Civilinė byla Nr. e2A-13-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00402-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.7; 2.1.5.1.2.9; 2.6.18.3; 2.6.10.2.4.1 

(S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teksaira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos DNSB „Sūduviai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teksaira“ dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Novaforma“, V. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Danstemos statyba“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija DNSB „Sūduviai“ (toliau – ir DNSB „Sūduviai“, bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Teksaira“ 202 186,07 Eur bendrųjų pastato konstrukcijų (stogo) defektų ir jų padarinių šalinimo išlaidų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad bendrijos nariai iš statytojo ir pardavėjo (nekilnojamojo turto vystytojo) UAB „Teksaira“ įsigijo butus daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Statinio eksploatavimo laikotarpiu nustatyti daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų pastato konstrukcijų (stogo) statybos darbų defektai, kuriuos atsakovė atsisakė pašalinti. Ieškovės pasamdyti statybos specialistai nustatė, kad pastato šlaitinio apšiltinto stogo konstrukcija yra nepakankamo skerspjūvio, neįprastai ilgos gegnės, įrengiant papildomus stoglangius, jų zonoje pašalinus dviejų gegnių dalis, stogas pasiekė kritinę laikomosios galios ribą, veikiamas 2020–2021 m. žiemos sezono metu buvusios didelės sniego apkrovos, neleistinai įlinko, padarydamas žalą buto (duomenys neskelbtini) apdailai. Stogas dėl jo įrengimo pagrindinės statybos metu padarytų esminių klaidų yra nevėdinamas, todėl daromas žalingas poveikis ne tik patalpų apdailai, bet ir yra sudarytos sąlygos medienai sparčiai pūti, visas namo stogas yra avarinis, jį būtina įrengti iš naujo. Stogo rekonstrukcijai pagal parengtiną projektą rekomenduotina gegnėms naudoti 60 x 200 mm skerspjūvio medieną arba NAIL-WEB 24 cm skerspjūvio aukščio medžio–metalo gegnes. Nustatytų defektų ir su jais susijusių padarinių (buto remonto) šalinimo sąmata sudaro 202 186,07 Eur. Visos nurodytos defektų atsiradimo priežastys yra susijusios su atsakovės, kaip atliktų darbų rangovės, netinkamai atliktais statybos rangos darbais, todėl už paslėptų defektų atsiradimą ir jų šalinimą yra atsakinga atsakovė, kuri atsisako pašalinti defektus savo sąskaita.

3.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino priteistiną sumą iki 198 773,05 Eur ir prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas pripažintų, jog ieškinio senaties terminas praleistas. Nurodė, kad defektų šalinimo sąmatą sudaro dvi dalys: 3 413,02 Eur už buto (duomenys neskelbtini) remontą ir 198 773,05 Eur už namo stogo kapitalinį remontą. Buto (duomenys neskelbtini) savininkai nesikreipė į teismą dėl šiam butui padarytos žalos atlyginimo, todėl ieškinio reikalavimas mažintas iki 198 773,05 Eur dydžio.

4.       Atsakovė UAB „Teksaira“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad pastato galutinis baigtumas įregistruotas 2011 m. lapkričio 10 d., todėl 10 metų garantinis terminas pretenzijoms dėl paslėptų trūkumų pareikšti baigėsi 2021 m. lapkričio 10 d. Ieškovė pretenziją dėl netinkamo stogo ir stoglangių pareiškė 2021 m. kovo 30 d. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų buvo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ieškovė reikalavimus teisme dėl netinkamos kokybės butų ir pastato bendrųjų patalpų, konstrukcijų, įskaitant stogą, galėjo pareikšti vėliausiai per 6 mėn. nuo pareiškimo apie trūkumus pradžios, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2022 m. kovo 29 d., todėl praleido ieškinio senaties terminą. Net jeigu ir būtų skaičiuojamas ieškinio senaties terminas nuo atsakovės 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikto atsakymo į ieškovės pretenziją, tai ieškovė vis tiek praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovė nebuvo ginčo pastato stogo statytoja ir rangovė. Pastatas, įskaitant jo stogą, pastatytas dar 2009 m. be nukrypimų nuo techninio projekto, todėl ieškovės pretenzijos dėl netinkamai įrengto pastato stogo yra nepagrįstos, nes atliktų statybų atitikimas techniniam projektui patvirtintas valstybės institucijų. Pastato stogo defektų šalinimo sąmata turi būti projekto dalimi, tačiau projektas su architektūros ir konstrukcijų dalimis, kurių pagrindu galima sudaryti sąmatą, nėra parengtas, todėl ieškovės apskaičiuota sąmata yra nepagrįsta.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:

5.1.                      priteisti ieškovei DNSB „Sūduviai“ iš atsakovės UAB „Teksaira“ 198 773,05 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 198 773,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 824,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; 

5.2.                      priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Teksaira“ 2 487,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovės bendrijos nariai 2013 m. iš statytojos ir pardavėjos (nekilnojamojo turto vystytojos) UAB „Teksaira“ įsigijo butus (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2021 m. kovo 30 d. pranešimu informavo atsakovę apie garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos (stogo konstrukcijų) defektus, pareikalavo atvykti į objektą, nustatyti defektų priežastis, sudaryti trūkumų šalinimo grafiką ir nedelsiant pradėti šalinti defektus, tačiau atsakovė neįvykdė garantinių prievolių.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes 10 metų terminas pretenzijoms dėl parduoto statinio paslėptų trūkumų pareikšti nustatytas CK 6.698 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnyje. Pastato trūkumai buvo paslėpti, nes iš karto normaliai apžiūrint statinį jie nebuvo matomi, paaiškėjo po ilgesnio laiko, pastatą paveikus gausesniam kritulių kiekiui. CK 6.338 straipsnio 3 dalyje nurodyta: kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą).

8.       Pastato stogo trūkumų priežastis ir šių trūkumų pašalinimo būdus nustatė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas V. B. E., kuris parengė statinio dalies ekspertinio tyrimo aktą. Nurodytam ekspertui suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai.). Teismas nustatė, kad ekspertinio tyrimo aktą parengė tinkamą kvalifikaciją turintis ekspertas, tačiau akto išvados pateiktos, atlikus ne teismo nutartimi paskirtą ekspertizę, o pagal ieškovės pavedimą, todėl teismas eksperto V. B. E. parengtą statinio dalies ekspertinio tyrimo aktą vertino, kaip oficialų rašytinį įrodymą.

9.       Defektų šalinimo sąmatą parengė UAB „Astana“, kurios sąmatose nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) remonto sąmata sudaro 3 413,02 Eur, o gyvenamojo namo stogo kapitalinio remonto sąmata – 198 773,05 Eur. Buto (duomenys neskelbtini) savininkai nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo nagrinėti nurodytam butui padarytos žalos atlyginimo klausimą. Pastato stogo ir pastogės konstrukcijos yra bendroji dalinė šio namo butų ir kitų patalpų valdytojų nuosavybė, todėl ieškovė, atstovaudama bendrijos narius, turi teisę iš atsakovės reikalauti šių konstrukcijų sutvarkymo išlaidų, kaip žalos atlyginimo priteisimo.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, pateikė kito į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto E. L. ekspertinio tyrimo aktą, tačiau atsakovė nurodytam ekspertui pateikė klausimą, neatitinkantį ginčo esmės. Atsakovė pavedė ekspertui atsakyti į klausimus, ar gegnių aukštis atitinka techninio projekto sprendinius ir kokie darbai turi būti atlikti, siekiant pašalinti stoglangių defektus. Teismo vertinimu, atsakovė, pateikdama ekspertui nurodytus klausimus, nesiekė išsiaiškinti, ar namo konstrukcijos turi defektų, o jei turi, tai kokių ir kaip juos pašalinti. Vietoj šalių nesutarimus atitinkančių klausimų, atsakovė ekspertui pavedė ištirti gegnių aukštį ir stoglangių sumontavimą, nors šie elementai nebūtinai susiję priežastiniu ryšiu su vandens prasisunkimu pro pastato stogo konstrukcijas. Tuo tarpu ieškovės suformuluota užduotis pasirinktam ekspertui atitinka šios bylos dalyką, t. y. stogo dalies ir konstrukcijos deformacijų bei vandens pratekėjimo priežasčių nustatymas butuose (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktas ekspertinio tyrimo aktas atskleidžia pastato stogo konstrukcijų defektus ir šių konstrukcijų nesandarumo priežastis, o atsakovės pateiktas ekspertinio tyrimo aktas pateikia atsakymą tik į siauros srities, vien atsakovę dominančius ir su pastato defektais nebūtinai susijusius klausimus, todėl teismas nusprendė, kad atsakovės pateiktu eksperto E. L. ekspertinio tyrimo aktu nesiremti, nes jis neturi šiai bylai reikšmingų duomenų.

11.       Teismas konstatavo, kad ginčo namo stogo konstrukcijos turi trūkumų, kurie nurodyti eksperto V. B. E. statinio dalies ekspertinio tyrimo akte, šių trūkumų pašalinimo kaina sudaro ieškovės nuostolius, susijusius su parduoto daikto, kuriam taikomas garantijos terminas, trūkumų pašalinimu, kuriuos privalo atlyginti atsakovė (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.338 straipsnio 3 dalis, 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12.       Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovei 198 773,05 Eur nuostolius, susijusius su ginčo namo stogo konstrukcijų trūkumų pašalinimu. Stogo remonto sąmatą pateikė UAB „Astana“, kuri realiai gali tokius darbus atlikti už sąmatoje nurodytą kainą, sąmatoje surašyti darbai priežastiniu ryšiu susiję su eksperto V. B. E. statinio dalies ekspertinio tyrimo akte nurodytų trūkumų pašalinimu, atsakovė nenuginčijo šių darbų atlikimo poreikio, kainų. Ekspertinio tyrimo akte ir sąmatoje nurodytos tų pačių parametrų medžiagos, reikalingos stogui suremontuoti – 60 x 200 mm skerspjūvio medienos gegnės.

13.       Teismas nurodė, kad byla išspręsta ieškovės naudai, ieškovė reikalavimus sumažino tik bylos nagrinėjimo iš esmės dieną. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys turėjo pareikšti nuomones ir pateikti procesinius dokumentus dėl visų ieškinyje pareikštų reikalavimų, todėl, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, taikytina patenkintų ir pradiniame ieškinyje pareikštų reikalavimų proporcija (98 proc.). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Ieškovė turėjo 3 922,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija maksimalių priteistinų dydžių. Ieškovė už ekspertinio tyrimo aktą sumokėjo 1 000 Eur, t. y. iš viso ieškovė patyrė 4 922,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių proporcingai 4 824,20 Eur priteistini ieškovei iš atsakovės.

14.       Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismas nusprendė priteisti valstybei iš atsakovės 2 466 Eur žyminį mokestį už elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktą ieškinį, kurio suma 198 773,05 Eur.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

15.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Teksaira“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes statybos defektų šalinimo kaina nustatyta ne teismo ekspertizės aktu, o ieškovės pateikta ne teismo eksperto UAB „Astana“ parengta vieno puslapio apimties statybos darbų sąmata. Nors teismas byloje paskyrė ekspertizę, tačiau ieškovė sąmoningai nesumokėjo užstato, todėl teismo ekspertizė nebuvo atlikta. Teismas pripažino, kad pagal byloje esančius duomenis negalima atsakyti į klausimus, kokie yra pastato defektai ir kokia yra defektų šalinimo darbų kaina, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais ir negalėjo bylos išnagrinėti iš esmės.

15.2.                      Teismas nenustatė ir neištyrė, kokius darbus būtina atlikti, siekiant ištaisyti pastato stogo defektus (t. y. ar pastato stogas turi būti tam tikrose vietose suremontuotas, ar visas stogas turi būti įrengiamas naujai), kokia yra tokių defektų šalinimo darbų kaina. Atsakovės pasitelkto eksperto skaičiavimais stogo defektų šalinimo kaina yra 12 112,10 Eur, t. y. ženkliai mažesnė nei ieškovei priteista suma. Ieškovės pateiktą defektų šalinimo sąmatą parengė ne teismo ekspertas, o UAB „Astana“ darbuotojas, kuris neturi teismo eksperto kvalifikacijos.

15.3.                      Teismas vadovavosi UAB „Astana“ parengta pastato stogo defektų šalinimo sąmata, neatsižvelgęs į tai, kad pastato stogo įrengimo naujai statybos darbai yra darbai, kuriems yra būtinas reikiamą kvalifikaciją turinčio asmens techninis projektas, kuriame nustatoma, kaip ir kokie statybos darbai turi būti atlikti, siekiant įrengti pastato stogą. Taigi, nėra aišku, kaip UAB „Astana“, neturėdama techninio projekto, galėjo nustatyti, kokie yra būtini darbai pastato stogo defektams pašalinti. Nėra aišku, kokiais į bylą pateiktais įrodymais teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Astana“ sąmatoje nurodyti statybos darbai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės pateiktoje teismo eksperto ataskaitoje nurodytais pastato stogo defektais. Toks priežastinis ryšys galėjo būti konstatuotas tik esant parengtam techniniam projektui, kuriame ir būtų numatyti tokie privalomi darbai. Statybų techninio reglamento Nr. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 47 punkte nustatyta, kad statybos kainos nustatymas yra statinio projekto, įskaitant kapitalinio remonto ar paprastojo remonto, dalis.

15.4.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nenurodė nuo kada yra skaičiuotinas garantinis terminas, per kurį pastato butų savininkai gali pareikšti pretenzijas dėl pastato trūkumų, kada buvo pareikšta tokia pretenzija, per kiek laiko nuo pretenzijos pateikimo ieškovė turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu, kada ieškovė kreipėsi su tokiu ieškiniu ir ar ieškovė nepraleido termino, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą su ieškiniu po pretenzijos pateikimo. Pastato statybos baigtumas įregistruotas 2011 m. lapkričio 10 d., ieškovė pretenziją pateikė 2021 m. kovo 30 d., tačiau pagal CK nuostatas per 6 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo nepateikė teismui ieškinio, todėl praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškinį pateikė tik 2022 m. kovo 29 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012).

16.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti ir priteisti 582,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1.                      Atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes atsakovė nenurodė konkrečių argumentų, kurie paneigtų teismo eksperto V. B. E. statinio dalies ekspertinio tyrimo akte ir UAB „Astana“ parengtoje defektų šalinimo sąmatoje užfiksuotų duomenų teisingumą. Tiek ekspertinio tyrimo aktas, tiek UAB „Astana“ sąmata atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus. UAB „Astana“ parengtoje defektų šalinimo sąmatoje yra numatytos būtent ekspertinio tyrimo akte nurodytų stogo defektų ištaisymo kainos, t. y. sąmatoje paskaičiuotos kainos tik tų darbų, kurie yra būtini nekokybiškai atliktų stogo įrengimo darbų defektų šalinimui.

16.2.                      Atsakovė neginčija, kad būtent ji yra atsakinga už gyvenamajame name atliktus stogo įrengimo darbus ir šių darbų kokybės garantiją. Ieškovės pasitelkto teismo eksperto išvadose nurodyti darbų defektai, stogo konstrukcijos deformacija (sugadinimai) yra būtent atsakovės nekokybiškai atliktų stogo įrengimo darbų rezultatas, todėl ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą pagal padarytų trūkumų šalinimo vertės dydį.

16.3.                      Teismas pagrįstai atmetė ir nevertino atsakovės pateiktos teismo eksperto E. L. parengtos sąmatos, kadangi šio specialisto parengtame ekspertinio tyrimo akte buvo įvertinti tik atskiri fragmentai iš statinio konstrukcijų siauros srities, neatskleidžiant pastato stogo konstrukcijų defektų ir šių konstrukcijų nesandarumo priežasčių.

16.4.                      Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad teismas be pagrindo vadovavosi UAB „Astana“ parengta defektų šalinimo sąmata, nesant jai parengti būtinų projektinių sprendinių, kadangi defektų šalinimo projekto parengimas nėra privalomas pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Apeliantė, akcentuodama, kad tokiai sąmatai parengti būtina daryti projektą, kuriame būtų ir skaičiuojamoji dalis, tų pačių argumentų ir kriterijų netaikė savo pasamdyto eksperto išvadai, kurioje be jokių projektų atliktas gegnių remonto sąmatos apskaičiavimas. Atsakovės eksperto atlikti skaičiavimai dėl būtinų išlaidų stogo gegnėms ar stoglangiams suremontuoti nepaneigia UAB „Astana“ lokalinėje sąmatoje nurodyto išlaidų viso stogo perdarymui dydžio.

16.5.                      Apeliantės argumentai dėl teismo ekspertizės byloje neatlikimo yra nepagrįsti, nes būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti jos atsakomybę šalinančias aplinkybes arba aplinkybes, įrodančias kitokią trūkumų šalinimo kainą, tačiau to nepadarė. Priežastys, dėl kurių teismo ekspertizė nebuvo atlikta, neturi reikšmės nei šio ginčo išsprendimui, nei teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.

16.6.                      Apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįsti, nes tyčia paslėptiems statinio trūkumams taikytinas 20 metų garantinis terminas. Pastato kapitalinis remontas baigtas tik 2012 m., o paprastasis – tik 2016 m. (atsakovė pastatą įsigijo, kaip dvibutį, ir, atlikusi kapitalinį remontą, pavertė jį į 9 butų namą). Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją 2021 m. kovo 30 d., o į teismą kreipėsi 2022 m. kovo 29 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių

 

18.       Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 70 proc. baigtumas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2009 m. gegužės 22 d., 100 proc. baigtumas – 2011 m. lapkričio 10 d.

19.       2013 m. iš statytojos ir pardavėjos (nekilnojamojo turto vystytojos) UAB „Teksaira“ buvo įsigyti butai daugiabučiame name (duomenys neskelbtini).

20.       2021 m. kovo 30 d. DNSB „Sūduviai“ pranešimu informavo atsakovę UAB „Teksaira“ apie pastebėtus garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos (stogo konstrukcijų) defektus, pareikalavo atvykti į objektą, nustatyti defektų priežastis, sudaryti trūkumų šalinimo grafiką ir nedelsiant pradėti šalinti defektus.

21.       2021 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Teksaira“ pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, nurodydama, kad nėra atsakinga už atsiradusius defektus.

22.       Ieškovės pasitelktas ekspertas V. B. E. 2022 m. kovo 22 d. parengė statinio dalies ekspertinio tyrimo aktą (toliau –V. B. E. aktas).

23.       Ieškovės pasitelkta UAB „Astana“ 2022 m. kovo 23 d. parengė dvi defektų šalinimo sąmatas, kuriose nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) remonto sąmata yra 3 413,02 Eur, gyvenamojo namo stogo kapitalinio remonto sąmata – 198 773,05 Eur.

24.       Atsakovės pasitelktas ekspertas E. L. 2022 m. gegužės 20 d. parengė ekspertinio tyrimo aktą (toliau – E. L. aktas), kuriame atsakė į klausimus, ar gegnių aukštis atitinka techninio projekto sprendinius ir kokie darbai turi būti atlikti, siekiant pašalinti stoglangių defektus.

25.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi nutarė: paskirti statybos ekspertizę, pavedant teismo ekspertui S. M. atsakyti į šiuos klausimus: ar pastatas (duomenys neskelbtini)  turi bendrųjų konstrukcijų defektų, jei turi, kokie tai defektai; kokia pastato (duomenys neskelbtini) bendrųjų konstrukcijų defektų ištaisymo kaina, įpareigoti ieškovę DNSB „Sūduviai“ sumokėti 3 025 Eur užstatą už ekspertizę. Teismas sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta ekspertizė.

26.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi atnaujino bylą, nes ieškovė nustatytu terminu nesumokėjo užstato už ekspertizę. 

 

Dėl teismo ekspertizės 

 

27.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai išnagrinėta, jog dėl ieškovės kaltės byloje nebuvo atlikta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti stogo defektų egzistavimą ir jų šalinimo kainą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovės prašymu nutarė paskirti byloje statybos ekspertizę, įpareigojant ieškovę sumokėti užstatą, nepatvirtina, jog teismo statybos ekspertizė byloje nebuvo atlikta dėl ieškovės kaltės, nustatytu terminu nesumokėjus užstato. Atsakovei, kaip nekilnojamojo turto vystytojai, statytojai, rangovei, pardavėjai, kilo pareiga paneigti ieškovės argumentus dėl atsiradusių stogo defektų ir jų šalinimo kainos. Ieškovei nesutikus mokėti užstato, atsakovė pirmosios instancijos teisme nebepalaikė savo prašymo skirti teismo statybos ekspertizę, nors atsakovė, žinodama, kad jos pateikto E. L. akto išvados nepaneigia ieškovės pateikto V. B. E. akto išvadų dėl viso stogo remonto, turėjo būti aktyvi, siekdama įrodyti jos atsakomybę šalinančias aplinkybes arba aplinkybes, įrodančias kitokią pastato stogo trūkumų šalinimo kainą, tačiau to nepadarė.

28.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertindama CPK 178 straipsnyje nustatytas šalių pareigas įrodyti aplinkybes, kuriomis nagrinėjamu atveju grindžiamas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas ir ieškovės atsikirtimai į apeliacinį skundą, pasinaudodama CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe patikslinti šalių įrodinėjimo pareigas apeliacinės instancijos teisme, 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei DNSB „Sūduviai“ ir atsakovei UAB „Teksaira“ galutinį terminą iki 2023 m. gruodžio 19 d. pateikti savo nuomonę dėl teismo ekspertizės reikalingumo.

29.       Ieškovė DNSB „Sūduviai“ 2023 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pratęsti terminą dalyvaujantiems byloje asmenims sudaryti taikos sutartį, pateikti nuomonę dėl teismo ekspertizės reikalingumo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad reikalingas papildomas laikas šalims užbaigti derybas dėl taikos sutarties sudarymo, o taip pat pateikti poziciją dėl teismo ekspertizės skyrimo ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, nurodytus teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje. 

30.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė ieškovei DNSB „Sūduviai“ ir atsakovei UAB „Teksaira“ naują terminą iki 2024 m. sausio 5 d. pateikti nuomonę dėl teismo ekspertizės reikalingumo. 

31.       Nustatytu terminu šalys nepateikė nuomonių dėl teismo statybos ekspertizės skyrimo. 2024 m. sausio 8 d. apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarp šalių vyksta derybos dėl taikaus ginčo sprendimo būdo.

32.       Nagrinėjamu atveju šalys nesudarė taikos sutarties ir nepateikė apeliacinės instancijos teismui prašymų dėl ekspertizės skyrimo.

33.       Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai, susiję su ginčo pastato stogo defektais ir jų šalinimo išlaidomis, yra pakankami, paneigiantys atsakovės pateikto E. L. akto išvadas. Pareiga įrodyti, kad stogo defektai atsirado ne dėl atsakovės kaltės ir defektų šalinimo kaina yra ženkliai mažesnė, tenka atsakovei, dėl kurios pasyvaus elgesio byloje nebuvo atlikta teismo statybos ekspertizė. Atsakovė, siekdama nuginčyti ieškovės pateiktus įrodymus, privalėjo įrodyti jos atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis ar kitokią defektų šalinimo kainą, tačiau to nepadarė. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktais įrodymais, galėjo ir turėjo teisę pateikti dokumentus, kuriuose stogo defektai ir jų šalinimo kaina būtų įvertinta kompleksiškai. Teisėjų kolegija nenustatė ieškovės pateikto V. B. E. akto trūkumų, kurie sudarytų pagrindą nelaikyti jo pakankamai išsamiu ir juo nesiremti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės pateiktus įrodymus įvertino, kaip pakankamus ieškovės reikalavimams pagrįsti.

 

Dėl atsakovės atsakomybės už pastato stogo defektus

 

34.       Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip daugiabučio namo vystytojos, už paaiškėjusius daugiabučio namo stogo defektus. Ieškovė įrodinėjo, kad daugiabučio namo stogo defektai (konstrukcijų deformacija, stogas praleidžia vandenį, dėl to drėksta sienos, lubos ir pan.) yra tokie, jog reikia visą namo stogą įrengti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais ir, vadovaudamasis ieškovės pateiktais įrodymais (V. B. E. akto  išvada ir jos pagrindu parengta lokaline sąmata), priteisė ieškovei visą reikalaujamą sumą. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija, kad ji, kaip nekilnojamojo turto vystytoja (tolesniam pardavimui įsigijo dvibutį namą ir pertvarkė jį į daugiabutį, atliko kapitalinį remontą), yra atsakinga už namo stogo įrengimą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu vadovautis ieškovės pateiktais defektų šalinimo išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, nurodydama, kad pagal atsakovės pateiktą E. L. akto išvadą defektų šalinimo išlaidų kaina yra ženkliai mažesnė.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto vystytojo statuso specifiškumas ir įvairiapusiškumas nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – Statybos įstatymas) nustatytame reguliavime lemia tai, kad nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu. Tai, kad nekilnojamojo turto vystytojo samprata iki 2017 m. sausio 1 d. (nagrinėjamu atveju butai ginčo name parduoti nuo 2013 m.) nebuvo įtvirtinta ir nedetalizuota Statybos įstatyme, nesudaro kliūties teismui kvalifikuoti atsakovės statuso pagal ginčui aktualias Statybos įstatymo normas. Veikdamas kaip daikto gamintojas statybos teisinių santykių kontekste, atsakovas veikia ir kaip statytojas, ir kaip rangovas, kuris net jei pats fiziškai ir nevykdo statybos darbų, juos organizuoja ir rūpinasi statybos procesu. Taigi, vykdoma atsakovo veikla statybos teisinių santykių kontekste yra artima Statybos įstatyme nustatytai statybos ūkio būdu veiklai, kai statantis statinį asmuo kartu vykdo ir statytojo (užsakovo), ir rangovo funkcijas. Todėl Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios rangovo veiklą, aiškintinos taip, kad asmuo, kurio veikla yra nukreipta į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, yra laikytinas asmeniu, vykdančiu ir statytojo, ir rangovo funkcijas. Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi Statybos įstatymo nustatytas rangovo pareigas ir teises. Įstatyme nėra nurodyta išimtis, kad tokiam rangovui nėra taikoma pareiga garantuoti kokybę. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra nukreipta prieš visus, todėl jos pažeidimo atveju rangovui gali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

36.       Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

37.       Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiame straipsnyje nurodytus esminius statinio reikalavimus.

38.       Statybos įstatymu apibrėžtais esminiais statinio reikalavimais įstatymų leidėjas iš esmės siekia užtikrinti kertinį ir esminį visuomenės interesą, kad statiniai būtų projektuojami ir statomi taip, jog nekeltų pavojaus žmonių, naminių gyvūnų ar nuosavybės saugai ir nepakenktų aplinkai. Vienas iš šio intereso elementų yra saugaus, stabilaus ir kokybiško statinio sukūrimo užtikrinimas. Tai reiškia, kad Statybos įstatymu siekiama užtikrinti ne tik statinio savininko (statinio statytojo (užsakovo)), bet ir trečiųjų asmenų teises bei interesus. Šiam interesui įgyvendinti ir jį užtikrinti Statybos įstatymu nustatoma teisinių reikalavimų sistema, apimanti, be kita ko, ir įstatymo nustatytas rangovo pareigas, kurios apima rangovo pareigas statybos proceso metu ir pareigas pasibaigus statybos procesui, t. y. pareigą sukurti saugų ir stabilų statinį bei pareigą garantuoti, kad statinys tam tikrą įstatymo nustatytą terminą būtų kokybiškas. Šios rangovo pareigos yra nulemtos įstatymo ir yra imperatyviosios (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023).

39.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

40.       Nagrinėjamu atveju apeliantė yra daugiabučio namo patalpų (butų) pardavėja, nes ginčo pastate esančius butus pardavė bendrijos nariams. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį nustatyta, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

41.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai lemia bendrasis  įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

42.       Kasacinis teismas nurodė, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

43.       Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).

44.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliantės argumentus, nusprendžia, kad šiuo atveju ieškovės pateiktas V. B. E. aktas ir šio akto pagrindu UAB „Astana“ parengta lokalinė sąmata pagrindžia ieškovės, kaip bendrijos, atstovaujančios daugiabučio namo butų savininkų interesus ir vykdančios gyvenamojo namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų administravimą, argumentus dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo namo stogo įrengimo, egzistavimo. Nurodyto akto pagrindu UAB „Astana“ apskaičiavo, kad nustatytų defektų, neįskaitant butui (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, ir su jais susijusių padarinių šalinimo išlaidos sudaro 198 773,05 Eur.

45.       Taigi, ieškovės pateikto V. B. E. akto išvados yra išsamios ir patvirtina, kad daugiabučio namo stogą būtina įrengti iš naujo, stogas yra avarinės būklės, kurios atsiradimą lėmė jo įrengimo metu padarytos esminės klaidos, t. y. stogas yra nevėdinamas, dėl to daromas žalingas poveikis patalpų apdailai, sparčiai pūna medinės konstrukcijos, dėl papildomų stoglangių įrengimo, pašalinus dviejų gegnių dalis, stogas pasiekė kritinę laikomosios galios ribą ir dėl padidintos apkrovos poveikio įlinko. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateikto V. B. E. akto išvadomis, kadangi jas parengė atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, t. y. į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, kuriam suteikta teisė eiti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

46.       Apeliantė nurodo, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia, jog gyvenamojo namo stogo remontui reikalingas ieškovės nurodomų išlaidų dydis, nes pagal atsakovės pateiktą E. L.  aktą atsiradusiems defektams dėl stoglangių pašalinti pakanka 12 112,10 Eur. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, nes atsakovės pateiktame E. L. akte nurodytos stoglangių defektų pašalinimo išlaidos, bet ne viso stogo defektai ir jų pašalinimo išlaidos.

47.       Pažymėtina, kad nors atsakovės pasitelktas E. L. turi atitinkamą kvalifikaciją statybos defektų nustatymo srityje, tačiau jo akte buvo įvertinti atskiri pastato stogo fragmentai, susiję su atsiradusiais defektais dėl stoglangių montavimo darbų, neatskleidžiant viso pastato stogo konstrukcijų defektų ir šių konstrukcijų nesandarumo priežasčių.

48.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės pateiktu E. L. aktu, kadangi jis parengtas įvertinant tik stoglangių ir gegnių būklę bei remonto kaštus, neatsižvelgiant į viso daugiabučio namo stogo būklę ir jo remonto kaštus. Atsakovės pateikto E. L. akto išvados nepaneigia ieškovės pateikto V. B. E. akto išvadų, kuriose kompleksiškai įvertinta viso stogo būklė, defektai ir jų pašalinimo būdas, įrengiant visą stogą iš naujo. Aplinkybė, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata parengta be techninio projekto, nepaneigia joje nurodytų defektų šalinimo kainų teisingumo, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių V. B. E. akto išvadas ir UAB „Astana“ lokalinės sąmatos apskaičiavimų.

 

Dėl stogo defektų šalinimo išlaidų dydžio

 

49.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, t. y. teismas pripažino, kad ieškovės pateiktoje UAB „Astana“ lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos yra susijusios su pastato stogo defektų šalinimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Astana“ lokalinėje sąmatoje nurodytas išlaidas, pažymi, kad ne visos šioje sąmatoje nurodytos išlaidos yra susijusios su stogo defektų šalinimo išlaidomis, t. y. ieškovės tiesioginiais nuostoliais.

50.       Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos, jos turi būti protingos ir pagrįstos.

51.       Kasacinis teismas išaiškino, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Kai sužalotas turtas nesuremontuotas, tai tiek pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų turtui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

52.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad į pastato stogo defektų šalinimo išlaidas turi būti įskaičiuotos UAB „Astana“ lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos: 1 190,06 Eur dėl ekspertizės išvados, 130,56 Eur dėl statybų draudimo, 1 547,08 Eur dėl garantinio laidavimo draudimo ir  34 497,80 Eur dėl PVM. Nurodytos išlaidos priežastiniu ryšiu nėra susijusios su ieškovės patirtais tiesioginiais nuostoliais, remontuojant pastato stogą. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą ginčo stogas yra suremontuotas, todėl nurodytos išlaidos nėra įskaitomos į tiesioginių nuostolių dydį. Kadangi ginčo stogas šiuo metu nėra suremontuotas, todėl teisėjų kolegija pripažįsta realiais, būtinais ir protingais ieškovės nuostoliais  dėl atsiradusių stogo defektų lokalinėje sąmatoje nurodytą 161 407,55 Eur pastato remonto paslaugų ir medžiagų vertę (be PVM, išlaidų dėl ekspertizės išvados, statybų draudimo ir garantinio laidavimo draudimo).

 

Dėl ieškinio senaties

 

53.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, jog ieškinį turėjo pareikšti per 6 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

54.       CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).

55.       Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri taikytina esant rangos teisiniams santykiams, numato, kad tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

57.       CK 6.338 straipsnio 3 dalyje nurodyta: kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą).

58.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo pastate butai buvo įsigyti 2013 m., pastato kapitalinis remontas baigtas 2012 m., paprastasis – 2016 m. Ieškovė informavo atsakovę apie pastebėtus stogo trūkumus 2021 m. kovo 30 d., o į teismą kreipėsi 2022 m. kovo 29 d. Apeliantė dublike patvirtino, kad darbai, susiję su stogo remontu (stoglangių įrengimu), buvo atliekami pagal 2013 m. balandžio 23 d. su UAB „Danstemos statyba“ sudarytą stoglangių įrengimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyti ginčo pastato stogo trūkumai pripažįstami paslėptais, nes jie susiję su netinkamu stogo konstrukcijų įrengimu. Taigi, pastato stogo defektai butų įsigijimo metu nebuvo akivaizdžiai matomi. Ieškovės  pateikto V. B. E. akto išvados patvirtina, kad stogo trūkumai paaiškėjo po ilgesnio laiko, kadangi stogas dėl jo įrengimo metu padarytų esminių klaidų buvo nevėdinamas, dėl to buvo daromas žalingas poveikis patalpų apdailai, susidarė sąlygos stogo konstrukcijoms (medienai) paspartintai pūti. Ieškinys dėl pastebėtų stogo trūkumų pareikštas per protingą laikotarpį, t. y. nepraėjus metams nuo pretenzijos atsakovei pateikimo. Apeliantė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog stogo defektai atsirado ne dėl jos kaltės. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad ieškovė nepraleido CK 6.667 straipsnyje nustatyto 1 metų ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, ar CK 6.698 straipsnyje nustatyto dėl objekto defektų 10 metų ieškinio senaties termino, taikomo esant paslėptiems pastato (konstrukcijų) elementams.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

59.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, įvertindamas ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytus išlaidų dydžius, padarė neteisingą išvadą dėl nuostolių dydžio, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos sprendimą, sumažinant ieškovei iš atsakovės priteistinų išlaidų dydį iki 161 407,55 Eur, nes dalis ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų nėra susijusios su ieškovės tiesioginiais nuostoliais, todėl sprendimas pakeičiamas. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina. 

60.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

61.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

62.       Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

63.       Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstytinos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, ieškovei priteisiant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

64.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 922,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 922,65 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, kurių dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, 1 000 Eur išlaidos už V. B. E. aktą. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 202 186,07 Eur, o pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus iki 198 773,05 Eur (nepageidavo priteisti nuostolių už butui (duomenys neskelbtini) padarytą žalą).

65.       Atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

66.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažina priteistiną išlaidų dydį iki 161 407,55 Eur, todėl atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šiuo atveju ieškinys tenkinamas 81,20 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 3 997,19 Eur (4 922,65 Eur x 81,20 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

67.       Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi, ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

68.       Apeliacinės instancijos teisme, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami dėl 161 407,55 Eur, todėl iš atsakovės valstybei priteisiamas 2 186 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

69.       Ieškovė už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 582,01 Eur. Šios išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (išlaidos patirtos 2023 m. rugpjūčio mėn., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. I ketvirtį buvo 1 959,90 Eur, t. y. maksimalus dydis sudaro 2 547,87 Eur),

70.       Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. 18,80 proc., nes apeliantė ginčijo pirmosios instancijos teismo priteistą 198 773,05 Eur dydį, kurį apeliacinės instancijos teisme sumažina iki 161 407,55 Eur. Taigi, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovė turi teisę į 81,20 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 472,59 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei proporcingai atlygintinas 472,59 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisiamas iš atsakovės.

71.       Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2 466 Eur žyminį mokestį, kurio 2 186 Eur dalis neatlyginama už priteistus 161 407,55 Eur, o už atmestą reikalavimų dalį iš ieškovės atsakovei priteisiama 280 Eur žyminio mokesčio dalis.

72.       Taigi, apeliacinės instancijos teisme ieškovei iš atsakovės priteisiamos 472,59 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovės 280 Eur. Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 192,59 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies. 

Priteisti ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai DNSB „Sūduviai“ (juridinio asmens kodas 303262345) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teksaira“ (juridinio asmens kodas 123043054) 161 407,55 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus septynis eurus ir 55 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 161 407,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 997,19 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 19 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teksaira“ (juridinio asmens kodas 123043054) valstybei 2 186 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.“

Priteisti ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai DNSB „Sūduviai“ (juridinio asmens kodas 303262345) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teksaira“ (juridinio asmens kodas 123043054) 192,59 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus ir 59 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                           Gintaras Pečiulis

 

 

                                                                                                           Asta Radzevičienė

 

 

                                                                                                                       Neringa Švedienė