dfCivilinė byla Nr. 2S-1502-264/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05256-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11; 3.5.1.1; 3.3.2.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-9486-717/2016 pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., UAB „Domėja“.

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė antstoliui M. P. skundą dėl antstolio veiksmų vykdant teismo sprendimą, kuriame prašė panaikinti pareiškėjos banko sąskaitai pritaikytą areštą. Nurodė,  kad antstolis vykdydamas teismo nutartį nesilaikė joje nurodyto areštuojamo turto eiliškumo t. y. areštavo ne pareiškėjos turimą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, o banko sąskaitoje esamas lėšas.
2. Antstolis M. P. 2016-03-15 patvarkymu  pareiškėjos skundą atmetė ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka buvo nurodyta 2016-02-17 nutartyje.  Patikrinus turto registrus buvo nustatyta, kad skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui maksimalia hipoteka. Atsižvelgiant į tai, kad turtas įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai, kad turimu turtu užtikrinama kita prievolė pirmesnės eilės kreditoriui, prievolės užtikrinimas taikomas iki 2045 metų, todėl tokio turto areštas neužtikrina išieškotojos reikalavimų. Todėl antstolis areštavo esamas ar būsimas lėšas 3200 Eur sumai skolininkės banko sąskaitose. Skolininkei buvo išaiškinta turto arešto tvarka, pasiūlyta pateikti duomenis apie kitą turimą turtą, tačiau tokių duomenų skolininkė nepateikė.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjos A. M. skundą atmetė.
2. Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde nurodė, jog turi kito turto, kurio pakaktų laikinosioms apsaugos priemonėms užtikrinti, tačiau nei vykdomojoje byloje, nei su skundu pareiškėja jokių įrodymų nepateikė. Antstolis savo skunde nurodė, kad pareiškėjai pateikus duomenis apie kitą galimai turimą turtą bus atlikti veiksmai dėl turto aprašo pakeitimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos A. M. pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo abejoti antstolio M. P. veiksmų teisėtumu, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą (CPK 513 str.).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti pareiškėjos banko sąskaitai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. antstolis nėra kreditoriaus atstovas, todėl neturi užsiimti neteisėtomis interpretacijomis „ar bus, ar nebus“ pakankamai užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, bet taip pat atsižvelgti į skolininkės interesus ar jos teisės nebus suvaržytos neproporcingai. Būtent teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių tvarkos taikymo, o antstolis tik vykdo teismo nutartį. Negali būti antstolio iniciatyva neproporcingai užtikrinamos kreditoriaus teisės, o tariamos skolininkės - suvaržomos pasirenkant labiausiai tai darančią arešto formą.
2. antstoliui nėra suteikta teisė sprendimą įvykdyti, kaip jam patogiau ignoruojant teismo sprendimą ir galiojančius įstatymus. Antstolis privalo vadovautis teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kur ir yra numatyta, kad pirmiausia turi būti areštuojamas turtas ir turtinės teisės, o tik jų nesant piniginės lėšos. Tai, kad turtas yra įkeistas hipoteka nepaneigia fakto, kad toks turtas egzistuoja ar jam negali būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
3. pagal suformuotą teismų praktiką įkeistas turtas laikomas tinkamu turtu kaip prevencinė ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė, o antstolio savivalė interpretuojant teisę savaip pažeidžia esminį teisinės valstybės principą, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Hipoteka įkeistas turtas gali būti areštuojamas pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ir hipotekos buvimas nepaneigia arešto galimumo fakto šiam turtui (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr.2-651-178/2015). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ypač akcentuojama ir aplinkybė, kad areštuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės, tad areštavus hipoteka įkeistą turtą kreditoriaus interesai nebus pažeisti, tačiau bus užtikrintas proporcingumas taikant laikinąsias apsaugos priemones abiejų šalių atžvilgiu, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr.2-99/2013).
4. antstolis nesivadovaudamas 2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi ir pažeisdamas Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintus proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo ir ypatingai lygiateisiškumo principą bei kitas materialines teisės normas, viršijo savo įgaliojimus pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones ne apeliantės turimam turtui, o jos banko sąskaitai, į kurią apeliantė gauna darbo užmokesčio ir papildomai vykdomos individualios veiklos pajamas, kas trikdo nepagrįstai apeliantės normalią gyvenimo tėkmę, suvaržo jos gyvenimą.
5. apylinkės teismas savo nutartyje nenurodė jokios materialinės teisės normos, kurios pagrindu hipoteka įkeistas turtas negalėtų būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu arba bet kokio kito teisinio ir logika pagrįsto argumento, kad skundą dėl antstolio veiksmų pateikusi skolininkė suprastų priimtą teismo nutartį.
6. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-256-619/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo hipoteka įkeistam turtui, pasisakė, kad laikinosios apsaugos priemonės hipoteka įkeistam turtui gali būti pritaikytos, tačiau šias priemonės siekianti pritaikyti proceso šalis turi pagrįsti šių priemonių taikymo būtinas sąlygas. Tai dar kartą patvirtina, kad hipoteka įkeistas turtas yra tinkamas objektas, taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio padavimo stadijoje.
2. Antstolis M. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Vykdymo procese nekilo klausimas - ar galima areštuoti turtą, kuris yra įkeistas hipotekos kreditoriui pagal kita prievolę. Areštuoti galima bet kurį turtą, kurio neribojama civilinė apyvarta ir kuris turi materialinę vertę. Todėl antstolis nesiginčijo dėl to fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali būti turto arešto objektu ir tokį turtą areštavo. Vykdymo procese vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo buvo sprendžiama ar tinkamai yra užtikrinamas išieškotojo interesas areštavus tik įkeista turtą. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra tinkamai užtikrinti galimą ieškovo reikalavimą ir areštuoti tokį turtą, iš kurio galima būtų ateityje tinkamai ir greitai patenkinti galimą teigiamą teismo sprendimą ieškovo naudai.
2. Areštavus vien skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra hipoteka įkeistas hipotekos kreditoriui, išieškotojo UAB „Domėja“ reikalavimas nebus užtikrintas. Visų pirma, CPK 746 str. draudžia vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Antra, CPK 754 str. numato, kad iš įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Trečia, išieškojimas iš įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybėmis - hipotekos terminu (iki 2045 m), įkeisto turto verte, įkeisto turto pardavimo kaina (tiek su hipotekos kreditoriaus sutikimu, tiek ir priverstinio pardavimo atveju), turto vertės ir skolos dydžio santykio, hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimu, įkeistas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymas nusikeltų į neapibrėžtą terminą, kas rodytų išieškotojo reikalavimų neužtikrinimą. Tuo tarpu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų, tinkamą ir neabejotinai operatyvų įvykdymą konkrečioje byloje pagal joje pareikštus reikalavimus.
3. CPK 644 str. numato ir skolininko pareigas vykdymo procese, o ne tik teises. Skolininkė (pareiškėja) vykdymo procese su antstoliu nebendradarbiavo, nepateikė jokių duomenų apie kitą skolininkei priklausantį turtą, todėl antstolis pagrįstai priėmė sprendimą areštuoti kitą antstoliui žinomą skolininkei priklausantį turtą - pinigines lėšas banko sąskaitoje.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Domėja“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. ginčo dėl fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali būti turto arešto objektu nėra. Hipoteka įkeistam turtui gali būti taikomas areštas, tačiau šioje vietoje labai svarbu akcentuoti tai, jog antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl turto arešto, turi siekti, kad aprašytas turtas realiai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
2. CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iš įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Iš to seka, kad reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turto negalimas. Dar daugiau, išieškojimas iš įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybėmis — hipotekos terminu (iki 2045 m.), įkeisto turto verte, įkeisto turto pardavimo kaina (tiek su hipotekos kreditoriaus sutikimu, tiek ir priverstinio pardavimo atveju), turto vertės ir skolos dydžio santykio, hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimu, įkeistas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Visos šios aplinkybės (hipotekos terminas, turto vertė, hipotekos kreditoriaus pirmumas prieš kitus kreditorius) patvirtina, kad areštavus hipoteka įkeistą turtą, išieškotojas, šiuo atveju UAB „Domėja“, esant jo atžvilgiu palankiam teismo sprendimui, savo reikalavimo patenkinti negalės arba galės tik pasibaigus ar nutraukus hipoteką.
3. skolininkė (pareiškėja) A. M. vykdymo procese su antstoliu M. P. turėjo bendradarbiauti, t. y. vykdydama bendradarbiavimo pareigą turėjo teisę ir galimybę pateikti, tačiau nepateikė jokių duomenų apie kitą jai priklausantį turtą, į kurį antstolis galėtų nukreipti areštą ir kitus duomenis ir/ar argumentus, susijusius su skolininkei taikytu areštu, kurie šiai dienai dėstomi atskirajame skunde, prieš tai skunde dėl antstolio veiksmų.
4. antstolis M. P. ne atliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai - vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei akivaizdu, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus, kadangi antstolio pareiga vykdymo procese yra ne tik apginti išieškotojo interesus, bet ir siekiant realiai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio atlikti veiksmai yra adekvatūs bei proporcingi siekiamiems tikslams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos A. M. skundas dėl antstolio veiksmų vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 str. 4 p.), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 str. 5 d. 8 p.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti, tokiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 147 str. 6 d.).
4. Susipažinus su byla ir joje esančia vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo 2016 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo išduotą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. eL2-6612-285/2016 dėl 3200 Eur iš skolininkės A. M. išieškotojo UAB „Domėja“ naudai (vykdomosios bylos b. l. 7 ). Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eL2-6612-285/2016 kreditorės UAB „Domėja“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės A. M. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, už bendrą 3 200 Eur sumą. Antstolis 2016 m. kovo 1 d. sudarė turto aprašą, kuriuo aprašė žemės sklypo 306/593 dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pinigines lėšas banko sąskaitose (vykdomosios bylos b. l . 14-13). Turto aprašas skolininkei išsiųstas registruotu paštu ir įteiktas 2016 m. kovo 9 d. (vykdomosios bylos b. l. 15).
5. Apeliantės vertinimu, Hipoteka įkeistas turtas gali būti areštuojamas pritaikant laikinąsias apsaugos priemones ir hipotekos buvimas nepaneigia arešto galimumo fakto šiam turtui taip pat areštuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės, tad areštavus hipoteka įkeistą turtą kreditoriaus interesai nebus pažeisti, tačiau bus užtikrintas proporcingumas taikant laikinąsias apsaugos priemones abiejų šalių atžvilgiu, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Šiems teiginiams pagrįsti remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr.2-651-178/2015, Nr.2-99/2013. Pažymėtina, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje  byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie nutartyse išdėstyti išaiškinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011). Apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2-651-178/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl arešto eiliškumo. Teismas sutiko su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo nurodyto turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, arešto eiliškumas – pirmiausia areštuojant kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir tik šio turto nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamąjį turtą, neapsunkintą hipoteka, neatitinka ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nurodė areštuotino turto eiliškumą, tačiau šis procesinis netikslumas nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės, kadangi iš Turto arešto akto registro duomenų nustatyta, jog antstolė, vykdydama teismo nutartį, aprašė ne tik pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose, bet ir nekilnojamąjį bei kilnojamąjį įmonės turtą (transporto priemones). Tokių faktinių aplinkybių kontekste yra pagrindas tik patikslinti skundžiama nutartimi nurodytą areštuotino turto eiliškumą, nurodant, kad areštas pirmiausia taikytinas neapsunkintam hipoteka nekilnojamam turtui, o šio turto nesant ar nepakankant - kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d, nutartis civilinėje byloje Nr.2-651-17/2015). Taigi, kaip matyti paminėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas, kad areštuotas turtas yra apsunkintas hipoteka, patikslino skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį dėl areštuojamo turto eiliškumo nurodydamas, kad areštas pirmiausia taikytinas neapsunkintam hipoteka nekilnojamam turtui. Kitoje apeliantės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2-99/2013 nurodoma, kad areštuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės. Tačiau šioje nutartyje taip pat nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo sumažintas iki 51 810,63 Lt sumos. Skundžiama nutartimi areštuoto buto vidutinė rinkos vertė – 368 000 Lt. Be to, atsakovų prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas skundžiama nutartimi areštuoto buto įkeitimu, įvykdymo užtikrinimui taip pat yra įkeistas ir kitas nekilnojamasis turtas, o visų įkeistų daiktų vertė yra 600 000 Lt (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-99/2013). Taigi, kaip matyti šioje situacijoje atsakovų prievolė buvo užtikrinta ne tik įkeistu turtu, bet ir kitu atsakovams priklausančiu turtu. Taigi, nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytose civilinėse bylose nagrinėtos aplinkybės nesutampa. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apeliantės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
6. Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad antstolis nesivadovaudamas 2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi ir pažeisdamas Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintus proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo ir ypatingai lygiateisiškumo principą bei kitas materialines teisės normas, viršijo savo įgaliojimus pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones ne apeliantės turimam turtui, o jos banko sąskaitai. Šios nutarties 10 punkte nustatyta antstolio aprašyto turto apimtis. Iš VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenų matyti, kad antstolio aprašytas nekilnojamasis turtas (gyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) yra hipotekos objektai. Bendra šių hipotekos objektų vertė 81 700 Eur. Maksimalios hipotekos dydis 111 240 Eur. Prievolės įvykdymo terminas 2045 m. vasario 20 d. (vykdomosios bylos b. l. 21). Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iš įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra nustatyta duomenų apie skolininkei priklausantį kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, tokių duomenų nepateikė ir pati skolininkė (apeliantė). Sutiktina su antstolio bei suinteresuoto asmens UAB „Domėja“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad šiuo atveju reikalavimų patenkinimo pirmumą iš įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo išieškojimas iš įkeisto turto negalimas,  išieškojimas iš įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybėmis — hipotekos terminu (iki 2045 m.), įkeisto turto verte,  įkeistas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms šioms aplinkybėms, antstolis neviršijo savo įgaliojimų pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones skolininkės banko sąskaitai. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje 2S-1194-260/2016).
7. Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas savo nutartyje nenurodė jokios materialinės teisės normos, kurios pagrindu hipoteka įkeistas turtas negalėtų būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu arba bet kokio kito teisinio ir logika pagrįsto argumento, kad skundą dėl antstolio veiksmų pateikusi skolininkė suprastų priimtą teismo nutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie teiginiai  nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisėtumo ir ją naikinti apeliantės skundo argumentų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali būti turto arešto objektu nėra. Šiuo atveju aktuali laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis. CPK 147 str. 6 d. numatyta, jog kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Kaip minėta Kauno apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, 2016 m. vasario 17 d. nutartyje tikslių areštuojamo turto duomenų nenurodė, todėl antstolis, siekdamas tinkamai įvykdyti Kauno apylinkės teismo nutartį, surinko visus duomenis apie pareiškėjai priklausantį turtą ir pradėjo vykdyti jam pavestas funkcijas, kadangi jis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.). Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai ir nenurodė materialinės teisės normos, kurios pagrindu hipoteka įkeistas turtas negalėtų būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio teismas vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, įvertino tai, kad skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas užtikrintas hipoteka, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjos vardu yra kito hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Nors apeliantė skunde nurodė, kad turi kito turto, kurio pakaktų laikinosioms apsaugos priemonėms užtikrinti, tačiau nei vykdomojoje byloje, nei su skundu jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjos atžvilgiu, savo veiksmais įstatymo numatytų normų nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė.
8. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Suinteresuoto asmens UAB „Domėja“ atstovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo patirtų išlaidų dydžio bei nepateikia šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
11. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas  įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės  A. M. atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 4,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.). 

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. M. (a. k.  (duomenys neskelbtini) 4,55  Eur (keturis Eur ir 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Aušra Baubienė