Civilinė byla Nr. e2A-1655-852/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26002-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.18.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIRE EXPERT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIRE EXPERT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektų rengimo biuras“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „FIRE EXPERT“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 2 270,87 Eur skolos; 2) priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų; 3) priteisti 69,97 Eur delspinigių; 4) priteisti 8 procentų dydžio palūkanas nuo sąskaitos apmokėjimo pabaigos iki kreipimosi į tesimą dienos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 8 d. su atsakove sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu suteikė projektavimo paslaugas atsakovei. Ieškovė pateikė sąskaitą 4 114 Eur, kurią, pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovė apmokėjo iš dalies (1 843,13 Eur) ir liko skolinga 2 270,87 Eur, kuriuos ieškovė parašo priteisti. Ieškovės teigimu, nors Sutartis pasirašyta nebuvo, bet buvo sutarta žodžiu, tada ieškovė nusiuntė Sutarties kopiją, atsakovė ją pripažino priėmusi darbus ir apmokėjusi iš dalies. Todėl Sutartis galiojanti ir šalis įpareigojanti. Dėl uždelsimo apmokėti skolą, ieškovė reikalauja 69,97 Eur delspinigių po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas prašo priteisti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovės teigimu, iš atsakovės priteistinos kompensacinės palūkanos – 33,08 Eur nuo sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos.
3. Atsakovė UAB „PROJEKTŲ RENGIMO BIURAS“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog nesupranta kodėl ieškovė savo reikalavimus grindžia nepatvirtinta (nepasirašyta) Sutartimi ir jos sąlygomis. Atsakovė sutinka su faktu, jog ieškovė yra atlikusi projektavimo darbus, tačiau nesutinka su sąskaitoje nurodyta darbų verte – 4 114 Eur. Prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovė nurodė ir šios pozicijos laikosi, t. y. kad ieškovės atlikti darbai atsakovės objektuose įkainuojami įvertinus objekto kvadratūrą. Tokia buvo tarp šalių susiklosčiusi praktika per ilgametį bendradarbiavimą. Remdamasi susiklosčiusia praktika, atsakovė paskaičiavo, kad ieškovė atliko darbų už 1 843,13 Eur ir šiuos pinigus sumokėjo. Darbų perdavimo–priėmimo akte nėra nurodyta už kokius darbus atsakovė turi sumokėti ieškovei reikalaujamą sumą ir aktas nėra abiejų šalių pasirašytas. Akte nurodytas atlikto darbo pavadinimas – gaisrinės saugos dalis bei gaisro rizikos vertinimas, o Sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog darbų kaina yra 1 000 Eur be PVM arba 1 210 Eur su PVM. Sąvoka darbai yra apibrėžta Sutarties 2 punkte, t. y. parengia ir koreguoja GS (GS – gaisrinė sauga) dalies projektą. GS dalis neapima gaisro rizikos vertinimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei laiku ir tinkamai perduotas visas atliktų darbų rezultatas. Ieškovė neįrodė rašytinės Sutarties sudarymo fakto bei neįrodė kokių duomenų pagrindu gaisrinės rizikos vertinimas sudaro 2 904 Eur. Atsakovės teigimu, šalys nesudarė Sutarties bei nepasirašė papildomo susitarimo dėl papildomų darbų – gaisro rizikos vertinimo. Atmetus pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo skaičiuoti ir šalutinių reikalavimų, todėl jie atmestini. Be to, nėra susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo, todėl jie negali būti priteisiami.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovei atliktų darbų aktas ir sąskaita ne kartą buvo siųsti elektroniniais laiškais ir atsakovė nepateikė jokių pastabų dėl gautų dokumentų bei nepareiškė prieštaravimų, o dalinai apmokėjo, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pilno apmokėjimo. Atsakovei buvo pateikta informacija elektroniniu paštu dėl papildomų sąlygų bei nurodyta papildomų darbų kaina – 2 904 Eur. Toks bendradarbiavimas buvo nusistovėjęs tarp šalių, todėl laikytinas tinkamu sutarimu.
5. Apie Sutarties egzistavimą atsakovė sužinojo tik iš gautų procesinių dokumentų. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu paštu gavo vienašališkai pasirašytą lydraštį, sąskaitą ir aktą ir kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti Sutartį, nes atsakovei kilo abejonių dėl nurodomos darbų kainos. Abejonių dėl kainos kilo dėl to, kad anksčiau atlikti ieškovės projektai buvo įkainoti mažesne suma. Ieškovė patikino atsakovę, jog apie kainą šalys sutarė žodžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 40 Eur sumą, 30,30 Eur materialiųjų palūkanų, kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė atliko gaisrinės saugos dalį bei gaisro rizikos vertinimą (duomenys neskelbtini) remonto projekte ir perdavė atliktus darbus atsakovei. Byloje kyla ginčas tik dėl atliktų darbų kainos – ieškovės teigimu, kaina buvo 4 114 Eur, o atsakovės – 1 843,13 Eur.
8. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų akceptavusi ieškovės nurodomą Sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.173 straipsnio 1 dalis). Dar daugiau, byloje nėra duomenų, kad ieškovė iš viso būtų pateikusi šią Sutartį atsakovei. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog Sutartis nėra pakankamas įrodymas sutartų darbų kainai įrodyti. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, jog tarp šalių susiklostė projektavimo darbų rangos teisiniai santykiai, reglamentuojami CK ketvirtojo skirsnio teisės normų.
9. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinės programos kompiuterio ekrano fotokopijos matyti, jog 2019 m. sausio 21 d. ieškovė išsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodyta: „prašau pateikite gaisrinės saugos inžinerinius skaičiavimus su evakuacijos modeliavimu Specialios paskirties pastato – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto GS daliai, analogiškai kaip buvo pateikta Specialiosios paskirties pastato – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto GS dalyje“. Teismas nustatė, kad duomenys pateikti iš kompiuterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ gali būti tinkamu įrodymu ir šioje byloje yra vertinami. Vertindamas kitą ieškovės elektroninį laišką, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jogd ieškovė sutiko su atsakovės prašymu atlikti papildomą darbą – GS rizikos vertinimus, kurį įvertino papildomais 200 Eur.
10. Ieškovės vadovas 2019 m. kovo 25 d. sukūrė įvykį programoje, kad projektavimo paslaugos A. D., biudžetas 2 904 Eur. Aprašymas – pateiktas pasiūlymas papildomai Gaisrinės saugos rizikos vertinimo atlikimui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šis įrodymas neįrodo, kad šalys susitarė dėl atliekamų darbų kainos, nes, pirma, sutartis yra abiejų šalių suderintos valios išraiška. Šiuo atveju nėra duomenų apie atsakovės valios išraišką, t. y. sutikimą su nurodyta kaina – 2 904 Eur už gaisrinės saugos rizikos vertinimą. Antra, tai tik ieškovės į savo vidinę sistemą (tą patvirtino pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose) įvesti duomenys. Šių duomenų tikrumas tiesiogiai priklauso nuo ieškovės valios ir nepriklauso nuo atsakovės valios. Trečia, byloje nėra duomenų, kad toks kainos pasiūlymas buvo suderintas su atsakove, bet ir iš viso, jog buvo pateiktas atsakovei. Ketvirta, ieškovė 2021 m. kovo 22 d. elektroniniame laiške yra nurodžiusi, kad gaisrinės saugos rizikos vertinimas kainuos papildomus 200 Eur, o ne 2 904 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad šis įrodymas negali būti vertinamas, kaip ieškovės ir atsakovės sutarimas dėl kainos.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog tarp šalių buvo sutarta dėl darbų kainos – 4 114 Eur, todėl šiuos ieškovės teiginius atmetė kaip neįrodytus.
12. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas darė labiausiai tikėtiną išvadą, jog ginčo objekte šalių sutarta projektavimo darbų kaina galėjo būti 1 843,13 Eur (CK 6.198 straipsnio 1 dalis), t. y. tokia kaina, už kurią ieškovė atliko analogiškus projektavimo darbus kitame objekte. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog šią sumą atsakovė ieškovei sumokėjo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 2 270,87 Eur už projektavimo darbus laikytinas neįrodytu ir atmestinas.
13. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 2 270,87 Eur priteisimo, teismas atmetė ir likusiuosius išvestinius reikalavimus šioje dalyje. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiuos reikalavimus ieškovė pareiškė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir jo pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas. Atsakovė pateikė prieštaravimus ir atlygino dalį ieškovės reikalavimų (1 843,13 Eur) po ieškovės kreipimosi į teismą, todėl teismas vertino, kad yra pagrindas spręsti dėl išvestinių reikalavimų pagrįstumo, kiek tai susiję su skolos išieškojimu, netesybomis ir delspinigiais. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo grindžiamas Sutarties 6.1 punktu. Bet byloje nustačius, kad nebuvo pasirašyta sutartis, teismas darė išvadą, jog nėra susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo ir todėl ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat vertino, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti materialiąsias palūkanas, o ne procesines palūkanas, todėl procesinių palūkanų nepriteisė.
14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio materialios palūkanos nuo prievolės atsiradimo iki prievolės įvykdymo dienos – 30,30 Eur (1 843,13 x 8 proc. / 365 x 75), likusią reikalavimų dalį atmetė. Taip pat teismas tenkino reikalavimą dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo. Teismas pažymėjo, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.
15. Kadangi teismas ieškinį tenkino iš dalies (patenkinti 3 procentai reikalavimų), proporcingai ieškovei iš atsakovės priteisė 14,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovės priteisė 1 784,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „FIRE EXPERT“ apeliaciniame dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, tenkinti ieškovės ieškinį bei jame išdėstytus reikalavimus pilna apimtimi, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
16.1. Teismas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios klaidingai nusprendė nesivadovauti į bylą pateikta 2018 m. rugpjūčio 8 d. paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri teismo vertinimu, neturi juridinės galios, nes nėra šalių pasirašyta. Bet iš atsakovės atsiliepimo argumentų matyti, kad Sutartį ji turi. Taigi iš byloje esančių įrodymų teismas turėjo nustatyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu už atliktus darbus ieškovė išrašė ir pateikė apmokėjimui sąskaitą.
16.2. Dalis darbų liko neapmokėti, nors atliktų darbų aktas ir sąskaita faktūra atsakovei yra siųsti ne vieną kartą ir to atsakovė neginčijo. Kadangi ieškovė tinkamai įvykdė savo prievoles, kaip reglamentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojama praktika, vienašališkai, tik rangovo pasirašytas aktas turi tokią pačią juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Todėl ieškovė gali reikalauti pilno apmokėjimo už atliktus darbus pagal sąskaitą faktūrą.
16.3. Atsakovei buvo pateiktos tik dvi sumos – 1 210 Eur už gaisrinės saugos dalis ir 2 904 Eur už gaisro rizikos vertinimo paslaugas. Atsakovė apmokėjo tik dalį sumos, bet nenurodė su kuo nesutinka ir kodėl. Nėra aišku, kodėl atsakovė sumokėjo būtent 1 843,13 Eur, nes šios sumos nebuvo nei viename pasiūlyme bei kituose dokumentuose.
16.4. Teismas turi vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie faktų buvimą ar nebuvimą.
17. Atsakovė UAB „Projektų rengimo biuras“ atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:
17.1. Ieškovė nepagrįstai tiek faktines bylos aplinkybes, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus interpretuoja bei aiškina selektyviai ir tik sau naudingu būdu, sąmoningai ignoruodama bei nutylėdama kitus, ieškovei mažiau palankius įrodymus, kurie tik patvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
17.2. Byloje yra nustatyta, kad ieškovė savo poziciją dėl darbų kainos grindė šalių nepasirašytos Sutarties projekto nuostatomis, tuo tarpu atsakovė byloje įrodinėjo, kad atliktų darbų vertė yra apskaičiuojama pagal objekto plotą (kvadratūrą), atsižvelgiant į ankstesnius analogiško inžinerinio sudėtingumo atliktus ieškovės darbus (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nustatė teismas, skundžiamo sprendimo 49 punkte, atsakovė paskaičiavo, jog ankstesnio projekto vieno kvadratinio metro kaina buvo apie 0,5725 Eur, todėl ieškovės atlikti darbai objekte, kurio plotas 2 660,60 m2, atitinka 1 843,13 Eur (su PVM) vertę (0,5725 * 2 660,60 m2). Ieškovė tik paprasčiausiai apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad atliktų darbų kainą bendrai 4 114 Eur sumai patvirtina Sutarties projektas, kuris netgi nėra patvirtintas šalių parašais.
17.3. Atsakovė byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ji šios Sutarties (t. y. projekto) išvis niekada nebuvo mačiusi, Sutarties projektas jai nebuvo pateiktas iki pat bylos teisme iškėlimo.
17.4. Ieškovė taip ir neįvykdė teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo iki 2022 m. sausio 24 d. pateikti Sutarties kopiją su priedais (jeigu tokie yra). Taigi teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog šalys buvo susitarusios dėl darbų kainos už bendrą ieškovės nurodytą 4 114 Eur (su PVM) sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
17.5. Darbų priėmimo–perdavimo aktas savaime nepatvirtina ir neįrodo nei rašytinės Sutarties sudarymo fakto, nei faktinio darbų perdavimo ir šių darbų įkainojimo už 4 114 Eur.
17.6. Ieškovei byloje neįrodžius rašytinės Sutarties sudarymo fakto, ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad jos nurodoma kaina sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Tačiau ir šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Ieškovė į bylą nepateikė daugiau jokių rašytinių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jos poziciją, kad šalys susitarė ir (ar) sudarė papildomą susitarimą dėl gaisro rizikos vertinimo darbų vertės už 2 904,40 Eur sumą ir kad bendra darbų vertė sudaro ne atsakovės jau sumokėtą 1 843,13 Eur, bet 4 114 Eur sumą. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų dėl objekte atliktų darbų kainos, taip pat neįrodė rašytinės sutarties sudarymo ir ginčo šalių susitarimo dėl atskiro gaisro rizikos vertinimo darbų įkainojimo 2 400 Eur (+ PVM) sumai aplinkybių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
19. Byloje sprendžiama dėl skolos priteisimo už ieškovės atliktus projektavimo (rangos) darbus.
20. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nesumokėjo už atliktus projektavimo darbus, t. y. už atsakovės rengiamam projektui „Mokomojo korpuso (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, keičiant pastato naudojimo paskirtį į specialiosios paskirties“ ieškovės suprojektuotą gaisrinės saugos dalį (GS) ir atliktą gaisro rizikos vertinimą. Ieškovė šiuos darbus įvertino 4 114 Eur, nors pripažįsta, kad neturi ir negali pateikti sutarties, kuri būtų pasirašyta atsakovės atstovo.
21. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo fakto, kad užsakė projektavimo darbus, kad ieškovė šiuos darbus atliko ir kad rangos darbų rezultatą atsakovė yra priėmusi kaip tinkamą. Tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės nurodyta projektavimo darbų kaina – 4 114 Eur. Atsakovė procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad rašytinės sutarties šalys nesudarė, todėl tiksliai įrodyti kainos negali, bet tvirtino, kad sutarta kaina buvo žymiai mažesnė, nei teigia ieškovė.
22. Atsakovė teismo prašė darbų kainą nustatyti pagal analogiškų ieškovės anksčiau atliktų darbų kainą, t. y. pagal ieškovės atliktą gaisrinės saugos dalies projektavimą ir gaisro rizikos vertinimą objekte (duomenys neskelbtini) (įrodymai apie šių darbų kainą ir projektavimo apimtį yra pateikti su prieštaravimais dėl teismo įsakymo ir su tripliku). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad projektuojami pastatai buvo tokios pat paskirties, t. y. (duomenys neskelbtini).
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad kai sutarties kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, jog šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovė neįrodė susitarimo dėl kainos ir kad tokiu atveju kaina turėjo būti nustatoma pagal paminėtas CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatas.
25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės teiginius, kad susitarimą dėl kainos patvirtina ieškovės pateiktas sutarties projektas (ieškinio priedas Nr. 2). Pateiktame sutarties projekte yra numatytas 1 000 Eur atlyginimas už gaisrinės saugos dalies projektavimą, pažymint, kad GS dalis neapima gaisro rizikos vertinimo bei konstrukcijų atsparumo ugniai skaičiavimų. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktas sutarties projektas nėra pasirašytas atsakovės atstovo ir byloje nėra kitokių įrodymų, kad šis sutarties projektas buvo pateiktas atsakovei ir kad atsakovė sutiko su projekte nurodyta kaina.
26. Lygiai taip pat teisėjų kolegija pritaria ir teismo išvadoms dėl ieškovės pateikto įrodymo – kompiuterio ekrano fotokopijos iš ieškovės verslo valdymo programos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pažymėta, kad sutarta kaina už gaisro rizikos vertinimą yra 2 904 Eur (dubliko priedas Nr. 2). Teismas teisingai vertino, kad šis įrodymas patvirtina, jog ieškovė padarė tokį įrašą savo verslo valdymo programoje, tačiau iš šio įrašo negalima nustatyti, nei tokio įrašo padarymo aplinkybių, nei to, kad tokia paslaugų kaina buvo suderinta su atsakove.
27. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir ieškovės pateiktą darbų perdavimo–priėmimo aktą (ieškinio priedas Nr. 4). Nors ieškovė pagrįstai teigia, kad pagal teismų praktiką rangovas turi teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą, tačiau ieškovė neteisingai interpretuoja tokio akto įrodomąją reikšmę – toks aktas aiškiai nėra tinkamas įrodyti šalių susitarimą dėl rangos darbų kainos. Šiuo atveju toks aktas patvirtina, kad darbai yra atlikti (to atsakovė ir neginčija), bet neįrodo šalių susitarimo dėl kainos.
28. Ieškovė yra pateikusi P. G. (P. G.) elektroninį laišką atsakovės atstovui A. D., kuriame nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini) padarau už 500 + PVM, bet ekspertizės metu, tu irgi manęs nespausk, nes pastatas didelis <...> dėl (duomenys neskelbtini), kaip ir šnekėjome, pridedame 200 EUR, bet kitą sav. vargu ar bus, nes mano inžinierė, kuri daro rizikos vertinimus, labai apkrauta šiuo metu“. Vertindama šį įrodymą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis elektroninis laiškas, skirtingai nei teigia ieškovė, nepatvirtina šalių susitarimo dėl 4 114 Eur projektavimo kainos. Laiške minimas „pridedame 200 Eur“ gali būti suprantamas įvairiai, kadangi neaišku, prie kokios sumos tai yra pridedama – net ir pridėjus prie ieškovės nurodytos 1 000 Eur projektavimo kainos, nurodytos nepasirašytame sutarties projekte, bendra projektavimo ir gaisro rizikos vertinimo kaina gaunasi labiau artima atsakovės nurodytai 1 843 Eur sumai, o ne ieškovės įrodinėjamai 4114 Eur kainai. Paminėtina ir tai, kad ieškovė į bylą nepateikė atsakovės atsakymo į šį elektroninį laišką, todėl negalima vertinti, kad šis laiškas patvirtina šalių susitarimą dėl kainos.
29. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai neleidžia nustatyti šalių susitarimo dėl ieškovės atliktų projektavimo darbų kainos. Tokioje situacijoje teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir dėl atliktų darbų kainos nuspendė pagal ieškovės anksčiau atliktų analogiškų darbų kainą objekte (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nenustatė, kad analogiškų darbų kaina būtų apskaičiuota neteisingai ir kad ji būtų aiškiai neprotinga ar neįprasta toje verslo srityje už tokį pat darbą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad projektuojamo objekto plotas nėra vienintelis kriterijus konstatuojant teiktų paslaugų tapatumą, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog projektuojamas objektas turėjo ypatumų, lemiančių didesnę projektavimo darbų kainą. Apeliantė taip pat nėra pateikusi kitokių įrodymų apie projektavimo darbų kainą panašiu laikotarpiu, nors pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovei tai padaryti.
30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalys nesusitarė dėl kainos, o pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatas apskaičiuota darbų kaina yra 1 843,13 Eur (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė ieškovei sumokėjo šią sumą, ieškovės reikalavimas priteisti 2 270,87 Eur už projektavimo darbus laikytinas neįrodytu ir atmestinas.
31. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet nepateikia paaiškinimų, kodėl nesutinka su teismo argumentais, kuriais remiantis teismas išsprendė išvestinius ieškinio reikalavimus dėl netesybų ir palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija, savo iniciatyva patikrinusi bylą šioje dalyje, nenustatė pagrindų pakeisti ar panaikinti teismo sprendimą. Teismas teisingai vertino, kad ieškovė neįrodė susitarimo dėl delspinigių, todėl nėra pagrindo skaičiuoti atsakovei sutartinius delspinigius.
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
35. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
36. Atsakovė į bylą pateikė prašymą priteisti 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.
37. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektų rengimo biuras“, juridinio asmens kodas 302494928, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIRE EXPERT“, juridinio asmens kodas 302413755, 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko