Civilinė byla Nr. 2S-2134-661/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22064-2014-0

                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Kelmės rajono apylinkės teismui, Šiaulių apygardos teismui, L. B., I. I. dėl Konstitucinės teisės į bešališką ir nepriklausomą teismą pažeidimo, atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį,

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas: 1) atkurti iki jo teisės pažeidimo – 2013-04-19 dienos Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo – buvusią padėtį, pripažįstant, kad šia nutartimi buvo pažeistos LR Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos jo teisės į bešališką ir nepriklausomą teismą; 2) atkurti iki jo teisių pažeidimų 2013-11-19, 2013-12-12, 2014-01-29, 2014-03-18 Kelmės rajono apylinkės teismo nutarčių priėmimo buvusią padėtį, kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, siekiant nustatyti ar LR BPK 59 straipsnio 2 dalies 2 d. 2 p. ir 3 dalies nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „dėl keliems teisėjams pareikšto nušalinimo nusprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija“ bei „jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats“ neprieštarauja LR Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai, kad „asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas“ bei Konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principams bei siekiant nustatyti ar LR BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatos toje apimtyje, kuria nustatyta, kad „šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl pareikštų nušalinimų“ neprieštarauja LR Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai, kad „asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkais teismas“ bei Konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas  terminas iki 2014 m. liepos 30 d. ieškinio trūkumams pašalinti, nes ieškinys neatitiko CPK 111 str. 2 d. procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, už ieškinį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Nutartyje buvo nurodyta, kad kiekvienas teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti jo formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Pagal LR CPK 111 str. 2 d. kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Ieškovas atsakove yra nurodęs I. I., tačiau jokių jos asmens duomenų, gyvenamosios vietos nenurodo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškinyje ir kitos patrauktos atsakovės L. B. nurodytas tik darbovietės adresas, gyvenamoji vieta nenurodyta. Minėtoje nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad CPK 135 str. 1 d. 4 p. numato ieškovui reikalavimą ieškinyje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą). Ieškovo suformuluoti reikalavimai nesuprantami, todėl ieškovas turi reikalavimus patikslinti ir suformuluoti juos tiksliai, aiškiai ir suprantamai. Be to, nutartyje ieškovui nurodyta, kad CPK 80 str. 1 d. nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (kiekvieną ieškinio reikalavimą) turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovas už ieškinį nesumokėjo žyminio mokesčio. Už neturtinio pobūdžio ieškinį mokamas 100 Lt žyminis mokestis, kuris sutinkamai su LR CPK 82 str. yra indeksuojamas (šiuo metu toks žyminis mokestis sudaro 144 Lt). Ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Ieškovui buvo išaiškinta, kad jeigu ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalins nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui (CPK 115 str. 2 ir 3 d.).

2014 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo A. K. patikslintas ieškinys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovo A. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovas pašalino tik dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Ieškovas pateikė teismui mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 2014-07-09 sumokėjo 288 Lt žyminį mokestį už ieškinį. Tačiau kitų aukščiau minėtų ieškinio trūkumų ieškovas nepašalino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Nurodo, kad ieškovui nėra žinomi L. B. ir I. I. namų adresai, tačiau tai negali būti kliūtis ieškinio priėmimui, be to, ieškinio reikalavimai atitinka CK 1.138 str. 1 d. 2 p. numatytą civilinių teisių gynimo būdą ir jie yra suformuluoti aiškiai ir suprantamai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Šalių procesinės teisės yra lygios. Vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises, pavyzdžiui, ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio pateikdamas atsikirtimus į ieškovo reikalavimą arba pareikšdamas priešieškinį ir t. t. <...> Svarbu, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo būtų laikomasi visose proceso stadijoje, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šių principų yra nurodęs, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

CPK 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui, susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir 5 p. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai, kad  siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei apibrėžti faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai  galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. 2013-01-10 nutartis c.b. Nr. 2-2-27/2013). Taip pat teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog jo pateikto ieškinio reikalavimai atitinka CK 1.138 str. 1 d. 2 p. numatytą civilinių teisių gynimo būdą ir jie yra suformuluoti aiškiai ir suprantamai. Apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytus argumentus laiko teisiškai pagrįstais. Pažymėtina, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus reikalavimus (dalyką), konstatuoja, kad ieškovo nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, nuspręsdamas ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir gražinti jį ieškovui, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis panaikintina, perduodant tam pačiam teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Taip pat teismas pažymi, jog apeliantas šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu iš esmės kvestionuoja 2013-04-19 Šiaulių apygardos teismo nutartį bei Kelmės rajono apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-322/2014, nurodydamas, kad šiomis nutartimis buvo pažeistos jo teisės. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šiuo atveju ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis susijusiomis su Baudžiamojo įstatymo taikymu ir reikalavimo patenkinimas turėtų įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimui, todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi nuspręsti ar ieškovo reikalavimai apskritai nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                Alvydas Barkauskas