarginių dalių prekyba, nesudaro pagrindo jo pripažinti profesionaliu pardavėju. Pažymi, kad atsakovas ginčo automobilį įsigijo savo asmeninių ir šeimos poreikiams tenkinti. Teigia, kad būtent ieškovas ginčo automobilį įsigijo versliškais tikslais, nes jis apklijuotas reklaminiais lipdukais ir pan. Pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas be garantijos. Ginčo automobilio kokybė buvo aptarta pirkimo–pardavimo sutartyje. Be to ieškovas neįrodė, kad automobilio variklio gedimas buvo jo perdavimo metu. Kadangi atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, todėl neatsako už automobilio trūkumus, kurie paaiškėjo po perdavimo.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad ilgą laikė ieškojo automobilio sau savo šeimai, tačiau prioritetą teikė automobiliui su automatine pavarų dėže. Kadangi tokio automobilio nerado, trečiojo asmens vadovas pasiūlė panašų automobilį su mechanine pavarų dėže iš Prancūzijos su gamykline garantija. Ginčo automobilį įsigijo apie gruodžio mėnesį, jį naudojo, tačiau jam jis netiko, todėl nusprendė parduoti. Paaiškina, kad buvo remontuojami kosmetinio pobūdžio trūkumai, nes galiojo gamyklinė garantija, todėl jeigu būtų buvę kitokie defektai, nebūtų turėjęs tikslo automobilio remontuoti kitur negu sertifikuotame servise. Automobilį pirko ir pardavė, kaip fizinis asmuo. Atsakovo vertinimu tiek dirželiai, tiek grandinė, gali būti ir natūralus automobilio nusidėvėjimas.

Trečiasis asmuo UAB „MJM MOTORS“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Paaiškino, kad trečiojo asmens viena iš verslo sričių yra naudotų automobilių pirkimas Prancūzijoje ir jų pardavimas Lietuvoje. Ginčo automobilis buvo pirktas Prancūzijoje už 11 000 Eur. Kadangi trečiojo asmens vadovą ir atsakovą sieja giminystės ryšiai, automobilis buvo apsiūlytas atsakovui. Ginčo automobilis turėjo smulkių defektų, kėbulo defektus savo lėšomis šalino atsakovas. Kadangi atsakovui netiko automobilis, buvo sutarta, kad jis ieškos realaus pirkėjo, tuomet bus sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovo. Dėl tokių susitarimo aplinkybių ginčo automobilio sutartis buvo sudaryta 2020-06-29 už 12 000 Eur. Pažymi, kad automobilis buvo tvarkingas ir važiuojantis, jam nereikėjo atlikti kokių nors variklio remonto darbų. Trečiojo asmens vertinimu, variklio grandinė gali trūkti bet kada, todėl nepagrįsti UAB „Armi Servisas“ teiginiai apie variklio ardymo darbus ir hermetiką. Pažymi, kad automobilio kaina Prancūzijoje buvo tokia pat, kaip ir panašaus modelio automobilių, todėl nekilo jokių įtarimų dėl ginčo automobilio galimų paslėptų defektų.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad nupirko ginčo automobilį ir pargabeno į Lietuvą. Paaiškino, kad buvo įsigyta važiuojanti, eksploatuojama, transportuojama transporto priemonė, kurioje visi mechanizmai veikė, t. y. užsivedė, važiavo ir pan. Teigia, kad buvo gera rida, metai, džiaugėsi įsigytu automobiliu. Automobilio įsigijimo metu buvo trūkumai susiję su kėbulu, t. y. pabraižymai, pabrozdinimai ir pan., tačiau konkrečiai trūkumai nebuvo išvardyti pirkimo dokumentuose. Pažymi, kad pagal esamą praktiką tokio pobūdžio trūkumai nėra fiksuojami, o atsispindi perkamo automobilio kainoje. Šiuo atveju automobilis buvo perkamas iš juridinio asmens, todėl automobilio trūkumai nebuvo nurodyti nei pirkimo–pardavimo sutartyje, nei PVM sąskaitoje faktūroje. Ginčo automobilio kaina buvo žemesnė nei rinkos kaina, nes reikėjo keisti padangas, buvo kėbulo defektų, galimai buvo įtrūkęs stiklas. Kadangi serviso paslaugos Prancūzijoje ženkliai didesnės, todėl prieš įsigyjant automobilį tokio pobūdžio aplinkybės yra derybų objektas. Ginčo automobilis ir jo kaina buvo gera, todėl jį pasiūlė savo giminaičiui, t. y. atsakovui – pusbroliui, nes žinojo, kad panašaus automobilio jis ieškojo. Trečiojo asmens vadovo vertinimu atsakovas automobilio ieškojo sau, todėl padangas, kėbulą, stiklą tvarkė, o vėliau persigalvojo ir nutarė parduoti. Pažymi, kad automobilis perleistas atsakovui toks, koks jis grįžo, jam dar galiojo gamyklinė garantija. Atsakovui perleido automobilį pagal rinkos sąlygas. Vėliau sužinojo, kad automobilio pirkėjas pareiškė pretenzijas atsakovui.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo ir atsakovo 2020-06-30 sudaryta automobilio PEUGEOT TRAVELLER, 2.0 l pirkimo–pardavimo sutartis kurioje nurodyta automobilio rida 128333 km., galioja privaloma techninė apžiūra, nenurodyti jokie transporto priemonės trūkumai. UAB „Armi servisas“ 2020-09-18 paraiška priėmimo–perdavimo aktas dėl automobilio PEUGEOT TRAVELLER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Armi servisas“ 2020-09-18 apžiūros aktas. UAB „Armi servisas“ 2020-09-20 automobilio defektacijos aktas. UAB „Armi servisas“ 2020-09-28 PVM sąskaita faktūra 3501,15 Eur sumai. UAB „Armi servisas“ 2020-09-28 paslaugų perdavimo–priėmimo aktas. UAB „Armi servisas“ patvirtinimas dėl atsiskaitymo. UAB „Armi servisas“ 2021-01-20 pažyma. Ieškovo pretenzija atsakovui, atsakovo atsakymas į pretenziją, šalių susirašinėjimas. 2020-06-29 trečiojo asmens UAB „MJM MOTORS“ ir atsakovo T. B. sudaryta automobilio PEUGEOT TRAVELLER pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nenurodyta automobilio rida, pažymėta, kad privaloma techninė apžiūra negalioja, nenurodyti automobilio trūkumai. UAB „Klaipėdos autocentras“ 2021-06-15, 2021-09-27 aiškinamieji raštai.

Dėl vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Ieškovas reikšdamas reikalavimą nurodo, kad turėtų būti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nes jis pirko automobilį asmeniniams, šeimos poreikiams, o atsakovas veikė versliškai.

Teismas nurodo, kad nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015; 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020 23 punktą). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 38 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019, 36 punktas; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 50 punktas, kt.). Atitinkamai ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, ieškinį grįsdamas tuo, kad atsakovas pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą, t. y. su paslėptais trūkumais. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog transporto priemonę įsigijo vartojimo tikslais. Darytina išvada, kad ieškovui netaikoma didesnė įstatymo apsauga, neįrodžius, jog atsakovas verčiasi automobilių prekyba, t. y. ginčo automobilį įsigijo ir pradavė siekdamas pelno.

Pagal byloje esančius duomenis ieškovas atsakovo versliškumą grindė tuo, atsakovas vadovauja UAB „Autotava“, kuri verčiasi variklių transporto priemonių ir jų atsarginių dalių prekyba, kad ginčo automobilio pardavimo skelbimas buvo patalpintas atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskiroje, taip pat tuo kad anksčiau atsakovas yra pardavęs automobilį ir motociklą.

Teismas nurodo, kad pagal CK 6.2281 straipsnio 2 dalį vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (šio straipsnio 3 dalis). Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse nustatytos savo esme analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos.

Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, kurioje, sprendžiant klausimą dėl gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, buvo suformuluoti išaiškinimai dėl verslininko sampratos, kurie svarbūs nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 kasacinis teismas pažymėjo, kad verslininko kaip ir vartotojo sąvoka yra autonominė ES teisės sąvoka, kurią reikia aiškinti vienodai Sąjungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiškinimui ir taikymui yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) praktika. Prekybininkas (verslininkas) gali būti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jis vykdo nuolatinę veiklą, kuria siekia pelno (žr. generalinio advokato Y. Boto (Y. Bot) išvados byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 41 ir 42 punktus). Atitinkamai Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas prekybininko (verslininko) sąvoką apibrėžė ypač plačiai; ji apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą (žr. ESTT 2013 m. spalio 3 d. sprendimo byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieš Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 32 punktą; 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 30 punktą) (taip pat žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020 37–39 punktus). Kita vertus, ESTT, spręsdamas klausimą, ar interneto svetainėje paskelbti aštuoni skelbimai apie parduodamas įvairias prekes reiškia verslo veiklą, sprendime byloje Kamenova atkreipė dėmesį į tai, kad savaime nei pelno siekimas, nei skelbimų skaičius nėra pagrindas automatiškai pripažinti, jog asmuo vykdo verslo veiklą (žr. minėto ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 38, 40 punktus). ESTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad verslo tikslai yra nustatomi kiekvieno konkretaus sandorio atžvilgiu (žr. ESTT 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Karel de Grote – Hogeschool Katholieke Hogeschool Antwerpen VZW prieš Susan R. J. Kuijpers, C-147/16, 55 punktą; 2019 m. kovo 21 d. sprendimo byloje H. P., Marie Dijoux prieš Électricité de France (EDF), C-590/17, 36 punktą).

Taigi, ESTT sprendime Kamenova įtvirtino nebaigtinių ir neišimtinių kriterijų sąrašą, kuriuos reikėtų įvertinti, siekiant nustatyti, ar atitinkama veikla atitinka verslo veiklą, t. y.: ar pardavimas internetinėje platformoje įvykdytas organizuotai; ar jį vykdant siekta pelno; ar pardavėjas turi informacijos ir techninę kompetenciją parduoti siūlomas prekes, kurių galbūt neturi vartotojas, ir dėl to jo padėtis yra palankesnė nei šio vartotojo; ar pardavėjas turi teisinį statusą, reikalingą komerciniams sandoriams atlikti, ir kokiu mastu pardavimas internetu susijęs su pardavėjo komercine ar profesine veikla; ar pardavėjas yra PVM mokėtojas; ar pardavėjas, veikiantis nustatyto prekybininko vardu ar jo naudai arba tarpininkaujant bet kuriam kitam asmeniui, veikiančiam jo vardu ir jo naudai, gavo tam tikrą atlygį ar užmokestį; ar pardavėjas įsigyja naujas arba naudotas prekes, kad jas perparduotų, ir dėl to ši jo veikla yra reguliari, dažna ir (arba) vykdoma vienu metu su jo profesine veikla; ar visos parduodamos prekės yra tos pačios rūšies arba tokios pačios vertės, visų pirma – ar pasiūla orientuota į nedidelį prekių skaičių (žr. ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17, 38, 40 punktus).

Šiuo atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad ginčo automobilį pirkimo–pardavimo sutartį sudarė fiziniai asmenys. Byloje duomenų, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo turėtų teisę verstis individualia automobilių pardavimo veikla ar pan., nėra pateikta, teismas tokio pobūdžio aplinkybių, bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatė. Vien tik prielaida, kad atsakovo vadovaujamas juridinis asmuo verčiasi automobilių detalių prekyba, pati savaime negali pagrįsti ir atsakovo, kaip fizinio asmens versliškumo visuose jo sudaromose sandoriuose dėl transporto priemonių įsigijimo ar perleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo versliškumas, turi būti siejamas su konkrečios transporto priemonės perleidimu. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad ginčo transporto priemonė buvo įsigyta mažesne kaina, nei perleista ieškovui, t. y. atitinkamai atsakovas gavo naudos už šią transporto priemonę, nėra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovo, kaip fizinio asmens, verslininku. Byloje pateikti atsakovo socialinėje paskiroje „Facebook“ transporto priemonių skelbimai, t. y. vieno automobilio ir vieno motociklo, nepakankami pagal aptartą teismų praktiką pripažinti asmenį verslininku. Atsakovas byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ginčo transporto priemonę įsigijo asmeniams poreikiams, t. y. tiek atsakovas, tiek trečiojo asmens vadovas nurodė analogiško pobūdžio aplinkybes dėl atsakovo tikslo, siekio įsigyjant automobilį. Atkreiptinas dėmesys, ieškovo 2021-05-27 teismui pateiktame garso įraše, kuris darytas UAB „Armi servisas“ apžiūrint automobilį dėl gedimo, atsakovas teigia, kad transporto priemonę pirko sau, savo asmeniniams poreikiams.

Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas negali būti vartotojas, nes ginčo transporto priemonę įsigijo savo individualiai veiklai. Tokio pobūdžio aplinkybes grindė tuo, kad automobilis yra apklijuotas reklaminiais plakatais. Teismas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad automobilis naudojamas, kaip reklaminis plotas nėra pakankama pripažinti, kad ieškovas automobilį pirko individualiai veiklai. Pastebėtina, kad nėra draudžiama naudoti savo asmeniniams poreikiams įsigyto daikto ir dėl vykdomos individualios veiklos. Tokiais atvejais turi būti pakankamai pateikta duomenų, kad versliškumas (iš ieškovo pusės) dėl daikto naudojimo vyrauja, t. y., kad įsigytas daiktas iš esmės naudojamas individualiai veiklai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagal esančias faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas parduodamas ginčo transporto priemonę veikė kaip verslininkas ar atitinkamai ieškovas įsigijo daikto dėl vykdomos individualios veiklos (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovui netaikytina vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo 2020-06-30 sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje susitarė dėl automobilio PEUGEOT TRAVELLER, rida 128333, VIN kodas VF3VEAHXHHZ105877, kuris pagal VĮ „Regitra“ duomenis buvo 2018-02-27 gamybos. Sudarytoje šalių pirkimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai, buvo nurodyta, kad galioja privalomoji techninė apžiūra. Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad buvo perkamas/parduodamas tvarkingas, važiuojantis automobilis.

Darytina išvada, kad ginčo automobilis jo perleidimo metu turėjo atitikti tokio tipo automobiliams keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad buvo perkamas apynaujis, t. y. dviejų metų senumo automobilis, kuriame nebuvo nurodyti jokie defektai. Pagal byloje esančias faktines aplinkybes nustatyta, kad po sutarties sudarymo – 2020-09-18, nuvažiavus 2652 km, sugedo automobilio variklis.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, esminė reikšmę šioje byloje turi variklio gedimo priežastis. Šalys variklio gedimo priežastis įrodinėjo paaiškinimais, rašytiniais duomenimis bei liudytojo parodymais. Pirmiausia teismas nurodo, kad atsakovas byloje pateikė UAB „Klaipėdos autocentras“ du aiškinamuosius raštus. Vertinant šių duomenų įrodomąją galią reikšminga laikytina aplinkybe, kad nėra nurodytas šiuos dokumentus surašęs asmuo, atitinkamai nėra galimybės nustatyti kokių specialių žinių šis asmuo turi, nebuvo galimybės jo apklausti teismo posėdžio metu. Taip pat reikšminga laikytina aplinkybe, kad šiuose raštuose nurodoma, kad buvo susipažinę su teismo dokumentais, tačiau nėra aišku kokia apimtimi, kokie dokumentai buvo pateikti, aiškinamuosius raštus surašiusiam asmeniui, ir kokių dokumentų apimtyje buvo pateikiamos/nurodomos aplinkybės. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju S. V., kuris nurodė, kad proceso dalyvių nepažįsta, jis tuo metu dirbo UAB „Armi servisas“, pagal išsilavinimą yra mechanikas, dirba pagal specialybę nuo 1984 m. šis asmuo nurodė, kad tuo metu, kai buvo atvežtas automobilis, jis dirbo UAB „Armi Servisas“, autošaltkalviu. Automobilis buvo atvežtas autotralu į autoservisą ir meistras pakvietė jį pradinei apžiūrai. Atidarius kapotą, tepalų dangtelį nustatyta, kad neprasisuka variklis ir užkirsta grandinė. Buvo pradėtas ardyti variklis, ištraukus „forsunkes“ nuėmus dangtelį buvo rasta trūkusi grandinė. Nurodė, kad nuėmus dangtelį, išardžius priekinę variklio dalį buvo rasta trūkusi grandinė, žvaigždutės dantys ir po velenėliu pašalinė detalė. Ši pašalinė detalė buvo vožtuvo spaudimo mechanizmo pašalinė detalė. Ši detalė buvo iš variklio viršutinės dalies, kai šis variklis buvo prieš tai remontuotas, t. y. variklis buvo negerai išvalytas ir palikta ši detalė. Kada buvo variklis remontuotas negalėjo pasakyti, bet patvirtino, kad ta pašalinė detalė buvo likusi iš po ankstesnio variklio remonto. Ši pašalinė detalė buvo variklio gedimo priežastis. Kai prieš tai buvo remontuotas variklis, buvo lūžęs pakėlėjas, pusė šios detalės buvo išimta, o kita pusė tikriausiai nesimatė ir pasiliko tarp tepalų. Vėliau tepalų spaudimas pakėlė pasilikusią detalę, ji papuolė po veleniuku ir užkirto veleniuką, trūko veleniuko žvaigždutės dantys, peršoko, tuomet grandinė užkirto kitą veleniuką, užgeso variklis. Remontuojant variklį buvo rastos neoriginalios detalės, kurios matosi iš karto, ir naudotas netinkamas hermetikas. Liudytojas nurodė, kad matėsi, kad prieš tai buvo ardytas variklis, darė prielaidą dėl naudotų neoriginalių detalių ir naudoto hermetiko, kad remontas nebuvo atliktas sertifikuotame servise. Šis variklio gedimas negali būti laikomas normaliu variklio nusidėvėjimu. Tokio pobūdžio defektai nepastebimi apžiūrint automobilį. Su tokiu gedimu automobilis negalėtų būti eksploatuojamas be remonto. Su šia pašaline detale automobilis galėjo nuvažiuoti apie tūkstantį kilometrų. Kitų variklio gedimo priežasčių, be tos pašalinės detalės, negalėjo būti.

Teismas nurodo, kad pagal bylos duomenis atsakovui buvo pranešta apie automobilio gedimą, atsakovui buvo suteikta teisė dalyvauti automobilio apžiūroje, šalims dalyvaujant servise buvo padarytas garso įrašas, kuris teismui pateiktas 2021-05-27. Proceso dalyviai byloje skirti ekspertizės neprašė (CPK 212 straipsnis), todėl sprendžiant dėl automobilio remiamasi apklaustu liudytoju, kuris turi specialių žinių, taip pat nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

Pagal liudytojo nurodytas aplinkybes, ginčo automobilio variklio defektas atsirado ne dėl nusidėvėjimo, ar netinkamo naudojimo, o dėl prieš tai atlikto netinkamo variklio remonto, t. y. pašalinės detalės palikimo. Tokie automobilio defektai negalėjo būti pastebėti apžiūrint automobilį, su tokiais trūkumais ginčo automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį.

Atsakovas nurodo, kad automobilis buvo su gamykline garantija, todėl jis neturėjo tikslo, nebuvo būtinybės jo remontuoti kitur negu sertifikuotame automobilių aptarnavimo centre. Pagal byloje pateiktus duomenis, t. y. atsakovo PEUGEOT SERVICE duomenis nustatyta, kad automobiliui PEUGEOT TRAVELLER, VIN kodas (duomenys neskelbtini), garantijos pradžia 2018-03-01, garantijos pabaiga – 2020-03-01. Ieškovas įsigijo automobilį 2020-06-30, t. y. ieškovui gamyklinė garantija jau nebegaliojo daugiau kaip tris mėnesius. Iš atsakovo duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovo ir trečiojo asmens UAB „MJM MOTORS“ sutartis sudaryta 2020-06-29, tačiau automobilis faktiškai perduotas naudotis atsakovui anksčiau (tikslios datos atsakovas ir trečiasis asmuo negalėjo nurodyti).

Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Atkreiptinas dėmesys, kad, nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

Ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs, pagal liudytojo parodymus šie trūkumai negalėjo būti nustatyti apžiūros metu, t. y. galėjo būti nustatyti tik ardant automobilį. Akivaizdu, tokio pobūdžio veiksmai įprastai apžiūrint automobilį nėra taikomi. Be to, apie galimus tokio pobūdžio perkamo automobilio trūkumus ieškovas nebuvo informuotas. Kadangi atsakovas turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, tai jis atsakinga už paslėptus šio automobilio trūkumus, t. y. ta aplinkybė, kad atsakovas galimai nežinojo apie variklio remonto darbus, nepaneigia pardavėjui nustatytos prezumpcijos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Automobilis sugedo po kelių mėnesių nuo jo pardavimo, nuvažiavus juo 2652 km, todėl pripažintina, kad automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovui momentu.

Atsakovas nurodo, kad sudarytoje sutartyje šalys buvo susitarusios, kad automobiliui garantija nėra taikoma. Teismas nurodo, kad pardavėjo garantija dėl tinkamos kokybės daikto perdavimo yra nustatyta teisės akto, t. y. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje, todėl šios nuostatos šalys sutartimi negali paneigti, t. y. sutarties sąlygos naikinančios pardavėjo atsakomybę negalioja (CK 6334 straipsnio 4 dalis).

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Šiuo atveju pirkėjas reiškia reikalavimą atlyginti išlaidas daikto trūkumams pašalinti. (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal ieškovo pateiktus duomenis nustatyta, kad jo prašomų atlyginti išlaidų suma 3 022,33 Eur. Tai patvirtina variklio remonto darbus atlikusio specializuoto serviso UAB „Armi Servisas“ 2020-09-28 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ARMI 1336950 3501,15 Eur sumai, perdavimo – priėmimo aktas, atlikto mokėjimo duomenys, UAB „Armi servisas“ patvirtinimas dėl atsiskaitymo. Pagal byloje pateiktą minėtą sąskaitą faktūrą bendra suma buvo nurodyta 3501,15 Eur. Kadangi atsakovas nesutiko su atliktų darbų būtinumu šalinant trūkumus UAB „Armi servisas“ atsakydamas į  2021-01-14 ieškovo užklausą, 2021-01-20 pažymoje nurodė darbų ir dalių sąrašą, nurodytų 2020-09-28 sąskaitoje faktūroje Nr. ARMI 1336950, kurie tiesiogiai susiję su automobilio variklio dujų skirstymo mechanizmo gedimu. Atsakovas nesutiko su nurodyta suma, tačiau duomenų paneigiančių atliktų darbų apimtį, panaudotas detales ar jų kainą nepateikė. Darytina išvada, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ieškovo patirtos išlaidos neadekvačios ir nebuvo būtinos (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas atlyginti išlaidas susijusias su variklio remontu pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 3022,33 Eur suma (CPK 178 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį nuo 2020-09-29 iki ieškinio teismui padavimo dienos – 2021-03-17. Teismas nurodo, kad ieškovas šį reikalavimą kildina dėl iš sutartinių prievolių nevykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimą atlyginti daikto trūkumo išlaidas, todėl CK 6.210 straipsnio nuostatos netaikytinos, atitinkamai ieškovui iš atsakovo nepriteistina prašoma 70,38 Eur palūkanų suma, t. y. šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2021-03-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlygintinos kitos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl išlaidų variklio remonto darbams tenkintas visiškai, tačiau reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestas. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo reikalavimai patenkinti 97,72 proc.

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad ieškovas šioje byloje iš viso patyrė 2428,86 Eur išlaidų susijusių su advokato teisine pagalba bei papildomomis išlaidomis pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies, 10 punktą. Šių išlaidų dydis ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdis pagrįstas byloje esančiais duomenimis, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl priteistinas ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai.

Atsakovas iš viso patyrė 700 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl atmestų reikalavimų apimčiai atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Valstybė šioje byloje patyrė 24,46 Eur pašto išlaidų, todėl iš atsakovo valstybei priteisti 23,90 Eur.

Iš ieškovo valstybei pašto išlaidos nepriteistinos, nes jų dydis mažesnis nei numstatytas minimumas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3022,33 Eur (tris tūkstančius dvidešimt du Eur 33 ct) transporto priemonės variklio remonto išlaidų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-03-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 373,48 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt tris Eur 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,96 Eur (penkiolika Eur 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,90 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                                                 Aušra Barškietytė